2019-10-23 Nr. AB-20287-3-61-3-01667-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1047-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01667-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. (E. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. (E. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (po reorganizavimo teisės ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. Pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad kamerose nebuvo įrengta signalizaciją, iškvietimo mygtukas. Iškvietimo mygtukas nebuvo įrengtas ir dušo patalpose. Todėl tekdavo ilgai belsti į duris, kol prieidavo pareigūnai, o būdavo atvejų, kai jie sąmoningai delsdavo prieiti.

Kameros buvo nepakankamai vėdinamos, jose taip pat buvo netinkamas apšvietimas (dirbtinis – per stiprus, o natūralus – per mažas) ir temperatūra (žiemą – šalta, o vasarą – per karšta). Švaraus oro kiekio kamerose buvo nepakankamai. Lovų čiūžiniai puvo, užsiveisė parazitai, metalinės lovos rūdijo nuo drėgmės, buvo girgždančios. Kamerose buvo didėlė drėgmė, veisėsi pelėsis ir grybelis. Kamerose taip pat veisėsi tarakonai, pelės, vorai, utėlės ir blakės. Lukiškių TI-K netinkamai vykdė deratizaciją ir dezinfekciją, t. y. tai nebuvo atliekama laiku, šios priemonės buvo neefektyvios, o kalinami asmenys buvo suvedami į kameras iš karto po jų atlikimo, todėl turėdavo kvėpuoti nuodingu oru.

Kameros buvo neremontuotos, byrėjo tinkas, luposi dažai, sienos buvo nepritaikytos valymui. Lukiškių TI-K nebuvo įrengta džiovykla rūbams. Kamerose langas buvo dengiamas keleto sluoksnių grotomis. Kamerose taip pat nebuvo karšto vandens. Pareiškėjas kamerose turėjo naudotis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atitvertas nuo bendros kamerų erdvės, dėl to buvo pažeidžiamas jo privatumas. Taip pat kamerose iš sanitarinio mazgo sklisdavo nemalonus kvapas, dėl to pareiškėjas patirdavo stresą, buvo žeminamas jo orumas.

Nemalonų kvapą skleisdavo ir konteineriai, kurie buvo šalia kamerų langų. Pareiškėjo teisė nusiprausti duše nebuvo tinkamai užtikrinta, nes dažnai dušuose nebūdavo karšto vandens ir nebūdavo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu kartą per savaitę, dušo nuotekų sistema buvo užsikimšusi. Dušo patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, šios patalpos buvo nešvarios, dušo praustuvai sulaužyti. Pareiškėjui duodamo maisto kiekis ir kokybė buvo nepakankami, jis nebuvo skanus. Maisto dalintojas maistą dalindavo be higienos pirštinių, kompotui ar arbatai skirtą indą panardindavo į kompotui ar arbatai skirtą termosą.

Dėl didelio kalinių skaičiaus nesant pakankamai vietos prie stalo pareiškėjui tekdavo valgyti atšalusį maistą. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinama pareiškėjo teisės į rūbų plovimą. Pareiškėjui buvo išduodama nepakankamai tualetinio popieriaus. Pareiškėjui nebuvo suteikiama pakankamai laiko pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai taip pat neatitiko higienos normų reikalavimų (nebuvo šiukšlių kibirų, peleninių, nuolat būdavo šiukšlių, suoliukas sulaužytas, sienos apipelijusios, kiemeliai nebuvo laistomi nuo dulkių ir plaunami, kiemelių stogas buvo iš asbesto).

Lukiškių TI-K sienose, kanalizacijoje irgi buvo asbesto. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė turėti ilgalaikius pasimatymus su drauge (žmona). Pareiškėjui nebuvo pakankamai užtikrinta teisė į socialinės reabilitacijos programas, kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kitus renginius. Pareiškėjas neturėjo galimybių tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti 2,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros kartais būdavo perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekė teisės aktuose nustatytą normą. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nepadarė. Pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs ir nekonkretūs. Priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 600 Eur iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio metu patikslino savo skundo aplinkybes, iš kurių kildina neturtinę žalą, todėl teismas pareiškėjo skundo pagrįstumą vertino tik dėl tų aplinkybių, kurios buvo patikslintos minėto teismo posėdžio metu.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. gegužės 17 d.

8. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, konstatavo, kad pareiškėjas 2 dienas buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 19 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d.

9. Teismas taip pat pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis tualetu, kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės. Tačiau teismas šiuo aspektu pažymėjo ir tai, kad, Lukiškių TI-K teigimu, gyvenamosios kameros Nr. 252, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., sanitarinio mazgo patalpa buvo įrengta kaip atskira kabina su durimis.

10. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai su gyvenimo drauge (žmona), tačiau pareiškėjas nenurodė, kada dėl tokio pasimatymo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, o ši atsisakė suteikti ilgalaikį pasimatymą, todėl teismas šį pareiškėjo argumentą vertino kaip abstraktų. Be to, Lukiškių TI-K teismui taip pat nepateikė įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl ilgalaikio pasimatymo pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Nepateikus įrodymų, kad pareiškėjas dėl tokio pasimatymo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, o ši atsisakė suteikti ilgalaikį pasimatymą, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisė į ilgalaikius pasimatymus buvo pažeista.

11. Teismas, nurodė aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, jog laisvės atėmimo įstaigoje valgiaraščiai buvo subalansuoti ir atitiko nustatytas fiziologines mitybos normas.

12. Teismas nurodė, kad iš pateiktos medžiagos ir Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų paaiškinimų matyti, jog kameros įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, įrengti atitinkamo dydžio stalai, suolai ar kėdės. Todėl teismas pareiškėjo argumentą, kad nebuvo vietos pavalgyti prie stalo, vertino kaip nepagrįstą.

13. Teismas pabrėžė, kad iš atsakovo atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, jog tam tikrose kamerose buvo nustatyti higienos normų reikalavimų (dirbtinio apšvietimo, nukritusio tinko, pelėsio) pažeidimai, kuriuos Lukiškių TI-K vėliau ištaisė, tačiau ginčo laikotarpiu pareiškėjas šiose kamerose nebuvo kalinimas. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos, didelės drėgmės ir besiveisusio pelėsio.

14. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nurodė, jog remontas laisvės atėmimo įstaigoje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kameros yra įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Laisvės atėmimo įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys suimtieji. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K administracija nustatytus pažeidimus stengėsi ištaisyti ir atlikdavo visų kamerų remontus pagal galimybes. Tai pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro nustatytus higienos normų reikalavimų pažeidimus Lukiškių TI-K ištaisė.

15. Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėjas nurodė, jog į pasivaikščiojimo kiemelį buvo išvedamas tik kartą per dieną ir tik vienai valandai, tačiau Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Taigi Lukiškių TI-K teisės aktų nuostatų šiuo aspektu nepažeidė. Taip pat pareiškėjo argumentai, kad pasivaikščiojimo kiemelyje mažai vietos judėti, vertintini kaip nepagrįsti, nes galiojantys teisės aktai pasivaikščiojimo kiemelio ploto ir vienu metu kiemelyje leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus nereguliuoja.

16. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas 2 dienas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, ir konstatuotas pareiškėjo privatumo pažeidimas, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kuriai kompensuoti priteistina 600 Eur suma.

17. Teismas netenkino Lukiškių TI-K prašymo priteisti 2,94 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų kopijų parengimą, kadangi bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą.

III. 18. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.

19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo patirtą neturtiną žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad jis beveik metus turėjo naudotis tualetu, kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, t. y. buvo pažeidžiamas jo privatumas. Šiuo aspektu buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis. Pabrėžia, kad tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas priteisia didesnes sumas už patirtą neturtinę žalą kalint netinkamomis sąlygomis.

20. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo pažeista jo teisė į ilgalaikius pasimatymus. Dėl jam nesuteiktų pasimatymų buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis. Teismas taip pat netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes dėl maisto, vėdinimo, drėgmės, pelėsio, kamerų remonto, apšvietimo. Teismas nevertino, kad tinkamas kalinimo sąlygas (pvz., mechaninę ventiliaciją) garantuoja tarptautiniai teisės aktai.

21. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismas klaidingai nurodė, jog jis teismo posėdžio metu tikslino skundą. Todėl teismas nepagrįstai nevertino jo nurodytų aplinkybių dėl nevykdytos socialinės reabilitacijos, senų lovų ir karšto vandens. Prašo įvertinti visas jo skunde nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo patirtus išgyvenimus jam kalint netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. gegužės 17 d.

23. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2017 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio garso įrašą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjas patikslino savo skundą, t. y. prašė įvertinti tik teismo posėdžio metus nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas minėto teismo posėdžio metu tokio prašymo nepareiškė, o tai, kad pareiškėjas nurodė mažiau aplinkybių, iš kurių jis kildino neturtinę žalą, nei buvo nurodyta jo skunde, pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pagrindas neįvertinti visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti ABTĮ įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas patikslinto skundo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti, jog pareiškėjas patikslino skundą, ir nenagrinėti viso pareiškėjo skundo – visų jame nurodytų argumentų.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas neįvertino visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų (visų jo nurodytų aplinkybių). Pavyzdžiui, teismas neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių apie tai, kad Lukiškių TI-K kamerose (dušuose) nebuvo įrengta signalizacija, iškvietimo mygtukas; Lukiškių TI-K netinkamai vykdė deratizaciją ir dezinfekciją; Lukiškių TI-K nebuvo įrengta džiovykla rūbams; Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinama pareiškėjo teisė į rūbų plovimą ir teisė nusiprausti duše; pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami; pareiškėjui nebuvo pakankamai garantuojama teisė į socialinės reabilitacijos programas, kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kitus renginius.

25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime (motyvuojamoje dalyje) nors ir užsiminė apie laisvės atėmimo įstaigose tiekiamą maistą, gyvenamųjų patalpų apšvietimą, tačiau tik išdėstė šiais aspektais aktualų teisinį reguliavimą ir jokių konkrečių išvadų nepriėjo. Teismas sprendime turėjo aiškiai išdėstyti, ar konkretūs pažeidimai minėtais aspektais pareiškėjo atžvilgiu nustatyti ar nenustatyti, ir tai pagrįsti aiškiu, išsamiu ir visapusišku nustatytų aplinkybių ir duomenų įvertinimu, bet to nepadarė.

26. Pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, taip pat teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

27. Šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, išdėstė aiškius ir išsamius argumentus sprendime bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai ir aiškiai nemotyvavo priimto sprendimo, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi įvertinti visus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus (aplinkybes), t. y. išnagrinėti bylą išsamiai ir visapusiškai, nustatant, ar buvo padaryti konkretūs pareiškėjo nurodyti pažeidimai, ir prieitas išvadas tinkamai motyvuoti sprendime.

30. Apibendrinat išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. P. (E. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius