c2295014-d2f9-416c-a883-b803a2e73fbf · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4021-781/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01026-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; (S) 3.2.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo D. K. atstovei advokatei L. J., atsakovės R. K. ir trečiojo asmens D. A. atstovui advokatui J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

K. ieÅ¡kinį atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UADBB „EDRAUDA“, D. A., ir n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl įmonės – UADBB „EDRAUDA“, vadovės – atsakovės R. K., atsakomybės, ieÅ¡kovo (įmonės akcininko) teigimu, neteisėtai pasididinus sau ir padidinus darbo užmokestį kitam įmonės darbuotojui – trečiajam asmeniui D. A., taip pat įmonės vardu įsigijus nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ savęs bei trečiojo asmens už nepagrįstai didelę (ne rinkos) kainÄ .

II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2. IeÅ¡kovas D. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas: 1) priteisti iÅ¡ atsakovės R. K. trečiajam asmeniui UADBB „EDRAUDA“ 228 436,21 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

2) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 61 812,44 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Ieškovas nurodo, kad jis yra UADBB „EDRAUDA“ (toliau – įmonė, bendrovė) akcininkas, valdantis 50 proc. akcijų, likusius 50 proc. akcijų lygiomis dalimis, t. y. po 25 proc., valdo trečiasis asmuo D. A. bei atsakovė, kuri nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. paskirta bendrovės vienasmeniu valdymo organu – direktore.

4. IeÅ¡kovas pažymi, kad 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie bendrovę akcininkui (ieÅ¡kovui) pateikimo. Anot ieÅ¡kovo, atsakovė 2017 m. kovo 9 d. pateikė ieÅ¡kovui tik dalį jo praÅ¡omų dokumentų, kurių pagrindu ieÅ¡kovas nustatė, jog atsakovė, bÅ«dama bendrovės direktore, atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to bendrovė bei ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ atsakovė turi atlyginti.

5. Nurodo, kad su atsakove 2009 m. rugpjūčio 4 d., remiantis bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2009 m. liepos 30 d. sprendimu, buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje nurodyta, jog ji užims įmonės direktorės pareigas, dirbs 8 valandas per dienÄ bei gaus 800 Lt (231,70 Eur) dydžio mėnesinį darbo užmokestį.

6. IeÅ¡kovo teigimu, nuo darbo sutarties su atsakove sudarymo iki bendrovės dokumentų gavimo dienos (2017 m. kovo 9 d.) ieÅ¡kovas buvo tikras, jog atsakovei yra mokamas toks darbo užmokestis, kuris buvo nustatytas darbo sutartyje, t. y. 800 Lt, o minimaliam mėnesiniam atlyginimui (toliau – MMA) peržengus 800 Lt ribÄ â€“ MMA dydžio darbo užmokestis, nes įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nei karto nesprendė klausimo dėl darbo užmokesčio atsakovei pakeitimo. IeÅ¡kovas aiÅ¡kina, kad tokį atsakovės darbo apmokėjimÄ visada laikė adekvačiu, nes įmonės veikla buvo nuostolinga, o atsakovė yra bendrovės akcininkė; pažymi, jog įmonės akcininkai buvo sutarę, kad įmonės pelnÄ , dėl mažesnių mokesčių, skirstys per dividendus.

7. Taigi, anot ieÅ¡kovo, tik gavęs nurodytus bendrovės dokumentus jis sužinojo, kad atsakovė, neturėdama tam teisinio pagrindo, o bÅ«tent – neturint nei bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, nei ieÅ¡kovo, valdančio 50 proc. akcijų, pritarimo, veikdama kartu su trečiuoju asmeniu D. A., nuo 2011 m. vasario 1 d. neteisėtai pasididino sau darbo užmokestį ir padarė žalÄ bendrovei, kuri, ieÅ¡kovo paskaičiavimais, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. siekia 35 167,95 Eur – 27 074,21 Eur didesnis atlyginimas ir 8093,74 Eur dydžio mokesčiai, kuriuos įmonė dėl to permokėjo.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. mokėjo sau 13 600 Lt (3938,83 Eur) dydžio atlyginimÄ ; nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. – 2286 Lt (662,06 Eur), nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. – 783 Eur, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. – 662,08 Eur, dydžio atlyginimus.

8. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad jam 2018 m. kovo 7 d. tapo žinoma, jog trečiajam asmeniui D. A. nuo 2017 m. liepos 1 d. buvo drastiÅ¡kai padidintas darbo užmokestis, kuris, ieÅ¡kovo nuomone, buvo sÄ lygotas tuo, kad įmonės akcininkų susirinkimo metu atsakovei buvo atisakyta padidinti darbo užmokestį, todėl darbo užmokestis buvo padidintas bent trečiajam asmeniui (artimai susijusiam su atsakove). Anot ieÅ¡kovo, jis apie tai nežinojo, nes trečiajam asmeniui, priimtam bendrovėje į direktoriaus pavaduotojo pareigas, nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. buvo mokamas 628,39 Eur darbo užmokestis, o nuo 2016 m. gegužės 1 d.

– 822,24 Eur. AiÅ¡kina, kad per trumpÄ laikotarpį trečiojo asmens darbo užmokestis padidėjo 4-5 kartus, nors nesikeitė nei trečiojo asmens pareigos, nei jų apimtis, todėl, ieÅ¡kovo vertinimu, tokius veiksmus (darbo užmokesčio padidinimas) atsakovė atliko ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl asmeninių – siekdama padidinti savo Å¡eimos pajamas, gaunamas iÅ¡ bendrovės, todėl, ieÅ¡kovo paskaičiavimu, tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. bendrovė (kuriai atstovavo atsakovė) neteisėtai iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui 23 621,57 Eur didesnį atlyginimÄ , nei turėjo teisę, bei atitinkamai permokėjo dėl to 8179,01 Eur mokesčių; bendrai bendrovei buvo padaryta 31 800,58 Eur žala.

9. IeÅ¡kovas teigia, kad 2016 m. spalio 11 d. bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonei priklausančio nekilnojamojo turto – administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurias 2014 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi bendrovė įsigijo iÅ¡ atsakovės bei trečiojo asmens už 1 644 500 Lt (476 280,12 Eur), pardavimo. Pažymi, kad minėto susirinkimo metu įmonės akcininkai – atsakovė ir trečiasis asmuo, informavo ieÅ¡kovÄ , jog patalpos turi bÅ«ti rekonstruotos, norint jas naudoti pagal paskirtį bendrovės veikloje, o kadangi bendrovė lėšų rekonstrukcijai neturėjo, buvo nutarta patalpas parduoti už ne mažiau kaip 366 000 Eur.

10. Anot ieÅ¡kovo, gavęs informacijÄ apie bendrovę ir paaiÅ¡kėjus neteisėtiems atsakovės veiksmams, jis nusprendė patikrinti nurodytų patalpų rinkos kainÄ ; teigia, kad ieÅ¡kovo pasamdyti turto vertintojai atliko ginčo patalpų retrospektyvinį vertinimÄ bei nustatė, jog 2014 m. liepos 1 d., t. y. tai dienai, kuriai patalpos buvo įsigytos, jų tikroji rinkos vertė siekė 253 000 Eur, t. y. buvo net 223 280,12 Eur mažesnė nei kaina, už kuriÄ bendrovė, atstovaujama atsakovės, nusipirko atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausančias patalpas (476 280,12 Eur). Taigi, ieÅ¡kovo vertinimu, jis sužinojo apie bendrovei ir jam asmeniÅ¡kai padarytÄ turtinę žalÄ tik po minėto retrospektyvinio patalpų vertinimo.

11. Nurodo, kad minėtame 2016 m. spalio 11 d. bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta nuostolį, atsiradusį dėl ginčo patalpų pardavimo, padengti akcininkų sÄ skaita, todėl ieÅ¡kovas atitinkamai padengė 61 812,44 Eur dydžio jam tenkančių nuostolių, taip patirdamas tiesioginę žalÄ , kuriÄ atsakovė privalo jam atlyginti; tuo tarpu įmonė patyrė atitinkamai 161 467,68 Eur dydžio žalÄ (223 280,12 Eur - 61 812,44 Eur), kuriÄ atsakovė taip pat turi atlyginti bendrovei.

12. IeÅ¡kovo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sÄ lygos atsakovės, kaip bendrovės vienasmenio valdymo organo, civilinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovė neteisėtai pasididino sau ir padidino trečiajam asmeniui darbo užmokestį, taip pat pardavė sau priklausantį turtÄ Ä¯monei už beveik dvigubai didesnę nei rinkos kainÄ , dėl ko įmonė (ir ieÅ¡kovas) patyrė žalÄ .

13. IeÅ¡kovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

14. Atsakovė R. K. ir trečiasis asmuo D. A. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad nuo bendrovės įsteigimo 2009 m. iki 2016 m. pabaigos svarbiausius su įmonės veikla susijusius sprendimus, įskaitant ir dėl vadovei mokamo darbo užmokesčio dydžio nustatymo, priimdavo visi bendrovės akcininkai bendru sutarimu. Pažymi, kad tarp Å¡alių tai nebuvo pirmas verslas, jų santykiai buvo paremti pasitikėjimu, todėl iÅ¡ esmės viskas buvo derinama žodžiu. Teigia, kad akcininkai buvo sutarę, jog iÅ¡ pradžių atsakovei bus nustatomas 800 Lt dydžio darbo užmokestis, tačiau jis bus didinamas bendrovei realiai pradėjus vykdyti veiklÄ ir gauti pajamas; atsakovės atlyginimo padidinimas buvo susijęs su internetinio tinklalapio www.edrauda.lt veikimo pradžia ir draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimo internetinėje platformoje projekto įgyvendinimu, už kurį atsakovė buvo atsakinga.

AiÅ¡kina, kad 2011 m. pradžioje pradėjus veikti nurodytam internetiniam tinklalapiui, bendrovė pradėjo gauti pajamas, todėl pagal Å¡alių susitarimÄ nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 13 600 Lt buvo padidintas atsakovės darbo užmokestis bei pasiraÅ¡ytas darbo sutarties priedas; toks atlyginimo dydis, anot atsakovės ir trečiojo asmens, buvo nustatytas atsižvelgiant į prieÅ¡ tai Å¡alių įkurto verslo modelį, kai trečiasis asmuo D. A., bÅ«damas vadovu, gaudavo bÅ«tent tokio dydžio darbo užmokestį.

16. Atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad ieÅ¡kovas apie atsakovei padidintÄ darbo užmokestį ir vėliau jo keitimus žinojo, nes, kaip minėta, visi klausimai tarp akcininkų buvo sprendžiami bendrai, kas mėnesį vyko bendravimas elektroniniu paÅ¡tu, ieÅ¡kovui (ar su juo susijusiems asmenims) buvo siunčiami ataskaitiniai duomenys bei duomenys apie prognozuojamÄ bendrovės biudžetÄ . Nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad tik bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas galėjo nustatyti atsakovės atlyginimo dydį, nes įmonėje buvo susiklosčiusi kita tvarka, t. y. viskas tarp akcininkų buvo sprendžiama bendrai ir žodžiu.

Pažymi, kad ir pradinis atlyginimas atsakovei nebuvo nustatytas visuotiniame akcininkų susirinkime, o nurodytas tik pačioje darbo sutartyje, nes akcininkai nenorėjo tokių duomenų viešinti; be to, darbo sutartį su atsakove pasirašė D. A., nors tai padaryti buvo įpareigotas ieškovas, todėl, anot atsakovės ir trečiojo asmens, akcininkai neteikė prioriteto formalumams, visas bendravimas tarp jų vyko žodžiu.

17. Nurodo, kad ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui visus bendrovės reikalus sprendžiant kartu, susitariant ir priimant žodinius sprendimus, įmonės vadovės atlyginimo klausimas iki 2017 m. niekuomet nebuvo sprendžiamas formaliai visuotinio akcininkų susirinkimo metu; tik tuomet, kai ieškovas 2017 m. pradžioje pareiškė, jog nebepasitiki atsakove ir trečiuoju asmeniu, atsakovės atlyginimo nustatymo klausimas pradėtas įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkes, tačiau atsakovės atlyginimas taip ir nebuvo padidintas, nes ieškovas balsuodavo prieš tokius siūlymus.

