Legislator Case Law & Legislation
c22df70b-a26a-40d5-a655-df92ad44eda0 AI generated

c22df70b-a26a-40d5-a655-df92ad44eda0 · Kauno apygardos teismas

Case Number c22df70b-a26a-40d5-a655-df92ad44eda0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-666-485/2011;Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Turauskis;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.2; 30.10; 30.12; 121.15; 121.18; 121.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Albino Čeplinsko,sekretoriaujant Renatai Samušytei, dalyvaujant ieškovės D.

Legislator headnote

AI generated

c22df70b-a26a-40d5-a655-df92ad44eda0 · Kauno apygardos teismas: Todėl Å¡ių aplinkybių Å¡ioje byloje nereikia įrodinėti (CPK 182 str.);Atsakovė L. S. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 83-89) praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dėl Å¡ių motyvų:1. ieÅ¡kovė konstatuoja faktÄ , kad 1997 m. spalio 29 d. Kauno apskrities įsakymu ir tos pačios dienos Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-666-485/2011;Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Turauskis;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.2; 30.10; 30.12; 121.15; 121.18; 121.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Albino Čeplinsko,sekretoriaujant Renatai Samušytei, dalyvaujant ieškovės D.

V. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,atsakovei L. S., jos atstovui advokatui Julijui Kuckai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės D. V. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-65-787/2010 pagal ieÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinį atsakovams L. S., A. M. su trečiuoju asmeniu Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl teisės pripažinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (1 t., b. l. 3-5) prašė pripažinti teisę vykdyti asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ pagal UAB „A.“ projektinį pasiÅ«lymÄ , be žemės sklypo savininkų atsakovės L. S. ir A. M. sutikimų. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatai: poilsio namelis, 126,27 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pirtis, bendro 60,17 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 1997 m. spalio 29 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymu ir tos pačios dienos Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę V. M. į 18,96 ha ploto. Å io sprendimo 3 punkte (dalyje žemės servitutai) buvo nustatytas servitutas „leisti D. V. naudotis 0,2070 ha žemės sklypu prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų“. Atsakovai yra žemės sklypo, kuriame stovi ieÅ¡kovei priklausantys statiniai (duomenys neskelbtini), savininkai. IeÅ¡kovė pageidauja rekonstruoti jai priklausantį pastatÄ - pirtį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį(duomenys neskelbtini).

Tačiau to negali padaryti be atsakovų - žemės savininkų sutikimo. IeÅ¡kovė kreipėsi į UAB „A.“ dėl projektavimo darbų atlikimo. Projektas dėl rekonstrukcijos pateiktas atsakovams praÅ¡ant duoti sutikimÄ vykdyti rekonstrukcijÄ . Atsakovas A. M. į praÅ¡ymÄ neatsakė, o atsakovė L. S. kategoriÅ¡kai 2009-09-03 raÅ¡te pareiÅ¡kė, kad su praÅ¡ymu nesutinka ir nesutiks.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu (2 t. b. l. 66-70) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ D.

V. 44,15 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, nustatė, kad ieškovė yra neteisėtai atlikusi statinio rekonstravimo darbus – pakeista stogo danga ir įrengta nauja perdanga, stogo gegnės, padidintas statinio plotas, kas laikytina statinio rekonstravimu pagal Statybų įstatymo 2 str. Iš atliktų rekonstravimo darbų apimties matyti, kad nustatyto servituto turinys – naudotis ir prižiūrėti pastatus neapima pastato rekonstravimo - kapitalinio konstrukcijų pakeitimo turinio ir išeina už nustatyto servituto turinio ribų.

Pastato stogo ir kitos konstrukcijos buvo avarinio stovio, tai yra netinkami eksploatuoti ir pastatui grėsė natÅ«rali žūtis. Teismas nurodė, jog servitutas laiko atžvilgiu palyginus su nuosavybės turiniu nėra amžinas, prieÅ¡ingai įstatyme yra numatyti servitutų pasibaigimo momentai, tarp kurių ir vieÅ¡pataujančio daikto žuvimas. Taigi, ginčo pastatas be savavaliÅ¡kų ieÅ¡kovės rekonstravimo darbų galėjo natÅ«raliai žūti ar bÅ«ti pripažintu netinkamu eksploatavimui. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atlikta pastato rekonstrukcija neturint atsakovų sutikimų, yra atsakovų, kaip žemės sklypo, kuriame stovi Å¡is pastatas, savininkų, teisių pažeidimas (CPK 12 str., 178 str.).

Teismas nurodė, jog atsakovai turi teisę laukti įstatyme numatyto vieÅ¡pataujančio daikto žuvimo, nes servituto kaip daiktinės teisės turinys negali prilygti nuosavybės teisės turiniui. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 72-75) praÅ¡o panaikinti 2010 m. lapkričio 29 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.              IeÅ¡kovė nesutinka su teismo sprendimu dėl Å¡ių motyvų:1. teismas nesivadovavo Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 str., kuris numato, kad „iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita“.

Ši įstatyminė nuostata vienareikšmiškai patvirtina, kad tiek statinių savininkės, tiek atsakovų nuosavybės teisės yra vienodos, ir nėra teisės ieškovei ir atsakovams laukti įstatyme numatyto viešpataujančio daikto žuvimo. CK 4.37 str. suteikia ieškovei galimybę remontuoti ar rekonstruoti jai nuosavybės teise priklausantį statinį, todėl teismo išvada, jog pastato rekonstrukcija yra negalima, yra nepagrįsta ir neteisinga. Teismas privalėjo tirti aplinkybes ar rekonstrukcijos projektas kaip nors pažeis atsakovų teises, tačiau to neatliko.

Statybos įstatyme yra įtvirtinta statinių savininkų teisė ir pareiga statyti, remontuoti ar rekonstruoti statinius, juos prižiÅ«rėti. CK 6.266 str. yra įtvirtinta statinių savininkų atsakomybė, kuriame nurodyta, kad „žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas)“. Byloje nustatyta, kad ginčo pastatas pastatytas 1980 m., dėl ko jo bÅ«klė Å¡iuo metu yra prasta;2. teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei priklausančio pastato rekonstrukcija negalima dėl to, kad servituto turinys - naudotis ir prižiÅ«rėti pastatus neapima pastato rekonstravimo - kapitalinio konstrukcijų pakeitimo turinio ir iÅ¡eina už nustatyto servituto turinio ribų.

Å iuo atveju statiniai nelaikomi atsakovų priklausančio žemės priklausiniu ir jais naudojamasi, valdoma ir disponuojama nepriklausomai nuo servituto turinio. Å iuo atveju servituto turinys yra pakankamas įgyvendinti statinio remontÄ ar rekonstrukcijÄ . Teismas turėjo tirti prie ieÅ¡kinio pateiktÄ UAB „A.“ parengtÄ pastato - pirties (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektinį pasiÅ«lymÄ ir spręsti apie atsakovų teisių pažeidimÄ , tačiau teismas to nedarė;3. teismo argumentai, kad yra dalis atliktų darbų yra savavaliÅ¡ki niekaip nesusiję su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu.

Å ioje byloje yra pateiktas VÅ Ä® Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės aktas, kuriame yra paneigtas savavaliÅ¡kos statybos faktas. Be to, dėl savavaliÅ¡kos statybos darbų yra užvesta ir nagrinėjama kita byla. Svarbiausia yra tai, kad Å¡ioje byloje buvo pateiktas įsiteisėjęs 2009-07-17 Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo yra atmestas atsakovų ieÅ¡kinys dėl įpareigojimo ieÅ¡kovę nugriauti neva savavaliÅ¡kai statomÄ statinį. Å ioje byloje konstatuotos aplinkybės dėl to, kad statybos darbai niekaip nepažeidžia atsakovų teisių.

Todėl Å¡ių aplinkybių Å¡ioje byloje nereikia įrodinėti (CPK 182 str.);Atsakovė L. S. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 83-89) praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dėl Å¡ių motyvų:1. ieÅ¡kovė konstatuoja faktÄ , kad 1997 m. spalio 29 d. Kauno apskrities įsakymu ir tos pačios dienos Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę V.

M. į 18,96 ha ploto. Å io sprendimo 3 punkte (dalyje žemės servitutai) buvo nustatytas servitutas „leisti D. V. naudotis 0,2070 ha žemės sklypu prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų“. Be to, šį faktÄ neva patvirtina prie ieÅ¡kinio pridėta pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad netgi ankstesniam pastatų savininkui AB „K. d.“ buvo suteikta teisė naudotis Å¡ia žemės sklypo dalimi. Tačiau ieÅ¡kovė neatsižvelgia į tai, kad Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2006 m. kovo 17 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (KaiÅ¡iadorių r.)“ 1 punktu nustatė kelio servitutus, suteikiančius teisę naudotis keliu per žemės sklypus ir 309 kv. m. ploto servitutÄ (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę svetimų statinių naudotojams naudoti ir prižiÅ«rėti sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) jiems priklausančius statinius. Ä®sakymo 2 punktu patikslino žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis.

Taigi, iÅ¡ Å¡io įsakymo formuluotės akivaizdžiai matyti, kad žemės sklypo kadastriniai duomenys buvo patikslinti nustatant naujus servitutus, o ne papildant anksčiau nustatytÄ servitutÄ , dėl naudojimosi žemės sklypu, kaip teigia ieÅ¡kovė. Tuo pačiu, patikslinus žemės sklypo kadastro duomenis, pasibaigė anksčiau nustatytas 0,2070 ha servitutas, kuris niekada nebuvo įregistruotas jokiame vieÅ¡ame registre, todėl faktiÅ¡kai niekada net ir negaliojo;2. ieÅ¡kovė teigia, kad nori rekonstruoti jai priklausantį pastatÄ , - pirtį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nes Å¡is pastatas statytas 1980 m., dėl ko jo bÅ«klė Å¡iuo metu yra prasta.

IeÅ¡kovės teiginiai nepagrįsti. Pirties rekonstrukcija buvo pradėta dar 2006 m. pabaigoje, kas buvo užfiksuota 2006-11-23 savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), nutarimu ATP byloje Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė buvo nubausta pinigine 1 000 Lt bauda, tačiau tai nesustabdė jos neteisėtų veiksmų. 2009 m. rugpjūčio mėnesį Aplinkos ministerijos Kauno aplinkos apsaugos departamento KaiÅ¡iadorių rajono agentÅ«ros specialistai, atlikę patikrinimÄ atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nustatė pažeidimus. 2009 m. rugsėjo 23 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno teritorijų planavimo ir valstybinės priežiÅ«ros skyriaus specialisto buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai vykdo statybos darbus, t. y. rekonstruoja jai nuosavybės teise priklausančiÄ pirtį, esančiÄ Kalvių ežero apsaugos juostoje ir zonoje. 2009 m. spalio 8 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininkas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo iÅ¡ statytojos, kaip statinio savininkės, savo lėšomis iki 2009 m. spalio 15 d. likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius - atstatyti savavaliÅ¡kai rekonstruotÄ pirtį, paslaugų paskirties statinį, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo pačiu įsakymu D. V. buvo informuota, kad iki nustatyto termino neįvykdžius Å¡io įsakymo 1 punkte iÅ¡dėstyto reikalavimo, Apskrities virÅ¡ininko administracija kreipsis į teismÄ dėl reikalavimo įvykdymo.

Šį Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ ieÅ¡kovė ignoravo ir jį apskundė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismui. Å iuo metu teisminis bylos nagrinėjimas yra užbaigtas, ieÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinys atmestas (KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės 2010-12-20 sprendimas civ. byloje Nr. 2-54-753/2010). Taigi, iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad savavaliÅ¡ka statinio statyba tęsiama ir Å¡iuo laikotarpiu faktiÅ¡kai yra užbaigimo stadijoje. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti teisę vykdyti pastato rekonstrukcijÄ be žemės sklypo savininkų sutikimų, tėra tik priedanga faktiniam savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui ar bent jau mėginimas tai daryti.

Savavališkas statinys negali būti nei saugomas, nei pateisintas jo naudojimas, todėl toks statinio įteisinimas įstatymiškai nenumatytas ir prieštarautų visoms galiojančioms teisės normoms;3. ieškovė savo skunde apeliuoja į tai, kad jai priklausanti pirtis yra ribinės būklės, gresiančia jos griūtimi. Tačiau statinio savaiminis nykimas visiškai nereiškia asmens teisės atstatyti tokį statinį nesilaikant teisės normatyviniuose aktuose numatytos statybų tvarkos. Be to, kaip minėta, pirtis šiuo metu jau iš esmės pastatyta naujai.

Anot ieÅ¡kovės, Å¡ioje byloje teismas turėjo tirti prie ieÅ¡kinio pateiktÄ UAB „A.“ parengtÄ pastato-pirties rekonstravimo projektinį pasiÅ«lymÄ ir spręsti apie atsakovų teisių pažeidimÄ . Tačiau teismas to nepadarė ir nepasisakė dėl atsakovų nurodytų motyvų, kuriais jie nesutinka duoti sutikimų vykdyti rekonstrukcijÄ . IeÅ¡kovė teigia, kad jos pateiktas pirties projektas niekaip nepažeidžia atsakovų teisių, todėl ji, kaip statinio savininkė, vykdo pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti nuosavybės teise priklausančius pastatus.

IeÅ¡kovė teigia, kad iÅ¡ architekto paruoÅ¡to projekto bei aiÅ¡kinamosios medžiagos akivaizdu, kad atliekant statinio rekonstrukcijÄ nebus didinamas pastato aukÅ¡tingumas ar keičiamas užstatomo sklypo plotas. Tokie ieÅ¡kovės teiginiai neatitinka projekte nurodytus statinio parametrus. Pirmiausia: statinio aukÅ¡tis nurodytas 8,08 metro, kas atitinka trijų aukÅ¡tų gyvenamojo namo aukÅ¡tį, kai kiekvieno aukÅ¡to aukÅ¡tingumas yra po 2,69 metro. Antra: statinio užstatymo plotas, statinio ilgis - 13,640 m., plotis - 7,510 m., bendras plotas 102,44 kv. m.

IeÅ¡kovė Å¡iuo atveju sako netiesÄ , o parengtas pirties projektas yra tik pritaikytas prie jau savavaliÅ¡kai pastatyto naujo statinio. Kaip matyti iÅ¡ nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras viso statinio plotas sudaro 60,17 kv. m., o užstatytas plotas 44 kv. m. (plotis 5,15 m., ilgis 8,58 m.). Tai, kad buvusios pirties užstatymo plotas yra padidintas patvirtinama ir pačios ieÅ¡kovės pateiktu teismui antstolės Redos StaÅ¡enienės 2008-09-11 suraÅ¡ytu „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu“.

Naujas statinys iÅ¡ esmės pasikeitė tiek formos, tiek viso statinio bendro ir užstatyto ploto atžvilgiu. IÅ¡ nuotraukos, pridėtos prie aplinkybių konstatavimo protokolo, vargu ar galima konstatuoti, kad nufilmuotas statinys yra ribinės techninės bÅ«klės ir gresia pastato griÅ«timi;4. ieÅ¡kovė, kaip vienu iÅ¡ svarbiausiu apeliacinio skundo argumentu nurodo įsiteisėjusį 2009-07-17 Kauno apygardos teismo sprendimÄ , kuriuo yra atmestas atsakovų ieÅ¡kinys dėl įpareigojimo jos nugriauti savavaliÅ¡kai statomÄ statinį.

Byloje konstatuotos aplinkybės dėl to, kad statybos darbai niekaip nepažeidžia atsakovų teisių, todėl Å¡ių aplinkybių nereikia įrodinėti CPK 182 straipsnio 2 dalies prasme. Å iuo atžvilgiu akivaizdu, kad ieÅ¡kovė neteisingai supranta ir interpretuoja apeliacinio teismo sprendimÄ , norėdama pateikti, kad teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo nugriauti, neva, savavaliÅ¡kai statomÄ statinį, iÅ¡sprendė ir statinio statybos teisėtumo klausimÄ . Tačiau taip nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė (Å¡ioje byloje atsakovė) neįrodė, jog dėl atsakovės atliktų statybos darbų buvo užstatytas didesnis jai priklausančio žemės sklypo plotas ir nepateikus jokių kitų argumentų, leidžiančių spręsti, jog atlikti statybos darbai turėjo neigiamos įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nelaikytina suinteresuotu asmeniu CK 4.103 str. 2 d. prasme, todėl neturi reikalavimo teisės, o kartu ir teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

Teismui nustačius Å¡iÄ aplinkybę, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinio proceso metu Å¡alių nurodyti argumentai, susiję su atsakovės atliktų statybos darbų pobÅ«džiu ir jų atitikimu teisės aktų reikalavimams, niekaip neįtakoja ieÅ¡kinio pagrindo pakankamumo, o kartu ir reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumo. Kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys atmetamas dėl netinkamo ieÅ¡kovo, nelaikytinas kliÅ«timi teisminį procesÄ dėl analogiÅ¡ko reikalavimo inicijuoti realų teisinį suinteresuotumÄ turinčiam arba teisės aktais vieÅ¡Ä jį interesÄ ginti įgaliotam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 4 p.)i5. ieÅ¡kovės teiginys, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimÄ dėl jai priklausančio statinio rekonstravimo pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, o pirties rekonstrukcijos projektas niekaip nepažeidžia atsakovo teisių, yra nepagrįstas nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei byloje esančiais oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių byloje oficialių raÅ¡ytinių įrodymų neginčytinai įrodyta, kad vietoje senos pirties faktiÅ¡kai yra pastatytas naujas statinys neturint nuosavybės teisių į žemės sklypÄ , neturint statybos leidimo bei nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statybos darbų projekto, nesuderinus statybų su žemės savininkais, eilę metų neatlygintinai naudojant atsakovei nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę. Tuo ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pažeidžia atsakovės, kaip savininkės teises, nes trukdo įgyvendinti nuosavybės teises į žemę ir valdyti bei netrukdomai naudotis namų valda (CK 4.20, 4.37, 4,98 straipsniai).

Negana to, naujo statinio užstatymo plotas buvo padidintas apie 60 kv. m., o tuo pačiu tokio dydžio žemės plotas buvo užstatytas ant atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, t. y. buvo savavaliÅ¡kai užimta atsakovei priklausanti žemė (Konstitucijos 23 str.). Atsakovas A. M. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 91-92) praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė pageidauja rekonstruoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį pastatÄ , tačiau Statybos įstatymo 2 str. 13 d. nustato, kad statyba - tai veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naujÄ , rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamÄ statinį.

Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų iÅ¡kilusio ginčo nagrinėjimo teisme metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 3 str. 2 d. nustatė, kad statytojo teisė gali bÅ«ti įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai privaloma) statinio projektÄ ar kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektÄ ; statytojas turi nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ .

Pagal CK 4.111 str. 1 d. servitutas - tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Pagal CK 4.112 str. 1 d. servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Å iuo atveju Kauno apskrities virÅ¡ininko 1997 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui V.

M.“ ieÅ¡kovei nustatytas servitutas naudoti ir prižiÅ«rėti statinius. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks servitutas nesuteikia teisės bÅ«ti statytoju neturint Žemės sklypo savininkų sutikimo. Tačiau nepaisant servituto turinio dar 2008 m. viduryje ieÅ¡kovė nesikreipusi į atsakovus, taip pat neturėdama Statybos įstatyme numatyto projekto, leidimo rekonstrukcijai atlikti pradėjo rekonstruoti pastatÄ (iÅ¡ esmės pakeitė jo formÄ , padidino užstatymo plotÄ ).

Dėl Å¡ios priežasties 2009 m. rugsėjo 23 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas surašė ieÅ¡kovei savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o 2009 m. spalio 8 d. Kauno apskrities virÅ¡ininkas priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo įpareigojo ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti pastatÄ Ä¯ ankstesnę iki teisės pažeidimo buvusiÄ bÅ«klę.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas laiko kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėjo pagrįstos išvados, kad atlikta pastato rekonstrukcija neturint atsakovų sutikimo, laikytina žemės sklypo savininkų teisių pažeidimu. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-11-29 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinį atsakovams L. S., A. M. , trečiajam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui dėl teisės pripažinimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovės D. V. priteista 44,15 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai ( t. 2, b. l. 66-70 ).

Apeliantė ( ieÅ¡kovė ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė D. V. yra poilsio namelio,126,27 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pirties, bendro 60,17 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė ( t. 1, b. l. 9-11 ).1997-10-29 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymu ir tos pačios dienos Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimu V.

M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 18,96 ha ploto žemę. Å io sprendimo 3 punkte ( dalyje žemės servitutai ) buvo nustatytas servitutas „ leisti D. V. naudotis 0,2070 ha žemės sklypu prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų ( t. 1, b. l. 14-15 ).2006-03-17 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl žemės sklypo ( registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenų patikslinimo ( KaiÅ¡iadorių r. ) papildomai buvo nustatyti privažiavimo servitutai : 1) 1793 kv. m. ploto kelio servitutas ( tarnaujantis daiktas ), suteikiantis teisę naudotis keliu svetimų statinių naudotojams sklype ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 1640 kv. m. ploto kelio servitutÄ ( vieÅ¡pataujantis daiktas ), suteikiant teisę naudotis keliu per sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) 309 kv. m. ploto servitutÄ ( tarnaujantis daiktas ), suteikiant teisę svetimų statinių naudotojams naudoti ir prižiÅ«rėti sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) jiems priklausančius statinius ( t. 2, b. l. 28 ).

Žemė, ant kurios stovi ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantys pastatai, priklauso atsakovams A. M. ir L. S. ( t. 2, b. l. 26-28 ). IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė norÄ rekonstruoti jai priklausantį pastatÄ - pirtį. Tam jai reikalingas žemės savininkų, t. y. atsakovų sutikimas. Atsakovai duoti tokį sutikimÄ kategoriÅ¡kai atsisako. Dėl to ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas jos ieÅ¡kinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad „ žemės sklypo savininkai turi teisę neduoti sutikimo pastatų rekonstravimui – statybai, nes nustatytas servitutas gali pasibaigti žuvus vieÅ¡pataujančiam daiktui.

Atsakovai turi teisę laukti įstatyme numatyto viešpataujančio daikto žuvimo, nes servituto kaip daiktinės teisės turinys negali prilygti nuosavybės teisės turiniui“. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone nesutinka. Kaip nustatyta, ginčo pastatas – pirtis buvo pastatyta 1980 m. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001 metų liepos 1 d. Įstatymas numato, kad iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais , jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita ( CK 31 str. 1 d. ).

IÅ¡ to seka, kad tie ieÅ¡kovės kaip pastatų savininkės, tiek ir atsakovų nuosavybės teisės yra vienodos. LR CK 37 str. 1 d. numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra , nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų , valdyti, naudotis nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Ä®statymas numato, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai ( LR Statybos įstatymo XII skirsnio 40 str. 5 p. ).

Šiame įstatyme taip pat numatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai :

1) statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ;

2) statytojas statinį ( jo dalį ) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais ( LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 1,3 p. ). Kaip nustatyta, ieÅ¡kovė ginčo pastatÄ â€“ pirtį valdo nuosavybės teise. Be to, kompetentingo organo administraciniu aktu jai yra suteiktas servitutas. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo pastato rekonstrukcija negalima dėl to, jog servituto turinys – naudotis ir prižiÅ«rėti pastatus neapima pastato rekonstravimo – kapitalinio konstrukcijų pakeitimo turinio ir iÅ¡eina už nustatyto servituto turinio ribų.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantys pastatai nėra atsakovams priklausančios žemės priklausiniais ir jais naudojamasi, valdoma ir disponuojama nepriklausomai nuo servituto turinio. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju servituto turinys yra pakankamas įgyvendinti minėto statinio rekonstrukcijÄ . Tai, kad ginčo pastatui – pirčiai yra bÅ«tina rekonstrukcija, patvirtina byloje esantis UAB „ Ä®.“ parengtas statinio techninės bÅ«klės tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio iÅ¡vadose konstatuota , kad pastato (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). konstrukcijos netenkina Statybos įstatymo 4-me straipsnyje nustatyto esminio statinio reikalavimo STR 2.01.01(1) : 2005 „ Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, o konstrukcijų techninė bÅ«klė yra saugos ribinė, gresia jų griÅ«tis.

Todėl siekiant užtikrinti tolesnę saugiÄ pastato eksploatacijÄ , stogo laikančias konstrukcijas bÅ«tina pakeisti ( t. 1, b. l. 28 ). Kaip jau minėta, tam , kad bÅ«tų galima atlikti ginčo pastato rekonstrukcijÄ , bÅ«tinas atsakovų sutikimas. Atsakovai tokio sutikimo ieÅ¡kovei neduoda. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas ( LR Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1064/2003 ). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad pastato rekonstrukcija pakeis gyvenimo ir veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuos dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas ( LR Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-132/2009 ).

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas spręsdamas Å¡iÄ bylÄ , iÅ¡samiai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovų nurodytų motyvų, kuriais jie nesutinka duoti ieÅ¡kovei sutikimo dėl ginčo pastato rekonstrukcijos. Byloje yra ieÅ¡kovės pateiktas UAB “A.“ prieÅ¡projektinis pasiÅ«lymas dėl ginčo pastato – pirties rekonstrukcijos ( t. 1, b. l. 19-20 ). Jame yra visi rekonstrukcijos pobÅ«dį apibrėžiantys duomenys, pasiÅ«lymÄ parengė asmuo, turintis tam reikalingÄ architekto kvalifikacijos laipsnį.

Taip pat nustatyta, kad 2009-08-28 ieÅ¡kovės atstovė kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo davimo ginčo pastato rekonstrukcijai. Atsakovas A. M. į ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymÄ neatsakė, o atsakovė L. S. savo 2009-09-03 raÅ¡te pareiÅ¡kė, kad ji kategoriÅ¡kai nesutinka duoti tokį sutikimÄ ( t. 1, b. l. 17-18 ). Teismo posėdyje atsakovė L. S. nurodė, kad davus sutikimÄ ieÅ¡kovei atlikti rekonstrukcijÄ ginčo pastatui – pirčiai , bus pažeistos jos teisės, nes atlikus tokiÄ rekonstrukcijÄ padidės rekonstruojamos patalpos plotas ir aukÅ¡tingumas bei bus užstatyta jai nuosavybės teise priklausančios žemės dalis.

Teisėjų kolegija tokius atsakovė argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iÅ¡ jau minėto iÅ¡ UAB „A.“ prieÅ¡projektinio pasiÅ«lÅ«lymo, jame architektas R. T. parengė pastato – pirties (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),.projektinį pasiÅ«lymÄ , kurio aiÅ¡kinamojoje dalyje nurodyta, kad remiantis statinio techninės bÅ«klės tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadomis, teigiančiomis, jog pastato konstrukcijos bei apdailos medžiagos yra nusidevėję ir galimai laikančių konstrukcijų griÅ«tis , o pastato bÅ«klė netenkina nei konstrukcinių, nei estetinių , nei prieÅ¡gaisrinių ar higienos normatyviniuose aktuose keliamų reikalavimų, pateikiamos pastato rekonstravimo , nedidinant pastato aukÅ¡tingumo ir pastatu užstatomo ploto sklype, prieÅ¡projektinis pasiÅ«lymas.

Tradicinės architektÅ«ros iÅ¡raiÅ¡kÄ , derančiÄ aplinkoje masteliu bei proporcijomis, keisti numatoma, bÅ«tinas tik medžiagiÅ¡kumo ir koloritikos sprendimas. Esančių patalpų planinė kompozicija netenkina Å¡iandienos rekreacinių reikalavimų, tad siÅ«loma dalinai perplanuoti pirties pirmojo aukÅ¡to patalpas, stengiantis pagerinti patalpų funkcinius ryÅ¡ius, efektyviau iÅ¡naudoti terasų plotÄ . Kadangi bÅ«tina keisti stogo konstrukcijÄ , rekomenduojama supaprastinta Å¡laitinė stogo tÅ«rio kompozicija, leidžianti mansardoje įrengti miegamÄ sias ir higienos patalpas, sutvirtinant ar keičiant laikančias konstrukcijas ( atitvaras, kolonas ), medinį perdengimÄ virÅ¡ pirties patalpų, terasų grindų paklotÄ , perklojant vidaus komunikacijas ir elektros instaliacijÄ .

Rekomenduojamos laikančio medžio konstrukcijos: tiek rÄ stų sienojai, tiek apÅ¡iltintas medinis karkasas su medinių fasadlenčių apdaila. Stogo dangai – keramikinės ar bituminės čerpės. Pastato eksterjerui naudoti tradicinių rusvų tonų apdailos medžiagas ( sienojų, fasadlenčių, durų, langų ar laiptų tonavimui ), komponuojant su Å¡viesesnių Å¡altų tonų tinkuotomis mÅ«ro ar betono konstrukcijomis ( židinys, pamatiniai poliai. IÅ¡ viso to seka, kad atliekant ginčo pastato rekonstrukcijÄ nebus didinamas pastato aukÅ¡tingumas ar keičiamas užstatomo žemės sklypo plotas, todėl rekonstrukcija nepažeis žemės sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų.

Be to, kaip matyti pirmosios instancijos teismo sprendime yra akcentuojama, kad ieÅ¡kovė vykdo savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie faktai nėra susiję su nagrinėjama byla. Be to, nustatyta, kad Kauno apygardos teisme buvo iÅ¡nagrinėtas atsakovės D. V. apeliacinis skundas dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2009-03-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-548/2009 pagal ieÅ¡kovės L. S. ieÅ¡kinį atsakovei D. V., tretiesiems asmenims P. V., Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl pažeistų teisių atstatymo ir savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo. 2009-07-17 Kauno apygardos teismo sprendimu D.

V. apeliacinis skundas buvo patenkintas, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2009-03-06 sprendimo dalis, kuria patenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavaliÅ¡kai statomÄ statinį vietoj buvusios pirties , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintas ir priimtas naujas sprendimas- ieÅ¡kinys toje dalyje atmestas. Teismas ieÅ¡kinį atmetė tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovė L. S. neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismÄ .

Nežiūrint to, teismas konstatavo, kad D. V. statybos darbai niekaip nepažeidžia atsakovų teisių. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ( Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-03-17 sprendimas civ. byloje Nr. 2A-891-343/2009, t. 1 ,b. l. 154-155 ). Be to, kaip nustatyta, dėl savavališkos statybos yra užvesta kita civilinė byla tarp tų pačių šalių , kuri nagrinėjama Kaišiadorių rajono apylinkės teisme. Byloje taip pat yra pateiktas 2010-03-23 VŠĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra paneigtas savavališkos statybos faktas ( t. 1, b. l. 98-103 ).

Dėl atsakovės L. S. teiginio, kad davus sutikimÄ ieÅ¡kovei ir atlikus ginčo pastato - pirties rekonstrukcijÄ , bus užstatyta dalis atsakovei nuosavybės teise priklausančios žemės. Teisėjų kolegija šį atsakovės argumentÄ pripažįsta nepagrįstu. Kaip matyti iÅ¡ varžytinių akto ir kadastro duomenų, ieÅ¡kovė įsigijo pirtį su mansarda ir atvira terasa ( t. 1, b. l. 9, 33 ). Terasa nebuvo įtraukta į užstatytÄ plotÄ , tačiau Å¡i klaida buvo iÅ¡taisyta. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio VÄ® Registrų centro pažymėjimo, pirties užstatymo plotas yra 90 kv. m. ( t. 1, b. l. 145-146 ).

Tokiu bÅ«du, Å¡is atsakovės teiginys yra visiÅ¡kai nepagrįstas. IÅ¡ viso to darytina iÅ¡vada, kad protingai motyvuotų atsisakymų duoti sutikimÄ pastato rekonstrukcijai, nenustatyta. Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas Å¡iÄ bylÄ netinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, priėmė neteisėtÄ , todėl naikintinÄ sprendimÄ ( CPK 330 str. ). Be to, kaip nustatyta, ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo pripažinti jai teisę vykdyti asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato rekonstrukcijÄ pagal UAB „A.“ projektinį pasiÅ«lymÄ be žemės sklypo savininkų – atsakovų sutikimo.

Teisėjų kolegija nurodo, kad klausimÄ dėl to, ar Å¡is projektinis pasiÅ«lymas yra tinkamas , ar ne, sprendžia ne teismas, o tam priskirtos kompetentingos institucijos. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti jai teisę vykdyti asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato rekonstrukcijÄ be atsakovų sutikimo bÅ«tent pagal UAB „A.“ projektinį pasiÅ«lymÄ , netenkintinas. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja tai , kad teismo leidimas ieÅ¡kovei atlikti statybos ( rekonstrukcijos ) darbus be atsakovų sutikimo yra duodamas tam tikslui, kad ieÅ¡kovė gautų projektavimo sÄ lygas ir statybos ( rekonstrukcijos ) leidimÄ be atsakovų sutikimo, bet ne konkretiems statybos darbams atlikti.

IeÅ¡kovė yra galimas statytojas, t .y. ji neturi statytojo statuso, todėl, esant teismo duotam tokiam leidimui, negali vykdyti statybos darbų. Ä®gyvendinti teisę į statybÄ ir kartu tapti statytoju ieÅ¡kovė turės galimybę tik gavus projektavimo sÄ lygas ir statybos ( rekonstrukcijos ) leidimÄ . Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes ir teisėjų kolegijai sutinkant su apeliantės. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Be to, kaip matyti ieÅ¡kovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. paduodant ieÅ¡kinį ji sumokėjo 132 Lt žyminį mokestį ( t. 1, b. l. 7 ), už faktinių aplinkybių konstatavimÄ antstolei sumokėjo 420 Lt ( t. 1, b. l. 45 ), paduodant apeliacinį skundÄ sumokėjo 133 Lt žyminį mokestį ( t. 2, b. l. 77 ). IÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ viso turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų 685 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad jos apeliacinis skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, priimtas naujas sprendimas ir ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, todėl jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovų proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ( CPK 93 str. 2 d. ).

Kaip matyti , ieÅ¡kovė reiÅ¡kė du reikalavimus, o teismas patenkino tik vienÄ iÅ¡ jų. Todėl ieÅ¡kovės turėtos ir teismo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos per pusę. Atitinkamai sumažintinos ir priteisiamos iÅ¡ atsakovų iÅ¡laidos , susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti ieÅ¡kovei D. V. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) teisę vykdyti asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., rekonstrukcijÄ be žemės sklypo savininkų atsakovų L. S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) ir A. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) sutikimų. IeÅ¡kinį dalyje dėl pripažinimo teisės vykdyti rekonstrukcijÄ pagal UAB „ A.“ projektinį pasiÅ«lymÄ , atmesti. Priteisti iÅ¡ L.

S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) ir A. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) po 171,25 Lt ( vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt penkis litus, 25 ct ).bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose D. V. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) naudai. Priteisti iÅ¡ L. S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) ir A. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) po 11,76 Lt ( vienuolika litų, 76 ct ) paÅ¡to iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, valstybės naudai ( paÅ¡to iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, AB bankas „ Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu). .

Kolegijos pirmininkas                                                                               Algirdas Remeika Teisėjai                                                                                                         Arūnas Rudzinskas                                                                                                                                   Albinas Čeplinskas