Legislator Case Law & Legislation
c22b46fc-dded-43b7-977c-1ffe9d2ae83e AI generated

c22b46fc-dded-43b7-977c-1ffe9d2ae83e · Panevėžio apygardos teismas

Case Number c22b46fc-dded-43b7-977c-1ffe9d2ae83e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė prašė pripažinti, kad ieÅ¡kovei AB „Norteo“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Kita, naudojimo bÅ«das: Komercinės paskirties objektų teritorijos, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypo Panevėžio mieste patvirtinimo, specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų ir servituto nustatymo Nr. Ž-4989, pagrindu nustatytas 0,0604 ha ploto kelio servitutas (teisė važiuoti transporto priemonėmis) pasibaigė: suėjus senaties terminui ir iÅ¡nykus bÅ«tinumui; priteisti iÅ¡ atsakovų byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

c22b46fc-dded-43b7-977c-1ffe9d2ae83e · Panevėžio apygardos teismas: Atsakovai L. M. ir V. P. byloje pateikė atsiliepimÄ , nurodė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimu nesutinka. Atsakovai prašė ieÅ¡kinio reikalavimÄ palikti nenagrinėtu, nes ieÅ¡kovė nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t. y. nesikreipė į NŽT dėl servituto panaikinimo, nes Å¡is servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2S-306-828/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00011-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Norteo“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. vasario 14 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. e2-739-1105/2023 pagal ieÅ¡kovės AB „Norteo“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu, pareikÅ¡tÄ atsakovams V. P. ir L. M., trečiasis asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT),

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė prašė pripažinti, kad ieÅ¡kovei AB „Norteo“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Kita, naudojimo bÅ«das: Komercinės paskirties objektų teritorijos, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypo Panevėžio mieste patvirtinimo, specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų ir servituto nustatymo Nr. Ž-4989, pagrindu nustatytas 0,0604 ha ploto kelio servitutas (teisė važiuoti transporto priemonėmis) pasibaigė: suėjus senaties terminui ir iÅ¡nykus bÅ«tinumui; priteisti iÅ¡ atsakovų byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovai L. M. ir V. P. byloje pateikė atsiliepimÄ , nurodė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimu nesutinka. Atsakovai prašė ieÅ¡kinio reikalavimÄ palikti nenagrinėtu, nes ieÅ¡kovė nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t. y. nesikreipė į NŽT dėl servituto panaikinimo, nes Å¡is servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu.

3. Trečiasis asmuo atsiliepimu prašė ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtu, jeigu ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas, kurie kreipėsi į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima Å¡ia tvarka pasinaudoti. Pažymėjo, kad ginčas byloje kildinamas iÅ¡ Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. Ž-4989 dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypo Panevėžio mieste patvirtinimo, specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų ir servituto nustatymo, kurio pagrindu ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo nustatytas kelio servitutas.

6. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį administraciniu aktu servitutai nustatomi NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Ä®statymo 8 dalyje numatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , priima sprendimÄ tokį servitutÄ panaikinti. Pažymėjo, jog tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, savo praktikoje nurodydamas, kad tuo atveju, kai kompetentinga institucija pagal suinteresuoto asmens kreipimÄ si nepriima sprendimo panaikinti servitutÄ , tai suinteresuotas asmuo iÅ¡saugo teisę į teisminę gynybÄ , jei mano, kad servituto nepanaikinimu yra pažeidžiamos jo teisės.

7. Kadangi ieškovei ginčijamas kelio servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, vertino, kad jis turi būti panaikintas kompetentingos institucijos sprendimu. Teismas konstatavo, kad ieškovė nesilaikė nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nesikreipė į NŽT Panevėžio skyrių dėl ginčo servituto panaikinimo, tačiau šia tvarka dar turi galimybę pasinaudoti. Todėl ieškinio reikalavimas paliktas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė AB „Norteo“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 14 d. nutartį ir byla perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta įvertinus tik atsakovų atsiliepime pateiktus argumentus, nevertinant ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių ir teisinių argumentų ir trečiojo asmens pozicijos, pateiktos byloje. Nutartis prieÅ¡tarauja teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms ir bylai aktualiai teismų praktikai. PareikÅ¡ti reikalavimai priskirtini teismo, o ne trečiojo asmens kompetencijai. SprendimÄ nustatyti servitutÄ priėmusi institucija savo sprendimu tokį servitutÄ gali panaikinti tik tuo atveju, jeigu nustato vienÄ iÅ¡ CK 4.130 straipsnyje įtvirtintų servituto pasibaigimo pagrindų. CK 4.131 - 4.136 straipsniai detalizuoja kiekvienÄ iÅ¡ CK 4.130 straipsnyje įtvirtintų servituto pasibaigimo pagrindų.

11. Pagal CK 4.135 straipsnio 1 dalį, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad vieÅ¡pataujantysis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad jei vieÅ¡pataujančio ir tarnaujančio daikto savininkai nesusitaria, sprendimÄ dėl servituto pabaigos Å¡iuo pagrindu priima teismas. IeÅ¡kinyje pasisakyta, kodėl laikytina, kad tarp Å¡alių nėra sutarimo dėl servituto pabaigos iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui, todėl yra pagrindas taikyti CK 4.135 straipsnio 2 dalį. CK 4.136 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad sprendimÄ dėl servituto pabaigos suėjus senaties terminui priima teismas.

12. Teismas nutartyje remiasi teismų praktika, kurioje sprendžiami klausimai dėl teisės kreiptis į teismÄ , kai institucija priėmusi sprendimÄ dėl servituto nustatymo administraciniu aktu atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ dėl tokio servituto pabaigos. Nei vienoje iÅ¡ cituojamų nutarčių nėra pasakyta, kad buvo bÅ«tina kreiptis į institucijÄ priėmusiÄ sprendimÄ nustatyti servitutÄ iki kreipiantis į teismÄ . Trečiasis asmuo neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl servituto pabaigos iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui, jei nėra Å¡alių susitarimo ir taip pat neturi kompetencijos spręsti, kad servitutas pasibaigė suėjus senaties terminui. PrieÅ¡ingai, nei konstatuota nutartyje, neegzistuoja privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo procedÅ«ra, kai siekiama pripažinti, kad servitutas pasibaigė CK 4.135 ir 4.136 straipsniuose nustatytais pagrindais. Teismų praktikoje pasisakyta, kad teisinis reglamentavimas imperatyviai nustato, jog tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkai turi susitarti dėl servituto pabaigos, o nesusitarus - reikalauti teisminiu keliu servituto pabaigos, įrodant servituto pabaigos pagrindus, o vieÅ¡ojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas. Å iuo metu susitarimo sudaryti nėra galimybės, atsakovų atsiliepime taikaus susitarimo galimybė yra siejama iÅ¡imtinai tik su jų žemės sklypo iÅ¡pirkimu, todėl toks susitarimas negali bÅ«ti laikomas tinkamu susitarimu CK 4.135 straipsnio 1 dalies prasme. Pagal CK 4.136 straipsnio 6 dalį tik teismas turi teisę spręsti, ar suėjo senaties terminas.

13. Teigia, kad trečiasis asmuo, perėmęs apskrities virÅ¡ininko administracijos teises ir pareigas, pateikė atsiliepimÄ , kuriame neiÅ¡reiÅ¡kė pozicijos, kad ieÅ¡kovė nesilaikė iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Trečiasis asmuo pateikė nuomonę, kad teismas įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus argumentus, turi nuspręsti, ar egzistuoja pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus. Akivaizdu, kad pasikreipus į trečiÄ jį asmenį dėl servituto panaikinimo bÅ«tų pateiktas atsisakymas priimti sprendimÄ servitutÄ panaikinti, nes (kol nėra teismo sprendimo) neegzistuoja nė vienas iÅ¡ CK 4.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų servituto panaikinimo pagrindų, o trečiasis asmuo neturi kompetencijos spręsti, ar servitutas pasibaigė suėjus senaties terminui arba iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui (kai nėra vieÅ¡pataujančio ir tarnaujančio daiktų savininko susitarimo). Žemės įstatymas reglamentuoja specialiÄ tvarkÄ administraciniu aktu nustatytam servitutui panaikinti, tačiau Å¡i įstatymo nuostata gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jei egzistuoja CK nustatyti pagrindai. Kadangi yra pateikta trečiojo asmens pozicija dėl klausimo sprendimo teismo tvarka, akivaizdu, kad procesas bus tik formalus, o tai yra nesuderinama su civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 7 straipsnis). Byla nagrinėtina iÅ¡ esmės, teismui priimant galutinį sprendimÄ , kuriuo bus konstatuota, ar reikalavimai pagrįsti.

14. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo NŽT praÅ¡o skundÄ tenkinti. Nurodo, kad ginčijamo servituto bÅ«tinumo iÅ¡nykimas ar servituto pasibaigimas suėjus senaties terminui yra privataus pobÅ«džio ginčo fakto klausimas, kurio konstatavimas ir ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumas gali bÅ«ti vertinamas tik iÅ¡tyrus visus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimus, įvertinus liudininkų parodymus, nustačius esmines ir bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, t. y. iÅ¡nagrinėjus privataus pobÅ«džio ginÄÄ iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovė pagrįstai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl servituto panaikinimo CK 4.135 ir 4.136 straipsniuose įtvirtintais pagrindais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nurodant, kad ieškovė nesilaikė nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau šia tvarka dar turi galimybę pasinaudoti.

17. Vadovaujantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ jo teisę arba įstatymų saugomÄ interesÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ , tačiau tai turi daryti įstatymų nustatyta tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais gali bÅ«ti nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius, t.y. jeigu nesilaikoma įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas gali: atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), palikti pareiÅ¡kimÄ nenagrinėtÄ , jeigu dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba nutraukti bylÄ , jeigu nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

18. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma pripažinti, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypo Panevėžio mieste patvirtinimo, specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų ir servituto nustatymo Nr. Ž-4989, pagrindu nustatytas 0,0604 ha ploto kelio servitutas (teisė važiuoti transporto priemonėmis) pasibaigė: suėjus senaties terminui ir iÅ¡nykus bÅ«tinumui. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog kelio servitutas nustatytas administraciniu aktu, todėl ir turi bÅ«ti panaikintas kompetentingos institucijos sprendimu. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nesilaikė nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, t.y. nesikreipė į NŽT Panevėžio skyrių dėl ginčo servituto panaikinimo, tačiau Å¡ia tvarka dar turi galimybę pasinaudoti.

19. Apeliantė su tokia iÅ¡vada nesutinka, nurodo, kad tarp Å¡alių nėra sutarimo dėl servituto pabaigos iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui, todėl yra pagrindas taikyti CK 4.135 straipsnio 2 dalį. Taip pat CK 4.136 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad sprendimÄ dėl servituto pabaigos suėjus senaties terminui priima teismas. Dėl Å¡ių priežasčių byla nagrinėtina teisme.

20. Pažymėtina, kad pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta vieÅ¡pataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininko teisė kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutÄ . Servituto, taip pat ir kelio servituto pakeitimÄ , panaikinimÄ reglamentuoja privatinės (CK 4.112 straipsnio 5 dalis, 4.130–4.137 straipsniai). Servituto pasibaigimo pagrindai įtvirtinti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje nustatyta, kad servitutas gali pasibaigti tik Å¡iais pagrindais.  Byloje aktualÅ«s servituto pasibaigimo pagrindai, nurodyti CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 6 punkte.

21. CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas servituto pasibaigimo pagrindas detalizuotas CK 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui. Pagal CK 4.135 straipsnio 1 dalį, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad vieÅ¡pataujantysis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko susitarimu. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimÄ dėl servituto pabaigos priima teismas. CK 4.135 straipsnio 2 dalies nuostata reiÅ¡kia, jog teismas sprendžia ginÄÄ tarp aiÅ¡kiai apibrėžtų tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų. CK 4.130 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas servituto pasibaigimo pagrindas detalizuotas CK 4.136 straipsnio 6 dalyje, kurioje numatyta, jog sprendimÄ dėl servituto pabaigos suėjus senaties terminui priima teismas.

22. Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , priima sprendimÄ tokį servitutÄ panaikinti. Tai reiÅ¡kia, kad spręsdama praÅ¡ymÄ dėl nustatyto servituto panaikinimo, vieÅ¡ojo administravimo institucija privalo įsitikinti, ar tokiam praÅ¡ymui patenkinti yra nors vienas iš CK 4.130 straipsnyje numatytų pagrindų ir tai nustačiusi (arba ne), priimti atitinkamÄ administracinį sprendimÄ dėl servituto pasibaigimo arba sprendimÄ tenkinti tokį praÅ¡ymÄ .

23. Vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad susitarimo tarp tarnaujančiojo daikto savininko ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko buvimas (tokio susitarimo pateikimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui) yra bÅ«tina teisinė prielaida kompetentingam vieÅ¡ojo administravimo subjektui priimti sprendimÄ dėl servituto panaikinimo, o nesant tokiam susitarimui jį gali atstoti tik atitinkamas teismo sprendimas dėl servituto pabaigos (2008 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1825/2008). Å ioje byloje teismas pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atsakovo priimti sprendimÄ dėl kelio servituto panaikinimo, nepateikė nei CK 4.135 straipsnio 1 dalyje numatyto susitarimo, nei Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyto teismo sprendimo, todėl atsakovas pagal savo kompetencijÄ turėjo pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl atsisakymo administracine tvarka panaikinti ginčo kelio servitutÄ . Pastebėtina, kad ir apeliantės nurodomame Panevėžio rÅ«mų (Regionų apygardos administracinis teismas) 2017 m. balandžio 3 d. sprendime Nr. eI-135-279/2017 pasisakyta, kad nesant CK 4.135 straipsnio 1 dalyje numatyto susitarimo, vieÅ¡ojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas, įstatymas nesuteikia teisės priimti sprendimo dėl ginčo servituto panaikinimo, o Å¡io klausimo sprendimÄ priskiria bendrosios kompetencijos teismui.

24. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas ir atsakovai nesutinka, jog servitutas bÅ«tų laikomas pasibaigusiu iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui (CK 4.135 straipsnis), taigi, nebÅ«tų ir teisinės prielaidos vieÅ¡ojo administravimo subjektui spręsti dėl administraciniu aktu nustatyto servituto pabaigos iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui. SprendimÄ nustatyti servitutÄ priėmusiai institucijai sprendimui panaikinti nustatytÄ servitutÄ Å¡iuo pagrindu reikalinga įsitikinti, kad dėl nustatyto servituto panaikinimo yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta tarnaujančiojo daikto ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų valia, t.y. dėl to pasiektas susitarimas, arba, tarnaujančiojo daikto ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkams nesusitarus, dėl servituto pabaigos yra priimtas teismo sprendimas. Taigi, nesant susitarimo tarp Å¡alių, ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei praÅ¡yti pripažinti, jog administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas (teisė važiuoti transporto priemonėmis) pasibaigė iÅ¡nykus bÅ«tinumui, kadangi nesant Å¡alių susitarimui jį gali atstoti tik atitinkamas teismo sprendimas dėl servituto pabaigos. Taip pat atitinkamai ir pagal CK 4.130 straipsnį – aplinkybę, kad suėjo senaties terminas, gali nustatyti bÅ«tent teismas.

25. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog, priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo nutartyje, neegzistuoja privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra, kai siekiama pripažinti, kad servitutas pasibaigė CK 4.135 ir 4.136 straipsniuose nustatytais pagrindais ir byla yra nagrinėtina teisme.

26. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nepagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.

Teisėjas Vygintas Mažuika