2025-09-24 Nr. CB-5377-2-06-3-02561-2024-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3305

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02561-2024-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 10 d. paduotu ieškovės G. Ž. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė G. Ž. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, B. V., Daugiabučio namo savininkų bendrija „Liepa“.

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimą.

Ieškovė G. Ž. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai (netekę galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 ) (toliau – Įstatai) bei papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796) normos, reglamentavusios kooperatyvo narių teises. Pagrindinis aptariamų normų pakeitimo tikslas – išplėsti kooperatyvų narių teises ir suteikti įstatyminę galimybę kooperatyvo nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Iki šių teisės normų priėmimo, kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklausė kooperatyvui (Įstatų 18, 26 punktai). Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, pagal minimo įstatymo 1 straipsnio nuostatas, įgijo teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visa apimtimi išmokėjo pajų už butą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2001). Ginčijamame paveldėjimo teisės liudijime įrašytas butas nuosavybės teise buvo įregistruotas santuokos metu. Išduodama paveldėjimo teisės liudijimą notarė preziumavo, kad šis butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau teismai, spręsdami dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė), pirmiausia turėjo nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyti turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), tačiau teismai to nenustatinėjo, nors byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovė apmokėjo sutuoktinio (turto palikėjo) įsiskolinimą kooperatyvui už butą.

2. Apeliacinės instancijos teismas padarė aritmetinių klaidų, skaičiuodamas, kiek pajaus ir kada apmokėjo palikėjas, o kiek ir kada pajaus įsiskolinimo padengė ieškovė. Ieškovė įsigijo butą išimtinai už asmenines lėšas, kurias sumokėjo dar iki santuokos sudarymo, todėl įgytas butas buvo ne bendra sutuoktinių nuosavybė, o jos asmeninė nuosavybė. Ginčo buto dalis priklauso ieškovei ne bendrosios dalinės, o asmeninės nuosavybės teise, atsižvelgiant į pajaus įgijimo istoriją. Todėl teismai neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad įpėdinis (testamentinis paveldėtojas – palikėjo sūnus) teisėtai paveldėjo 1/2 buto dalį.

3. Teismai, pažeisdami įrodymo vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), netinkamai vertino įrodymus ir dėl to nepagrįstai nusprendė, kad byloje pateikta kooperatyvo buhalterinė pažyma nepatvirtina ieškovės sutuoktinio (palikėjo) pajaus dalies perleidimą ieškovei. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kad būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios visumos daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-368/2011). Kasacinis teismas išaiškino, kad kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šiuos prieštaravimus pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-421/2017). Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo nurodyta kasacinio teismo praktika, taip neatskleidė ginčo esmės. Priešingai nei ieškovė, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo tėvas neperleido savo dalies, bei paneigiančių ieškovės pateiktą pažymą, būtent, kad palikėjas mokėjo pajų savo vardu, bei nepateikė įrodymų, kada sumokėtas paskutinis įnašas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad kasaciniame skunde nenurodytas trečiasis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „Liepa“ ir jos adresas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti S. B. 702 (septynis šimtus du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 10 d. Artea banke mokėjimo nurodymu Nr. 0910154226522, kodas ZO67875.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė