c2328069-1f85-4ddf-b353-c698fbc2bc5a · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                      Pranešėja L. Aleknavičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-68-124/2012Teisėjas V. B.              Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02874-2010-7                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.8,21.                 (S)                                                                                                                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.balandžio 3 d.Šiauliai            Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D.

Å . ir atsakovės J. B. apeliacinius skundus dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-132/2011 pagal ieÅ¡kovės D. Å . ieÅ¡kinį atsakovei J. B. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :          IeÅ¡kovė D. Å . teismui pateikė ieÅ¡kinį (1 t., 2–5 b. l.), praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės J. B. priteisti 7239,97 Lt turtinę žalÄ , 2000 Lt neturtinę žalÄ ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2005-09-15 nusipirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tais pačiais metais atliko kapitalinį buto remontÄ . 2010 m. liepos 15 d. buvo užlietas ieÅ¡kovės butas, o dar anksčiau butas buvo užlietas du kartus. 2010 m. liepos 14 d.

į 15 d. naktį, atsikėlusi ieÅ¡kovė pamatė, kad į butÄ per sienas, rozetes, Å¡viestuvus smarkiai bėga vanduo, įėjus į koridorių jis buvo pilnas vandens, negalėjo jungti elektros, nes visi laidai ir jungtukai buvo užlieti. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), virÅ¡ ieÅ¡kovės buto, priklauso atsakovei J. B..Po užliejimo virtuvės lubose liko didelės tamsios dėmės, sienose nubėgimo ruožai, poilsio kambario lubos, sienos pÅ«slėtos ir dėmėtos, koridoriaus sienose liko tamsÅ«s vandens nubėgimo ruožai, grindų parketas pakeltas, girgžda, grindyse liko baltos dėmes.

Virtuvės ir koridoriaus lempučių sujungimo laidai lubose buvo apsemti vandeniu. 2010-07-15 ieÅ¡kovė kreipėsi į UAB „RadviliÅ¡kio komunalinės paslaugos“ ir buvo suraÅ¡ytas patalpų apžiÅ«ros aktas, kuriame nustatyta, kad 2010 m. liepos 15 d., ieÅ¡kovės butas buvo aplietas dėl 27 buto netvarkingų santechnikos prietaisų. UAB „Žėrutis“ 2010-07-21 sudarė bÅ«tinų atlikti remonto darbų sÄ matÄ , nurodydamas, kad buto remontui atlikti bÅ«tina 7069,97 Lt suma. R. M. paslaugų įmonė 2010-07-20 apžiÅ«ros akte nurodė, kad po buto užliejimo buvo atlikta elektros instaliacijos apžiÅ«ra ir remontas, kurio metu buvo sutvarkyti surÅ«diję kontaktai, pakeistos elektros lemputės, iÅ¡matuota elektros instaliacijos varža, atlikto remonto kaina 170,00 Lt.Dėl atsakovės kaltės D.

Å . patyrė sukrėtimÄ , emocinę įtampÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , jautė nuolatinę įtampÄ , bijojo palikti savo namus, net ir kelioms dienoms negali iÅ¡vykti iÅ¡ namų. Be to, patirs remonto sukeliamus nepatogumus. Todėl prašė priteisti 2000 Lt neturtinę žalÄ .            Atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., 28–31 b. l.) atsakovė J. B. prašė ieÅ¡kinio netenkinti, nurodydama, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kad ji pažeidė CK 4.37 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ naudotis turtu ir juo disponuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

IeÅ¡kinio reikalavimas dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepagrįstas, nes įstatyme nėra numatyta teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, esant ieÅ¡kinyje nurodytoms aplinkybėms.RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu (2 t., 22–27 b. l.) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės J. B. ieÅ¡kovei D. Å . 5090,00 Lt turtinę ir 500 Lt neturtinę žalÄ bei 466 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atlygintinos žalos – turtinės ir neturtinės – dydžio.

Atsakovė J. B. pripažino ieÅ¡kovės buto užliejimo ir žalos padarymo faktÄ , sutinka atlyginti ieÅ¡kovei 2000 Lt turtinę žalÄ . Teismas nurodė, kad žalos dydžio nustatymas ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta, kiek kainuotų tokių gyvenamųjų patalpų, kokios buvo iki jas užliejant, atstatymas. IeÅ¡kovė žalos dydį įrodinėjo atstatymo darbų sÄ matomis. Teismas pažymėjo, kad jose nurodytos statybos darbų ir medžiagų sumos nėra sumažintos proporcingai patalpų nusidėvėjimui.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje rėmėsi UAB „Žėrutis“ 2010 m. kovo mėn. kainomis sudaryta buto remonto darbų sÄ mata, kurioje bendra remonto darbų vertė – 7069,97 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pateikė papildomÄ sÄ matÄ , sudarytÄ UAB „TÅ«rio forma“ pagal 2010 m. 10 mėn. kainas. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, laikė, kad norint atstatyti butÄ Ä¯ prieÅ¡ užliejimÄ buvusiÄ padėtį, reikalingas pažeisto parketo keitimas, gipso plokščių keitimas, iÅ¡tisinis sienų bei lubų dažymas, o ne dalinis.

Teismas vadovavosi UAB „TÅ«rio forma“ 2011 m. sudarytu suvestiniu statybos kainos apskaičiavimu pagal 2010-10 mėn. kainas, artimesnes turto sugadinimo datai, kuriame ieÅ¡kovės buto remonto darbai įvertinti 6786,89 Lt, laikydamas kad visi sÄ matoje nurodyti darbai ar medžiagos yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su padarytos žalos paÅ¡alinimu. Eksperto nurodymu ieÅ¡kovės buto apdailos remonto darbams, atliktiems 2005-11-03, nusidėvėjimas gali bÅ«ti apie 20-25 %. Teismas UAB „TÅ«rio forma“ sÄ matoje nurodytÄ bendrÄ remonto darbų (6786,89 Lt) vertę sumažino 25 %.

Teismas konstatavo, kad byloje nurodytos aplinkybės ieÅ¡kovei sukėlė nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, ieÅ¡kovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimÄ , stresÄ , kas galėjo sukelti sveikatos sutrikimus, patyrė didelius nepatogumus dėl buto bÅ«klės pablogėjimo (keletÄ dienų gyveno be elektros, butas iki Å¡iol neremontuotas), todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 500 Lt neturtinę žalÄ .IeÅ¡kovė D. Å . apeliaciniu skundu (2 t., 37–40 b. l.) praÅ¡o pakeisti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės papildomai 1866,89 Lt turtinę ir 1500 Lt neturtinę žalÄ , patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įtraukiant nepriteistÄ 605 Lt sumÄ .

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai pritaikė 25% nusidėvėjimÄ , nenurodymas nei kokiais konkrečiais teisės aktais vadovavosi, taikydamas nusidėvėjimo skaičiavimo metodikÄ , nei konkretizavo kam konkrečiai taikomas nusidėvėjimas: medžiagoms, mechanizmams ar atliktiems darbams. Teismas atsižvelgė tik į deklaratyvius eksperto teiginius, kurie iÅ¡dėstyti R. E. atsakymuose į teismo pateiktus klausimus bei nuomonę grindė Lietuvos Aukščiausio Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Nr. 3K-3-763/2001.

Su Å¡iais motyvais ieÅ¡kovė nesutinka, nes minėtoje civilinėje byloje nagrinėjama neanalogiÅ¡ka situacija. Be to, eksperto R. E. atsakymų 7 punkte neteisingai nustatytas atliktų darbų garantinis terminas. IeÅ¡kovė savo bute remontÄ atliko 2005 m. lapkričio 3 d., kai tuo tarpu žala dėl atsakovės veiksmų atsirado 2010 m. liepos 15 d., t. y. nepraėjus 5 metų Statybos įstatyme nustatytam garantijos terminui.2. Nors ekspertas R. E. ir pateikė kvalifikacijos pažymėjimÄ , tačiau jis negali bÅ«ti įvardijamas kaip ekspertas CPK 212 straipsnio 2 d. prasme, nes byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas asmuo yra įraÅ¡ytas įstatymų nustatyta tvarka į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä .

R. E. nepateikė jokių įrodymų, jog jis gali teikti iÅ¡vadas, kaip asmuo, besiverčiantis individualia veikla. Ekspertas dalyvavo savo iniciatyva, atsakovės praÅ¡omas, o atsakydamas į teismo pateiktus klausimus, rėmėsi tik savo asmenine nuomone. Todėl teismas, 2011-01-07 nutartimi nutaręs pateikti ekspertui klausimus, pažeidė CPK 212 str. 1, 2 d. normas, o vėliau remdamasis jo iÅ¡vadomis, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ dalyje dėl 25% nusidėvėjimo.3. Teismas vadovavosi tik UAB „TÅ«rio forma“ pažymoje nurodyta 6786,89 Lt suma, visiÅ¡kai nekreipdamas dėmesio į tai, kad ieÅ¡kovė po užliejimo patyrė ir 170 Lt nuostolių dėl elektros instaliacijos dalinio sutvarkymo.

Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad elektros instaliacija po užliejimo taip pat turi bÅ«ti remontuojama ir kurios atstatymas gali kainuoti iki 1500 Lt. IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų dėl bÅ«simų nuostolių, nes tikslus nuostolių dydis bus žinomas tik po darbų atlikimo. Be to, teismas, nepriteisė 605 Lt sumos, kuriÄ ieÅ¡kovė patyrė mokėdama UAB „TÅ«rio forma“ už pažymÄ dėl buto apdailos medžiagų ir darbų remontui atlikti atkuriamosios vertės nustatymo.4.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ , atsižvelgdamas į jos pasekmes, tačiau jÄ sumažino nuo 2000 Lt iki 500 litų. Teismas, priteisdamas tik 500 Lt neturtinės žalos dydį, nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ieÅ¡kovės pateiktus argumentus, nedetalizavo ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų apimties turinio, neatsižvelgė į atsakovės elgesį ir tokiu bÅ«du nepagrįstai sumažino praÅ¡omÄ priteisti 2000 Lt neturtinę žalÄ .Atsakovė J.

B. apeliaciniu skundu (2 t., 31–34 b. l.) praÅ¡o pakeisti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės J. B. ieÅ¡kovei D. Å . 1697,50 Lt turtinę žalÄ , likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, neginčijamai patvirtinančių tai, kaddėl ankstesnių buto užliejimų yra kalta J. B.. Be to, ieÅ¡kovė, teigdama, kad jos butas buvo užlietas keletÄ kartų, ieÅ¡kinyje jai padarytÄ Å¾alÄ (nuostolius) priežastiniu ryÅ¡iu susiejo tik su 2010 m. liepos 15 d. buto užliejimu.

IeÅ¡kovė nepateikė žalos, patirtos ankstesniais buto užliejimais, dydžio apskaičiavimo. Pirmos instancijos teismas neaptarė ir nevertino Å¡ių aplinkybių, kaip galimai turinčių reikÅ¡mės, sprendžiant ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos dydžio mažinimo klausimÄ .2. Teismas privalėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovei padarytos žalos. Å ioje byloje atsakovės neteisėti veiksmai - netinkamas daikto valdymas ar netinkamas naudojimas - nebuvo analizuojami.

Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡tyrė ir nenustatė visų žalos padarymo aplinkybių, nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nevertino įrodymų, patvirtinančių atsakovės sunkiÄ materialinę, Å¡eiminę padėtį (viena augina nepilnametį vaikÄ ), todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .3. UAB „TÅ«rio forma“ darbuotoja V. J., ieÅ¡kovės užsakymu sudarinėjusi sÄ matÄ , negalėjo bÅ«ti apklausta teisme kaip ekspertė, nes ji nepateikė teismui jos kvalifikacijÄ patvirtinančių įrodymų.

Ji 2011 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje nurodė, kad yra baigusi Å iaulių politechnikumÄ , aukÅ¡tojo mokslo baigimo diplomo bei kvalifikacinių atestatų neturi, žino, kaip reikia sudaryti sÄ matas. Tačiau teismas rėmėsi jos sudaryta sÄ mata bei pateiktomis iÅ¡vadomis. Pagrįstas yra eksperto R. E. pateiktas žalos dydžio paskaičiavimas 1697,50 Lt. Ekspertas neÅ¡aliÅ¡kai ir tiksliai apskaičiavo remonto darbų apimtis bei jų kainas. Aplinkybė, kad ne visi sÄ matoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo paÅ¡alinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimÄ .4.

Civilinėje byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, įrodančių, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais sužalojo ieÅ¡kovės sveikatÄ . LR 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Ä®statyme nėra numatyta teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, esant ieÅ¡kinyje nurodytoms aplinkybėms.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t., 47–52 b. l.) ieÅ¡kovė D. Å . praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Keli buvę smulkÅ«s užliejimai iki 2010-07-15 nepadarė ieÅ¡kovei tokios didelės žalos, kaip 2010-07-15 įvykęs buto užliejimas. Pateikdama ieÅ¡kinį RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismui, ieÅ¡kovė nurodė tik tuos nuostolius, kurie susiję su 2010-07-15 dienos užliejimu, todėl pateikinėti teismui įrodymus dėl prieÅ¡ tai buvusių smulkių užliejimų nebuvo jokios prasmės. Nei ieÅ¡kinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė neprašė priteisti žalÄ Â už ankstesnius buto užliejimus.2.

Atsakovė pati pripažino, kad vanduo į ieÅ¡kovės butÄ pateko pro lubas iÅ¡ atsakovės buto dėl trÅ«kusios žarnelės, todėl nesupranta, kokį papildomÄ priežastinį ryšį teismas turėjo analizuoti. Jei vanduo ieÅ¡kovės bute, esančiame 2-me aukÅ¡te pradėjo bėgti pro lubas iÅ¡ 3-me aukÅ¡te esančio atsakovės buto, tai buvo suprantama ne tik ieÅ¡kovei, bet ir UAB „RadviliÅ¡kio komunalinės paslaugos“ darbuotojams, R. M. paslaugų įmonės vadovui R. M. bei kitiems asmenims.3.

Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad vandens iÅ¡plitimui ieÅ¡kovės bute įtakos turėjo nekokybiÅ¡kai atliktas remontas. Jeigu nebÅ«tų buvusių įrengtų pakabinamų gipso lubų, jeigu nebÅ«tų buvusios dvigubos izoliacijos, vanduo bÅ«tų paplitęs dar stipriau ir daug daugiau jo patekę į ieÅ¡kovės butÄ , o mažos dalies sienos - arkos iÅ¡griovimas, visiÅ¡kai nėra susijęs su atsakovės pareiga rÅ«pintis, kad neatsakingais veiksmais nebÅ«tų padaroma žala kitam asmeniui.

4. Teismas pagrįstai nesivadovavo R. E. atsakymuose į pateiktus teismo klausimus asmenine nuomone, o taip pat pateikta lokaline sÄ mata, nes jo teorinė sÄ mata paremta neaiÅ¡ku kokiais skaičiavimais ir stipriai prasilenkia su praktine prasme rinkos sÄ lygomis paremta realybe. Liudytojai statybos inžinierius E. Č., statybinės įmonės vadovas P. M., K. D., ekspertė V. J. nurodė, kad atlikti atstatomÄ jį po užliejimo buto remontÄ už 2000 litų yra neįmanoma, neaiÅ¡ku ar užteks 5000 - 6000 litų.

Vienintelio R. E. pozicija kardinaliai prieÅ¡tarauja: UAB „Žėrutis“, UAB „TÅ«rio forma“ atstovės V. J., liudytojo statybinės įmonės vadovo P. M., liudytojos statybos inžinierės N. P. pozicijai dėl padarytos žalos dydžio luboms, sienoms ir parketui.5. SÄ matoje nėra nurodyta jokių iÅ¡galvotų ar nesusijusių su užliejimu darbų bei medžiagų: nėra keičiamos durys, langai, perklijuojamos vonios plytelės ar įskaičiuojamas atlyginimas darbininkams už tokių darbų atlikimÄ , nes jos nuo užliejimo nenukentėjo.

Pažymėtina tai, kad nei į UAB „Žėrutis“, nei į UAB „TÅ«rio forma“ sÄ matas nėra net įtraukta elektros instaliacijos tvarkymo darbų, kurie yra bÅ«tini po užliejimo.6. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ ir sprendimÄ priėmė vadovaudamasis įrodymais, o ne prielaidomis.  Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t., 54–56 b. l.) atsakovė J. B. praÅ¡o pakeisti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimÄ , priteisiant ieÅ¡kovei 1697,50 Lt, ieÅ¡kovės apeliacinio skundo netenkinti, priteisti jai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime atsakovė nurodė, kad abi proceso Å¡alys yra vieningos nuomonės dėl to, kad RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigÄ bei įrodymų vertinimÄ ir dėl to priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Atsakovė J. B. nesutinka su ieÅ¡kovės D. Å . pateiktais argumentais ir laikosi savo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų.Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatytos aplinkybėsByloje nustatyta, kad 2010 liepos 15 d., trÅ«kus atsakovės bute tualeto bakelio žarnelei vandeniu buvo užlietas ieÅ¡kovei priklausantis butas, esantis(duomenys neskelbtini). Atsakovės butas randasi virÅ¡ ieÅ¡kovės buto adresu(duomenys neskelbtini). Dėl apliejimo vandeniu ieÅ¡kovei D. Å . padaryta turtinė žala, dėl kurios dydžio byloje kilo ginčas(CK 6.249 str. 1 d.). Sužalojimo faktas užfiksuotas 2010-07-16 d.UAB „RadviliÅ¡kio komunalinės paslaugos“ įmonės specialistų suraÅ¡ytu aktu (1t.,11 b.l.).Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų už padarytÄ Å¾alÄ Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovė atsakovės civilinę atsakomybę kildina iÅ¡ delikto, t. y. turtinės prievolės dėl žalos padarymo (LR CK 6.246 - 6.249 str.).

Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti LR CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimÄ .Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io Kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį.

Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ . Civilinės atsakomybės sÄ lyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovės buto, ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovės butas, o ne kiti Å¡altiniai. Å iuo atveju Å¡i aplinkybė ir nebuvo ginčijama, yra akivaizdi, kad buto užpylimas įvyko iÅ¡Â atsakovės buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių.

Tai patvirtina ieÅ¡kovės, atsakovės, byloje apklaustų liudytojų parodymai, aktas. IeÅ¡kovės butas buvo aplietas dėl atsakovės nesugebėjimo tinkamai naudotis jos bute esančiais prietaisais, t.y dėl trÅ«kusios žarnelės , dėl šio santechnikos prietaiso gedimo pratekėjo vanduo, apipylė ieÅ¡kovės butÄ , vanduo pratekėjo ir sugadino ne tik ieÅ¡kovės butÄ , bet pratekėjo net į pirmo aukÅ¡to patalpas, kas rodo esant didelio kiekio vandens iÅ¡tekėjimÄ . Kiekvienas asmuo privalo naudotis savo turtu taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui, turi elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, prižiÅ«rėti savo santechnikos prietaisus , jų priedus, kad jie bÅ«tų kokybiÅ¡ki, nekeltų grėsmės apačioje gyvenantiems asmenims (CK 6.246 str.1 d.).Kaip minėta Å¡iuo atveju savininko kaltės klausimas yra nebeanalizuojamas, yra nustatinėjamas trys atsakomybės sÄ lygos, kas yra buvo aiÅ¡kinamasi.

Atsakovė nepateikė įrodymų dėl nuo atsakomybės atleidžiančių CK 6.270 str. 1 d. nurodytų aplinkybių (nenugalimos jėgos, didelio nukentėjusiojo neatsargumo) buvimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant pagrindÄ atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad teismas nevertino, nesiaiÅ¡kino atsakovės neteisėtų veiksmų , nenustatinėjo priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų neteisėtų ir ieÅ¡kovei padarytos žalos, kad nebuvo įvertinta eksperto R.

E. iÅ¡vada dėl to, jog vandens iÅ¡plitimui turėjo tai, jog buvo atliktas nekokybiÅ¡kas remontas, nes buvo iÅ¡griauta dalis sienos, esančios tarp virtuvės kampo ir poilsio kambario. Å iuo atveju priežastinis ryÅ¡ys yra tarp iÅ¡ atsakovės santechnikos prietaiso iÅ¡tekėjusio ilgÄ laikÄ ir didelio kiekio vandens , kuris tekėjo su spaudimu, stipria srove, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir santechnikos prietaisÄ tvarkiusio asmens liudytojo V. B. parodymai, o ne ieÅ¡kovės sienų iÅ¡griovimas. Ekspertizę atlikti paskirtas asmuo R.

E. teismui pateikė tik savo pamÄ stymus, tačiau Å¡iuo klausimu neatliko jokio tyrimo, nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė savo bute remontÄ atliko, pažeidžiant Statybos įstatymo, STR normas, kas bÅ«tų sukėlę vandens pratekėjimÄ iÅ¡ atsakovės buto į ieÅ¡kovės butÄ . Taip pat nenustatyta, kad vanduo bÅ«tų tekėjęs per ieÅ¡kovės bute padarytÄ arkÄ . Å iuo atveju tai niekaip nesisieja su atsakovės pareiga naudotis savo turtu rÅ«pestingai , atidžiai , kad neatsakingais veiksmais nebÅ«tų padaroma žala kitam asmeniui.

Pripažintina, kad atsakovė nepaneigė jos kaltės prezumpcijos. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, nes sprendime aptarti įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent iÅ¡ atsakovės buto buvo pavojingas poveikis, sugadinęs apačioje esančio ieÅ¡kovės buto apdailÄ . Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė, ji neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties iÅ¡ atsakovės buto ėmė tekėti vanduo. Ä®vertinus Å¡iuos įrodymus bei vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad butas buvo užpiltas iÅ¡ atsakovei priklausančio buto ir žala atsirado dėl Å¡ių veiksmų, dėl vandens pratekėjimo į apačioje esantį butÄ ..

Todėl yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, nerÅ«pestingumas ,neatidumas prižiÅ«rint bute įrengtų santechnikos prietaisus ir apsaugoti nuo galimos žalos ir kitų neigiamų pasekmių kitus asmenis, t.y.ji neatliko savo pareigų dėl saugios Å¡ių prietaisų eksploatacijos , o tai reiÅ¡kia neteisėtÄ neveikimÄ (CK 1.5 str., 6.122 str. 1 d.). Taigi nagrinėjamu atveju teismas nustatė neteisėtus atsakovės veiksmus, kurie pasireiÅ¡kė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama jai nuosavybės teise priklausančiame bute esančių santechnikos įrenginių ir prietaisų priežiÅ«ra.

Nurodytas neteisėtas atsakovės neveikimas sÄ lygojo žalos atsiradimÄ ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su padaryta žala. Atsakovės neatidumas , netinkamas pareigų vykdymas sukÅ«rė teisines pasekmes ir prievolę atsakovei atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, dėl buvusio ankstesnio buto užliejimo , kadangi ji įrodinėdama ieÅ¡kinį ir nesirėmė Å¡iomis aplinkybėmis. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog ankstesnius buto apliejimo padarinius ji paÅ¡alino pati, nuostolius įrodinėjo tik tuos, kurie susiję su 2010-07-15 d , įvykusiu buto apliejimu, Å¡ias aplinkybes ir tyrė, nustatinėjo pirmosios instancijos teismas.

Taigi teismas nagrinėjo aplinkybes tik dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų, todėl nepagrįstas argumentas , kad teismas neanalizavo, nesiaiÅ¡kino, kokio dydžio žala atsirado po ankstesnių apliejimų.Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-299/2008 Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikoma, kadangi joje suformuoti precedentai savo aplinkybėmis – ratio decidendi – skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nes skirtingos faktinės bylos aplinkybės.Dėl žalos dydžio ŽalÄ , padarytÄ asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo(CK 251 str.1 d.).Ä®statymas nustato visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , kuris iÅ¡reiÅ¡kia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę.

Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi bÅ«ti atlyginama visiÅ¡kai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalÄ bÅ«tina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami.

Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo iÅ¡laidų. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t .y. ieÅ¡kovė (CPK 178 str.). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, Å¡alys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieÅ¡taringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali bÅ«ti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais.

Žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du, jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieÅ¡kovas neturėjo realių iÅ¡laidų. Tai neužkerta kelio jam reikalauti žalos atlyginimo, tačiau padaryta žala turi bÅ«ti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nesutiktina su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistino remonto iÅ¡laidų dydį, pritaikydamas atkuriamÄ jÄ vertę. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę.

Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas iÅ¡ Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (7 str.) numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindÄ sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d., nutartis Nr.3K-3-166/2009).Todėl nepagrįstas ieÅ¡kovės argumentas, kad skaičiuojant atkÅ«rimo iÅ¡laidas, teismas nepagrįstai taikė nusidėvėjimÄ . Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama bÅ«klė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos bÅ«klės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas.

Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Nurodyti reikalavimai yra įtvirtinti detaliau ir Turto vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244.

Joje nurodyta, kad pasirinkus atstatomosios vertės metodÄ , turto vertintojas skaičiuoja sÄ naudas, reikalingas tiksliai vertinamo objekto kopijai sukurti. Dalinio sugadinimo atveju tai bus sugadintų dalių tikslaus atkÅ«rimo kaÅ¡tai. FaktiÅ¡kai atkuriant sugadintÄ turtÄ , turi atitikti medžiagos, darbų kokybė, standartai ir dizainas (metodikos 36 punktas). Bet koks atliktas remontas vertiname bute ne tik atstatytų iki 2010-07-15 įvykusio užpylimo buvusiÄ buto bÅ«klę, bet ir ženkliai jÄ pagerintų.IeÅ¡kovė žalos dydžiui patvirtinti pateikė raÅ¡ytinius įrodymus - preliminarias iÅ¡vadas dėl turto atkÅ«rimo iÅ¡laidų vertės- lokalines sÄ matas, kuriose nurodytos statybos darbų ir medžiagų sumos, kuriuos teismas pripažino iÅ¡ dalies pagrįstais, dėl ko iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kovė byloje remiasi dviejų įmonių žalos dydžio įvertinimais–UAB „Žėrutis“ , kuris įvertinimÄ atliko 2010 m kovo mėn. kainomis, nustatydamas buto remonto vertę 7069,97 Lt(1t.7 b.l) ir UAB „TÅ«rio forma“, kuri nustatė remonto vertę 6786,89 Lt (1 t., 177-185 b.l.),kurie detaliai nurodė visus atstatomuosius darbus .Žalos faktÄ ieÅ¡kovė įrodinėjo eile įrodymų, kurie iÅ¡ dalies patvirtina Å¡iose sÄ matose nurodytų remonto darbų atlikimo bÅ«tinumÄ .

Byloje pateiktos fotonuotraukos , liudytojų G. T. , R. M. , R. G. A.,, E Č. , N. P. parodymai teisme patvirtina, kad buto apliejimas buvo žymus, apliejus butÄ padaryti žymÅ«s sienų, lubų, parketo sugadinimai (2 t. 15-19, 1 t.,15-20,194-196 B.L.).Nuotraukose fiksuojama, kad dėl didelės perteklinės drėgmės gana stipriai pakelta sienų dažų danga. Lubos sutrÅ«kinėjusios per siÅ«les, vietomis pageltusios, pradėjusios deformuotis, parketas iÅ¡ dalies iÅ¡sibangavęs,kÄ patvirtino posėdyje apklausta UAB „TÅ«rio forma“ sÄ matÄ sudariusi bei butÄ apžiÅ«rėjusi V.

J.. Pažymėtina, kad pastaroji butÄ apžiÅ«rėjo pusmečiu vėliau, negu kad teismo skirtas specialistas R. E.,todėl galėjo iÅ¡ryÅ¡kėti parketo bei sienų, lubų gipso kartono pažeidimai. Apie bÅ«tinumÄ keisti parketo dalį nurodyta ir R. D. sudarytoje sÄ matoje (1 t.,7 b.l.).Todėl laikytina, kad pakanka įrodymų, jog pakenkta parketo dalis turi bÅ«ti keičiama. Tiek specialisto R. E., tiek UAB „TÅ«rio forma“ paskaičiavimai dėl grindų atstatymo , iÅ¡skyrus papildomas iÅ¡laidas jų iÅ¡ardymui, parketo įgijimui, beveik sutinka pagal paskaičiuotÄ darbų vertę.

Anksčiau minėti įrodymai patvirtina, kad pratekėjęs vanduo padarė poveikį ir sienoms bei luboms, kurios buvo aptaisytos gipso kartono plokÅ¡tėmis, nes Knauf gipso kartono plokÅ¡tės pagal jų technologines charakteristikas yra neatsparios drėgmei,pagal jų technologinį apraÅ¡ymÄ negali bÅ«ti naudojamos drėgnose patalpose. Apklausiant teisme R. E., pastarasis irgi patvirtino , kad vietomis yra stipriai pažeista(1 t., 193 b.l.). Todėl sutiktina su V. J., kitų liudytojų parodymais apie vandens poveikį sienoms, luboms, pažeistų gipso kartono plokščių dalies keitimo bÅ«tinumÄ .Teismas šiuo atveju pasiÅ«lė Å¡alims įvertinti sugadinimus, jų dydį , skiriant ekspertizę.

Nors atsakovė teigia, kad teismas neturėtų remtis kitų asmenų sudarytomis sÄ matomis, tačiau apklausiant posėdyje buvo nustatyta, jog V. J. turi atitinkamÄ statybininko iÅ¡silavinimÄ Â , dirba sÄ matų sudarymo srityje 40 metų, įmonė vykdo statybos darbus, taip pat ji apžiÅ«rėjo butÄ , atlieka ir teismo pavedimu įvertinimus. Taigi pripažintina, kad Å¡is asmuo taip pat turi gebėjimus įvertinti ir nustatyti remontui reikalingas sÄ naudas. Sutiktina su atsakovės argumentu dėl to, kad teismas nepagrįstai apklausė šį asmenį kaip ekspertę, nes ji neturi eksperto kvalifikacijos.

Teismo paskirtas ekspertu R..E. irgi patvirtino, kad dalis sienų 62,20 m yra pažeista, iÅ¡skirdamas , jog 10,8 m2 yra pažeista, o 40,4 o iÅ¡ dalies pažeista..Fotonuotraukos patvirtina, kad lubose, sienose yra ne tik vandens nubėgimų žymės, bet dalis plokščių padengta pÅ«slėmis, kas rodo Å¡ių plokščių pakenkimÄ vandeniu. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumÄ , byloje paskyrė ekspertizę ir gavo jos iÅ¡vadÄ . Ekspertizė yra atlikta asmens , turinčio statybos ypatingo statinio statybos vadovo bei techninės priežiÅ«ros vadovo kvalifikacijÄ , tačiau jis neturi turto vertintojo kvalifikacijos, o taip pat atitinkamos kvalifikacijos, suteikiančios galimybę įvertinti medžiagų-gipso kartono plokščių pažeidimo pobÅ«dį.

Apeliantė -atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi netinkamai įvertino byloje pateiktÄ ekspertų iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės patirtų nuostolių. Pirmiausia pažymėtina, jog įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Tai reiÅ¡kia, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo.

IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, teismas, priimdamas sprendimÄ dėl žalos dydžio rėmėsi visuma įrodymų, o ne teismo paskirto eksperto nuomone. Kaip minėta, Å¡is asmuo neturi turto vertintojo kvalifikacijos .Teismo skirto eksperto atlikto buto užliejimo įvertinimo aktas (lokalinė sÄ mata,1t, 123b.l.), jo atsakymai į teismo iÅ¡ anksto pateiktus klausimus (1t.,121-122 b.l.) CPK 212 str. prasme nėra nei eksperto iÅ¡vada, nei ekspertinio pobÅ«džio aktas, nes jis gautas neatlikus reikalingus tyrimus , nėra jokio mokslinio, tiriamojo pagrindimo, nenurodyta, kokios specialiosios žinios buvo pritaikytos, kuo remiantis buvo padarytos iÅ¡vados.

Apklausiant R. E. teisme, jis taip pat nedavė kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų, kad nereikėtų keisti pažeistų gipso kartono plokščių, nes nurodė, jog jo požiÅ«riu nereikėtų keisti, mano, kad plokÅ¡tė gali iÅ¡sitiesti(1t.,194 b.l.).Apklausiant teisme patvirtino, kad jis , kaip ir UAB „TÅ«rio forma“ sudarinėja sÄ matas. Taigi Å¡i įmonė taip pat turi kompetencijÄ Ä¯vertinti reikalingų butui atstatyti darbų, medžiagų vertę. Atsakovė nurodo, kad teismas turėjo pasiÅ«lyti teikti papildomus įrodymus.

Å iuo atveju abi Å¡alys teikė įrodymus dėl žalos dydžio, žalos dydis yra nurodomas skirtingas dėl darbų apimties . Reikalaujant pateikti papildomus įrodymus ir skiriant iÅ¡samiÄ ekspertizę ,ekspertizių iÅ¡laidos gali ženkliai virÅ¡yti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ Å¾alos dydį, o tai neatitiktų protingumo ir ekonomiÅ¡kumo kriterijų(CK 1.5 str.).Sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad įvertinus kitus byloje esančius įrodymus, reikėtų remtis UAB „TÅ«rio forma“ preliminariu žalos paskaičiavimu.

Kadangi ieÅ¡kovė nėra atlikusi remonto, nėra realių iÅ¡laidų, todėl Å¡iuo atveju žalos dydį nustato teismas (CPK 249 str. 1 d.).IÅ¡ dalies yra sutiktina su teismo sprendimu nustatytos žalos dyžiu. Ä®vertinant žalos dydį, teismas nepagrindė, nuo darbų ar nuo medžiagų taiko nusidėvėjimo procentÄ . Pagal buhalterinės ir verslo apskaitos standartus rekomenduojama apdailos medžiagoms skaičiuoti visiÅ¡kÄ nusidėvėjimÄ 10 metų. Todėl Å¡iuo atveju atkuriamoji vertė turėjo bÅ«ti paskaičiuota nuo naudotinų medžiagų .Taikant protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, atsižvelgiant į buto remonto atlikimo laikÄ , buto remonto bÅ«klę apliejimo metu, yra taikytinas 30 % nusidėvėjimas, juo sumažinant medžiagų vertę(1744x30%)(1744-523,20) iki 1220,08 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas ,nustatydamas ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ ir vertindamas ieÅ¡kovės pateiktÄ lokalinę patalpų remonto sÄ matÄ , nesutinka su lokalinėje sÄ matoje nurodytais atskirais paskaičiavimais. Å ioje sÄ matoje yra įtraukta eilė papildomų iÅ¡laidų, 8% statybvietės iÅ¡laidos 346 Lt, ir netiesioginės iÅ¡laidos, t.y. pridėtinės iÅ¡laidos 35 %, kas sudaro – 669 Lt, ir pelnas 5 %, kas sudaro 267 Lt , papildomų medžiagų vertę 52 Lt bei papildomo darbo užmokesčio vertę 142 Lt(viso 1476 Lt).

Netiesioginės iÅ¡laidos nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sÄ naudomis. Pridėtinėms iÅ¡laidoms priskirtinos tokios iÅ¡laidos: administracijos Å«kio iÅ¡laidos (administracijos darbuotojų atlyginimai, nuo jų paskaičiuotos įmokos, transporto, informacinės, kanceliarinės ir kt.), statybos darbuotojų aptarnavimo ir priežiÅ«ros (sanitarinė bei higieninė priežiÅ«ra, buitinės paslaugos ir kt.), darbų organizavimo statybvietėje iÅ¡laidos ( prietaisų ir įrangos amortizaciniai atskaitymai, vežimo iÅ¡laidos ir kt.) ir kitos pridėtinės iÅ¡laidos (patalpų nuoma, mokestis už žemę, kelius ir kt.).

IeÅ¡kovė byloje nenurodė, kad yra sudariusi buto remonto sutartį, pagal kuriÄ bÅ«tų numatytos tokios iÅ¡laidos kaip administracijos darbuotojų atlyginimai, nuo jų atlyginimų paskaičiuotos įmokos, kanceliarinių prekių, patalpų nuoma, mokestis už žemę ir kt. Dėl Å¡ių iÅ¡dėstytų motyvų teismas mažina ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos dydį netiesioginių, pridėtinių iÅ¡laidų suma. Tuo pačiu mažintinas ir priteistinas PVM mokestis.Nuo remonto iÅ¡laidų 3565,47 Lt paskaičiavus PVM 21 proc. , gautųsi 4314,22 Lt Å¡i suma priteistina ieÅ¡kovei .

Taip pat ieÅ¡kovei priteistinos dėl elektros instaliacijos atstatymo turėtos iÅ¡laidos 170 Lt(1t.,10b.l.), viso priteistina 4484,22 Lt .Sumažinti dar daugiau priteistinos žalos dydį, dėl atsakovės nurodytos sunkios finansinės bÅ«klės, pagrindo nėra, nes tuo bÅ«tų pažeistas įstatymu numatytas realiai padarytos žalos pilno atlyginimo principas ir ieÅ¡kovės interesai, kadangi ji be patirtų nepatogumų dėl buto užliejimo dar turėtų patirti ir nuostolius, nesant nukentėjusiosios kaltės, atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti, kad ieÅ¡kovei priteisus nuostolių atlyginimÄ , atsiras nepriimtinos ir sunkios pasekmės (CK 6.251 str. 2 d.) Be to ir pateikti įrodymai nepatvirtina sunkios padėties, nes atsakovė dirba, gauna pastovų atlyginimÄ , turi nekilnojamo turto.

Dėl neturtinės žalosPagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali bÅ«ti priteisiama, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiÅ¡kė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais bÅ«dais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).Sprendimo dalis dėl patirtos neturtinės žalos paliktina nepakeista, nes apliejus butÄ , ieÅ¡kovė patyrė stresÄ , žymius nepatogumus dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo sutrikdytas jos normalus gyvenimas įprastinėje aplinkoje.

Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai-ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, liudytojų G. A. , S. M. , R. M. parodymai. Dėl buto sugadinimo, elektros instaliacijos pakenkimo ieÅ¡kovė patyrė žymių nepatogumų. Atsakovė nesiėmė priemonių paÅ¡alinti apliejimo padarinius, atremontuoti butÄ ar teisingai atlyginti žalÄ . Medicininiai dokumentai patvirtina, kad stresas turėjo įtakos ir sveikatai, dėl ko atsirado nerimo sutrikimas (1 t. 168b.l).Nors ieÅ¡kovei bylos nagrinėjimo metu buvo diagnozuotas erozinis gastritas, skrandžio opaligė , tačiau nėra pateikta įrodymų, kad tai yra betarpiÅ¡kame priežastiniame ryÅ¡yje su buto apliejimu.

Priteistas žalos dydis iÅ¡ esmės atitinka teismų praktikoje priteisiamÄ neturtinės žalos dydį. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės ir ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo žalos dydžio nustatymo ir netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.Remiantis iÅ¡dėstytu, teismo sprendimas yra iÅ¡ dalies keistinas .Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitus, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (LR CPK 93 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPakeitus teismo sprendimÄ , yra perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos(CPK 93 str.5 d.).IeÅ¡kovei priteistina 4984 ,22 Lt. Kadangi patenkinta ieÅ¡kinio reikalavimų dalis sudaro 53,94 %, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 149,41 Lt žyminio mokesčio, (t.1, 6 b.l.), 809,10 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (t.1, 75 b.l. ), viso 958,51 Lt. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 690,90 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų (1 t.,63,2 t.,9 b.l.).

Atlikus bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovės priteistina 267,61 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė nurodo, kad teismas nepagrįstai neįtraukė į bylinėjimosi iÅ¡laidas 605 Lt sumos, kuriÄ ji patyrė , sumokėdama už pažymÄ dėl buto apdailos atlikti atkuriamosios vertės nustatymo.Tačiau teismui nebuvo pateikti apmokėjimo įrodymai , kad ieÅ¡kovė yra patyrusi tokias iÅ¡laidas, todėl teismas ir nesvarstė tokio klausimo, tokio praÅ¡ymo taip pat nebuvo pateikta teismo posėdyje.IeÅ¡kovė prašė papildomai priteisti 3366,89 Lt, atsakovė prašė atmesti reikalavimus 3892,50 Lt sumai .

Å alys byloje patyrė tik žyminio mokesčio iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas tik 2,72 procentais, o ieÅ¡kovei pagal apeliacinį skundÄ nėra priteista papildomai, todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų apeliacinių skundų reikalavimų proporcingumÄ ir Å¡alių panaÅ¡ias turėtas iÅ¡laidas, jos nėra priteistinos Å¡alims.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1d.3p.  punktu, teismas n u t a r i a :

RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies .PriteistÄ iÅ¡ atsakovės J. B. ieÅ¡kovei D. Å . turtinės žalos atlyginimÄ sumažinti nuo 5090,00 Lt iki 4484,22 Lt (keturių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturių litų 22 ct.) , bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti nuo 466 Lt iki 267,61(dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynių litų ir 61 ct.).Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                   Laisvė Aleknavičienė