c22b46fc-dded-43b7-977c-1ffe9d2ae83e · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedIeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä pripažinti, kad ieÅ¡kovei AB âNorteoâ nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinÄ naudojimo paskirtis: Kita, naudojimo bÅ«das: KomercinÄs paskirties objektų teritorijos, esanÄiame adresu (duomenys neskelbtini), PanevÄžio apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkriÄio 30 d. įsakymo dÄl žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypo PanevÄžio mieste patvirtinimo, specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų ir servituto nustatymo Nr. Ž-4989, pagrindu nustatytas 0,0604 ha ploto kelio servitutas (teisÄ važiuoti transporto priemonÄmis) pasibaigÄ: suÄjus senaties terminui ir iÅ¡nykus bÅ«tinumui; priteisti iÅ¡ atsakovų byloje patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generatedc22b46fc-dded-43b7-977c-1ffe9d2ae83e · PanevÄžio apygardos teismas: Atsakovai L. M. ir V. P. byloje pateikÄ atsiliepimÄ , nurodÄ, kad su ieÅ¡kinio reikalavimu nesutinka. Atsakovai praÅ¡Ä ieÅ¡kinio reikalavimÄ palikti nenagrinÄtu, nes ieÅ¡kovÄ nesilaikÄ ikiteisminÄs ginÄo sprendimo tvarkos, t. y. nesikreipÄ Ä¯ NŽT dÄl servituto panaikinimo, nes Å¡is servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2S-306-828/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00011-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6
(S)
PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužÄs 9 d.
PanevÄžys
PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Vygintas Mažuika,
teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs akcinÄs bendrovÄs (toliau â AB) âNorteoâ atskirÄ jį skundÄ dÄl PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2023 m. vasario 14 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinÄtu, civilinÄje byloje Nr. e2-739-1105/2023 pagal ieÅ¡kovÄs AB âNorteoâ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl servituto pripažinimo pasibaigusiu, pareikÅ¡tÄ atsakovams V. P. ir L. M., treÄiasis asmuo byloje NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos (toliau â NŽT),
Teismas
n u s t a t Ä :
I. GinÄo esmÄ
1. IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä pripažinti, kad ieÅ¡kovei AB âNorteoâ nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinÄ naudojimo paskirtis: Kita, naudojimo bÅ«das: KomercinÄs paskirties objektų teritorijos, esanÄiame adresu (duomenys neskelbtini), PanevÄžio apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkriÄio 30 d. įsakymo dÄl žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypo PanevÄžio mieste patvirtinimo, specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų ir servituto nustatymo Nr. Ž-4989, pagrindu nustatytas 0,0604 ha ploto kelio servitutas (teisÄ važiuoti transporto priemonÄmis) pasibaigÄ: suÄjus senaties terminui ir iÅ¡nykus bÅ«tinumui; priteisti iÅ¡ atsakovų byloje patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. Atsakovai L. M. ir V. P. byloje pateikÄ atsiliepimÄ , nurodÄ, kad su ieÅ¡kinio reikalavimu nesutinka. Atsakovai praÅ¡Ä ieÅ¡kinio reikalavimÄ palikti nenagrinÄtu, nes ieÅ¡kovÄ nesilaikÄ ikiteisminÄs ginÄo sprendimo tvarkos, t. y. nesikreipÄ Ä¯ NŽT dÄl servituto panaikinimo, nes Å¡is servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu.
3. TreÄiasis asmuo atsiliepimu praÅ¡Ä ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ sprÄsti teismo nuožiÅ«ra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ
4. PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2023 m. vasario 14 d. nutartimi ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys paliktas nenagrinÄtu.
5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatanÄiu, kad teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinÄtu, jeigu ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kÄjas, kurie kreipÄsi į teismÄ , nesilaikÄ tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima Å¡ia tvarka pasinaudoti. PažymÄjo, kad ginÄas byloje kildinamas iÅ¡ PanevÄžio apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkriÄio 30 d. įsakymo Nr. Ž-4989 dÄl žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypo PanevÄžio mieste patvirtinimo, specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų ir servituto nustatymo, kurio pagrindu ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype buvo nustatytas kelio servitutas.
6. NurodÄ, jog pagal Lietuvos Respublikos žemÄs įstatymo 22 straipsnio 1 dalį administraciniu aktu servitutai nustatomi NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Ä®statymo 8 dalyje numatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso (toliau â CK) nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priÄmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , priima sprendimÄ tokį servitutÄ panaikinti. PažymÄjo, jog tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, savo praktikoje nurodydamas, kad tuo atveju, kai kompetentinga institucija pagal suinteresuoto asmens kreipimÄ si nepriima sprendimo panaikinti servitutÄ , tai suinteresuotas asmuo iÅ¡saugo teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ , jei mano, kad servituto nepanaikinimu yra pažeidžiamos jo teisÄs.
7. Kadangi ieÅ¡kovei ginÄijamas kelio servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, vertino, kad jis turi bÅ«ti panaikintas kompetentingos institucijos sprendimu. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ nesilaikÄ nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nesikreipÄ Ä¯ NŽT PanevÄžio skyrių dÄl ginÄo servituto panaikinimo, taÄiau Å¡ia tvarka dar turi galimybÄ pasinaudoti. TodÄl ieÅ¡kinio reikalavimas paliktas nenagrinÄtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai
9. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovÄ AB âNorteoâ praÅ¡o panaikinti PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2023 m. vasario 14 d. nutartį ir byla perduoti pirmos instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
10. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisÄta, priimta įvertinus tik atsakovų atsiliepime pateiktus argumentus, nevertinant ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių ir teisinių argumentų ir treÄiojo asmens pozicijos, pateiktos byloje. Nutartis prieÅ¡tarauja teisinius santykius reglamentuojanÄių teisÄs aktų nuostatoms ir bylai aktualiai teismų praktikai. PareikÅ¡ti reikalavimai priskirtini teismo, o ne treÄiojo asmens kompetencijai. SprendimÄ nustatyti servitutÄ priÄmusi institucija savo sprendimu tokį servitutÄ gali panaikinti tik tuo atveju, jeigu nustato vienÄ iÅ¡ CK 4.130 straipsnyje įtvirtintų servituto pasibaigimo pagrindų. CK 4.131 - 4.136 straipsniai detalizuoja kiekvienÄ iÅ¡ CK 4.130 straipsnyje įtvirtintų servituto pasibaigimo pagrindų.
11. Pagal CK 4.135 straipsnio 1 dalį, kai aplinkybÄs pasikeiÄia taip, kad vieÅ¡pataujantysis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujanÄiuoju daiktu, tarnaujanÄiojo daikto savininko teisÄs naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujanÄiojo daikto savininko ir vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininko susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad jei vieÅ¡pataujanÄio ir tarnaujanÄio daikto savininkai nesusitaria, sprendimÄ dÄl servituto pabaigos Å¡iuo pagrindu priima teismas. IeÅ¡kinyje pasisakyta, kodÄl laikytina, kad tarp Å¡alių nÄra sutarimo dÄl servituto pabaigos iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui, todÄl yra pagrindas taikyti CK 4.135 straipsnio 2 dalį. CK 4.136 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad sprendimÄ dÄl servituto pabaigos suÄjus senaties terminui priima teismas.
12. Teismas nutartyje remiasi teismų praktika, kurioje sprendžiami klausimai dÄl teisÄs kreiptis į teismÄ , kai institucija priÄmusi sprendimÄ dÄl servituto nustatymo administraciniu aktu atsisakÄ tenkinti praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ dÄl tokio servituto pabaigos. Nei vienoje iÅ¡ cituojamų nutarÄių nÄra pasakyta, kad buvo bÅ«tina kreiptis į institucijÄ priÄmusiÄ sprendimÄ nustatyti servitutÄ iki kreipiantis į teismÄ . TreÄiasis asmuo neturi kompetencijos priimti sprendimo dÄl servituto pabaigos iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui, jei nÄra Å¡alių susitarimo ir taip pat neturi kompetencijos sprÄsti, kad servitutas pasibaigÄ suÄjus senaties terminui. PrieÅ¡ingai, nei konstatuota nutartyje, neegzistuoja privaloma ikiteisminÄ ginÄo sprendimo procedÅ«ra, kai siekiama pripažinti, kad servitutas pasibaigÄ CK 4.135 ir 4.136 straipsniuose nustatytais pagrindais. Teismų praktikoje pasisakyta, kad teisinis reglamentavimas imperatyviai nustato, jog tarnaujanÄiojo ir vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininkai turi susitarti dÄl servituto pabaigos, o nesusitarus - reikalauti teisminiu keliu servituto pabaigos, įrodant servituto pabaigos pagrindus, o vieÅ¡ojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisÄs peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas. Å iuo metu susitarimo sudaryti nÄra galimybÄs, atsakovų atsiliepime taikaus susitarimo galimybÄ yra siejama iÅ¡imtinai tik su jų žemÄs sklypo iÅ¡pirkimu, todÄl toks susitarimas negali bÅ«ti laikomas tinkamu susitarimu CK 4.135 straipsnio 1 dalies prasme. Pagal CK 4.136 straipsnio 6 dalį tik teismas turi teisÄ sprÄsti, ar suÄjo senaties terminas.
13. Teigia, kad treÄiasis asmuo, perÄmÄs apskrities virÅ¡ininko administracijos teises ir pareigas, pateikÄ atsiliepimÄ , kuriame neiÅ¡reiÅ¡kÄ pozicijos, kad ieÅ¡kovÄ nesilaikÄ iÅ¡ankstinÄs ginÄo nagrinÄjimo tvarkos. TreÄiasis asmuo pateikÄ nuomonÄ, kad teismas įvertinÄs ieÅ¡kovÄs pateiktus argumentus, turi nusprÄsti, ar egzistuoja pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus. Akivaizdu, kad pasikreipus į treÄiÄ jį asmenį dÄl servituto panaikinimo bÅ«tų pateiktas atsisakymas priimti sprendimÄ servitutÄ panaikinti, nes (kol nÄra teismo sprendimo) neegzistuoja nÄ vienas iÅ¡ CK 4.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų servituto panaikinimo pagrindų, o treÄiasis asmuo neturi kompetencijos sprÄsti, ar servitutas pasibaigÄ suÄjus senaties terminui arba iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui (kai nÄra vieÅ¡pataujanÄio ir tarnaujanÄio daiktų savininko susitarimo). ŽemÄs įstatymas reglamentuoja specialiÄ tvarkÄ administraciniu aktu nustatytam servitutui panaikinti, taÄiau Å¡i įstatymo nuostata gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jei egzistuoja CK nustatyti pagrindai. Kadangi yra pateikta treÄiojo asmens pozicija dÄl klausimo sprendimo teismo tvarka, akivaizdu, kad procesas bus tik formalus, o tai yra nesuderinama su civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 7 straipsnis). Byla nagrinÄtina iÅ¡ esmÄs, teismui priimant galutinį sprendimÄ , kuriuo bus konstatuota, ar reikalavimai pagrįsti.
14. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ treÄiasis asmuo NŽT praÅ¡o skundÄ tenkinti. Nurodo, kad ginÄijamo servituto bÅ«tinumo iÅ¡nykimas ar servituto pasibaigimas suÄjus senaties terminui yra privataus pobÅ«džio ginÄo fakto klausimas, kurio konstatavimas ir ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumas gali bÅ«ti vertinamas tik iÅ¡tyrus visus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimus, įvertinus liudininkų parodymus, nustaÄius esmines ir bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, t. y. iÅ¡nagrinÄjus privataus pobÅ«džio ginÄÄ iÅ¡ esmÄs. IeÅ¡kovÄ pagrįstai kreipÄsi į bendrosios kompetencijos teismÄ dÄl servituto panaikinimo CK 4.135 ir 4.136 straipsniuose įtvirtintais pagrindais.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados
15. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nÄra absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas Å¡iuo atveju apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 338 straipsnis).
16. NagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys paliktas nenagrinÄtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nurodant, kad ieÅ¡kovÄ nesilaikÄ nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, taÄiau Å¡ia tvarka dar turi galimybÄ pasinaudoti.
17. Vadovaujantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas apginti pažeistÄ ar ginÄijamÄ jo teisÄ arba įstatymų saugomÄ interesÄ , turi teisÄ kreiptis į teismÄ , taÄiau tai turi daryti įstatymų nustatyta tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais gali bÅ«ti nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio ginÄų sprendimo ne teisme tvarka. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius, t.y. jeigu nesilaikoma įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinio ginÄo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas gali: atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), palikti pareiÅ¡kimÄ nenagrinÄtÄ , jeigu dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba nutraukti bylÄ , jeigu nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
18. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma pripažinti, jog ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype PanevÄžio apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkriÄio 30 d. įsakymo dÄl žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypo PanevÄžio mieste patvirtinimo, specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų ir servituto nustatymo Nr. Ž-4989, pagrindu nustatytas 0,0604 ha ploto kelio servitutas (teisÄ važiuoti transporto priemonÄmis) pasibaigÄ: suÄjus senaties terminui ir iÅ¡nykus bÅ«tinumui. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog kelio servitutas nustatytas administraciniu aktu, todÄl ir turi bÅ«ti panaikintas kompetentingos institucijos sprendimu. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ nesilaikÄ nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, t.y. nesikreipÄ Ä¯ NŽT PanevÄžio skyrių dÄl ginÄo servituto panaikinimo, taÄiau Å¡ia tvarka dar turi galimybÄ pasinaudoti.
19. ApeliantÄ su tokia iÅ¡vada nesutinka, nurodo, kad tarp Å¡alių nÄra sutarimo dÄl servituto pabaigos iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui, todÄl yra pagrindas taikyti CK 4.135 straipsnio 2 dalį. Taip pat CK 4.136 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad sprendimÄ dÄl servituto pabaigos suÄjus senaties terminui priima teismas. DÄl Å¡ių priežasÄių byla nagrinÄtina teisme.
20. PažymÄtina, kad pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais â administracinis aktas. CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta vieÅ¡pataujanÄiojo ar tarnaujanÄiojo daikto savininko teisÄ kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutÄ . Servituto, taip pat ir kelio servituto pakeitimÄ , panaikinimÄ reglamentuoja privatinÄs (CK 4.112 straipsnio 5 dalis, 4.130â4.137 straipsniai). Servituto pasibaigimo pagrindai įtvirtinti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje nustatyta, kad servitutas gali pasibaigti tik Å¡iais pagrindais.  Byloje aktualÅ«s servituto pasibaigimo pagrindai, nurodyti CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 6 punkte.
21. CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas servituto pasibaigimo pagrindas detalizuotas CK 4.135 straipsnyje â servituto pabaiga iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui. Pagal CK 4.135 straipsnio 1 dalį, kai aplinkybÄs pasikeiÄia taip, kad vieÅ¡pataujantysis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujanÄiuoju daiktu, tarnaujanÄiojo daikto savininko teisÄs naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujanÄiojo daikto savininko ir vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininko susitarimu. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, jeigu tarnaujanÄiojo daikto savininkas ir vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimÄ dÄl servituto pabaigos priima teismas. CK 4.135 straipsnio 2 dalies nuostata reiÅ¡kia, jog teismas sprendžia ginÄÄ tarp aiÅ¡kiai apibrÄžtų tarnaujanÄiojo ir vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininkų. CK 4.130 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas servituto pasibaigimo pagrindas detalizuotas CK 4.136 straipsnio 6 dalyje, kurioje numatyta, jog sprendimÄ dÄl servituto pabaigos suÄjus senaties terminui priima teismas.
22. ŽemÄs įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priÄmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , priima sprendimÄ tokį servitutÄ panaikinti. Tai reiÅ¡kia, kad sprÄsdama praÅ¡ymÄ dÄl nustatyto servituto panaikinimo, vieÅ¡ojo administravimo institucija privalo įsitikinti, ar tokiam praÅ¡ymui patenkinti yra nors vienas iš CK 4.130 straipsnyje numatytų pagrindų ir tai nustaÄiusi (arba ne), priimti atitinkamÄ administracinį sprendimÄ dÄl servituto pasibaigimo arba sprendimÄ tenkinti tokį praÅ¡ymÄ .
23. Vyriausiasis administracinis teismas yra pabrÄžÄs, kad susitarimo tarp tarnaujanÄiojo daikto savininko ir vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininko buvimas (tokio susitarimo pateikimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui) yra bÅ«tina teisinÄ prielaida kompetentingam vieÅ¡ojo administravimo subjektui priimti sprendimÄ dÄl servituto panaikinimo, o nesant tokiam susitarimui jį gali atstoti tik atitinkamas teismo sprendimas dÄl servituto pabaigos (2008 m. lapkriÄio 4 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A143-1825/2008). Å ioje byloje teismas pabrÄžÄ, kad pareiÅ¡kÄjas, praÅ¡ydamas atsakovo priimti sprendimÄ dÄl kelio servituto panaikinimo, nepateikÄ nei CK 4.135 straipsnio 1 dalyje numatyto susitarimo, nei Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyto teismo sprendimo, todÄl atsakovas pagal savo kompetencijÄ turÄjo pagrindÄ priimti sprendimÄ dÄl atsisakymo administracine tvarka panaikinti ginÄo kelio servitutÄ . PastebÄtina, kad ir apeliantÄs nurodomame PanevÄžio rÅ«mų (Regionų apygardos administracinis teismas) 2017 m. balandžio 3 d. sprendime Nr. eI-135-279/2017 pasisakyta, kad nesant CK 4.135 straipsnio 1 dalyje numatyto susitarimo, vieÅ¡ojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisÄs peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas, įstatymas nesuteikia teisÄs priimti sprendimo dÄl ginÄo servituto panaikinimo, o Å¡io klausimo sprendimÄ priskiria bendrosios kompetencijos teismui.
24. NagrinÄjamoje byloje akivaizdu, kad tarp Å¡alių yra kilÄs ginÄas ir atsakovai nesutinka, jog servitutas bÅ«tų laikomas pasibaigusiu iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui (CK 4.135 straipsnis), taigi, nebÅ«tų ir teisinÄs prielaidos vieÅ¡ojo administravimo subjektui sprÄsti dÄl administraciniu aktu nustatyto servituto pabaigos iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui. SprendimÄ nustatyti servitutÄ priÄmusiai institucijai sprendimui panaikinti nustatytÄ servitutÄ Å¡iuo pagrindu reikalinga įsitikinti, kad dÄl nustatyto servituto panaikinimo yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta tarnaujanÄiojo daikto ir vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininkų valia, t.y. dÄl to pasiektas susitarimas, arba, tarnaujanÄiojo daikto ir vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininkams nesusitarus, dÄl servituto pabaigos yra priimtas teismo sprendimas. Taigi, nesant susitarimo tarp Å¡alių, ieÅ¡kovÄ turi teisÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei praÅ¡yti pripažinti, jog administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas (teisÄ važiuoti transporto priemonÄmis) pasibaigÄ iÅ¡nykus bÅ«tinumui, kadangi nesant Å¡alių susitarimui jį gali atstoti tik atitinkamas teismo sprendimas dÄl servituto pabaigos. Taip pat atitinkamai ir pagal CK 4.130 straipsnį â aplinkybÄ, kad suÄjo senaties terminas, gali nustatyti bÅ«tent teismas.
25. TodÄl apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su apeliante, jog, prieÅ¡ingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo nutartyje, neegzistuoja privaloma ikiteisminÄ ginÄo sprendimo procedÅ«ra, kai siekiama pripažinti, kad servitutas pasibaigÄ CK 4.135 ir 4.136 straipsniuose nustatytais pagrindais ir byla yra nagrinÄtina teisme.
26. DÄl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nepagrįstai ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys paliktas nenagrinÄtu vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu. TodÄl skundžiama nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina toliau nagrinÄti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a:
PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2023 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui toliau nagrinÄti.
TeisÄjas Vygintas Mažuika