18. Be to, atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo, nes Å¡iam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Pažymi, kad ieÅ¡kovas tiek apie atsakovės, tiek ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimų dydžius bei jų prognozes buvo informuotas dar 2011 m., 2014 m., todėl reikalavimus už Å¡iais laikotarpiais neteisėtai nustatytus atlyginimus ir jais bendrovei ar pačiam ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas turėjo pareikÅ¡ti per trejų metų laikotarpį, tačiau ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. birželio mėn., praleisdamas sutrumpintÄ trejų metų laikotarpį, todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas vien dėl ieÅ¡kinio senaties.

19. Atsakovė pažymi, kad ji, kaip bendrovės vadovė, organizuoja kasdieninę įmonės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, todėl padidindama darbo užmokestį trečiajam asmeniui jokio pažeidimo nepadarė, o vykdė įstatyme jai priskirtas pareigas. Papildomai aiÅ¡kina, kad D. A. yra vienintelis bendrovės darbuotojas, turintis draudimo brokerio licencijÄ , be kurio įmonei nebÅ«tų iÅ¡duota/panaikinta draudimo brokerių įmonės licencija, todėl, atsakovės vertinimu, jis turėjo/turi teisę gauti rinkos sÄ lygas atitinkantį atlyginimÄ . Nurodo, kad trečiajam asmeniui darbo užmokestis iÅ¡ tiesų buvo padidintas nuo 2017 m. liepos 1 d. ir nustatytas 2309,21 Eur dydžio mėnesinis atlyginimas bei priedas prie darbo užmokesčio, sudarantis 2 proc. nuo komisinių pajamų, gautų iÅ¡ draudimo veiklos.

20. Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad jis tik 2016 m. spalio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu sužinojo apie įvykusį sandorį dėl įmonės nekilnojamojo turto pirkimo iÅ¡ atsakovės bei trečiojo asmens, bei tik 2017 m. kovo 9 d. gavęs bendrovės dokumentus nusprendė patikrinti įmonės įgytų patalpų rinkos kainÄ , nes, anot atsakovės ir trečiojo asmens, ieÅ¡kovas nėra vien tik paprastas bendrovės akcininkas, jis yra patyręs lėšų investavimo profesionalas, puikiai iÅ¡manantis nekilnojamojo turto sritį.

Teigia, kad ieÅ¡kovas ne tik nuo pat pradžių žinojo apie ginčo turto įsigijimÄ , bet ir buvo Å¡io sandorio iniciatorius. Pažymi, kad ieÅ¡kovui dar 2014 m. gegužės 21 d. buvo siųstas elektroninis laiÅ¡kas, kuriame apraÅ¡omas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įsisavinimo modelis bei pagrindžiama pirkimo kaina, todėl jau tada ieÅ¡kovui, prieÅ¡ingai nei jis teigia ieÅ¡kinyje, buvo žinoma bendrovės siekiamų pirkti patalpų kaina, dėl kurios ieÅ¡kovas jokių pretenzijų nereiÅ¡kė.

21. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas buvo suinteresuotas, jog bendrovė nusipirktų ginčo patalpas, jis neprieÅ¡taravo jų kainai, o po to įgytose patalpose siekė vystyti tolimesnius nekilnojamojo turto projektus, todėl atsakovė negali bÅ«ti atsakinga už tai, kad ieÅ¡kovo sumanymai nepavyko ar kad praėjus daugiau nei dvejiems metams patalpų nepavyko parduoti ta pačia kaina. Be to, pagal 2016 m. spalio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ ne vien ieÅ¡kovas, tačiau ir atsakovė su trečiuoju asmeniu turėjo padengti atsiradusius nuostolius, proporcingai savo akcijų daliai, atsiradusius dėl ginčo patalpų nuostolingo pardavimo.

22. Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat kvestionuoja ieÅ¡kovo pateiktÄ retrospektyvinį ginčo turto įvertinimÄ ir teigia, kad ji atliko įmonė, kurios paslaugomis ieÅ¡kovas daug metų naudojasi. Papildomai pažymi, kad ginčo patalpų įsigijimo kaina, vertinant 1 kv. m kainÄ , buvo iÅ¡ esmės tokia pati, kuriÄ Ä¯monė mokėjo ir 2012 m., įsigydama kitas patalpas tame pačiame objekte iÅ¡ varžytynių.

23. Nurodo, kad ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia kitų pasekmių, nei nurodytų ieÅ¡kinyje, t. y. daryti spaudimÄ atsakovei ir trečiajam asmeniui, priversti juos pasiraÅ¡yti akcininkų sutartį arba parduoti ieÅ¡kovui jų turimas įmonės akcijas už ieÅ¡kovo nustatytÄ kainÄ , galiausiai faktiÅ¡kai perimti bendrovės valdymÄ .

24. Trečiasis asmuo UADBB „EDRAUDA“ praÅ¡o ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. III. Byloje nustatytos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti aplinkybės 25. IÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos, viešų registrų duomenų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2009 m. birželio 11 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „PIGIAU LT“ (vėliau pavadinimas buvo pakeistas į UADBB „PIGIAU LT“, dar vėliau – į UADBB „EDRAUDA“).

26. Bendrovės akcininkais tapo ieškovas D. K. – valdantis 50 proc., atsakovė R. K. ir trečiasis asmuo D. A. – valdantys po 25 proc. įmonės akcijų.

27. Nustatyta, kad 2009 m. liepos 30 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta į bendrovės vadovo pareigas skirti atsakovę R. K., su kuria darbo sutartį įgaliotas pasirašyti D. K.. 2009 m. rugpjūčio 4 d. (šalys neginčijo, jog sutartyje klaidingai nurodyta sutarties sudarymo data 2008 m. rugpjūčio 4 d.) buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis su atsakove, kurioje nustatyta, jog atsakovė eina bendrovės vadovo pareigas ir jai yra mokamas 800 Lt (231,70 Eur) dydžio mėnesinis darbo užmokestis; kaip darbdavio atstovas darbo sutartį pasirašė D. A..

28. Byloje nustatyta, kad 2011 m. sausio 14 d. atsakovės darbo sutartis buvo pakeista, nustatant, jog nuo 2011 m. vasario 1 d. atsakovės darbo užmokestis sudaro 13 600 Lt (3938,83 Eur); nurodytas darbo užmokestis buvo mokamas iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., kai atsakovė išėjo vaiko priežiūros atostogų; 2013 m. spalio 31 d. atsakovės darbo sutartis buvo pakeista, nustatant, jog nuo 2013 m. lapkričio 1 d. atsakovės darbo užmokestis sudaro 2286 Lt (662,06 Eur); 2016 m. balandžio 26 d. atsakovės darbo sutartis buvo pakeista, nustatant, jog nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovės darbo užmokestis sudaro 783 Eur; 2017 m. sausio 1 d. atsakovės darbo sutartis buvo pakeista, nustatant, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakovės darbo užmokestis sudaro 662,08 Eur. Visus minėtus darbo sutarties pakeitimus, kaip darbdavio atstovas, pasirašė D. A..

29. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2011 m. liepos 11 d. buvo sudaryta darbo sutartis tarp UADBB „EDRAUDA“ ir D. A., pagal kuriÄ D. A. priimamas į direktoriaus pavaduotojo pareigas, nustatant 5 Lt/val. darbo užmokestį; 2011 m. liepos 22 d. darbo sutartis pakeista, nustatant, jog nuo 2011 m. liepos 25 d. trečiojo asmens darbo užmokestis sudaro 2169,71 Lt (628,39 Eur); 2016 m. gegužės 1 d. darbo sutartis pakeista, nustatant, jog nuo 2016 m. gegužės 1 d. trečiojo asmens darbo užmokestis sudaro 822,24 Eur; 2017 m. liepos 1 d. darbo sutartis pakeista, nustatant, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. trečiajam asmeniui nustatomas 2309,21 Eur dydžio mėnesinis atlyginimas ir priedas prie darbo užmokesčio, sudarantis 2 proc. nuo komisinių pajamų, gautų iÅ¡ draudimo veiklos. 30. 2012 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu UADBB „EDRAUDA“ iÅ¡ varžytynių įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 198 000 Lt (57 344,76 Eur).

31. UADBB „EDRAUDA“ užsakymu, 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo parengta turto, esančio (duomenys neskelbtini) (viso pastato), galimybių studija, kurioje buvo analizuota ir tirta rinka, pasiÅ«lytos minėto pastato plėtros rekomendacijos/scenarijai. 32. 2014 m. sausio 10 d. tarp UADBB „EDRAUDA“, atsakovės ir trečiojo asmens pasiraÅ¡yta preliminarioji sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo, pagal kuriÄ Å¡alys įsipareigojo iki 2014 m. rugsėjo 15 d. sudaryti pagrindinę sutartį dėl nekilnojamojo turto – administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo patalpos, turtas), pirkimo-pardavimo už 1 644 500 Lt (476 280,12 Eur) sumÄ .

33. UADBB „EDRAUDA“ 2014 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ atsakovės ir trečiojo asmens už 1 644 500 Lt (476 280,12 Eur) įsigijo ginčo patalpas. 34. 2016 m. birželio 2 d. tarp UADBB „EDRAUDA“ ir UAB „Kokybės kubas“ sudaryta paskolos sutartis, pagal kuriÄ UAB „Kokybės kubas“ įsipareigojo suteikti bendrovei iki 280 000 Eur paskolÄ bendrovės verslo vystymui, kuri suteikiama pagal paskolos gavėjo praÅ¡ymÄ ; minėtoje sutartyje, be kita ko, nustatyta, kad palÅ«kanų dydis (5 proc.) gali bÅ«ti keičiamas vienaÅ¡aliu sprendimu, jeigu paskolos gavėjo akcininkai iki 2016 m. gruodžio 31 d. nepasiraÅ¡o akcininkų sutarties, numatančios nepatogių/nepriimtinų situacijų sprendimo mechanizmÄ ; nurodytos paskolos įvykdymo užtikrinimui taip pat buvo įkeistos bendrovei priklausančios ginčo patalpos.

35. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nurodytos patalpos 2016 m. spalio 18 d. parduotos už 410 000 Eur.

36. Bendrovės 2016 m. spalio 11 d. akcininkų susirinkime buvo nuspręsta, kad akcininkai padengia dėl bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo atsiradusius bendrovės nuostolius proporcingai savo turimų akcijų skaičiui. Tuo pagrindu ieÅ¡kovas 2016 m. gruodžio 1 d. pervedė įmonei 21 727,80 Eur sumÄ nuostolių dengimui, o 2016 m. lapkričio 30 d. sutartimi dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo įskaitė likusiÄ 40 084,64 Eur dalį nuostolių dengimo į turėtÄ 118 001,64 Eur dydžio reikalavimÄ bendrovei, kurį ieÅ¡kovas turėjo suteikus įmonei paskolÄ pagal 2010 m. spalio 14 d. paskolos sutartį. Nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2016 m. lapkričio 30 d. taip pat sudarė su bendrove sutartis dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo, pagal kurias kiekvienas įskaitė į savo turimus reikalavimus bendrovei po 30 906,22 Eur nuostolių, atsiradusių po nurodyto turto pardavimo.

37. Nustatyta, kad 2017 m. balandžio 13 d. vykusio UADBB „EDRAUDA“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl bendrovės direktorės atlyginimo keitimo, padidinat jį iki 4546,05 Eur, tačiau sprendimas nebuvo priimtas, ieÅ¡kovui (jo atstovui) balsavus prieÅ¡ tokį siÅ«lymÄ ; 2018 m. kovo 8 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės direktorės atlyginimo keitimo, padidinant jį iki 3750 Eur, tačiau sprendimas vėl nebuvo priimtas, ieÅ¡kovui (jo atstovui) balsuojant prieÅ¡ tokį siÅ«lymÄ .

38. IeÅ¡kovo užsakymu 2017 m. balandžio 21 d. buvo atliktas retrospektyvinis ginčo patalpų vertinimas, kuriame nurodyta, jog minėto turto vertė 2014 m. liepos 1 d. sudarė 253 000 Eur. IeÅ¡kinys atmestinas. IV. Teismo argumentai ir motyvai Dėl ieÅ¡kovo teisės kreiptis į teismÄ ir bendrovės vadovo atsakomybės sÄ lygų 39. Lietuvos Respublik?s akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta akcininko neturtinė teisė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ant atlyginti bendrovei žalÄ , kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų Å¡iame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , nurodyta, kad joje įtvirtintas iÅ¡vestinis akcininko ieÅ¡kinys, t. y. bendrovės naudai pareikÅ¡tas akcininko ieÅ¡kinys prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Tokiu ieÅ¡kiniu siekiama suteikti akcininkui teisę ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).

40. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo (savininko) civilinę atsakomybę, bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

41. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

42. Ginčo atveju sprendžiama dėl bendrovės vadovės galimai neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios žalos atlyginimo tiek įmonei, tiek ieÅ¡kovui (įmonės akcininkui). Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty);

įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

Dėl žalos, patirtos dėl atlyginimo padidinimo vadovei 43. ABÄ® 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato jo atlyginimÄ , tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas).

44. Nagrinėjamu atveju Å¡alys neginčijo, kad įmonės vadovės atlyginimÄ nustatyti ir jį keisti turėjo/turi tik visuotinis akcininkų susirinkimas (nes įmonėje nėra sudaryta nei bendrovės valdyba, nei stebėtojų taryba); byloje taip pat nekilo ginčo, jog faktiÅ¡kai neegzistuoja (atitinkamai nėra pateikti ir į bylÄ ) raÅ¡ytiniai visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai, patvirtinantys, jog tokių susirinkimų metu buvo sprendžiamas(-i) klausimas(-ai) dėl vadovės atlyginimo nustatymo/pakeitimo iki 2017 m.

45. Kita vertus, nei įstatymuose, nei teisminėje praktikoje nėra nurodyta, kad tik taip (raÅ¡ytine forma) įformintas sprendimas yra vienintelis leistinas įrodymas ir tik jo pateikimas į bylÄ gali patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo įvykimo ir/arba priimto sprendimo faktus, o jo nebuvimas visais atvejais byloje savaime lemia besÄ lygiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendimo nebuvo.

46. Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien tas faktas, jog nagrinėjant bylÄ nebuvo pateikta raÅ¡ytinių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl bendrovės vadovo atlyginimo padidinimo, savaime neįrodo, kad vadovas pats vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė sau didesnį atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Kasacinis teismas kitoje nagrinėtoje byloje yra nurodęs, kad nors bendrovės akcininkai formaliai nepriėmė sprendimo dėl bendrovės vadovo atlyginimo dydžio, tačiau iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog jie žinojo apie vadovo atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2006).

47. Taigi, teismas pažymi, kad, remiantis nurodytomis kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėmis, darytina iÅ¡vada, jog tam tikrais atvejais ne tik visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo nepateikimas į bylÄ , bet net ir jo formalus nepriėmimas, jei akcininkai faktiÅ¡kai yra pritarę gaunamam darbo užmokesčio dydžiui, per se nebÅ«tinai lemia (tik) iÅ¡vadÄ , kad vadovas padidintÄ darbo užmokestį gavo neteisėtai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-921-178/2016).

48. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad įmonėje yra tik trys akcininkai – ieÅ¡kovas, atsakovė ir trečiasis asmuo; bylos Å¡alys pripažino, jog bendrovės įkÅ«rimas ir vystymas nebuvo pirmas akcininkų kurtas verslas, Å¡alis siejo draugiÅ¡ki santykiai, pagrįsti pasitikėjimu. Å ias aplinkybes patvirtina ir tai, kad faktiÅ¡kai nebuvo Å¡aukiami ir fiksuojami visuotiniai akcininkų susirinkimai, akcininkai tarėsi (kÄ iÅ¡ esmės pripažino ir ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu) be itin griežto susitarimų įforminimo, t. y.

žodžiu, faktiÅ¡kai susitinkant, telefonu, per susijusius asmenis, susiraÅ¡ant elektroniniu paÅ¡tu ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pradinis darbo užmokestis (800 Lt / 231,70 Eur) atsakovei, kaip bendrovės vadovei, buvo nustatytas ne akcininkų susirinkime, t. y. to raÅ¡tiÅ¡kai nefiksuojant, o nurodytas tik sudarytoje darbo sutartyje, kuriÄ , be kita ko, kaip darbdavio atstovas pasirašė D. A. (nors akcininkų susirinkime buvo įpareigotas tai padaryti D. K.). Taigi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad akcininkai dėl darbo užmokesčio įmonės vadovei nustatymo susitarė žodžiu, neįforminant tokio akcininkų sprendimo; iÅ¡ nustatytų aplinkybių visumos galima teigti, jog tokia praktika tarp akcininkų buvo taikoma ir vėliau, be kita ko, sprendžiant klausimus ir dėl darbo užmokesčio keitimo vadovei.

Be to, atsakovės ir trečiojo asmens pateikti elektroniniai susiraÅ¡inėjimai tiek su pačiu ieÅ¡kovu, tiek su juo susijusiais asmenimis, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieÅ¡kovas galėjo žinoti ir žinojo apie nuo 2011 m. keistÄ /didintÄ vadovės darbo užmokestį, o jo aiÅ¡kinimas, jog apie atsakovės darbo užmokestį jis sužinojo tik 2017 m. kovo 9 d., gavęs įmonės dokumentus, t. y. po Å¡eÅ¡erių metų, teismo vertinimu, mažai tikėtinas; tuo labiau vertinant tai, jog Å¡alis tuo metu siejo draugiÅ¡ki santykiai.

Be to, pažymėtina, kad jokių įrodymų, jog per tÄ Å¡eÅ¡erių metų laikotarpį iki prasidėjusio konflikto su kitais akcininkais ieÅ¡kovo teisės buvo varžomos nesuteikiant galimybės susipažinti bent su kokiais nors įmonės dokumentais ar kaip nors kitaip, jis nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

49. Kasacinis teismas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2008).

Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016).

50. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismų praktikÄ , teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien tas faktas, jog nagrinėjant bylÄ nebuvo pateikta raÅ¡ytinių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl bendrovės vadovės atlyginimo padidinimo, savaime neįrodo, kad atsakovė pati (ir (ar) su trečiojo asmens pagalba) vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė sau didesnį atlyginimÄ ; iÅ¡ įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad visi įmonės akcininkai, įskaitant ieÅ¡kovÄ , žinojo (turėjo žinoti) apie vadovės atlyginimo dydį, jam pritarė ir tam neprieÅ¡taravo.

Kaip nustatyta, iÅ¡ esmės dauguma bendrovės veiklos klausimų buvo sprendžiami griežtai nesilaikant formalių reikalavimų, akcininkams bendraujant neformaliai; įvertintina ir tai, jog bendrovės veikla plėtėsi, įmonė nuo 2011 m. pradėjo gauti pajamas, buvo sukurtas internetinis puslapis, todėl atitinkamai didėjo jos vadovės darbo apimtys ir atsakomybė, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė jai mokėtÄ padidintÄ darbo užmokestį gavo neteisėtai; atitinkamai ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje dalyje (dėl 35 167,95 Eur žalos) netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

51. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad tik 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje tarp akcininkų prasidėjus ginčams, klausimas dėl vadovės atlyginimo buvo įtrauktas į visuotinio akcininkų susirinkimo (2017 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. kovo 8 d.) darbotvarkes (iš vis tik po ilgos pertraukos pradėti rengti visuotiniai akcininkų susirinkimai), tačiau, kaip minėta, sprendimai nebuvo priimti, ieškovui balsavus prieš siūlytus vadovės atlyginimo pakeitimus. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti (ir ieškovas to neginčijo), kad visuotiniam akcininkų sprendimui nepriėmus sprendimų dėl bendrovės vadovės atlyginimo keitimo (didinimo), jis ir nebuvo keistas.

52. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės darbo užmokesčio drastiÅ¡ko padidinimo prieÅ¡ atsakovei iÅ¡einant vaiko priežiÅ«ros atostogų laikytinos tik prielaidomis, kurių ieÅ¡kovas nepagrindė, iÅ¡ esmės iÅ¡kėlęs tik savo deklaratyvias abejones. Dėl žalos, patirtos dėl atlyginimo padidinimo trečiajam asmeniui 53. ABÄ® 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad įmonės vadovė turėjo teisę/kompetencijÄ keisti įmonės darbuotojui(-ams) darbo užmokestį, skirti jam priedÄ ir pan. IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju aiÅ¡kino, kad atsakovė, padidinusi trečiajam asmeniui darbo užmokestį, pažeidė lojalumo įmonei pareigÄ .

54. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad įmonės vadovo atsakomybė kyla, inter alia, kai nustatomas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos lojalumo pareigos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtÄ ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali bÅ«ti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo.

55. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad tarp jų susiklostę faktiniai Å¡eimos santykiai, nors jie ir nėra susituokę; be to, ieÅ¡kovo teigimu, trečiajam asmeniui darbo užmokestis buvo padidintas netrukus po to, kai visuotiniame akcininkų susirinkime (2017 m. balandžio 13 d.) nepriimtas sprendimas dėl darbo užmokesčio keitimo/didinimo atsakovei, kaip įmonės vadovei. Taigi, spręstina, kad Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės sudaro prielaidÄ taikyti vadovės asmeninių ir bendrovės interesų konflikto prezumpcijÄ (įmonės vadovė padidino atlyginimÄ savo sugyventiniui, prieÅ¡ tai nepadidinus atlyginimo jai pačiai), o tai atitiktų CK 2.87 straipsnio 3 dalies pažeidimÄ .

56. Kita vertus, kasacinio teismo išaiškinta, kad vien aplinkybės, jog vadovas priėmė sprendimus veikiamas interesų konflikto, nepakanka, kad būtų pripažintas lojalumo pareigos pažeidimas ir jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, tam turi būti įvertintos kitos reikšmingos ginčo aplinkybės; atsakomybę gali šalinti tiek akcininkų pritarimas (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) vadovo veiksmams, tiek faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013).

57. Lojalumo pareigos, taip pat veikimo geriausiais bendrovės interesais aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti nepagrįstai iÅ¡plečiamas be konkrečių bylos aplinkybių įvertinimo sprendžiant, kad vien faktas, jog sutuoktinis/sugyventinis dirba įmonėje, kuriai vadovauja jo sutuoktinis, lemia lojalumo pareigos pažeidimÄ . Taip konkretÅ«s asmenys bÅ«tų diskriminuojami dėl savo Å¡eiminės padėties, bÅ«tų nukrypta nuo konstitucinio asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo. Lojalumo pareigos pažeidimas gali bÅ«ti konstatuotas nustačius, kad sutuoktinio atliekamos funkcijos neatitinka bendrovės veiklos tikslų, darbo užmokestis (jo priedai) komerciÅ¡kai nepagrįstas, neatitinka rinkos vidurkio, mokamas be pagrindo skatinant tik vienÄ konkretų darbuotojÄ , tai daroma nesilaikant bendrovės įstatų ar kitų dokumentų arba kitais panaÅ¡iais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

58. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad trečiasis asmuo (tuo pačiu ir įmonės akcininkas) bendrovėje faktiÅ¡kai dirbo (t. y. nebuvo įdarbintas fiktyviai ir pan.); atliko ne tik pagrindines (kaip direktoriaus pavaduotojo), bet ir papildomas funkcijas – buvo vienintelis brokeris įmonėje, kurį įmonė privalėjo turėti, norint vykdyti įmonės brokerės veiklÄ ; sudarinėjo draudimo sutartis su klientais ir pan. (faktiÅ¡kai pasiraÅ¡inėjo visas draudimo sutartis); įmonės veikla plėtėsi (apyvarta didėjo); be to, pažymėtina ir tai, jog ieÅ¡kovas neįrodė (iÅ¡ esmės ir neįrodinėjo), kad trečiojo asmens, kaip direktoriaus pavaduotojo ir vienintelio įmonės brokerio, darbo užmokestis (po padidinimo) buvo nepagrįstai didelis ir neatitiko rinkos sÄ lygų (CPK 12, 178 straipsniai), todėl, teismo vertinimu, įmonės vadovė – atsakovė, padidinusi trečiajam asmeniui atlyginimÄ , nepažeidė CK 2.87 straipsnio 3 ir 4 dalių.

Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo yra atsakovės sugyventinis (faktinis sutuoktinis), nepaÅ¡alina jo teisės gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , taip pat ir priedus už darbÄ (Å¡iuo atveju nustatytas priedas, kurio dydis 2 proc. gautų komisinių nuo draudimo veiklos; kuris, teismo vertinimu, taip pat nelaikytinas neprotingai dideliu); tai Konstitucijos garantuojama teisė (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis).

59. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad trečiasis asmuo realiai dirbo, atliko pagrindines ir turėjo papildomų darbo funkcijų, nenustatyta, jog jam mokamas darbo užmokestis (po padidinimo) su priedais viršijo rinkos vidurkį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeista lojalumo pareiga, atitinkamai ieškovo reikalavimas šioje dalyje (dėl 31 800,58 Eur žalos) taip pat laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl netenkintinu. Dėl ieškinio senaties 60. Atsakovė ir trečiasis asmuo, be kita, ieškinį prašė atmesti pritaikant ieškinio senatį.

61. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieÅ¡kinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti, todėl teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-921-178/2016).

62. Taigi, Å¡iuo atveju darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje konstatavus, jog teisės pažeidimų – dėl vadovės darbo užmokesčio pasididinimo ir jo padidinimo trečiajam asmeniui, apskritai nebuvo nustatyta, klausimai, susiję su ieÅ¡kinio senaties termino taikymu, neiÅ¡kyla ir nėra pagrindo dėl jų spręsti. Dėl žalos, atsiradusios įsigijus nekilnojamÄ jį turtÄ 63. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

64. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017).

65. Fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (1 dalis); jis turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (2 dalis); jis privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (3 dalis); jis negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informacijÄ , kuriÄ jis gauna bÅ«damas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis); jis privalo praneÅ¡ti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams apie aplinkybes, nurodytas Å¡io straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobÅ«dį ir, jei įmanoma, vertę (5 dalis); jis gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, tačiau apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti kitiems juridinio asmens organams arba dalyviams (6 dalis).

66. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

67. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įmonei (ir jam) padarytÄ Å¾alÄ grindė tuo, kad bendrovė, atstovaujama atsakovės, iÅ¡ atsakovės ir trečiojo asmens įsigijo nekilnojamojo turto objektÄ už nepagrįstai didelę kainÄ , kuri, anot ieÅ¡kovo, virÅ¡ijo rinkos kainÄ , t. y. atsakovė veikė iÅ¡imtinai savo asmeniniais, o ne įmonės interesais, pažeidė lojalumo pareigÄ .

68. Kasacinis teismas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse yra konstatavęs, kad, remiantis CK 2.87 straipsnio 5, 6 dalimis, juridinio asmens vadovas turi teisę sudaryti sandorius su savo vadovaujama įmone, apie tai pranešęs kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams. Be to, nei pats sandorio sudarymas esant interesų konfliktui, nei įmonei finansiÅ¡kai nenaudingo sandorio sudarymas savaime nepatvirtina žalos įmonei padarymo. Ar vadovas realiai suvaldė interesų konfliktÄ , turi bÅ«ti nustatoma įvertinus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ kiekvienu konkrečiu atveju.

Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien aplinkybės, jog vadovas priėmė sprendimus veikiamas interesų konflikto, nepakanka, kad būtų pripažintas lojalumo pareigos pažeidimas ir jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, tam turi būti įvertintos kitos reikšmingos ginčo aplinkybės; atsakomybę gali šalinti tiek akcininkų pritarimas (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) vadovo veiksmams, tiek faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

69. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jis buvo informuotas apie nurodytÄ pirkimo-pardavimo sandorį, žinojo jo kainÄ , tačiau, anot ieÅ¡kovo, jis pasitikėjo atsakove bei trečiuoju asmeniu; teigia, jog tik praradus pasitikėjimÄ atsakove ir trečiuoju asmeniu, užsakė atlikti retrospektyvinį ginčo patalpų vertinimÄ , po kurio paaiÅ¡kėjo, kad turtas įsigytas beveik dvigubai brangiau nei rinkos vertė, t. y. permokant 223 280,12 Eur.

70. Teismas vertina, kad vien didesnė sandorio vertė, nei nustatyta rinkos vertė, negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti sandorio nenaudingumÄ ir nuostolingumÄ , atitinkamai ir atsakovės lojalumo pareigos pažeidimÄ , nes turi bÅ«ti įvertintos visos sandorio sudarymo aplinkybės.

71. Kaip jau minėta sprendime (sprendimo 48 punkte), bendrovės įkūrimas ir vystymas nebuvo pirmas akcininkų kurtas verslas, šalis siejo draugiški santykiai, pagrįsti pasitikėjimu, šalys dėl visko tarėsi (dažniausiai žodžiu, elektroniniu susirašinėjimu).

72. Byloje nustatyta, kad bendrovė įsigijo patalpas (butÄ ) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dar 2012 m.; kaip minėta, nurodytame objekte ginčo patalpas tuo metu jau nuosavybės teisėmis turėjo ir atsakovė su trečiuoju asmeniu.

73. Teismas, įvertinęs tiek atsakovės su trečiuoju asmeniu nurodytas aplinkybes, tiek byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis, sprendžia, kad visi bendrovės akcininkai siekė kartu vystyti nurodytÄ nekilnojamojo turto objektÄ , t. y. buvo siekta nusipirkti visas nurodyto objekto patalpas (tuo metu dalis pastato patalpų priklausė AB Lietuvos paÅ¡tas), dar 2013 m. buvo atliktos verslo vystymo galimybių studijos, analizuojami viso pastato rekonstrukcijos ir panaudojimo scenarijai. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų (elektroninio susiraÅ¡inėjimo, t. y. 2014 m. gegužės 21 d. elektroninio laiÅ¡ko, taip pat kitų ieÅ¡kovui persiųstų elektroninių laiÅ¡kų dėl minėto nekilnojamojo turto objekto vystymo), ieÅ¡kovas apie visÄ tai neabejotinai žinojo ir aktyviai (dažniausiai per su juo susijusius asmenis) dalyvavo.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ir dėl ginčo patalpų įsigijimo iÅ¡ atsakovės bei trečiojo asmens, atitinkamai ir dėl jų kainos, akcininkai sprendė bendrai, o ne atsakovė su trečiuoju asmeniu vienasmeniÅ¡kai, kaip kad bando įrodyti ieÅ¡kovas. Å ias aplinkybes patvirtina ir tai, kad preliminarioji sutartis dėl ginčo patalpų įsigijimo buvo pasiraÅ¡yta dar 2014 m. sausio 10 d. ir kurios projektÄ , anot atsakovės ir trečiojo asmens (o ieÅ¡kovas to nenuginčijo), parengė su ieÅ¡kovu susijęs asmuo (jo pažįstamas teisininkas).

74. Teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovo argumentus, kad ginčo patalpų įsigijimo metu jis beatodairiÅ¡kai pasitikėjo atsakove ir trečiuoju asmeniu, todėl nekvestionavo ginčo patalpų įsigijimo vertės. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu (ieÅ¡kovas to ir neginčijo), ieÅ¡kovas buvo/yra verslininkas, profesionalus investuotojas, veikiantis ne vienoje srityje, be kita ko, turėjęs akcijų įmonės, kuri vertėsi nekilnojamojo turto vystymu, todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas, žinodamas ginčo patalpų įsigijimo kainÄ , galėjo ir turėjo preliminariai įvertinti jų faktinę vertę, o pritaręs tokio sandorio sudarymui, faktiÅ¡kai pritarė ir tokiai įsigijimo kainai.

75. Viena vertus, ieÅ¡kovo užsakytame retrospektyviniame ginčo patalpų vertinime nurodyta, jog minėto turto vertė 2014 m. liepos 1 d. sudarė 253 000 Eur; kita vertus, kaip minėta, preliminarioji sutartis dėl ginčo patalpų įsigijimo, kurioje buvo nustatyta ginčo patalpų kaina – 1 644 500 Lt (476 280,12 Eur), buvo sudaryta dar 2014 m. sausio 10 d., t. y. Å¡alys dėl kainos buvo sutarusios dar gerokai iki 2014 m. liepos 1 d. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyto turto kaina, be kita ko, tarp akcininkų buvo nustatyta atsižvelgiant į planuojamÄ nekilnojamojo turto vystymÄ /plėtrÄ , į tarpusavio akcininkų santykius, į kuriuos atliktame retrospektyviniame vertinime nebuvo atsižvelgta, nors jį atliko ir su galimybių studija atlikusia bendrove susijusi įmonė.

76. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo patalpos, kaip minėta, 2016 m. spalio 18 d. buvo parduotos už 410 000 Eur, t. y. po maždaug dvejų metų ginčo patalpos buvo parduotos 66 280,12 Eur pigiau nei įsigytos, tačiau, kaip aiÅ¡kino atsakovė ir trečiasis asmuo (o ieÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neginčijo), minėtos patalpos buvo pardavinėjamos skubos tvarka, siekiant iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsiskaityti su UAB „Kokybės kubas“ pagal 2016 m. birželio 2 d. sudarytÄ paskolos sutartį, nes prieÅ¡ingu atveju paskolos davėjas galėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai didinti palÅ«kanų normÄ (paskolos sutartyje esant sÄ lygai, jog jeigu bendrovės akcininkai iki nurodytos datos nesudarys akcininkų susitarimo) ir tokiu atveju pasekmės bendrovei bÅ«tų dar skaudesnės. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima daryti iÅ¡vadÄ , kÄ tvirtino ir atsakovė su trečiuoju asmeniu, kad ginčo patalpos galėjo bÅ«ti parduotos dar brangiau, jeigu bÅ«tų parduodamos įprasta tvarka, o ne skubiai.

77. Taigi, teismas, remdamasis Å¡io sprendimo 49 punkte nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, nagrinėjamu atveju vertina, kad vien ieÅ¡kovo užsakymu atliktas retrospektyvinis ginčo patalpų vertinimas yra nepakankamas įrodymas nustatyti galimai bendrovei atsakovės padarytÄ Å¾alÄ , atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas aplinkybes dėl minėtų patalpų įsigijimo/jų planuojamo vystymo, vėlesnio jų pardavimo, anksčiau bendrovės iÅ¡ varžytynių įsigytų patalpų kainos (kuri buvo artima ginčo patalpų įsigijimo kainai, lyginant vieno kvadratinio metro kainÄ ) ir pan.

78. Be to, kaip minėta, ginčo patalpos po dvejų metų nuo įsigijimo buvo parduotos už 66 280,12 Eur mažesnę kainÄ , nei įsigytos, tuo tarpu ieÅ¡kovas žalÄ Ä¯vardija 223 280,12 Eur dydžio, vadovaudamasis iÅ¡ esmės tik jo užsakymu atliktu vertinimu (kad patalpų vertė įsigijimo dienai buvo 253 000 Eur), nepaisydamas tos aplinkybės, jog įmonė faktiÅ¡kai iÅ¡ ginčų patalpų pardavimo jau yra gavusi 410 000 Eur sumÄ . IÅ¡ bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ne tik ieÅ¡kovas dengė dėl nuostolingo ginčo patalpų pardavimo atsiradusius nuostolius, tÄ patį darė, kaip bendrovės akcininkai, ir atsakovė su trečiuoju asmeniu, proporcingai savo turimam akcijų skaičiui (atlikdami įskaitymus).

79. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas vertina, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų sÄ lygų atsakovės atsakomybei kilti, sudarant ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sandorį, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas (dėl žalos atlyginimo tiek bendrovei, tiek jam) laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl atmestinu. Dėl ieÅ¡kinio senaties 80. CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, jeigu ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

81. Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

82. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas dar iki ginčo patalpų įsigijimo, t. y. 2014 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, žinojo apie perkamo-parduodamo ginčo turto kainÄ , jai, bÅ«damas verslininkas, pritarė, iki pat ieÅ¡kinio pateikimo jai neprieÅ¡taravo, todėl teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovo teiginius, jog apie tikrÄ jÄ ginčo patalpų vertę jis sužinojo tik po 2017 m. atlikto retrospektyvinio turto vertinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, kad ieÅ¡kovas apie 2014 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir joje nustatytÄ ginčo patalpų kainÄ (atitinkamai ir galimÄ Å¾alÄ ) sužinojo nuo jos sudarymo, t. y. 2014 m. liepos 30 d.

83. Nustatyta, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Vilniaus apygardos teismui pateiktas ir teisme gautas 2018 m. birželio 5 d., t. y. praleidus trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris nagrinėjamu atveju pasibaigė 2017 m. liepos 30 d.

84. Ieškovas neprašė atnaujinti nurodyto termino; teismas nenustatė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl 161 467,67 Eur žalos atlyginimo UADBB „EDRAUDA“ bei dėl 61 812,44 Eur žalos atlyginimo ieškovui atmestinas dar ir šiuo pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

85. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 2.87, 6.249 straipsniai; CPK 12, 178 straipsniai).

86. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 87. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

88. Atsakovė R. K. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jos naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo 3146 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodytos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, todėl priteistinos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

89. Teismas patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis), todėl, ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo D. K. (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ieškovo D. K. ieškinio atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UADBB „EDRAUDA“, D. A., netenkinti. Priteisti iš ieškovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3146 Eur (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė