2024-12-30 Nr. AB-18741-3-61-3-04199-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-631-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04199-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. (S. J.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 2 d. (dokumento registracijos data ir numeris – 2024 m. liepos 11 d. Nr. Ž4-145) sprendimą Nr. Ž4-145 „Dėl S. J. prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) nustatyti, kad žala pareiškėjo sveikatai buvo padaryta dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamai taikyto gydymo ir gydymo paslaugų bei priteisti pareiškėjui iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 1 000000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį ir vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsniu, pažymėjo, jog paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas).

Teismas nurodė, jog Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti savo nutartyse yra nurodžiusi, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, laikomas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija – ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo spręsti.

Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir administracinio proceso tvarka nenagrinėtinas, dėl šių priežasčių teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas išaiškino pareiškėjui jo teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas S. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir nustatyti, kad skundas teismingas nagrinėti Regionų administraciniame teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skundo esmę, netinkamai ir galbūt sąmoningai perfrazavo kreipimosi į teismą pagrindą, nenorėdamas priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundo. Pareiškėjo skunde nurodyta civilinė byla Nr. e2-4190-600/2021 yra betarpiškai susijusi su skunde nurodytomis aplinkybėmis. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas šią bylą neišspręs klausimo dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo, o išnagrinės tik Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsakomybės klausimą, todėl pareiškėjo manymu, byla yra teisminga administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, konstatavęs, kad pareiškėjo skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas laikosi priešingos pozicijos, tvirtindamas, jog byla teisminga administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą bei vertindama pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjo byloje išsiskiriančias pozicijas dėl bylos rūšinio teismingumo, pirmiausiai pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsniuose. Aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsnių nuostatas, kurios yra analogiškos naujos redakcijos to paties įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsnių nuostatoms, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1035-858/2017, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-145-552/2020 ir kt.).

Pažymėtina, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020 ir kt.). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-677-438/2019, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

LVAT yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

LVAT praktikoje, be kita ko, akcentuojama, jog tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-520/2020 ir kt.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-520/2020 ir kt.). Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas siekia nuginčyti Komisijos 2024 m. liepos 2 d. (dokumento registracijos data ir numeris – 2024 m. liepos 11 d. Nr. Ž4-145) sprendimą Nr. Ž4-145, kuriuo buvo išnagrinėtas jo patikslintas pareiškimas dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjui netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei prašo atlyginti su Komisijos veikimu ir su Laisvės atėmimo vietų ligoninėje teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis susijusią neturtinę žalą. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų kokybe ir negali būti laikomas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 8 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pacituota netinkamos redakcijos (Įstatymo 25 str.) nuostata dėl Komisijos Sprendimo apskundimo. Šis trūkumas ištaisytinas šioje nutartyje nurodžius tinkamos redakcijos (Įstatymo 24 str. 8 d.) nuostatą. Teisinga Sprendimo apskundimo tvarka yra nurodyta ir kvestionuojamame Komisijos Sprendime.

Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Tokios pozicijos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti savo nutartyse, kuriose išaiškinta, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija – ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo spręsti (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2006-07, 2005 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2005-106, 2021 m. liepos 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2021 ir kt.).

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamai perfrazuoto bylos pagrindo, neatskleistos bylos esmės ir kt. detaliau neaptarinėjami, nustačius, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Apibendrinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje apibrėžiamą teismingų administraciniams teismams ginčų sritį ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino jam jo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, todėl šią nutartį naikinti arba keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. J. (S. J.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas