2016-06-29 Nr. AB-13491-3-61-3-05702-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-65-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05702-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 80.8.; 80.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. S. ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statybų ekspertas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. cspr1-265 (pareiškėjo nurodytas Nr. 1-256 laikytinas rašymo apsirikimu); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-26362; 3) pripažinti VĮ Registrų centro (toliau – ir atsakovas) įrašą Nekilnojamojo turto registre apie statinio (-ių) ir gyvenamojo namo A. S. vardu įrašytas nuosavybės teises ir nuosavybės teises į jį (statinius) neteisėtu, negaliojančiu ir jį panaikinti; 4) įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti visus įrašus Nekilnojamojo turto registre apie statinių (-io) (gyvenamojo namo) A. S. vardu įrašytas nuosavybės teises ir nuosavybės teises į jį (statinius) bei iki panaikinimo išduotas su tokiu įrašu pažymas laikyti negaliojančiomis, įpareigoti VĮ Registrų centrą tokias pažymas panaikinti.

Pareiškėjas nurodė, kad teritorinis registratorius 2014 m. birželio 12 d. sprendimu tenkino trečiojo suinteresuoto asmens A. S. prašymą ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esantį „(duomenys neskelbtini)“, bei A. S. nuosavybės teises į jį. Pareiškėjas paaiškino, kad neteisėtą įrašą skundė VĮ Registrų centro Vilniaus skyriui ir centriniam registratoriui, nes, pareiškėjo nuomone, VĮ Registrų centras vadovavosi A. S. pateiktais suklastotais / apgaulės būdu įgytais ir tikrovės neatitinkančiais dokumentais. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, prieš įrašydamas duomenis apie nuosavybės teises į ginčo statinį, turėjo nustatyti, ar prašymą padavęs asmuo (A. S.) yra nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo) savininkas, tačiau šių veiksmų neatliko ir nepareikalavo visų privalomų dokumentų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepagrįstai, be pareiškėjo žinios ir sutikimo trečiojo suinteresuoto asmens A. S. prašymu atliko nekilnojamojo daikto ir teisių į jį registraciją, kadangi pagal statybos rangos sutartį nuosavybės teisės į statinius priklauso pareiškėjui iki tol, kol trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. visiškai atsiskaitys. A. S., įsiregistravusi nebaigtą statyti gyvenamąjį namą savo vardu, pasisavino pareiškėjui priklausantį turtą. Pareiškėjas akcentavo, kad A. S. išduota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. birželio 9 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nėra pagrindas perimti nuosavybės teises iš pareiškėjo ir įregistruoti pastatą A. S. vardu. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad pastatas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2013 metais, o ne 2014 metais, kaip teigia atsakovas.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad Ginčų komisija 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. cspr1-265 paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas A. S. 2014 m. birželio 10 d. prašymas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esantis „(duomenys neskelbtini)“, bei A. S. nuosavybės teisės į jį, nes nebuvo teisinio pagrindo netenkinti minėto prašymo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tiek 2013 metais, tiek 2014 metais A. S., siekdama įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį, pateikė reikalingus dokumentus, kurių teisėtumo VĮ Registrų centras nevertina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad A. S. 2013 (baigtumas 30 proc.) ir 2014 (baigtumas 59 proc.) metais pateikė teritoriniam registratoriui prašymus įregistruoti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir jos nuosavybės teises į minėtą namą. Kadangi kartu su 2013 ir 2014 metų prašymais A. S. buvo pateikusi atitinkamai 2013 ir 2014 metais parengtas kadastro duomenų bylas ir Inspekcijos atitinkamai 2013 ir 2014 metais išduotas pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, teritorinis registratorius, nenustatęs kliūčių tenkinti A. S. pateiktus prašymus, įregistravo Nekilnojamojo turto registre nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir jos nuosavybės teises į minėtą namą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pagal teisės aktų reikalavimus minėti dokumentai buvo pakankamas pagrindas įregistruoti daiktą bei nuosavybės teises į jį. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nevertina dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai, teisėtumo. Šiuo atveju įrašai yra teisėti ir nėra pagrindo jų panaikinti tol, kol jie atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo padaryti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad teritorinis registratorius turėjo pareikalauti papildomų dokumentų, nes to nenustato teisės aktai, reglamentuojantys nebaigto statyti nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį įregistravimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjo argumentas, jog ginčo statinys nuosavybės teise priklauso jam, yra nepagrįstas, nes A. S. yra atsiskaičiusi su pareiškėju už atliktus rangos darbus, o UAB „Statybų ekspertas“ aplinkybę, kad trečiasis suinteresuotas asmuo už atliktus rangos darbus yra neatsiskaitęs, grindžia tik savo subjektyvia nuomone. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo nesutikimą su skundu iš esmės grindė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintu reglamentavimu ir teigė, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jis darbus perdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui, o pagal CK 6.645 straipsnio 2 dalį tai reiškia, jog pareiškėjas kartu perdavė ir nuosavybės teises į darbų rezultatą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, reikalaudamas iš trečiojo suinteresuoto asmens priteisti baudą bei skolą už darbus, kuriuos UAB „Statybų ekspertas“ atliko ir perdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui, t. y. pareiškėjas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2334-653/2015 yra pripažinęs ginčo statinio bei nuosavybės teisių į jį perdavimo faktą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas niekada nebuvo ginčo statinio statytoju, nes statybos leidimas yra išduotas trečiajam suinteresuotam asmeniui, UAB „Statybų ekspertas“ taip pat niekada nebuvo įgijęs jokių teisių į žemės sklypą, kuriame pastatytas ginčo statinys, todėl pareiškėjas jokių teisių į ginčo statinį neturi. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo skundas turėtų būti paliekamas nenagrinėtu, nes pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis dėl Nekilnojamojo turto registro įrašų pakeitimų, o atsakovo skundžiami sprendimai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Statybų ekspertas“ skundą atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo nekilnojamasis daiktas (gyvenamasis namas) ir nuosavybės teisės į jį trečiojo suinteresuoto asmens A. S. vardu pirmą kartą buvo įregistruotos 2013 m. spalio 24 d. pagal pateiktą 2013 m. spalio 21 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. „(duomenys neskelbtini)“. A. S. 2014 m. birželio 10 d. antrą kartą kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą (nebaigtą statyti (baigtumas 59 proc.) gyvenamąjį namą) ir jos nuosavybės teises į jį.

A. S. kartu su 2014 m. birželio 10 d. prašymu pateikė UAB „Sanora“ 2014 m. gegužės 26 d. parengtą kadastro duomenų bylą ir Inspekcijos 2014 m. birželio 9 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto Nr. „(duomenys neskelbtini)“. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs minėtą prašymą bei pateiktus dokumentus ir nenustatęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nustatytų aplinkybių, neleidžiančių įrašyti minėto pastato kadastro duomenis ar įregistruoti nuosavybės teises į ginčo pastatą Nekilnojamojo turto registre, pateiktų dokumentų pagrindu 2014 m. birželio 12 d.

įregistravo nebaigtą statyti (baigtumas 59 proc.) ginčo pastatą bei A. S. nuosavybės teises į jį. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2014 m. rugsėjo 10 d. pateikė skundą dėl Nekilnojamojo turto registre esančio įrašo (atlikto 2014 m. birželio 12 d.) apie A. S. nuosavybės teises į statinį panaikinimo, tačiau VĮ Registrų centro Vilniaus filialas skundžiamu 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-263624 netenkino pareiškėjo prašymo, nes duomenys Nekilnojamojo turto registre įrašyti teisingi, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, o pateiktas 2014 m. rugsėjo 9 d. skundas nėra juridinis pagrindas keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą apskundė centriniam registratoriui, kuris ginčijamu 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. cspr1-265 paliko šį sprendimą nepakeistą. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 12 straipsnyje, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 22 straipsnyje, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 34 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2.5 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį Inspekcijos pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto yra pagrindas registruoti nebaigtą statyti ypatingą ar neypatingą statinį arba keisti nebaigto statyti ypatingo ar neypatingo statinio baigtumo procentą Nekilnojamojo turto registre.

Registro tvarkytojui nustačius, kad A. S. pateikta Inspekcijos 2014 m. birželio 9 d. pažyma, kurioje patvirtinta, jog statytoja A. S. gyvenamąjį namą stato be nukrypimų nuo esminių statinio projekto, pagal kurį Trakų rajono savivaldybės administracija 2013 m. kovo 6 d. išdavė statybos leidimą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, sprendinių, atitinka įstatymų reikalavimus, patvirtina neypatingo statinio – nebaigto statyti gyvenamojo namo – statybos teisėtumą ir A. S. nuosavybės teisių į jį atsiradimą bei yra tinkamas pagrindas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre gyvenamąjį namą ir A.

S. nuosavybės teises į jį. Teismas, nustatęs, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka A. S. pateiktus dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, padarė išvadą, kad jie yra teisingi, išsamūs ir nėra teisinio pagrindo juos naikinti ir tenkinti pareiškėjo skundą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 109 straipsnio 1 dalimi kreiptis į prokuratūrą.

III. Pareiškėjas UAB „Statybų ekspertas“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjas į administracinį teismą kreipėsi dėl akivaizdaus įstatymo pažeidimo. CK, Statybos įstatymas ir statybos rangos sutarties 3.2.8 punktas nustato, kad statybos objektas laikomas rangovo (UAB „Statybų ekspertas“) nuosavybe iki tol, kol užsakovas A.

S. neatsiskaitys su rangovu. Pareiškėjo teigimu, ginčo statinys negalėjo būti įregistruotas A. S. vardu, nes ji neatsiskaitė su rangovu, t. y. A. S. nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, kad ji atsiskaitė su rangovu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys yra neteisingi ir neišsamūs, tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į pareiškėjo pateiktus įrodymus ir todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi pažyma, kad statytoja A.

S. stato statinį be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, ir aplinkybe, jog statybos leidimą gavo A. S. savo vardu, tačiau pareiškėjas pažymi, kad ne A. S. stato objektą, o pareiškėjas, su kuriuo yra sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią statybos objektas yra rangovo UAB „Statybų ekspertas“ nuosavybė iki tol, kol užsakovas neatsiskaitys už darbus. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija negalėjo išduoti tokios pažymos, kol neįsitikino, kokiu pagrindu A. S. vykdo statybą (ar ūkio būdu, ar rangos būdu), nes jeigu statyba vykdoma rangos būdu, tada A.

S. privalėjo pateikti rangos sutartį bei kitus dokumentus, patvirtinančius statybos pagrįstumą. Be to, prieš tvirtinant, kad statyba vyksta be nukrypimų nuo projekto ir be trūkumų, turėjo būti surašytas statybos apžiūros aktas. Nesant šių dokumentų, vadovaujantis statybos rangos sutarties 3.2.8 punktu ir Statybos įstatymu, objektas priklauso rangovui iki tol, kol užsakovas neatsiskaitys už statybos darbus, todėl VĮ Registrų centras neturėjo teisės padaryti įrašą apie A. S. nuosavybės teises į statinį. Įrašas A. S. vardu buvo padarytas neteisėtai, nes VĮ Registrų centras sąmoningai neatliko išsamių ir teisingų veiksmų.

Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada apie duomenų teisingumą ir išsamumą neatitinka tikrovės. Pareiškėjas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu leido A. S. disponuoti ginčo turtu ir jį valdyti, nors pareiškėjas prašė pranešti prokuratūrai apie A. S. dokumentų klastojimą, neteisėtą turto pasisavinimą, sukčiavimą neteisėtai įregistruojant statybą savo vardu. Pareiškėjas paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas į tokį pareiškėjo prašymą nesureagavo ir skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, ir prašė jį atmesti. Atsakovas pakartojo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą bei konstatavo, kad A. S. pateikta Inspekcijos 2014 m. birželio 9 d. pažyma patvirtina neypatingo statinio – nebaigto statyti gyvenamojo namo – statybos teisėtumą ir A. S. nuosavybės teisių į jį atsiradimą ir yra tinkamas pagrindas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre gyvenamąjį namą bei A. S. nuosavybės teises į jį. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog Inspekcija negalėjo išduoti 2014 m. birželio 9 d. pažymos, tačiau šios pažymos pareiškėjas neginčijo ir neginčija, o nepagrįstai prašo galiojančios pažymos pagrindu padarytus įrašus laikyti neteisėtais ir juos panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartojo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir nurodė, kad palaiko skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija Inspekcijos 2014 m. birželio 9 d. pažymos, kurioje patvirtinta, kad statytoja A. S. gyvenamąjį namą stato be nukrypimų nuo esminių statinio projekto. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog ginčo statinys negalėjo būti įregistruotas A. S. vardu, nes ji neatsiskaitė su rangovu. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad jis yra atsiskaitęs už tinkamai atliktus rangos darbus. Be to, rangos sutartyje numatytas atsiskaitymas už atliktus darbus nėra šio ginčo dalyku, todėl minėtas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir nesusijęs su byla. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas painioja statytoją su rangovu ir nepagrįstai save laiko ginčo turto statytoju, nes būtent trečiasis suinteresuotas asmuo yra ginčo dalyko statytojas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad visi privalomi dokumentai, kurie leido šią statybą ir kurių pagrindu atlikti statybos darbai, yra išduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui ir būtent kaip statytojui. Be to, UAB „Statybų ekspertas“ niekada nebuvo įgijęs jokių teisių į žemės sklypą, kuriame pastatytas ginčo dalykas, t. y. pareiškėjas jokių teisių į ginčo dalyką neturi. Trečiasis suinteresuotas asmuo vadovavosi Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi ir teigė, kad pareiškėjas neginčija aplinkybių, kad su pareiškimu įregistruoti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė Inspekcijos 2014 m. birželio 9 d. pažymą Nr. „(duomenys neskelbtini)“ apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir 2014 m. gegužės 26 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, t. y. pateikė reikiamus dokumentus atlikti nebaigto statyti statinio teisinę registraciją.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016 pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. iš uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d.), pagal kurią nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Inspekcijos išduotos pažymos apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pagrindu. Pažymėjo, kad iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies redakcija taip pat nustatė, jog Inspekcijos pažyma, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, yra pagrindas perleisti nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio nuosavybę kitam asmeniui, t. y.

ši pažyma buvo išduodama nebaigto statyti statinio savininkui, kad jis galėtų šio statinio nuosavybę perleisti kitam asmeniui. Priminė, kad turtą perleisti kitam asmeniui gali tik to turto savininkas (CK 4.37 str. 2 d.). Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2 bei 841.2.5 punktais (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.), kurie nustatė, kad įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir pažyma apie nebaigtą arba fiziškai pažeistą statinį, kai Nekilnojamojo turto registre registruojamas nebaigtas arba fiziškai pažeistas statinys (pirminis nebaigto ar fiziškai pažeisto statinio registravimas) arba keičiasi statinio baigtumo procentas (paskesni nebaigto ar fiziškai pažeisto statinio kadastro duomenų pakeitimai).

Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas (Nekilnojamojo turto registro 9 str. 1 ir 2 d.). Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kur teismas, pasisakydamas dėl Inspekcijos pažymos vertinimo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo taikymo prasme, yra pažymėjęs, kad pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį tokio pobūdžio Inspekcijos išduota pažyma gali būti pagrindu nebaigtą statyti statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Todėl šiuo aspektu ji yra prilyginama Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimui, kuris yra vienas iš pagrindų įrašyti statinio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1133-143/2015). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pakankamumo aspektu tai nėra besąlyginis pagrindas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui atlikti tokį veiksmą, tam, kad tai būtų galima padaryti, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas turi patikrinti, ar nėra (tokio veiksmo atlikimo metu nebuvo) Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms (nors vienai iš jų) esant statinio kadastrinių duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą nėra leidžiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1133-143/2015).

Įvertinęs šioje byloje atsakovo 2013 metais atliktus veiksmus, įregistruojant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą ginčo statinį bei nuosavybės teises į šį statinį trečiojo suinteresuoto asmens A. S. vardu, bei 2014 metais atliktus veiksmus, kai trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė Pažymą ir Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos nuosavybės teises į šį statinį trečiojo suinteresuoto asmens A. S. vardu, teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas neturėjo jokio teisinio pagrindo neįregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens A. S. (statinio statytojo) nuosavybės teisių į nebaigtą statyti (statomą) statinį, t. y. nevykdyti Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 punkto reikalavimų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šioje byloje pareiškėjo nurodomus argumentus, dėl kurių, pareiškėjo įsitikinimu, negalėjo būti ginčo statinio (nekilnojamojo daikto) duomenys įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės į ginčo statinį (nekilnojamąjį daiktą), nes pareiškėjas yra šio statinio savininkas ir toks registravimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises, kurias garantuoja Konstitucija, ir šios jo teisės turi būti ginamos, nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas buvo (yra) ginčo statinio savininkas ir todėl negalėjo būti registruojama daiktinė teisė į ginčo statinį trečiojo suinteresuoto asmens vardu bei suabejota šio asmens pateiktų dokumentų, iš jų ir Pažymos, pagrįstumu bei teisėtumu.

Teismas akcentavo tai, kad pareiškėjo vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruota nuosavybės teisė į ginčo statinį, t. y. neišviešinta jo deklaruojama nuosavybės teisė prieš trečiuosius asmenis, iš jų ir prieš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją. Be to, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypas, ant kurio statomas statinys, nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad žemės sklypas priklauso pareiškėjui ar jam suteikta teisė jį valdyti. Taip pat Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti duomenys, kad būtent trečiajam suinteresuotam asmeniui išduotas statybą leidžiantis dokumentas, t. y. būtent tas pats statybos leidimas, kuris nurodytas Pažymoje. Pažyma surašyta laikantis pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo byloje pateikta statybos rangos sutartis (I t., b. l. 12–18), dėl kurios sąlygų vykdymo (neįvykdymo) yra ginčas tarp sutarties šalių, nėra pareiškėjo nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, pagal kurį Nekilnojamojo turto registre yra įregistruojamos nuosavybės teisės rangovui į statomą statinį. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad pareiškėjas yra statytojas Statybos įstatymo prasme ir įgijo nuosavybės teises CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu, kad pareiškėjas atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų statytojui visumą. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai bei į tai, kad pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, kad jis 2013 bei 2014 metais buvo ginčo statinio savininkas ir / ar yra nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į ginčo statinį, t. y. pagrindą, kuriuo remiantis buvo įregistruotos šio asmens nuosavybės teisės į ginčo statinį, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai, pareikšti šioje byloje, negali būti tenkinami.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, darė išvadą, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjo iškeltų abejonių dėl teisės aktų, iš jų ir Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies, prieštaravimo Konstitucijai turi būti tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.

Teismas vertino, kad nepatenkinus pareiškėjo reikalavimų, teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl tenkino A. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

V. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Statybų ekspertas“ prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016.

Pareiškėjas mano, kad teismai netinkamai sprendė kilusį ginčą, pareiškėjo teisės ir interesai liko neapginti, teismas neišsiaiškino nuosavybės teisių įgijimo klausimo. Teismas, nustatęs, kad yra šalių susitarimas dėl nuosavybės įgijimo bei naujo daikto pagaminimo, šios aplinkybės nenagrinėjo, neperdavė nagrinėti bylos dėl nuosavybės teisių įgijimo kompetentingam teismui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – Statybos inspekcijos – teisių ir pareigų. Pažymi, kad iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad Inspekcijos pažyma, jog statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto yra pagrindas perleisti nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio nuosavybę kitam asmeniui, bet jokiu būdu ne ją įregistruoti, todėl vien dėl šios aplinkybės procesas byloje turi būti atnaujintas. Pareiškėjas tvirtina, kad LVAT nepagrįstai sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi ABTĮ 45 nenumato, jog apeliacinės instancijos teisme būtų galima priteisti bylinėjimosi išlaidas. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžia pirmosios instancijos teismas, kurio nutartis gali būti skundžiama. Pažymi, kad byloje nėra duomenų apie A. S. įtraukimą į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Mano, kad teismo sprendimu nebuvo apgintos A. S. teisės ar teisėti interesai, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad A. S. neturėjo pareigos teikti atsiliepimo į skundą, todėl ji negali reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymi, kad A. S. atžvilgiu vyksta tyrimas teisėsaugos institucijoje. Pareiškėjas mano nepraleidęs termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi aplinkybės, turinčios reikšmę proceso atnaujinimui, pareiškėjui paaiškėjo tik po 2016 m. vasario 8 d. LVAT nutarties priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

Iš pareiškėjo prašymo turinio darytina išvada, kad jis siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, numatančiu proceso atnaujinimo galimybę, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602–71/2012). Pažymėtina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442–52/2008, 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146–28/2011).

Pareiškėjas nurodo, kad teismai netinkamai taikė Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotomis teisės (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų) aiškinimo taisyklėmis (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) nagrinėjant administracines bylas, kurių aplinkybės yra analogiškos arba labai panašios.

Teismų praktikoje, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, pažymima, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.). Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl Inspekcijos pažymos vertinimo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo taikymo prasme, yra pažymėjęs, kad pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį tokio pobūdžio Inspekcijos išduota pažyma gali būti pagrindu nebaigtą statyti statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl šiuo aspektu ji yra prilyginama Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimui, kuris yra vienas iš pagrindų įrašyti statinio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1133-143/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo objektyvaus pagrindo apeliacinės instancijos teismui Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 punkto nuostatas aiškinti kitaip, nei jos aiškinamos suformuotoje LVAT praktikoje, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo minėtų įstatymų nuostatų aiškinimo ir taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.) (2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Kaip jau minėta, Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad teismas nesprendė dėl ginčo objekto nuosavybės teisių. Pareiškėjas taip pat nenurodė ABTĮ įtvirtinto šioje byloje taikytino bylos perdavimo kitam teismui pagrindo, o teisėjų kolegija tokio pagrindo nenustatė.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad A. S. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi (I t., b. l. 45).

Pareiškėjas proceso atnaujinimo būtinybę taip pat sieja su galimai padarytais procesinių teisės normų, t. y. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, pažeidimais, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog procesinės teisės normų pažeidimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas neapima (2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502 – 165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011), todėl teisėjų kolegija dėl šių pareiškėjo argumentų nepasisakys.

Pareiškėjas mano, kad teismai procesiniuose dokumentuose pasisakė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens (Statybų inspekcijos) teisių ar pareigų.

Pažymėtina, kad šis proceso atnaujinimo pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-224/2011). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (2009 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556–26/2009, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502–133/2010). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas prašyti atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Pareiškėjo abstrakčiai vienu sakiniu nurodyta aplinkybė, kad A. S. atžvilgiu vyksta tyrimas teisėsaugos institucijoje taip pat nesuteikia pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, jog UAB „Statybų ekspertas“ prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. S. ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė