c232199c-8b7b-4a52-8df5-dd696bcb4b3a · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-531/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48508-18-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 22 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Danutės Švitinienės, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, Jūratei Buitvydienei, Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Genadijui Jefimovui, nuteistajai I.

S., gynėjui advokatui Andriui Neverai, nukentėjusiojo įgaliotÄ jai atstovei advokatei Renatai Narbutienei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal I. S. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažinta kalta: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį ir jai paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus ir jai paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir I. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, jai paskirtos pareigos: tęsti darbÄ (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas), neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

Å ias pareigas I. S. privalo įvykdyti per 2 metų laikotarpį, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinio ieÅ¡kovo P. P. įgaliotosios atstovės advokatės Renatos Narbutienės pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir P. P. naudai iÅ¡ I. S. priteistas 5000 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimas. IÅ¡ I. S. P. P. naudai priteista 3400 Eur jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už sÅ«naus P. P. teisių ir teisėtų interesų atstovavimÄ teisme.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. I. S. buvo nuteista už tai, kad bÅ«dama mažamečio nukentėjusiojo P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), motina ir turėdama pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. I-1234, taip pat turėdama teisę ir pareigÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikÄ , rÅ«pintis savo vaiko sveikata, sudaryti vaikui palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, piktnaudžiavo savo, kaip motinos teisėmis ir pareigomis, naudojo psichologinį smurtÄ savo sÅ«naus P. P. atžvilgiu, neužtikrino vaiko emocinių poreikių atitinkančios jo augimo aplinkos, dėl ko mažamečiui P. P. atsirado emocijų ir elgesio sutrikimų, t. y. nuo 2017 metų vasaros – rudens, tiksliau nenustatytos datos, iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., (duomenys neskelbtini), ir P. P. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei kitose tiksliai nenustatytose vietose, sistemingai naudojo psichologinį smurtÄ mažamečio P. P. atžvilgiu, kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad ji sÄ moningai ir tyčia, siekdama asmeninės naudos, veikdama iÅ¡skirtinai tik savo asmeniniais interesais, ir norėdama gauti bei turėti galimai neigiamos informacijos apie jos buvusį sugyventinį ir vaiko P. P. tėvÄ P. P. ir jo Å¡eimÄ â€“ seserį ir motinÄ , bei norėdama žinoti Å¡ių asmenų nuomonę apie jÄ , ir kuriÄ planavo panaudoti ateityje galimiems teisiniams ginčams tarp jos ir buvusio sugyventinio P. P. spręsti, sistemingai, įkyriai klausinėjo vaikÄ P. P. apie vaiko tėvo ir jo Å¡eimos narių esÄ pasakytus ar padarytus neigiamus dalykus vaiko ir jos pačios atžvilgiu, ignoravo vaiko iÅ¡sakomÄ Å¡ių neigiamų įvykių neigimÄ , nepaisė vaiko nenoro apie tai kalbėti, nepaisė vaiko pykčio dėl tokio jos elgesio, manipuliavo vaiko meile jai, manipuliavo vaiko poreikiais žaisti ir bendrauti su ja, provokavo vaiko agresyvius veiksmus savo atžvilgiu ir vaiko agresyvius atsakymus bendro žaidimo metu, melavo vaikui, nesuprato ir ignoravo vaiko emocinių reakcijų, vaiko neigiamus jausmus jai ar neigiamų dalykų apie jÄ pasakymÄ priskyrė vaiko tėvo Å¡eimos nariams, iÅ¡ karto teiraujantis, kas taip pasakė, lyg vaikas taip galėjo pasakyti tik todėl, kad jam taip pasakė jo tėvo Å¡eimos nariai, nepriimant galimybės, kad tai paties vaiko neigiamų jausmų jai iÅ¡raiÅ¡ka dėl jos pačios netinkamo elgesio su vaiku, kas kėlė vaikui pasimetimÄ , emocinę ir kognityvinę sumaiÅ¡tį, iÅ¡Å¡aukė vaikui pykčio proveržius, agresijÄ , saviagresijÄ ir somatines reakcijas, kurie trikdė vaiko pažintinius procesus, vedė vaikÄ prie apsauginio fantazavimo, pakitusios sÄ monės bÅ«senos, ir kurie galiausiai privertė vaikÄ prisitaikyti prie jos kuriamos realybės ir jos teiginių perėmimo ir kartojimo, kas atsižvelgiant į vaiko maÅ¾Ä amžių ir priklausomÄ santykį nuo jos, darė didelę žalÄ vaiko psichikai, trikdė tikroviÅ¡ko pasaulio suvokimo formavimÄ si, sveikų santykių su Å¡eimos nariais formavimÄ si, emocijų reguliacijÄ ir normaliÄ psichologinę raidÄ , taip pat kas trikdė vaiko psichologinę bÅ«senÄ ir vertinami, kaip tyčiniai sistemingi nefizinio kontakto veiksmai, kurie trikdė vaiko psichologinę raidÄ ir kėlė pavojų jo psichinei sveikatai, t. y., naudojo vaiko atžvilgiu psichologinį smurtÄ .

Dėl tokių I. S. nusikalstamų veiksmų P. P. konstatuoti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), atsiradę dėl jos piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir pareigomis, ir Å¡ie vaiko patirti stresogeniniai iÅ¡gyvenimai padarė žalÄ P. P. psichikos sveikatai ir nesunkiai jÄ sutrikdė, nes vaiko sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. I. S. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2021 m. rugpjūčio 6 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų nuosprendį ir bylÄ nutraukti, nes ji nepadarė jokios nusikalstamos veikos.

Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nemotyvuotas, nes nėra atliktas įrodymų vertinimas, o jei jis ir yra, tai jis formalus ir daugiau susijęs su tam tikrų kaltinamojo akto arba byloje atliktos ekspertizės nuostatų perkėlimu. Nuosprendis prieÅ¡tarauja bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytoms aplinkybėms ir atitinkamų BK straipsnių normų turiniui. 2.1. Pažymi, jog norint padaryti iÅ¡vadÄ , kad ji padarė BK 163 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , teismas turėjo nustatyti, kad ji savo elgesiu įgyvendino visus įstatymo leidėjo BK 163 straipsnyje įtvirtintus nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

BÅ«tent įstatymų leidėjo, o ne prokuroro ar paties teismo sukurtus. Akcentuoja, kad jos elgesį (tiesa, jis atspindėtas visapusiÅ¡kai ir objektyviai neįvertinus dar ir visų bylos duomenų) teismas pripažino ne psichiniu gniuždymu, o psichologiniu smurtu, t. y. teismas nei vienu žodžiu nepasisakė apie tai, kodėl jos ir vaiko pokalbių įraÅ¡ymas bei tokių pokalbių buvimas per se atitinka BK 163 straipsnio dispozicijoje įtvirtintÄ psichinio gniuždymo turinį. Negana to, tokiÄ teismo pozicijÄ reikia suprasti ir taip, kad jis jos byloje pritaikė savitÄ BK 163 straipsnio aiÅ¡kinimÄ , nes vietoje „psichinio gniuždymo“ požymio atsirado „psichologinio smurto“ požymis, kurį taikant, ji pripažinta kalta pagal BK 163 straipsnį.

Atkreipia dėmesį, kad tokios sÄ vokos kaip „psichologinis smurtas“ baudžiamojoje teisėje nėra, jos nėra ir BK 163 straipsnio prasme. Teigia, kad teismų praktikoje ir mokslinėje literatÅ«roje nustatytas psichinio smurto turinys ir jo sugretinimas su bylos aplinkybėmis aiÅ¡kiai parodo, kad ji jokios psichinės prievartos savo sÅ«naus atžvilgiu nenaudojo ir netaikė. Taigi, nepadarė ne tik kad BK 163 straipsnyje apraÅ¡yto nusikaltimo, bet ir numatyto BK 138 straipsnyje. Pabrėžia, kad nuosprendyje pateikta psichologinio smurto samprata (nors byloje aiÅ¡kiai nustatyta, kad jokio įkyraus kamantinėjimo nebuvo ir tai liudija visi iki vieno įraÅ¡ai) negali bÅ«ti baudžiamojo teisinio vertinimo objektu, o juo labiau asmens pripažinimo kaltu pagal BK 163 straipsnį pagrindu.

Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra teismo argumentų, kuriais būtų pagrįstas jo nukrypimas nuo jau suformuotų „psichinio gniuždymo“, „psichinio smurto“ sampratų. Apylinkės teismas nuosprendyje perrašė 2019 m. birželio 19 d. – rugsėjo 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas visiškai jų neanalizuojant ir negretinant su kitais bylos duomenimis. Mano, kad jos elgesys, kuris pasireiškė tuo, kad ji įrašinėjo tai, kuo vaikas būdavo pakraunamas iš savo tėvo ar tetos H.

P. pusės ir tai, kÄ jis automatiÅ¡kai iÅ¡transliuodavo po vizitų pas juos, tikrai nėra ir negali bÅ«ti vertinamas kaip žiaurus elgesys su vaiku. Visi jos pokalbiai su vaiku vyko korektiÅ¡kai, pačiame aukščiausiame pozityvaus bendravimo lygmenyje ir tikrai nebuvo susiję nei su pakeltu tonu, nei su kokia nors menkiausia agresija, nei su melu, nei su apgaule, nei su kokiu nors kitu negatyviu poveikiu vaikui. Visi pokalbiai su sÅ«numi buvo korektiÅ¡ki ir tai aiÅ¡kiai matyti klausantis garso bei peržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡us.

Apie tai net aiÅ¡kiai pasisakyta ir 2019 m. birželio 19 d. – rugsėjo 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte. Svarbu tai, kad jos sÅ«nus po kiekvieno susitikimo su savo tėvu ir (ar) teta jai iÅ¡sakydavo protu nesuvokiamus dalykus, kuriais normalus žmogus negalėtų niekada patikėti. Atitinkami įraÅ¡ai buvo pradėti daryti tada, kai vaikas pradėjo sakyti, kad jo teta sako, kad ji (apeliantė) kvaila, jai galva nuplyÅ¡o, klausė, ar ji numirs, jei jai galvÄ nupjaus, kad jis jai nereikalingas, nori, jog ji numirtų, kad reikia senelius pravardžiuoti, kad jis skriaus jÄ kaip tėvas, nes vyrai turi muÅ¡tis, kad jis turi paslaptį su teta ir ji yra ta, jog reikia muÅ¡tis, reikia muÅ¡ti visus – jÄ , jos mamÄ , kad jį muÅ¡a teta ir jos mama, kad (duomenys neskelbtini) darželis yra blogas.

Pabrėžia, kad visų pokalbių turinys ir atitinkamų įrašų darymo aplinkybės yra atskleistos jos parodymuose, kurie akivaizdžiai liudija apie ekspertizės akto ydingumÄ , jo klaidingumÄ bei visiÅ¡kai nebuvo vertinti nuosprendį priėmusio teismo. Apie tai, kad vaikui bÅ«nant pas tėvÄ yra perduodama negatyvi ir jį žalojanti informacija ji sakė ir vaiko tėvui. Jam sakė ir tai, kad ne ji, o pats vaikas nenori su juo kalbėti mobiliu telefonu. Tačiau vaiko tėvas tuo netikėjo, todėl ji turėjo turėti uždokumentuotus atitinkamo vaiko elgesio bei kalbėjimo įrodymus, nes tokia vaiko leksika, kuri jai buvo perduodama po susitikimo su tėvu ir jo giminėmis, ji ir pati negalėjo patikėti.

Nurodo, kad tam tikrÄ Ä¯rašų dalį davė paklausyti ir psichologams – A. G. ir I. B.. Apie Å¡ias problemas sakė ir vaiko teises ginančios organizacijos atstovams. Tačiau nei vienas, nei kitas psichologas, o taip pat ir vaiko teisių specialistai nieko apie tai, kad tokių įrašų darymas, jos vaikui užduodami klausimai ar dar kažkas panaÅ¡aus yra kažkoks negatyvus ar net neteisėtas ir juo labiau vaikÄ gniuždantis dalykas, nepasakė. Atvirkščiai, atitinkami garso įraÅ¡ai net padėjo identifikuoti prastos vaiko emocinės bÅ«senos požymius, kuri pas vaikÄ bÅ«davo kiekvienÄ kartÄ , kai jis sugrįždavo iÅ¡ savo tėvo namų, kuriuose gyveno ir teta bei jų abiejų mama – vaiko senelė iÅ¡ tėvo pusės. Psichologai nei vienu žodžiu neužsiminė ir apie kokį nors blogÄ elgesį.

Nepaisant viso to, teismas pasisakė apie tai, kad toks jos elgesys – vaiko klausinėjimas (kuris teismo kažkodėl be jokių argumentų pavadintas įkyriu kamantinėjimu) buvo iÅ¡ esmės prilygintas ar pavadintas žiauriu elgesiu su vaiku, kuris pasireiÅ¡kė psichiniu gniuždymu. Pažymi, kad jos elgesys, įraÅ¡ant pokalbius su vaiku negalėjo bÅ«ti ir negali bÅ«ti pripažįstamas kaip žiaurus elgesys, kuris pasireiÅ¡kia psichiniu vaiko gniuždymu. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakyta dėl to, kodėl atitinkamas jos elgesys negali bÅ«ti priskirtas kad ir prie administracinio nusižengimo ar civilinio delikto, nors jos giliu įsitikimu, jos veiksmuose nėra jokio negatyvaus momento, kuris leistų prabilti bent apie kokio nors teisės pažeidimo buvimÄ . 2.2.

Kalbant apie pavojingos veikos klausimÄ , svarbiu bei visiÅ¡kai neaptartu klausimu yra jos neva pavienio nusikaltimo forma. Jei jos neva daromas nusikaltimas buvo tęstinis, tai tuomet turėjo bÅ«ti nurodoma, kaip ji tai darė, turėjo bÅ«ti nurodoma ir tai, koks buvo jos visų veiksmų tikslas, t. y. koks buvo siekis, kuris apjungė ir suvienijo visus jos veiksmų epizodus. Na, o jei ji neva padarė trunkamÄ nusikaltimÄ , tai turėjo bÅ«ti nurodyta ir ta argumentacija, kuri tuo įtikintų. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nieko nėra.

Nėra nurodyta, kaip trunkamo ar tęstinio nusikaltimo atveju pasireiškė jos kaltė. Be to, teismas turėjo aiškiai pasisakyti ir argumentuosi, kokie jos veiksmai rodo, kad ji suprato tai, jog įrašydama pokalbius su vaiku ir jį mandagiai klausinėdama apie jo jai perteikiamų baisių teiginių kilmę, yra ne kas kita, o nusikalstamas elgesys, turėjo pasisakyti ir dėl to, kokie bylos duomenys liudija apie tai, kad ji suprato, jog jos toks elgesys yra psichinis gniuždymas (arba bent jau psichologinis smurtas), žiaurus elgesys su sūnumi.

Taip pat teismas privalėjo pasisakyti ir argumentuoti tai, kad ji suprasdama savo atitinkamo elgesio nusikalstamÄ pobÅ«dį tuo pačiu ir norėjo nusikalstamai elgtis, t. y. norėjo psichiÅ¡kai gniuždyti vaikÄ , žiauriai su juo elgtis. Nuosprendyje nerado teiginių, kurie tiesioginės tyčios kaltės turinį pritaikytų tęstiniam ar trunkamam pavieniam nusikaltimui. Skundžiamame nuosprendyje jos kaltės klausimas be ekspertizės akto teiginių daugiau iÅ¡ esmės niekuo nemotyvuotas, na nebent tuo, kad ji privalėjo suprasti, jog vaikas negali bÅ«ti jos ir jos buvusio sugyventinio P. P. tarpusavio santykių aiÅ¡kinimosi tarpininku, ir kad tokio amžiaus vaikas iÅ¡ viso neturi bÅ«ti įtrauktas ir dalyvauti tokių santykių aiÅ¡kinimosi procese.

Vertinant pastarÄ jį iÅ¡sireiÅ¡kimÄ , akivaizdžiai matyti, kad teismas, jos elgsenÄ vertino per nusikalstamo nerÅ«pestingumo sÄ vokÄ , o tai dar kartÄ patvirtina, jog jokios tiesioginės tyčios jos elgesyje nėra. Atkreipia dėmesį, kad teismas taikė ir vadovavosi tik tiesioginės tyčios konstruktu, kuris skirtas formalioms sudėtims. Kitų kaltės konstruktų, o ypač tų, kurie bÅ«tų susiję su BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais skundžiamame nuosprendyje neatskleista. Pabrėžia, kad bylos duomenys rodo, jog ji nuolat rÅ«pinosi vaiko ir fizine, ir psichine sveikata.

Siekė, kad ja rÅ«pintųsi ir vaiko tėvas bei kiti jo giminaičiai, o jie to nedarė. Ji periodiÅ¡kai vedė vaikÄ pas psichologus, su juo nuolat bendravo ir aiÅ¡kino, kad jis netikėtų tuo, kÄ jam blogo apie jÄ ar kitus jo giminaičius sako tėvas, teta ar kiti asmenys. Sakė, aiÅ¡kino, kad taip kaip jam yra sakoma nėra, negali bÅ«ti ir nebus, kad tai yra visiÅ¡ki pramanai. Byloje nėra nei vieno objektyvaus ir neginčytino duomens, kuris leistų spręsti kitaip. Nėra nei vieno duomens, kuris liudytų apie tai, kad ji siekė vaikui sukelti emocijų sutrikimus ar bent jau nieko nedarė tam, kad tokie padariniai nekiltų.

Taigi, daugiau nei akivaizdu, kad ir dėl jos kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytÄ nusikaltimÄ nėra. 2.3. Vertinant skundžiamo nuosprendžio tekstÄ , akivaizdžiai matyti, kad ekspertizės aktas tapo jo pagrindu. Teismas ekspertizės aktu grindė tiek kaltės, tiek veikos, tiek ir priežastinio ryÅ¡io klausimus, nors atitinkami dalykai yra teisės, o ne teismo psichiatrijos ar teismo psichologijos objektai. Teismas labai formaliai vertino tÄ faktÄ , kad ekspertai neva patvirtino savo ekspertizės aktÄ ir jį palaikė bylos nagrinėjimo metu, todėl jis įgauna nenuginčijamo įrodymo statusÄ .

IÅ¡ tiesų buvo kitaip, ir tai aiÅ¡kiai atsispindi atitinkamuose teismo posėdžių protokoluose. Pačioje eksperčių apklausos pradžioje tik R. D. žodiÅ¡kai patvirtino savo iÅ¡vadas, o I. S. iÅ¡ karto pasakė, kad ji nepalaiko savo ekspertizės akte iÅ¡dėstytos pozicijos, kad ji veikė tyčia. Pastaroji ekspertė aiÅ¡kiai pasisakė tik apie jos manymu netinkamÄ jos (apeliantės) elgesį ir dėl to, kad darant įraÅ¡us ji nesuprato, jog vaikui nepatinka, kÄ ji daro. Å i ekspertė aiÅ¡kiai pasakė, kad jokios tyčios nebuvo, o ji pati turi paaiÅ¡kinti, kodėl darė tuos įraÅ¡us.

Taip pat ekspertė aiškiai pasakė, kad nežino ko ji (apeliantė) siekė. Taigi, daugiau nei akivaizdu, kad net ir eksperčių apklausos metu buvo aiškiai nukrypta nuo pirminių ekspertizės akto teiginių ir pasisakoma apie tokius valinius jos momentus, kurie neturi nieko bendro su tyčine kalte, kuri yra privalomas tiek BK 163 straipsnio, tiek BK 138 straipsnio inkriminavimo pagrindas. Pabrėžė, kad nei vienas bylos duomuo nepaneigia to fakto, kad įrašus ji pradėjo daryti po to, kai sūnaus teta H.

P. pradėjo jam taikyti nesuprantamas gydymo priemones, kurios susijusios su grybo „(duomenys neskelbtini)“ eliksyro girdymu, t. y. tada, kai iÅ¡ P. Å¡eimos pusės prasidėjo drastiÅ¡ka informacinė ir veiksmų ataka prieÅ¡ jÄ ir jos artimuosius, panaudojant jos sÅ«nų. Ji siekė apsiginti ir užfiksuoti tai, kÄ sako vaikas, nes nei vienas normalus žmogus negalėtų patikėti tuo, kÄ vaikas kalbėjo bÅ«damas įtakotas. Ä®raÅ¡us darė ir dėl to, nes norėjo užfiksuoti kokios bÅ«senos vaikas iÅ¡eina/iÅ¡važiuoja pas tėvÄ , t. y. linksmas, mylintis, nesergantis, nesikeikiantis, ir kokios bÅ«senos vaikas sugrįžta, t. y. agresyvus, įsitikinęs, kad mama bloga, jo nemyli, jis mamai nereikalingas, kad mamÄ reikia muÅ¡ti ir skriausti, taip pat skriausti senelius.

Taip pat norėjo įraÅ¡us parodyti psichologams, kad jie patartų kÄ tokiais atvejais daryti. Žinoma, norėjo ir apsiginti nuo jos atžvilgiu pradėtos diskriminacinės kampanijos, kurios tikslas atimti vaikÄ , sÅ«naus tėvas sakė, kad mama reikalinga tik tuomet, kai vaikas mažas, o vėliau jos nereikia. Ji tikslo psichiÅ¡kai žlugdyti vaiko neturėjo ir negalėjo turėti. Visi įraÅ¡ai aiÅ¡kiai atskleidžia, kad jų su vaiku pokalbiai buvo korektiÅ¡ki ir nieko bendro ji neturėjo su tuo, kÄ ekspertizės akte konstatavo ekspertės ir kÄ Ä¯ nuosprendį perkėlė teismas. 2.4.

Nepaisant to, kad teismas nuosprendyje pasisakė dėl to, kad neturi pagrindo abejoti ekspertizės aktu, visgi vien eksperčių atsakymai į klausimus dėl priežastinio ryÅ¡io pagrįstumo parodo, jog ekspertės turėjo savitÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ . Å iuo klausimu ekspertės iÅ¡ esmės iÅ¡reiÅ¡kė dviprasmiÅ¡kÄ pozicijÄ . Apklausos metu ekspertės negalėjo paaiÅ¡kinti jų nurodyto tiesioginio priežastinio ryÅ¡io turinio, todėl pasisakė apie tai, kad priežastinis ryÅ¡ys buvo nustatinėjamas tik psichologine prasme.

Vien jau Å¡is aspektas įpareigojo teismÄ nuosprendyje pagrįsti priežastinio ryÅ¡io buvimÄ iÅ¡ teisinės pusės, aiÅ¡kiai parodant, kad jos atitinkamas elgesys buvo iÅ¡ tiesų vienintelis faktorius, kuris lėmė konkrečių padarinių kilimÄ , tačiau teismas to nepadarė. Teismas tiesiog pažodžiui ir labai formaliai parašė tai, kas nurodyta ekspertizės akte, o tai reiÅ¡kia, kad priežastinio ryÅ¡io (kaip objektyvaus BK 138 straipsnio požymio) buvimÄ konstatavo ne iÅ¡ teisinės, o psichologinės puses.

Be to, net ir esant teisiniam priežastiniam ryÅ¡iui vis vien svarbiausiu atsakomybės faktoriumi tampa kaltė. Atkreipia dėmesį, kad bylÄ nagrinėjant teisme buvo kelis kartus akcentuota, kad vertintas tik jos elgesys, o kiti faktoriai ne. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje, ekspertė R. D. sakė, kad tai, jog vaikui nuo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesių buvo sakyta, kad jis blogas, neprotingas, galėjo paveikti jo emocinę bÅ«senÄ , bet apie tai pasakys psichologė. Tačiau psichologė I.

S. nieko Å¡ituo klausimu nepasakė ir dar pridÅ«rė, kad vertintas buvo tik nutartyje nurodytas laikotarpis bei tai, kad svarbÅ«s tik tiriami faktoriai, o kiti neva jokios įtakos jos sÅ«naus emocinei ar psichinei bÅ«senai neturėjo. Taigi, ir Å¡iuo atveju matomas akivaizdus ekspertinių pozicijų prieÅ¡taringumas, o tai yra dar vienas faktorius orientuojantis į tai, kad sprendžiant dėl priežastinio ryÅ¡io, nebuvo vertinami visi bÅ«tini faktoriai, kurių buvo tikrai daug. Jais iÅ¡ esmės yra: problemos susijusios su įtariamu vaiko fiziniu iÅ¡naudojimu (mediciniÅ¡kai dokumentuotas minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas, pradėtas ikiteisminis tyrimas), kitos patikslintos problemos, susijusios su artimiausios aplinkos asmenimis (įtampa, konfliktai Å¡eimoje), Å¡eimos iÅ¡irimas dėl gyvenimo atskirai ir skyrybų, problemos, susijusios su kitomis teisinėmis aplinkybėmis (vaiko globos procedÅ«ros, vaiko įtraukimas į teisminį ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos), iÅ¡vykimas iÅ¡ namų vaikystėje (berniukas du kartus gydytas ligoninėje, vykdant vaiko apsaugÄ , jis kurį laikÄ gyveno laikinųjų globėjų Å¡eimoje, kilo antriniai psichologiniai sunkumai: vaikÄ atskyrus nuo abiejų tėvų, buvo pastebėtas jo emocinis užsisklendimas ir emocijų slopinimas, vėliau susimaišė Å¡eimos vaidmenys, globėjos vaikÄ sÅ«nus laikė savo broliu).

Å ie faktoriai turėjo bÅ«ti iÅ¡tirti ikiteisminio tyrimo metu ir tik tada sprendžiama dėl klausimų atitinkamai ekspertizei formulavimo. Tai nebuvo padaryta, todėl ekspertai ir koncentravo savo dėmesį į jai pareikÅ¡tus įtarimus. Jie jau turėjo iÅ¡ankstinį negatyvų nusiteikimÄ , nes jai, o ne kam nors kitam, yra pareikÅ¡ti įtarimai. Akcentuoja, kad byloje yra net keli objektyvÅ«s duomenys apie tai, kad jos sÅ«nus galėjo bÅ«ti muÅ¡amas, kad su juo netinkamai buvo elgiamasi, kad jis buvo mokomas prieÅ¡ jÄ ir pan.

Tai sÅ«nus sakė ir psichologui A. G., pasisakė ir apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo vaiko muÅ¡imo iÅ¡ H. P. pusės nutrauktas, dar nereiÅ¡kia, kad nebuvo tokio fakto arba tai galimai reiÅ¡kia, kad vaikas buvo primokytas sakyti netiesÄ , prisidengiant pajuokavimu (tokio iÅ¡orinio poveikio vaikui aspektai taip pat užfiksuoti garso įraÅ¡uose ir juose kalbama apie tai, kad vaikas savo netinkamÄ elgesį (pvz.: jos muÅ¡imÄ ) pateisina pajuokavimu (tokia vaiko leksika atsirado 2017 m. rudenį)), kad vėliau jÄ apkaltinti iÅ¡sigalvojimais ir kitais panaÅ¡iais dalykais.

Pagrįstai dėl to baimindamasi (tokios baimės pagrįstumÄ Ä¯rodo ir istorija su vaiko įmetimu į ežerÄ , kuomet vaikas pats vėliau – 2020 metais, pasakė, kad jis su tėčiu taip sutarė pajuokauti, o iÅ¡ tiesų jo niekas į ežerÄ neįmetė, nors pradžioje apie tai labai įtikinamai kalbėjo) taip pat turėjo įraÅ¡yti atitinkamus pokalbius su vaiku. Ä®vertinus tai, kad ekspertizė, kurios pagrindu buvo suraÅ¡ytas ekspertizės aktas, buvo daroma jau gerokai po paskutinio jos daryto įraÅ¡o ir tuomet vaikas jau ilgÄ laikÄ buvo stresinėje situacijoje gyvendamas pas du laikinuosius globėjus ir pas savo tėvÄ (tai, kad vaikas yra strese rodo jo elgesys ekspertizės metu, kuomet jis nenori bendrauti su ekspertais, o tėvÄ vadina netinkamais ir iÅ¡ jo paties perimtais žodžiais), neabejotina, kad tai taip pat turėjo bÅ«ti vertinama tiek ekspertizės metu, tiek ir pačiam teismui sprendžiant dėl priežastinio ryÅ¡io buvimo ar nebuvimo. 2.5.

Ekspertizės aktas yra nepatikimas ir dėl tos priežasties, jog jame nėra tikrų duomenų dėl daugelio neva konstatuotų dalykų. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertės net neatkreipė dėmesio į tai, kad jų akcentuoti pirmieji 4 įraÅ¡ai (Ekspertizės akto 19-20 psl. nurodyti įraÅ¡ai (duomenys neskelbtini); „aÅ¡ tau nereikalingas, (duomenys neskelbtini) taip sakė“, 2015-12-27; „vaikas kalba su tėvu tel. gruodis“, 2015-12-30; „pravardžiuoja“, 2016-01-01), dėl kurių pasisakoma apie tai, kad vaiko emocinė bÅ«sena gera, buvo daryti ne 2015 metų atitinkamÄ mėnesį ir dienÄ , o dviem metais vėliau.

Å is jos parodymuose teismui akcentuotas, bet teismo ignoruotas faktas patvirtinamas labai paprastai — įraÅ¡ai daryti (duomenys neskelbtini) bute ir juose girdima kalba ir apie buto remontÄ . Net vieÅ¡i duomenys aiÅ¡kiai rodo, kad butÄ (duomenys neskelbtini) ji įgijo 2017 metų lapkričio mėnesį, todėl daugiau nei akivaizdu, kad bÅ«tent tik tada atitinkamuose įraÅ¡uose ir galėjo skambėti atitinkamos frazės. Be to, klausant įraÅ¡us, akivaizdžiai matyti ir tai, kad vaiko kalba, mintys neatitinka tokio vaiko kalbos, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesiai, jei manyti, kad įraÅ¡ai buvo daromi 2015 metų pabaigoje – 2016 metų pradžioje.

Galiausiai, atitinkamus įraÅ¡us ji pradėjo daryti tik 2017 metų rugpjūčio mėnesį ir tai kelis kartus akcentavo net ir pats teismas. Vien jau dėl Å¡ių priežasčių teismas negalėjo daryti iÅ¡vados, kad ekspertizės aktas yra neabejotinas dokumentas, neprieÅ¡taraujantis kitiems bylos faktams ir jį galima naudoti kaip pagrindÄ apkaltinamajam nuosprendžiui. 2.6. Ekspertizės akto ydingumas atskleidžiamas ir per kitus bylos momentus. Pirma, dėl teiginio mokė, kÄ reikia papasakoti, ekspertizės, atliekamos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, metu.

Ä®dėmiau analizuojant šį ekspertų ginamÄ teiginį, matosi, kad aliuzija į neva mokymÄ , kÄ reikia papasakoti ekspertizės, atliekamos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, metu, yra kilusi iÅ¡ niekur. Kalbant dar konkrečiau, tai Å¡iuo klausimu yra pateikiama ir visiÅ¡kai prieÅ¡taringa informacija. Å tai ekspertė I. S., atsakydama į jos gynėjo klausimÄ dėl taip vadinamos ekspertizės civilinėje byloje, nurodė, kad civilinės bylos ekspertizė nebuvo Å¡ios, t. y. ekspertizės, atliktos baudžiamojoje byloje, dalimi, su ja buvo tiesiog susipažinta, civilinės bylos ekspertizės iÅ¡vada įtakos Å¡ioje baudžiamojoje byloje neturėjo, nebuvo remtasi civilinės ekspertizės medžiaga ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio protokolas).

Tuo tarpu teismo posėdžio metu, kuris vyko (duomenys neskelbtini), ta pati ekspertė I. S. kalba jau apie tai, kad buvo pacituotos pagrindinės civilinės bylos ekspertizės iÅ¡vados ir jomis buvo remiamasi. Nurodyto teismo posėdžio metu kita ekspertė – R. D., kalbėjo apie tai, kad faktas dėl tiriamajam daryto poveikio, kÄ sakyti civilinės ekspertizės metu, yra paimtas iÅ¡ civilinės ekspertizės akto. Ir neva tuo metu nebuvo aiÅ¡ku, kas darė vaikui poveikį, o dabar tapo aiÅ¡ku. Tačiau svarbus Å¡ios situacijos momentas yra tas, kad civilinėje ekspertizėje nebuvo ekspertės R.

D., ji tos situacijos nežinojo ir negalėjo žinoti, nes neatliko jokio tyrimo. Jokio tyrimo Å¡iame kontekste nebuvo atlikta ir ekspertizės baudžiamojoje byloje metu. Tai patvirtino ir pati ekspertė R. D., nes ji pasakė labai aiÅ¡kiai, kad buvo perraÅ¡yti duomenys iÅ¡ civilinės ekspertizės ir ji pati jokio tyrimo neatliko. Be to, ji taip ir nesugebėjo nurodyti konkretaus garso ar vaizdo įraÅ¡o, kurį vertinant, galima buvo spręsti apie poveikio darymÄ . Atsakant į tolimesnius gynėjo klausimus, Å¡i ekspertė net pamėgino nusimesti nuo savęs atsakomybę dėl sÄ sajų su civiline ekspertize, nors ekspertė I.

S. aiÅ¡kiai pasakė, kad civilinės ekspertizės duomenys nebuvo naudojami Å¡ioje ekspertizėje. Tačiau nepaisant Å¡io fakto, ekspertė R. D. vis vien apeliavo į civilinėje byloje neva aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ sÅ«naus elgesį mamos atžvilgiu ir jau Å¡ios (baudžiamosios bylos) ekspertizės duomenų sÄ sajas, kurios neva leido padaryti objektyviÄ iÅ¡vadÄ . Na, o (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu pasako net ir tai, kad Å¡ios bylos yra atskiros, bet tarpusavyje susijusios. Atkreipia dėmesį, kad peržiÅ«rėjus civilinę ekspertizę matyti, kad sÅ«naus aiÅ¡kiai pasakyta apie tai, kad didesnę dalį laiko su mama jaučia smagius iÅ¡gyvenimus, o santykyje su tėvu – pyktį. 2.7.

Antra, vertinant ekspertizės aktÄ bei jame esančius teiginius dėl nuomonės apie gyvenamosios vietos formavimÄ , atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Å¡i iÅ¡vada paremiama jos ir vaiko pokalbiu, kuriame vyksta diskusija apie blogÄ kvapÄ P. namuose (dėl tuÅ¡tinimosi namuose ant kilimo). Ä®dėmiai perklausius pokalbį suprantama, kad vyksta gan korektiÅ¡kas apsikeitimas nuomonėmis. Analizuojant nurodytÄ kaltinimÄ vertinamo klausimo kontekste – mokė, kÄ reikia papasakoti, ekspertizės, atliekamos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, metu – akivaizdžiai matosi, kad nei įraÅ¡uose, nei dar kur nors kitur nėra nei vieno faktinio duomens, kuris leido padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Be to, ji kaip tik vaikui kalbėjo, jog jis turės dvi gyvenamÄ sias vietas ir tai užfiksuota byloje esančiame D. B. pildytame dokumente. Tačiau vaiko pozicija Å¡iuo klausimu pasikeitė tuomet, kai jis pradėjo gyventi pas tėvÄ â€“ bÅ«tent tuomet vaikas ėmė kalbėti, kad jis turės tik vienÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ pas tėvÄ . Pažymi, kad teisme pagarsinta įrašų dalis labai aiÅ¡kiai parodė, kad ji ragino vaikÄ vykti pas tėvÄ , ragino su juo bendrauti telefonu ir pan. 2.8. Pažymėtina, kad ekspertės R.

D. apklausos metu ji pasisakė prieštaringai ir dėl kitų ekspertizės akto aspektų, kuriais vadovavosi teismas, priimdamas nuosprendį. Štai vienu atveju teigia, kad ji piktnaudžiavo teisėmis, o kitu atveju sako, kad tokių išsireiškimų ekspertizės akte nebuvo, o jei ir buvo, tai tik teismo nutartyje skirti ekspertizę. Vienu atveju teigia, kad jos elgesys netinkamas, o kitu atveju nurodoma, kad nevertino, ar jos elgesys yra negatyvus, ar pozityvus, buvo tiesiog aprašomas, o paskui aprašoma vaiko reakcija.

Atkreipia dėmesį, kad jos sÅ«naus reakcija į neva jos netinkamÄ elgesį buvo nustatyta ekspertėms klausantis garso įrašų. Ekspertizės akte nurodoma, kad tam tikro pokalbio metu vaikas rėkia, dÅ«sta, veblena, mėgina iÅ¡trÅ«kti, rodo agresijÄ ir panaÅ¡iai. Ji savo parodymuose labai aiÅ¡kiai komentavo kiekvienÄ Ä¯raÅ¡Ä ir nurodė, kas tuo metu vyko. Nei vieno įraÅ¡yto pokalbio metu, bei kitu atveju, sÅ«nus nedÅ«sta, neveblena, nemėgina iÅ¡trÅ«kti. Skirtingai nei mano ekspertės, jis logiÅ¡kai paaiÅ¡kina ir stebuklingos lazdelės akcentavimÄ iÅ¡ savo pusės, pasakydamas iÅ¡ esmės tai, kad tai yra jo reakcija į tetos žodžius dėl to, kad ji bus jo mama.

Dėl vaiko rėkavimų nurodo, kad tokia vaiko bÅ«sena kaip tik ir bÅ«davo po susitikimo su tėvu ir jai reikėdavo daug dirbti, kad vaikÄ nuraminti ir jį atstatyti į jam įprastÄ , ramesnę bÅ«senÄ . Tie jos pokalbiai su juo buvo efektyvi vaiko sugrÄ Å¾inimo į normaliÄ bÅ«senÄ forma. Tačiau ekspertės į tai neatkreipė dėmesio. Jos net nepateikė visų pokalbių nuo pradžių iki galo iÅ¡klotinės, o bÅ«tent tai leidžia pamatyti jos minimus pokalbio rezultatus atstatant normaliÄ vaiko emocinę bÅ«senÄ po susitikimo su tėvu. 2.9.

Dėl neva jos vaiko į save nukreiptos agresijos, ekspertė I. S. teigė, kad lÅ«pų kramtymo faktas yra į save nukreiptos agresijos iÅ¡raiÅ¡ka, nes paprastai žmonės tiesiog lÅ«pų nekramto. Vėl gi, tai ji vertino tik garso įraÅ¡o lygmenyje. Neabejotina, kad nervinė įtampa gali bÅ«ti lÅ«pų kramtymo priežastis, tačiau tokia iÅ¡vada nedaroma vertinant vien tik jos vaikui pasakytus žodžiu, kad nekramtytų lÅ«pų. Å itÄ procesÄ reikia stebėti vizualiai arba bent jau iÅ¡ vaiko gauti atitinkamÄ atsakymÄ .

Tačiau to nebuvo. Ekspertė tiesiog jos žodžius mechaniÅ¡kai pavadino saviagresijos atveju, nors tuomet lÅ«pų kramtymas buvo susijęs su tuomet vaikui pasireiÅ¡kusiais pilvo skausmais, o tai neturi nieko bendro su į save nukreipta agresija. 2.10. Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl byloje esančios konsultacinės iÅ¡vados. Teigia, kad jos kaltės nepatvirtina visa eilė duomenų, tame tarpe ir L. N. ir A. G. parodymai. Pažymi, kad dėl vaiko prastos bÅ«senos po A. G. apsilankymo kreipėsi pagalbos tiek į psichologus, tiek ir į vaiko teises saugančiÄ tarnybÄ , bet jai niekas nepadėjo, nieko vertingo nepatarė, nesakė kÄ turėtų ir ko neturėtų daryti.

Mano, kad liudytojos L. N. parodymai yra aiÅ¡kiai angažuoti ir įtakoti kitų asmenų. Duodama parodymus teisme Å¡i liudytoja labai neramiai atsakinėjo į klausimus, stresavo, jaudinosi, painiojosi savo teiginiuose, kurie nemažoje dalyje buvo akivaizdžiai melagingi ir sÄ lygoti siekiu pakenkti jai ir padėti P. P., pas kurį ji lankėsi prieÅ¡ pirmÄ teismo posėdį Å¡ioje byloje. Teismo daromų iÅ¡vadų dėl jos kaltės nepatvirtina ir sÅ«naus apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Vaikas 2018 m. lapkričio 8 d. iÅ¡ esmės parodė, kad jam namuose patinka, kad žaidžia įvairius žaidimus, kad žino, jog ji įraÅ¡inėja jo balsÄ ir jam tai patinka, tai nepatinka, tai, kad ji nepraÅ¡o kažko sakyti, kad kai susapnuoja baisų sapnÄ , nori bėgti pas mamÄ , kad tėtis užpyktų, jeigu susapnuotų baisų sapnÄ , kad ji yra jį filmavusi, nes jis to norėjo.

Kitaip tariant, Å¡iuose vaiko parodymuose nėra jokios informacijos apie tai, kad ji jo atžvilgiu naudotų psichinę prievartÄ , jį gniuždytų ar kitaip neteisėtai elgtųsi. 2.11. Teigia, kad apylinkės teismas formaliai sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , nepaisė tų kriterijų, kurie siejami su civilinio ieÅ¡kinio sprendimu baudžiamojoje byloje. Jo sÅ«naus įgaliotoji atstovė savo pasisakyme ieÅ¡kiniu praÅ¡omos sumos taip ir nepagrindė. Civilinio ieÅ¡kinio teiginiai yra neatitinkantys tikrovės. Kad ir dėl įrašų darymo trukmės. Juk pagal kaltinamÄ jį aktÄ , ji neva nusikalstamai elgėsi nuo vaiko gimimo ir tik nuosprendyje įrašų pradžia buvo susieta su 2017 metų vasaros pabaiga.

Tai svarbus faktorius vertinant laiko tarpsnį praÅ¡omos neturtinės žalos dydžio kontekste. Be to, teismas nenustatė jokių konkrečių ir neginčijamų bei įrodytų aplinkybių, kad jos sÅ«nus patyrė dvasinį sukrėtimÄ , o juo labiau – buvo pažemintas. Niekada savo vaiko nežemino ir nedarė kitokių dalykų, kurie sukeltų jam neigiamas emocijas. Byloje nėra ir negali bÅ«ti jokių objektyvių aplinkybių, kurios atspindėtų teismo nurodytus padarinius. Tokia nuosprendyje pateikta pozicija prieÅ¡tarauja net ir paties teismo akcentuotam protingumo ir CK įtvirtintam sÄ Å¾iningumo principui.

Kritikuoja teismo teiginius dėl sÅ«naus pažeistos sveikatos. Be kita ko, pažymi, kad laikinai sÅ«naus gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, tačiau sÅ«nus pas jÄ gyveno ir gyvena atostogų laikotarpiu, kas antrÄ savaitgalį, su juo ji laikÄ leidžia ir kiekvienos savaitės paprastÄ dienÄ . Mano, kad apylinkės teismas nevertino jos turtinės padėties, gaunamo atlyginimo, nors tai padaryti privalėjo. Teismas nevertino nieko, kas turėtų mažinti praÅ¡omos neturtinės žalos dydį. 2.12. Nesutinka su teismo jai paskirtomis bausmėmis.

Teigia, jog nuosprendyje iÅ¡dėstyti teismo teiginiai neatitinka objektyvios tikrovės, jie neparemti bylos medžiaga, todėl yra niekiniai ir nepagrindžia sprendimo skirti jai terminuotÄ laisvės atėmimÄ pagal BK 163 straipsnį. Toks teismo sprendimas neatitinka ir teismų praktikos bei BK 55 straipsnio esmės, BK dvasios, kuri susijusi su tuo, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimas yra ypatinga iÅ¡imtis. Taip pat ginčija ir už BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ jai skirtÄ bausmę.

Nurodo, kad teismas ignoravo teisingumo principo aspektus. Teigia, jog teismo priimtas sprendimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo jai paneigia jos galimybes bendrauti su vaiku. PaaiÅ¡kina, kad 2021 m. gegužės 27 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta nauja jos ir sÅ«naus bendravimo tvarka. Vertinant atitinkamos nutarties turinį ir gretinant jį su skundžiamu nuosprendžiu, matyti, kad įgyvendindama pareigÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ji negalės bendrauti su sÅ«numi ir tai Å¡iurkščiai intervuos ne tik į jos, bet į vaiko bendrÄ ja prasme prioritetiniais esančius interesus.

Bendravimas su sÅ«numi gali sÄ lygoti įvairias situacijas, kurios gali bÅ«ti susijusios su jos ir vaiko mobilumu (pvz., atostogos, iÅ¡vykos ir pan.). Å iÄ galimybę teismas eliminavo vienu savo sakiniu. Mano, kad apylinės teismas ignoravo BK 75 straipsnio 6 dalies nuostatÄ , visiÅ¡kai nesigilino į jos situacijos specifikÄ . 2.13. Nesutinka su teismo sprendimu iÅ¡ jos konfiskuoti 1 neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, diktofonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ bei USB atmintinę, 1 planÅ¡etinį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ bei laidus (2 vienetai).

Šis teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir nesiderina su BK 72 straipsnio nuostatomis. Vertinant jai pritaikyto bet visiškai nepagrįsto inkriminavimo turinį, ypač BK 138 straipsnio prasme, daugiau nei akivaizdu, kad joks materialaus pasaulio objektas negali būti susiejamas su minėtu nusikaltimu ir tokiu būdu tapti nusikaltimo įrankiu, priemone, o juo labiau rezultatu. Toks pat vertinimas taikytinas pasisakant ir dėl kito inkriminavimo – BK 163 straipsnio. Nuosprendį priėmęs teismas nepasisakė, kokiai konfiskuotinai turto rūšiai priskirtinas nešiojamas kompiuteris (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, diktofonas „(duomenys neskelbtini)“, USB atmintinė bei planšetinis kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokios sÄ sajos su BK 72 straipsniu yra dviejų vienetų laidų. Teismas net nevertino to, kas yra kompiuteryje, diktofone, USB atmintinėje, planÅ¡etiniame kompiuteryje. Nevertino visos informacijos turinio, jos paskirties ir sÄ sajumo su byla. Nevertino, ar konkretÅ«s įrenginiai, kaip tokie, turi sÄ sajų su konfiskuotino turto samprata. 2.14. Taip pat ginčija ir iÅ¡ jos priteistas proceso iÅ¡laidas. Teigia, kad Å¡iuo atveju praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų buvo pateiktas jau po to, kai teismas paskelbė apie įrodymų tyrimo pabaigÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti tuos dokumentus, kurie neva pagrindžia patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. Be to, teismas net nenagrinėjo, nesiaiÅ¡kino konkrečios sumos pagrįstumo. Teismui nebuvo pateikta teiktų teisinių paslaugų iÅ¡klotinė, kad galima bÅ«tų įvertinti, ar galutinė suma yra pagrįsta. Pažymėtina, kad apie tam tikrų patirtų iÅ¡laidų pagrįstumÄ galima spręsti atsižvelgiant į kelis momentus. Visų pirma, didžioji dalis proceso vyko nuotoliniu bÅ«du, o tai yra labai aiÅ¡kus faktorius, kuris mažina patiriamas iÅ¡laidas.

Antra, vertinant civilinį ieškinį bei šiuo klausimu duotus paaiškinimus, akivaizdžiai matyti, kad jis iš esmės yra paremtas tik kaltinamojo akto nuostatomis, visiškai neindividualizuojant neva patirtos neturtinės žalos klausimų. Galiausiai, jame atspindėti tokie dalykai, kuriuos skundžiamame nuosprendyje panaudojo ir teismas, tačiau jie nėra paremti. 2.15. Atkreipia dėmesį, kad kaltinime nurodyta, jog jai inkriminuotas veikas ji neva padarė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau skundžiamame nuosprendyje jos neva nusikalstamos veiklos vieta jau neapsiribojo vien tik nurodytu butu, bet išsiplėtė ir už jo ribų.

Šiuo klausimu teismas panaudojo net ir labai abstrakčias formuluotes. Svarbu tai, kad taip vadinamas platesnis jos veiklos ratas net nebuvo šios bylos nagrinėjimo objektu, atitinkamu klausimu nebuvo organizuota ir jos aktyvi gynyba, kurios, be kita ko, teismas net nevertino nei šiuo, nei kitais aspektais. 2.16. Pažymi, kad skirtingai, nei teigia teismas, joks įrodymų vertinimas nebuvo atliktas, o kai kurie neva įrodymai nuosprendyje atspindėti vienpusiškai ir akivaizdžiai neteisingai. Nuosprendyje nurodoma, kad „Dėl tokių I.

S. nusikalstamų veiksmų P. P. konstatuoti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))“. Tačiau svarbu tai, kad 2019 m. liepos mėnesį Å¡ių sutrikimų pas jos sÅ«nų nenustatė psichologė I. B., pas kuriÄ kreipėsi, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl vaikas patiria neigiamas emocijas, kai pabendrauja su tėvu ir jo Å¡eimos nariais. Nepaminėta ir nevertinta ir tai, kad pas Å¡iÄ psichologę vaikas minėjo, kad iÅ¡ tėvo pusės kalbama apie tai, jog žadama užmuÅ¡ti jį ir jo mamÄ .

Psichologas A. G. taip pat nenustatė jokių sutrikimų, jis savo parodymuose aiÅ¡kiai konstatavo, kad jokio poveikio iÅ¡ jos pusės vaikui nebuvo, jog vaikas jam pasakojo, kad tėvo namuose jam blogai. Nuo 2018 m. rugpjūčio įraÅ¡ai nedaromi, nes vaikas nustojo kalbėti su tėvu (tėvui pritaikytos kardomosios priemonės). Todėl ir nebuvo jokių neigiamų vaiko emocijų, kurios jai keltų nerimÄ . Pažymėtina, kad vaikui konstatuoti sutrikimai nustatyti 2019 m. vasarÄ , tai yra tada, kai jis gyveno pas tėvÄ ir nuo 2018 m. 10 mėnesio patyrė daug stresinių situacijų, vaiko elgesys pasikeitė, atsirado keiksmažodžiai, pasikeitė jo nuomonė dėl gyvenamosios vietos nustatymo (konstatuota 2019 m. gegužės mėnesio D.

B. suraÅ¡ytuose dokumentuose) ir tai buvo nutylėta. Taigi, nevertintas 1 metų ir 4 mėnesių periodas, nors priežastinio ryÅ¡io prasme, tai turėjo bÅ«ti padaryta. VisiÅ¡kai nesigilinta ir į A. D.-B. iÅ¡vadas, kad turėjo bÅ«ti iÅ¡tirtas ir visas periodas iki ekspertizės, nes tuo metu vaikas akivaizdžiai patyrė stresÄ dėl atskyrimo nuo jos (apeliantės), gyvenimo pas globėjus. Vaiko paėmimas iÅ¡ jos, iÅ¡ viso nebuvo vertintas. Nebuvo vertinti įraÅ¡ai nuo 2018 m. vasario iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio.

Taip pat pažymėtina, kad bÅ«tent Å¡iame laikotarpyje P. P. buvo pritaikytos kardomosios priemonės ir vaiko emocinė bÅ«klė buvo gera. Apie tai savo iÅ¡vadose bei parodymuose pažymėjo ir psichologė I. B., pasisakydama apie tai, kad darbas su vaiku reikalingas, bet nėra poreikio priskirti (duomenys neskelbtini) kodÄ . 2.17. Atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje neteisingai perteikti jos parodymai, kurie susiję su tikruoju vaiko tėvo veidu. ApraÅ¡yti dalykai, apie kuriuos ji nekalbėjo. Ginčija P. P. parodymus, teigia, jog jie melagingi, kÄ patvirtina kiti bylos duomenys.

P. P. negalėjo pateikti nei vieno faktinio duomens apie tai, kad ji neva nuteikinėjo vaikÄ prieÅ¡ jį. Taip pat teigia, kad melagingus parodymus davė ir H. P.. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kad liudytoja psichologė I. B. kalbėjo apie tai, kad vaikui nustatė (duomenys neskelbtini) kodÄ , kad jį dažnai jaučia vaikai, kai vyksta skyrybų procesai. (duomenys neskelbtini) kodo nebuvo pagrindo suteikti, ir neskyrė tolimesnio iÅ¡tyrimo. Pasakė, kad į vaiko žodžius apie užmuÅ¡imÄ jo ir mamos reikia atkreipti daugiau dėmesio.

Pažymėtina, kad Å¡is liudijimas sutapo su ekspertės A. D.-B. iÅ¡vadomis, tačiau teismas tai ignoravo be jokių motyvų, tiesiog aklai vadovaudamasis net ir tokiomis ekspertizės akto iÅ¡vadomis, kurios buvo paneigtos pačių eksperčių ir aiÅ¡kiai prieÅ¡taravo kitiems bylos duomenims. Akcentuoja epizodÄ , susijusį su garso įraÅ¡u, kuriame girdima kaip sÅ«nus iÅ¡ardo telefonÄ ir nenori kalbėti su tėvu, o ji įkalbinėja surinkti telefonÄ ir su juo pakalbėti. Mano, kad daugelį jos nurodytų dalykų patvirtina, o vaiko tėvo pasakojimus paneigia, jų susiraÅ¡inėjimas elektroniniais laiÅ¡kais.

Tačiau to susirašinėjimo teismas prie bylos neprijungė.

3. Teismo posėdyje I. S. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusiojo atstovė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas tenkinamas 5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl BK 163 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkte įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymo 6.

Pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkama su I. S. nuteisimu pagal BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus. Teigiama, kad ji nepadarė jokios nusikalstamos veikos, priimtas apylinkės teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, nebuvo atliktas įrodymų vertinimas, o jei ir buvo, tai formalus ir daugiau susijęs su tam tikrų kaltinamojo akto arba byloje atliktos ekspertizės nepagrįstų nuostatų ir išvadų perkėlimu į jį. Nuosprendis prieštarauja bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytoms aplinkybėms ir atitinkamų BK straipsnių normų turiniui.

7. Skundžiamu nuosprendžiu I. S. buvo nuteista už tai, kad bÅ«dama mažamečio nukentėjusiojo P. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) motina, laikotarpiu nuo 2017 m. vasaros – rudens, tiksliau nenustatytos datos, iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis, naudojo psichologinį smurtÄ savo sÅ«naus P. P. atžvilgiu, neužtikrino vaiko emocinių poreikių atitinkančios jo augimo aplinkos, dėl ko jam atsirado emocijų ir elgesio sutrikimų.

8. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ buvo konstatuota, jog įvykus vaiko tėvų skyryboms ir tarp vaiko tėvų atsiradus prieÅ¡prieÅ¡ai, vaiko motina I. S., nepaisydama, kad vaikas dar yra mažo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai) ir nesupranta su juo atliekamų jos veiksmų, vaikÄ pradėjo naudoti, kaip savotiÅ¡kÄ tarpininkÄ , informacijos nešėjÄ , įrankį, aiÅ¡kinantis jos santykius su vaiko tėvu bei jo Å¡eimos nariais, siekdama iÅ¡ jo iÅ¡gauti tik jai vienai galimai naudingÄ informacijÄ , kuriÄ ketino panaudoti jos tiksliai neapibrėžtiems asmeniniams tikslams ir galimai ginčuose su vaiko tėvu ateityje.

Ji vaiko atžvilgiu naudojo psichologinį smurtÄ . Rinkdama sau, jos manymu, naudingÄ informacijÄ , kuriÄ ketino panaudoti ir ateityje galimiems jos ginčams su vaiko tėvu spręsti, vaikui P. P. bÅ«nant su ja, I. S. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis vaiko atžvilgiu, nes ji sistemingai ir įkyriai klausinėdama vaikÄ apie P. P. tėvo ar jo Å¡eimos narių esÄ pasakytus ar padarytus neigiamus dalykus vaiko ar jo motinos atžvilgiu ir nepaisydama, kad vaikas apie tai nenori kalbėti, tai neigia, manipuliuodama vaiko meile motinai, vaiko poreikiais žaisti ir bendrauti su motina, meluodama vaikui, ignoruodama vaiko reiÅ¡kiamas neigiamas emocijas dėl jos užduodamų jam klausimų, skatindama vaikÄ jÄ muÅ¡ti ir pan., sutrikdė jo psichologinę bÅ«senÄ ir padarė didelę žalÄ savo vaiko psichikai ir tokie jos veiksmai laikytini psichologiniu smurtu.

P. P., dėl neteisėto jo motinos elgesio jo atžvilgiu, patirti stresogeniniai iÅ¡gyvenimai padarė žalÄ Å¡io vaiko sveikatai ir nesunkiai jÄ sutrikdė.

9. Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sÄ moningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtimi priimta laikyti baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visumÄ . Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80/2011).

10. Pagal BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydamas vaikÄ , palikdamas jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgdamasis su vaiku.

11. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai bÅ«dingas kartotinumas ir periodiÅ¡kumas. Vaiko palikimo ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros požymis sistemingumo nereikalauja. Pažymėtina, kad terminas „ilgas laikas“ turėtų bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į vaiko amžių, jo fizinį ir protinį iÅ¡sivystymÄ , gebėjimÄ savimi pasirÅ«pinti ir kitas aplinkybes. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iÅ¡ vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirÅ«pinimas vaiku ir pan. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-1073/2021).

12. Pažymėtina, kad tiesioginei tyčiai reikalingi Å¡ie požymiai: pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«džio suvokimas (intelektinis suvokimas) ir norėjimas veikti (valinis suvokimas). Daromos nusikalstamos veikos pavojingo pobÅ«džio suvokimu laikomas faktinių daromos veikos aplinkybių, t.y. objektyviųjų inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių suvokimas, reiÅ¡kiantis, kad asmuo suvokia faktines savo poelgio aplinkybes, aiÅ¡kiai įsivaizduoja, kokiÄ daro veikÄ ir kokiai vertybei kelia pavojų taip darydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2006).

13. Nustačius visus būtinus BK 163 straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos požymius, svarstytina, kurie vaikui sukelti neigiami padariniai kvalifikuoti atskirai pagal kitus BK straipsnius ir taikomi pagal nusikalstamų veikų sutapties taisykles, pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymai (BK 135–140 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-1073/2021).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, baudžiamosios bylos medžiagÄ bei teisminę praktikÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I. S. kalta pagal BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktÄ , priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ procesinį sprendimÄ . Å iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad I. S. veiksmuose yra jai inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai. Esant Å¡iai aplinkybei skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

15. Visų pirma, apeliantei reikalinga iÅ¡aiÅ¡kinti, jog Å¡i byla yra nagrinėjama jai pareikÅ¡to kaltinimo ribose, todėl dėl kitų jos apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nurodytų aplinkybių, taip pat ir pateiktų raÅ¡tu, susijusių su jos santykiais su vaiko tėvu P. P., su vaiko teta H. P., vaiko gyvenamÄ ja vieta, jo santykiais su tėvu bei kitais įvykiais, buvusiais po 2018 m. rugpjūčio 20 d., teisėjų kolegija priimame nuosprendyje nepasisako.

16. Ä®vertinus skundžiamÄ nuosprendį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I. S. kalta pagal BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus rėmėsi iÅ¡imtinai tik vaiko tėvo P. P. ir tetos H. P. parodymais bei 2019 m. birželio 19 d. – rugsėjo 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje apklaustas P. P. parodė, kad 2017 m. vasarÄ pas juos gyveno I. S. mama, tada viskas ir prasidėjo. I. S. iÅ¡važiavo pas mamÄ .

Ji pati sakė, kad iÅ¡važiuoja į (duomenys neskelbtini) sirgti. Pasakė, kad kai pasveiks, sugrįš, tačiau taip ir negrįžo. 2017 m. rudenį jis pirmÄ kartÄ atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas vaikÄ . KiekvienÄ savaitgalį atvažiuodavo, kol nesudarė grafiko. IÅ¡ pradžių I. S. kiekvienÄ kartÄ važinėdavo paskui jį su vaiku, po to nustojo. Kokius 4-5 kartus iÅ¡ eilės važiavo paskui, filmuodavo, fotografuodavo. VaikÄ tai erzino. Mano, kad I. S. nuteikia vaikÄ prieÅ¡ jį.

Tai suprato iÅ¡ ekspertizės iÅ¡vados civilinėje byloje. Pats vaikas sakė, kad tėtis blogas, nereikalingas, piktas. IÅ¡ ekspertizės iÅ¡vados suprato, kad I. S. psichologiÅ¡kai žaloja vaikÄ . Buvo ir ankščiau apie tai susimÄ stęs. Ji raÅ¡ydavo tokius dalykus, kurių nebuvo. Ji sakydavo, kad vaikas jo bijo ir nenori bendrauti. I. S. sistemingai žalojo vaiko psichikÄ . Ji įraÅ¡inėjo pokalbius, vaikui liepdavo taip sakyti, jis mano, kad liepdavo taip sakyti. Mano, kad I. S. nuteikinėjo vaikÄ prieÅ¡ jį ir jo Å¡eimÄ .

Pabrėžė, kad vaikas gyvena pas jį, jų santykiai geri, yra stiprus ryÅ¡ys. KeletÄ kartų vaikas sakė, kad nenori važiuoti pas mamÄ , kad jam geriau pas jį. Vaikas nenorėjo, kad mama atvažiuotų į mokyklÄ rugsėjo 1 d., kad mama negirdėtų (duomenys neskelbtini) kalbos. Vaikas rodydavo kumščius ir anksčiau, kai gyveno (duomenys neskelbtini) su mama. Dabar nerodo, grįžo pas jį gyventi ir pamirÅ¡o apie kumščius. Buvo akių vartymas, iÅ¡siaiÅ¡kino, kad tai buvo nuo nervų, nuo streso.

Vaikas niekada nesakė, kad jam yra blogai pas jį namuose. Liudytoja H. P. parodė, kad buvo apkaltinta vaiko sumuÅ¡imu, byla buvo nutraukta. Ji susipažino su byla ir pamatė įraÅ¡Ä . IÅ¡ įraÅ¡o suprato, kad mama tardo vaikÄ . Jai kilo įtarimas, kad vaiko atžvilgiu buvo naudota prievarta. P. P. augimÄ matė nuo pat mažų dienų. Jis niekuo neiÅ¡siskyrė iÅ¡ kitų vaikų savo elgesiu. Jis buvo normalus, geras, bendraujantis vaikas. Vaiko santykiai su tėvais buvo geri. Iki (duomenys neskelbtini) metų nepastebėjo, kad vaikas fantazuoja.

Ji prieÅ¡ vaikÄ niekada nevartojo smurto. Ji girdėjo įraÅ¡Ä . Suprato, kad vaikas buvo priverstas taip pasakyti. I. S. klausė vaiko, kaip ji (liudytoja) jį mušė, ir į kurias kÅ«no vietas. Vaikas atsakinėjo, kad ne, o po to, pasakė, kad ji jį mušė per nugarÄ . Mama nuteikinėjo vaikÄ . Kai I. S. iÅ¡važiavo su vaiku, savaitgaliais tėvas jį pasiimdavo. Vaikas labai nenorėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ jo namų, tėvas jį net gaudė po kambarį, kad aprengti, nes reikėjo važiuoti pas mamÄ .

Vaikas bÅ«davo drovus, uždavinėjo klausimus, pradėjo į jÄ kreiptis jÅ«s, klausė ar ji stora. PrieÅ¡ tai tokių dalykų nebÅ«davo. Vaikui buvo padaryta žala, nes atvažiuodavo policija, vaikų teisių apsaugos specialistai atvažiuodavo su mama naktimis, žurnalistai. Vaikas dabar gyvena su tėvu. Kada I. S. atvežė vaikÄ , jis pasakė, kad jo mamai ant jų „po barabanu“. Kada vaikas grįžo pas juos liepos mėn., pasakė, kad jis negali bendrauti su (duomenys neskelbtini), nes jis (duomenys neskelbtini).

KiekvienÄ kartÄ jis sakė, kad mama klausinėja, ar jie jį muÅ¡a. Mama tardė vaikÄ , kaip ji jį mušė. Vaikas sakė, kad nori iÅ¡eiti į laukÄ ir pakvėpuoti grynu oru, o mama pasakė, kad kada pasakysi, kaip tave H. mušė, tada iÅ¡eisi. Vaikas apie jÄ blogai kalbėjo, sakė kad ji stora. 2017 m. paklausė, ar ji jo neiÅ¡varys iÅ¡ namų. Ji jam pasakė, kad neiÅ¡varys, o jis paklausė, o kodėl mama taip sako. Pasakė, kad taip mama juokauja. Po to, po kelių dienų P. P. pasakė, kad jo mama pasakė, kad ji niekada nemeluoja.

Vaiko psichikos gniuždymÄ sieja su garso įraÅ¡ais. Kai grįždavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), namų sienas bučiuodavo. Nenorėjo grįžti į (duomenys neskelbtini). Byloje esančiame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu (nuo 2017 m. rudens iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.) dėl mažo amžiaus P. P. nesuprato su juo atliekamų veiksmų esmės, dėl to, o taip pat dėl savo prieraiÅ¡aus priklausomo santykio su įtariamÄ ja (jo motina) negalėjo adekvačiai pasiprieÅ¡inti Å¡iems veiksmams.

P. P. konstatuojami (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradę dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl byloje nagrinėjamų įvykių metu buvusios streso bÅ«senos bei taikytų primityvių gynybos mechanizmų bei dėl apklausos metu pasikartojančios psichotraumuojančios situacijos, iÅ¡Å¡aukiančios streso bÅ«senÄ ir primityvių gynybos mechanizmų taikymÄ , P. P. negali duoti adekvačių parodymų apie byloje nagrinėjamus įvykius.

Streso situacijoje P. P. iÅ¡mokęs taikyti realybės neigimÄ ir fantazavimÄ , kaip gynybinius mechanizmus, padedančius iÅ¡tverti stresÄ . P. P. negalėjimÄ duoti parodymų apie byloje nagrinėjamus įvykius sukėlė (įtakojo) byloje nagrinėjami įtariamosios veiksmai. P. P. sutrikusi emocijų reguliacija, sutrikęs prieÅ¡taringas, prieÅ¡taraujantis elgesys, sunkumai užmegzti bendradarbiaujantį santykį, nesaugus prieraiÅ¡umas rodo P. P. patirtÄ ilgalaikį sistemingÄ netinkamÄ elgesį su juo, jo emocinių poreikių netinkamÄ tenkinimÄ .

Pateiktuose garso ir vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotas įtariamosios elgesys su P. P., trikdantis P. P. psichologinę bÅ«senÄ ir galiausiai priverčiantis P. P. perimti įtariamosios kuriamÄ realybę, atsižvelgiant į P. P. maÅ¾Ä amžių ir priklausomÄ santykį nuo įtariamosios (motina), daro žalÄ vaiko psichikai ir laikytinas psichologiniu smurtu. P. P. dėl jam konstatuotų (duomenys neskelbtini), polinkio streso situacijose taikyti primityvius gynybos mechanizmus (realybės neigimÄ ir fantazavimÄ ), negalėjimo duoti adekvačių parodymų apie byloje nagrinėjamus įvykius bei savo prieraiÅ¡aus santykio su įtariamÄ ja negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje (t. 2, b. l. 135-155).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie įrodymai nėra pakankami I. S. kaltei dėl inkriminuojamų veikų konstatuoti. Visų pirma, iÅ¡ byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad tarp I. S. ir P. P. bei jo sesers H. P. yra susiklostę ilgalaikiai asmeninio pobÅ«džio konfliktiniai santykiai. Apeliantė ir P. P. nesutaria dėl sÅ«naus P. P. auklėjimo, jo gyvenamosios vietos bei sveikatos priežiÅ«ros priemonių ir metodų. I. S. inicijavo ikiteisminį tyrimÄ H. P. dėl P. P. sumuÅ¡imo, kuris vėliau buvo nutrauktas (t. 1, b.l. 73-83). Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, nei P. P., nei H. P. parodymai nėra patikimi įrodinėjimo prasme, ir jais negalima besÄ lygiÅ¡kai pasitikėti bei remtis, kadangi minėti asmenys nėra objektyvÅ«s aiÅ¡kindami nagrinėjamų įvykių aplinkybes ir suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi, kas galėtų turėti įtakos ir kitų Å¡ių asmenų inicijuotų bylų baigčiai.

18. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad ekspertizės aktas (taip pat kaip ir specialisto iÅ¡vada) yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris teismo turi bÅ«ti įvertintas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes, jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-495/2021). PeržiÅ«rėjus skundžiamÄ nuosprendį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I.

S. kalta pagal BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, aukščiau paminėtam ekspertizės aktui Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė išskirtinę reikšmę, nevertino jo kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, neįvertino akivaizdžių prieštaravimų tarp jo turinio ir ekspertizę dariusių specialisčių paaiškinimų teismo posėdžiuose. Tokie apylinkės teismo veiksmai neatitinka formuojamos teismų praktikos. Be kita ko, vien tik remiantis ekspertizės aktu apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas.

Šiuo atveju, yra itin svarbu įvertinti ir išanalizuoti ir kitus byloje surinktus įrodymus bei tik tuomet spręsti, ar I. S. veiksmuose yra jai inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai.

19. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad I. S. kaltinime nurodytu laikotarpiu įraÅ¡inėjo savo ir sÅ«naus P. P. pokalbius. TÄ patvirtina nukentėjusiojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog mama įraÅ¡o tai, kÄ jis kalba ir ji tÄ darė daug kartų (t. 1, b. l. 167-168), P. P. teisme duoti parodymai, jog I. S. jam pati pasakė, kad įraÅ¡inėjo vaikÄ , taip pat byloje esantys garso įraÅ¡ai bei jų apžiÅ«ros protokolai (t. 3, 48-67; 74-84; 85-87; 89-91). Aptariamos aplinkybės viso proceso metu neneigė ir pati I. S., tačiau Å¡ių savo veiksmų ji nelaikė nusikalstamais ir savo kaltę neigė. Å ie įraÅ¡ai byloje tapo esmine medžiaga ekspertizei, o taip pat ir įtarimų dėl nusikalstamų veikų padarymo I. S. formulavimui.

20. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ I. S. buvo paimta ir pateikta į bylÄ kompaktiniame diske 524 failai, iÅ¡ jų 515 garso įrašų. Nustatyta, kad daugelis jų, nors ir turi skirtingus pavadinimus, kartojasi, kÄ galėjo lemti jų kopijavimas iÅ¡ vienos I. S. turėtos elektroninės laikmenos į kitÄ .

21. PeržiÅ«rėjus byloje esančius garso įrašų apžiÅ«rų protokolus, iÅ¡ pokalbių turinio matyti, jog I. S. pokalbių su sÅ«numi metu stengėsi iÅ¡ jo sužinoti, kÄ apie jÄ ir jos tėvus kalba vaiko tėvas P. P. bei teta H. P., kÄ apie jÄ kalba P. P. mama. Tuos pačius klausimus užduoda po keletÄ kartų, nepaisydama, jog vaikas Å¡iomis temomis nenori kalbėti. Jo atsakymus priima, kaip absoliučiÄ tiesÄ , užduodama sekantį klausimÄ , siedama jį su gautu atsakymu. Kartais ji ignoruoja jo reiÅ¡kiamas neigiamas emocijas, bando iÅ¡gauti atsakymus žadėdama su juo pažaisti, kažkÄ padaryti, eiti į laukÄ .

Taip pat, užduodama klausimus, stengiasi iÅ¡gauti jÄ tenkinančius atsakymus, nepaisydama, to jog vaikui tai kelia stresÄ . Nei viename įraÅ¡e negirdėti kokių nors I. S. pykčio proveržių, keiksmažodžių, nesigirdi netgi pakelto balso tono. Vaikas pokalbių metu žaidžia ar užsiima kita jį dominančia veikla, o tuo tarpu I. S., nukreipdama jo dėmesį, bando su vaiku aiÅ¡kintis jÄ dominančius klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie I. S. veiksmai nebuvo tinkami, nes ji savo vaikÄ naudojo, kaip jÄ dominančios informacijos Å¡altinį ir bendravimo su vaiko tėvu ir kitais jo giminaičiais tarpininkÄ , o (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikui, anot ekspertizę teikusių eksperčių, tai kėlė emocinę sumaiÅ¡tį, padidintÄ vidinę įtampÄ , dirglumÄ , nerimÄ , lengvai iÅ¡provokuojamÄ pyktį, prieÅ¡taraujantį elgesį ir, akivaizdu, jog darė žalÄ vaiko psichinei sveikatai.

Tačiau, vien tik Å¡ios aplinkybės, vertinant tai baudžiamosios atsakomybės aspektu ir siekiant jÄ pripažinti kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nepakanka.

22. Visų pirma, kaip jau minėta, BK 163 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Vadovaujantis aptarta teismų praktika bei iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, pagrindo teigti, jog I. S. minėtus veiksmus su sÅ«numi darė veikdama tiesiogine tyčia, t.y. siekdama jam pakenkti, nėra jokio pagrindo. Byloje apklausta Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) G. Z. parodė, kad abu vaiko tėvai noriai atvykdavo į tarnybÄ , jie bendradarbiavo, ir rašė, ir skambino.

Tėvai rÅ«pinosi vaiku, atsižvelgdavo į specialistų patarimus, dalyvavo vaiko apklausoje. Mama labai Å¡velniai bendravo su vaiku. Su institucija I. S. bendradarbiavo, ji skambindavo, raÅ¡ydavo. Liudytoja T. K. apklausiama teigė, kad I. S. moka bendrauti su vaiku, nes turi (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , su juo visÄ laikÄ užsiima, gražiai kalba. Liudytoja A. J. parodė, kad I. S. ugdymas ir bendravimas su vaiku buvo labai geras. I. S. visÄ laikÄ buvo Å¡alia, atsiliepdavo, klausdavo jo nuomonės, labai buvo didelė meilė ir ryÅ¡ys.

Niekada negirdėjo I. S. pikto pokalbio su P. P.. Liudytoja E. L. paaiÅ¡kino, kad I. S. su vaiku niekada grubiai nesielgdavo. I. S. užsiima su vaiku, jį ugdo, rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri. Nematė I. S. piktos, nematė jos agresijos atvejų. Liudytoja apklausta vaikų lopÅ¡elio darželio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) I. S. parodė, kad mama visÄ laikÄ domėjosi P. P. pasiekimais. I. S. labai gera mama, ji viskÄ darė, kas jos buvo praÅ¡oma. Liudytojas S. V. apklausos metu parodė, kad I.

S. ir vaiko santykiai buvo labai Å¡ilti. I. S. atsakinga, tam kad iÅ¡laikyti vaikÄ , ji dirbo dvejuose darbuose. I. S. normaliai elgėsi su vaiku. I. S. mama T. S. apklausiama patvirtino, kad I. S. vaikÄ labai myli. Perklausius byloje esančius garso įraÅ¡us, kuriuose girdėti apeliantės pokalbiai su sÅ«numi ir peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡us matyti, kad I. S. su vaiku bendrauja ramiai, balso tono nekelia, viskas vyksta žaidybinėje formoje. Taip pat iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad I. S. nuolat, tame tarpe ir kaltinime nurodytu laikotarpiu, rÅ«pinosi vaiko P. P. sveikata, vedė pas reikiamus gydytojus, kai reikėdavo, formindavo nedarbingumÄ ir jį slaugydavo.

IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad I. S. su sÅ«numi P. P. visuomet bendravo Å¡velniai ir gražiai, juo rÅ«pinosi. Byloje nėra duomenų, jog ji bÅ«tų vaikÄ muÅ¡usi ar prieÅ¡ jį naudojusi fizinę prievartÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, pagrindo manyti, kad I. S. nuolat klausinėdama sÅ«nų, kÄ apie jÄ ir jos tėvus kalba vaiko tėvas, tėvo mama ir teta, kaip su juo elgiamasi jų namuose, apie kÄ akivaizdu jis visiÅ¡kai nenorėjo kalbėti, suprato, kad tokiais savo veiksmais ji piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis ir psichiÅ¡kai gniuždo P. P. ir to siekė, nėra.

Å iuo atveju akivaizdu, kad I. S. savo vaikÄ naudojo kaip tarpininkÄ konflikte su jo tėvu, siekdama gauti jai palankios informacijos, tačiau nesuvokė, jog tokie jos veiksmai jam daro žalÄ , nesuvokė kad Å¡ia savo daroma veika kenkia vaikui, kaip asmenybei. Taigi, nesant I. S. veiksmuose tiesioginės tyčios, kaip bÅ«tinojo BK 163 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymio, ji iÅ¡ kaltinimo pagal šį straipsnį iÅ¡teisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

23. Papildomai pažymėtina, kad kaip minėta, pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla už piktnaudžiavimÄ tėvo, motinos, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždant vaikÄ . I. S. pateiktame kaltime nurodoma, jog ji savo sÅ«naus P. P. atžvilgiu naudojo psichologinį smurtÄ ir taip piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis. Kaip matyti, I. S. veiksmai Å¡iuo atveju buvo vertinti žalojančio psichologinio poveikio vaikui (smurto) prasme, nors Å¡is požymis inkriminuojamame straipsnyje net nėra numatytas.

Jai pareikštame kaltinime nėra nurodoma, kokie konkretūs jos veiksmai laikytini sūnaus psichiniu gniuždymu, šis veikos požymis kaltinime net nėra minimas, nors tai yra vienas iš esminių BK 163 straipsnio sudėties požymių, ir nenustačius jo, ši veika asmeniui negali būti inkriminuojama apskritai. Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, toks I. S. pareikštas kaltinimas yra ydingas, apribojo jos galimybes tinkamai gintis, kadangi neatitiko BK 163 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties.

24. Kaip minėta, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) P. P. buvo konstatuoti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas), dėl ko šiuo atveju ginčas nėra keliamas ir teisėjų kolegija šia ekspertų nustatyta diagnoze neturi pagrindo abejoti. Be kita ko, ekspertizės metu buvo konstatuota, kad minėtas P. P. sveikatos sutrikdymas ((duomenys neskelbtini)) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, vien tik šios ekspertų išvados nepakanka konstatuoti, jog būtent dėl aukščiau aptartų I.

S. netinkamais pripažintų veiksmų, P. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iuo atveju svarbu įvertinti ir kitus veiksnius, buvusius kaltinimo laikotarpiu, galėjusius įtakoti vaiko sveikatÄ ir jo psichologinę bÅ«senÄ , kadangi to ekspertės ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinio teismo vertinimu, nepadarė. IÅ¡analizavus šį ekspertizės aktÄ , matyti, jog ekspertės iÅ¡ esmės analizavo tik I. S. veiksmus, nurodytus jai pareikÅ¡tame įtarime, ir juos siejo su vaiko psichine bÅ«sena, tačiau neatkreipė dėmesio į jokius kitus tuo metu egzistavusius veiksnius, galėjusius lemti vaiko elgesį ir bÅ«senÄ .

25. IÅ¡ byloje esančios (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 16 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad specialistė A. D.-B., atlikusi tyrimÄ konstatavo, kad greta byloje tiriamo mamos elgesio vaiko atžvilgiu, berniuko sveikatai kėlė grėsmę Å¡ios psichosocialinės aplinkybės: problemos, susijusios su įtariamu vaiko fiziniu iÅ¡naudojimu (mediciniÅ¡kai dokumentuotas minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas, pradėtas ikiteisminis tyrimas), kitos patikslintos problemos, susijusios su artimiausios aplinkos asmenimis (įtampa, konfliktai Å¡eimoje), Å¡eimos iÅ¡irimas dėl gyvenimo atskirai ir skyrybų (berniukui tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai (įrodyta, kad vaikams iki 10 metų amžiaus tėvų skyrybos, ypač konfliktiÅ¡kos, gali sukelti ar iÅ¡provokuoti emocijų ir elgesio sutrikimus)), problemos susijusios su kitomis teisinėmis aplinkybėmis (vaiko globos procedÅ«ros, vaiko įtraukimas į teisminį ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos), iÅ¡vykimas iÅ¡ namų vaikystėje (berniukas du kartus gydytas ligoninėje, vykdant vaiko apsaugÄ vaikas kurį laikÄ gyveno laikinųjų globėjų Å¡eimoje, kilo antriniai psichologiniai sunkumai: vaikÄ atskyrus nuo abiejų tėvų, buvo stebėtas jo emocinis užsisklendimas ir emocijų slopinimas, vėliau susimaišė Å¡eimos vaidmenys, globėjos vaikÄ laikė savo broliu).

IÅ¡ prigimties jautriam ir pažeidžiamam vaikui visos Å¡ios ir atskirai veikusios stresogeninės patirtys galėjo sukelti (duomenys neskelbtini) (pagal TLK-10 klasifikuojamÄ kaip (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))), o jos visos buvo vaiko iÅ¡gyventos (duomenys neskelbtini) metų amžiuje. Tokioje kompleksinėje situacijoje, kai tame pačiame amžiaus tarpsnyje berniuko sveikatai kėlė grėsmę daugybiniai psichosocialiniai veiksniai (tėvų gyvenimas skyriumi, problemos susijusios su įtariamu vaiko fiziniu iÅ¡naudojimu, kiti vaikystėje patirti neigiami įvykiai, tėvų tarpusavio konfliktas ir vaiko įtraukimas į teisminį ginÄÄ , vaiko apgyvenimas pas laikinuosius globėjus), kuriuos visus lydėjo padidėjęs nerimas ir kurie visi veikdami atskirai galėjo sukelti laikinus emocijų sutrikimas, todėl neįmanoma moksliÅ¡kai pagrįsti kategoriÅ¡ko tvirtinimo, kad nustatyti (duomenys neskelbtini) yra susiję su iÅ¡imtinai tik I.

S. veiksmais (t. 5, b.l. 8-14). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausta ekspertė A. D.-B. parodė, kad negali bÅ«ti vienos priežasties, kuri sukelia psichikos sukrėtimÄ . Psichikos sukrėtimas vaikams yra susijęs su biologiniais veiksniais, socialiniais veiksniais, Å¡eimos santykių veiksniais ir paties vaiko asmenybės raida. Ji palaiko savo iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

26. Pažymėtina, kad aptarta iÅ¡vada buvo gauta I. S. gynėjo advokato A. Neveros praÅ¡ymu. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio praÅ¡ymÄ privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme. Å ių asmenų suraÅ¡ytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis) ar specialisto iÅ¡vada (BPK 90 straipsnis), jis yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė iÅ¡vada, suraÅ¡yta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai).

Konsultacinė iÅ¡vada negali bÅ«ti prilyginta ekspertizės aktui (specialisto iÅ¡vadai). Å iems specialiųjų žinių pagrindu suraÅ¡ytiems dokumentams griežti turinio ar formos reikalavimai nenustatyti, tačiau jie gali bÅ«ti pripažinti įrodymais, jei atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobÅ«džio įrodymams keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-628/2021). Taigi, pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ aptarta specialistės A.

D.-B. iÅ¡vada Å¡iuo atveju laikytina konsultacine, ji atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir gali bÅ«ti vertinama, tačiau ji viena negali paneigti ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), ji turi atitikti ir kitus byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartÄ konsultacinę iÅ¡vadÄ , gretindama jÄ su kitais byloje surinktais įrodymais, neturi pagrindo ja abejoti, laiko patikima bei teisinga, lygiaverte kitiems įrodymams, ir ja vadovaujasi priimame nuosprendyje.

27. Tiek I. S., tiek P. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad kartu su sÅ«numi gyveno iki 2017 m. spalio mėnesio, vėliau I. S. su vaiku iÅ¡sikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Byloje apklausta Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) G. Z. parodė, kad 2017 m. lapkritį P. P. kreipėsi į jÄ , praÅ¡ydamas padėti jam tarpininkauti bendraujant su vaiku. TÄ patvirtina ir byloje esantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2018 m. spalio 22 d. raÅ¡tas (t. 1, b. l. 133-134).

Bylos duomenimis, 2018 m. sausio pabaigoje prasidėjo vaiko tėvų inicijuotas teisminis ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Vaikas, be kita ko, žinojo apie tarp tėvų kilusius ginčus, buvo į juos įtrauktas. Kaltinimo laikotarpiu, 2017 m. spalio 14 d. – 2017 m. spalio 20 d. P. P. buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini) skyriuje, diagnozė: (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. kovo 23 d. jis buvo konsultuojamas psichologo A.

G.. P. P. dėl sumušimų 2018 m. sausio 22 d. apžiūrėtas chirurgo. 2018 m. sausio 30 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, įtariant, jog vaikas buvo sumuštas tetos H. P.. 2018 m. vasario 2 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o tėvui draudžiama jį išsivežti. 2018 m. birželio 2 d. P. P. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 2 d. – 2018 m. liepos 5 d. vėl gydytas (duomenys neskelbtini) skyriuje dėl (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 19 d.

– 2018 m. liepos 26 d. konsultuotas psichologės I. B..

28. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta matyti, kad aptariamu kaltinimo laikotarpiu (nuo 2017 m. vasaros - rudens, tiksliau nenustatytos datos, iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.) P. P., patyrė daug ir įvairių stresÄ galinčių kelti veiksnių, t. y. dėl kilusių tėvų konfliktų, jų įtemptų santykių ir skyrybų jis turėjo iÅ¡sikelti iÅ¡ savo vaikystės namų, gyventi kartu tik su mama, buvo įtrauktas į tarp tėvų vykstančius teisminius ginčus, ikiteisminį tyrimÄ , dėl jo sumuÅ¡imo (jis vėliau buvo nutrauktas), net du kartus gulėjo ligoninėje, ne kartÄ buvo konsultuotas psichologų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, negalima teigti, jog jam nustatytÄ diagnozę „(duomenys neskelbtini)“ lėmė iÅ¡imtinai tik I. S. veiksmai bendraujant su vaiku ir įraÅ¡ant jų pokalbius. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tuo metu buvusį vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metai), tam neabejotinai galėjo turėti įtakos ir visi kiti aukščiau iÅ¡vardinti faktoriai.

29. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad P. P. jau ankstyvos raidos periode – 2012 m. rugsėjo 25 d., buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 13 d. nustatytas (duomenys neskelbtini), jis būdamas (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) mėnesių amžiaus buvo nukritęs nuo laiptų, dėl ko 2014 m. gruodžio 17 d. buvo konsultuotas vaikų neurologo. Tuomet jam galvos smegenų sutrikimo simptomų nebuvo nustatyta. Taip pat 2014 m. jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), jis buvo stebėtas gydytojo kardiologo, 2015 m. kovo 6 d. dėl padidėjusio prakaitavimo, ypatingai miego metu, besitęsiančio 2-3 mėnesius, P. P. konsultuotas vaikų endokrinologo, jam nustatyta (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis, iki 2016 m. P. P. lankė (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elį - darželį „(duomenys neskelbtini)“. Darželį lankė nereguliariai, kiekvienÄ mėnesį buvo pristatoma vaiko ligos pažyma. Dėl nereguliaraus lankymo užsitęsė jo adaptacija grupėje, sunkiai iÅ¡siskirdavo su mama, sunkumų kėlė ir vaiko kalba, nes jis namuose bendravo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kalbomis, o grupėje vaikai ugdomi lietuvių kalba. Grupėje berniukas elgėsi droviai, jautriai reaguodavo į pastabas, daugiau bendravo su suaugusiais (t. 7, b. l. 117).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės, nors jos įvyko dar iki kaltinimo laikotarpio, taip pat galėjo turėti įtakos P. P. psichinei bÅ«klei, apie kÄ ir nurodė specialistė A. D.-B. savo iÅ¡vadoje.

30. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019).

31. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡iuo atveju teisėjų kolegijai kyla abejonių, jog ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) P. P. konstatuoti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurie laikytini nesunkiu sveikatos sutrikdymu, prieÅ¡ingai nei teigiama Å¡iame akte, kilo bÅ«tent dėl I. S. veiksmų. Kaip matyti, kaltinimo laikotarpiu P. P. patyrė ir daug kitų reikÅ¡mingų stresÄ keliančių veiksnių, kurie taipogi galėjo įtakoti ir jo psichologinę bÅ«senÄ . Esant Å¡iai aplinkybei darytina iÅ¡vada, kad I. S. veiksmuose nėra BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių, todėl ji iÅ¡ Å¡io jai pareikÅ¡to kaltinimo taipogi iÅ¡teisintina (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

32. Be kita ko, aptartoje konsultacinėje iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, jog P. P. nustatyti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) galėjo atsirasti ir dėl to, jog jis kurį laikÄ gyveno pas globėjÄ . Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklausiama L. N. parodė, kad ji du mėnesius buvo P. P. globėja ir jis gyveno pas jÄ . Ji su I. S. buvo aikÅ¡telėje, jų vaikai žaidė, o jos bendravo. I. S. papasakojo, kad atvažiavo į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Ji pasakojo, kad tėvas vaikÄ skriaudžia, todėl jie čia atvažiavo. Apie vaiko tėvÄ Å¾inojo, tik iÅ¡ I. S. žodžių. I. S. jai paskambino ir paklausė, ar ji gali vaikÄ paimti pas save. Ji paaiÅ¡kino, kad vaikas kažkur turi pabÅ«ti ir nebendrauti su tėvais. Tai buvo 2018 m. spalį. Jos kartu nuėjo į savivaldybę ir apiformino dokumentus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2018 m. spalio 22 d. vaiko laikino apgyvendinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuo 2018 m. spalio 22 d.

P. P. yra laikinai apgyvendinimas pas L. N. (t. 3, b. l. 154). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. sausio 8 d. rašto matyti, kad 2018 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) P. P. ir I. S. sūnui P. P. buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta L. N. (t. 1, b.l. 151). Tai rodo, jog P. P. pas L. N. gyveno jau po I.

S. pareikšto kaltinimo laikotarpio pabaigos (po 2018 m. rugpjūčio 20 d.). Nepaisant to, pateikta konsultacine išvada nėra priežasčių abejoti, kadangi joje nurodyti ir įvertinti žalos padarymo veiksniai buvo ne momentiniai o darę poveikį vaikui santykinai ilgai.

33. Papildomai pažymėtina ir tai, kad CK ir ANK numato atsakomybę ir tėvų valdžios apribojimus, kai yra piktnaudžiaujama tėvų valdžia. Todėl daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡kilusias problemas dėl netinkamo I. S. elgesio su vaiku buvo galima iÅ¡spręsti kitomis teisinėmis priemonėmis, nesiekiant kriminalizuoti jos veiksmų ir nubausti kriminaline bausme, nes taikant Å¡iÄ ultima ratio priemonę nukentėtų ir paties nepilnamečio vaiko interesai. Kitų su priimamu nuosprendžiu susijusių klausimų iÅ¡sprendimas 34.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad P. P. įgaliotoji atstovė advokatė R. Narbutienė pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį I. S., kuriuo prašė P. P. priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (t. 4, b. l. 161-163). Kadangi I. S. yra iÅ¡teisinama iÅ¡ jai pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 163 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

35. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, P. P. patirtos proceso išlaidos (3400 Eur) (t. 6, b. l. 35-36; 108-109) iš I. S. jam nepriteisiamos.

36. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1.1. VokÄ , ant kurio yra rankraÅ¡tinis užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini) su įraÅ¡ais prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra į įmautę įdėta viena kompaktinė plokÅ¡telė „(duomenys neskelbtini)“, ant kurios yra rankraÅ¡tiniai užraÅ¡ai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, taip pat kuriame yra į įmautę įdėta viena kompaktinė plokÅ¡telė „(duomenys neskelbtini)“, ant kurios yra rankraÅ¡tinis užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“, ir taip pat kuriame yra į įmautę įdėta viena kompaktinė plokÅ¡telė „(duomenys neskelbtini)“, ant kurios yra rankraÅ¡tiniai užraÅ¡ai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, su jose esančiais duomenimis, ir dar kuriame yra vienas tuščias atplėštas vokas ant kurio yra rankraÅ¡tinis užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“, palikti byloje. 1.2. 1 vokÄ , kuriame yra viena įmautėje esanti kompaktinė plokÅ¡telė „(duomenys neskelbtini)“ su ant įmautės esančiu užraÅ¡u „(duomenys neskelbtini)“, palikti byloje. 1.3.

NeÅ¡iojamÄ kompiuterį (duomenys neskelbtini), laikomÄ atskiroje dėžėje prie baudžiamosios bylos; diktofonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ – 1 vnt.; USB atmintinę „(duomenys neskelbtini)“ – 1 vnt.; planÅ¡etinį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ 1 vnt., laidus – 2 vnt., laikomus atskiroje dėžėje prie baudžiamosios bylos, grÄ Å¾inti I. S.. 1.4. I. S. 2018 m. spalio 25 d. nutarimu ir 2018 m. spalio 25 d. pakvitavimu bei 2019 m. spalio 25 d. nutarimu ir 2019 m. spalio 25 d. pakvitavimu grÄ Å¾intus daiktus, kuriuos ji yra pasižadėjusi saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme, palikti I.

S.. 1.5. SegtuvÄ su P. P. medicininės kortelės kopija (229 lapai), padarius joje esančių dokumentų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas nutarė pridėti prie bylos, kopijas, grÄ Å¾inti jį pateikusiai I. S.. 1.6. SegtuvÄ su susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu tarp I. S. ir P. P. (244 lapai), grÄ Å¾inti jį pateikusiai I. S.. 1.7. SegtuvÄ su I. S. pateiktais į bylÄ dokumentais (229 lapai), padarius joje esančių dokumentų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas nutarė pridėti prie bylos, kopijas, grÄ Å¾inti jį pateikusiai I.

S.. 2. 2022 m. sausio 4 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas advokatės R. Narbutienės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ I. S. įstatyminiam vaiko P. P. atstovui P. P. 300 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (t. 7, b.l. 115). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012; 2011 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundÄ padavė I. S., nes ji nesutiko su jos nuteisimu pagal BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus. Å is apeliacinis skundas yra tenkinamas visiÅ¡kai. Esant Å¡iai aplinkybei, patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos P. P. nėra priteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:

IÅ¡teisinti I. S. iÅ¡ kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. IÅ¡teisinti I. S. iÅ¡ kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinio ieÅ¡kovo P. P. įgaliotosios atstovės advokatės Renatos Narbutienės pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Atmesti advokatės Renatos Narbutienės praÅ¡ymÄ priteisti P. P. 3400 Eur dydžio proceso iÅ¡laidas, patirtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atmesti advokatės Renatos Narbutienės praÅ¡ymÄ priteisti P. P. 300 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Daiktus turėjusius reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui:

1) VokÄ ant kurio yra rankraÅ¡tinis užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini) su įraÅ¡ais prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra į įmautę įdėta viena kompaktinė plokÅ¡telė „(duomenys neskelbtini)“, ant kurios yra rankraÅ¡tiniai užraÅ¡ai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, taip pat kuriame yra į įmautę įdėta viena kompaktinė plokÅ¡telė „(duomenys neskelbtini)“, ant kurios yra rankraÅ¡tinis užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“, ir taip pat kuriame yra į įmautę įdėta viena kompaktinė plokÅ¡telė „(duomenys neskelbtini)“, ant kurios yra rankraÅ¡tiniai užraÅ¡ai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, su jose esančiais duomenimis, ir dar kuriame yra vienas tuščias atplėštas vokas ant kurio yra rankraÅ¡tinis užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“, palikti byloje.

2) VokÄ , kuriame yra viena įmautėje esanti kompaktinė plokÅ¡telė „(duomenys neskelbtini)“ su ant įmautės esančiu užraÅ¡u „(duomenys neskelbtini)“, palikti byloje.

3) NeÅ¡iojamÄ kompiuterį (duomenys neskelbtini), laikomÄ atskiroje dėžėje prie baudžiamosios bylos; diktofonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ – 1 vnt.; USB atmintinę „(duomenys neskelbtini)“ – 1 vnt.; planÅ¡etinį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ 1 vnt., laidus – 2 vnt., laikomus atskiroje dėžėje prie baudžiamosios bylos, grÄ Å¾inti I. S..

4) I. S. 2018 m. spalio 25 d. nutarimu ir 2018 m. spalio 25 d. pakvitavimu grÄ Å¾intus daiktus (3 t., 43 – 46 b.l.), taip pat 2019 m. spalio 25 d. nutarimu ir 2019 m. spalio 25 d. pakvitavimu grÄ Å¾intus daiktus (3 t., 103 – 106 b.l.), kuriuos ji yra pasižadėjusi saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme, palikti I. S..

5) SegtuvÄ su P. P. medicininės kortelės kopija (229 lapai), padarius joje esančių dokumentų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas nutarė pridėti prie bylos, kopijas, grÄ Å¾inti jį pateikusiai I. S..

6) SegtuvÄ su susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu tarp I. S. ir P. P. (244 lapai), grÄ Å¾inti jį pateikusiai I. S..

7) SegtuvÄ su I. S. pateiktais į bylÄ dokumentais, padarius joje esančių dokumentų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas nutarė pridėti prie bylos, kopijas, grÄ Å¾inti jį pateikusiai I. S.. Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Jolanta Raščiuvienė Danutė Å vitinienė