2017-10-31 Nr. AB-19948-3-62-3-00453-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1800-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00453-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. kovo 21 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 37 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis 2014 m. vasario 7-17 d. buvo kalintas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18, kurioje trūko apšvietimo, gyvenamojo ploto, veisėsi buitiniai parazitai, buvo prastas vėdinimas, kaupėsi drėgmė, nebuvo išduotas čiužinys bei patalynė, todėl teko miegoti ant metalinės lovos. Be to, nebuvo leidžiama skambinti telefonu, apsipirkti, rašyti laiškų, pasivaikščioti buvo galima tik 1 valandą per parą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas kameroje Nr. 18 laikytas 2014 m. vasario 7-16 d. Kameroje minimali ploto norma nebuvo pažeista, asmenys aprūpinti švaria patalyne ir higienos priemonėmis. Baudos izoliatoriuje laikomi nuteistieji neturėjo teisės skambinti telefonu, gauti pasimatymų, įsigyti maisto produktų, siųsti laiškų, o pasivaikščiojimo laikas ribotas iki 1 valandos. Vabzdžių bei graužikų kontrolė ir naikinimas vyko operatyviai, dėl dezinfekcijos ir deratizacijos Marijampolės PN buvo sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Marijampolės visuomenės sveikatos centrui atlikus patikrinimus Marijampolės PN, pažeidimų nenustatyta. Atsakovas neturėjo duomenų apie Marijampolės PN pareigūnų neteisėtus veiksmus ar pareiškėjui padarytą žalą, jis į Psichologinę tarnybą dėl to nesikreipė.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo K. R. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 40 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 7-16 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 18, kurios plotas – 12,14 kv. m. 2014 m. vasario 7-13 d. pareiškėjas laikytas su trimis asmenimis, 2014 m. vasario 13-15 d. – su dviem asmenimis, 2014 m. vasario 15-16 d. – su trimis asmenimis. Konstatuota, kad pareiškėjui 8 paras nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (trūko 0,56 kv. m).

7. Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 15 d. patikrinimo akte Nr. PT-4 konstatuota, jog gyvenamosiose patalpose neaptikta tarakonų ar graužikų; nė vienas nuteistasis nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl buitinių parazitų veisimosi; ši problema, esant reikalui, operatyviai sprendžiama – naudojamos specialios gaudyklės, išduodamos būrių viršininkų prašymu. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 58 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam jiems išduodamas reikalingas inventorius bei priemonės. Kameroje Nr. 18 atlikus dirbtinio apšvietimo, oro drėgmės ir temperatūros matavimus, pažeidimai nenustatyti. Teismas akcentavo, jog reikalavimas dėl natūralios apšvietos netaikytinas, kadangi tai susiję su pastato rekonstrukcijos darbais. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad patalpų vėdinimas per langus atitiko reikalavimus. Šie duomenys paneigė deklaratyvaus pobūdžio skundo argumentus dėl buitinių parazitų veisimosi, drėgmės kaupimosi ir prasto vėdinimo.

8. Dėl apribotų pareiškėjo teisių teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 146 straipsnyje nurodyta, jog baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais, o pasivaikščioti leidžiama kasdien po 1 valandą. Taigi, pareiškėjo nusiskundimai šioje dalyje nepagrįsti.

9. Dėl pareiškėjui neišduotos patalynės bei čiužinio teismas atkreipė dėmesį į atsakovo argumentus, jog pataisos įstaigoje laikomi asmenys aprūpinami švaria patalyne, o, talpinant juos į baudos izoliatorių, patalynę leidžiama pasiimti su savimi. Pareiškėjas pats pateikė Marijampolės PN atsakymą Nr. 20/07-261 į jo 2014 m. vasario 24 d. skundą, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę baudos izoliatoriuje, su savimi turėjo jam priklausančią patalynę, tą patvirtino būrio viršininko ir sandėlininko pateikti raštiški paaiškinimai. Minėtame atsakyme taip pat pažymėta, jog, išvykdamas iš pataisos namų, pareiškėjas pridavė patalynę į sandėlį, todėl laikytina, kad, kalėdamas baudos izoliatoriaus kameroje, pareiškėjas turėjo patalynę.

10. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui kilo tam tikros pasekmės, sudariusios pagrindą jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Kita vertus, byloje nebuvo duomenų, kad Marijampolės PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kad pareiškėjas būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis negu kiti asmenys ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai. Teismas nusprendė, kad 40 Eur buvo pakankamas atlyginimas pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

III. 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti ir nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

12. Atsakovo nuomone, pareiškėjas negalėjo patirti neigiamų pasekmių, poveikio sveikatai ar psichologinei būklei dėl gyvenamojo ploto, tekusio vienam asmeniui, trūkumų. Byloje nenustatyta, kad Marijampolės PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo sieję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN baudos izoliatoriaus kameroje neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

16. Atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad pareiškėjas dėl nustatyto gyvenamojo ploto trūkumo (tik 8 paras) galėjo patirti neigiamas pasekmes.

17. Ginčui aktualių Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu (2014 m. vasario 7-17 d.) pareiškėjui kalint bausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 18, jam 8 paras nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (trūko 0,56 kv. m). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis (atsiliepimas į pareiškėjo skundą, b. l. 8-10, išrašas iš Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo Nr. 1/2014 m., b. l. 14-19), patikslina, kad pareiškėjui minimali ploto norma nebuvo užtikrinta 8,5 paros (pareiškėjas kameroje Nr. 18 su trimis asmenimis buvo laikytas ir 2014 m. vasario 17 d., nuo 14.30 val.). Konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigota veikti.

18. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas buvo kalintas jam neužtikrinant minimalios ploto normos. Kadangi pareiškėjui tekęs kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, pažeidimų metu jo galimybė kameroje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

19. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas tvirtino dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo patyręs pažeminimą, didelius dvasinius išgyvenimus, depresiją, fizinį skausmą, sveikatos pablogėjimą ir kt. Pareiškėjas neįvardijo jokių konkrečių sveikatos sutrikimų, kurie galėjo kilti dėl laikymo perpildytose kamerose. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė, kad jis dėl patirtų neigiamų išgyvenimų (be kita ko, depresijos) būtų kreipęsis į psichologą ar kitus sveikatos priežiūros specialistus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar kitas institucijas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

20. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 37 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Marijampolės PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad nenustatyta, jog atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis – 40 Eur – yra adekvatus atsakovo padarytam teisės pažeidimui ir nėra pagrindo šį dydį sumažinti.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius