2025-05-14 Nr. AB-8269-3-61-3-00186-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1891-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00186-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. R. M. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 24S73252 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi, uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2027 m. kovo 5 d., taip pat nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2027 m. kovo 5 d., nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pareiškėjas jokios nusikalstamos veikos neatliko, nebuvo teistas ir neteisėtai nekirto Lietuvos Respublikos sienų.

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai taikė Įstatymo bei 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) nuostatas. Taip pat neaišku, kuo remdamasis padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, tačiau įmonė nesuteikė pareiškėjui darbo vietos. Jis, gavęs leidimą laikinai gyventi, atvyko dirbti į Lietuvą, tačiau darbdavys nurodė, kad įmonėje pareiškėjui darbo nėra.

4. Pareiškėjas neskundė Migracijos departamento sprendimo, kuriuo buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, kadangi darbdavys negalėjo suteikti pareiškėjui darbo vietos, todėl pareiškėjas nedirbo Lietuvoje pagal jam išduotą leidimą laikinai gyventi pas konkretų darbdavį, kurio pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

5. Pareiškėjas nėra susipažinęs su skundžiamo Sprendimo turiniu, todėl nežino ir negali pasisakyti dėl atsakovo argumentų, kuriais remiantis buvo nurodyta, jog pareiškėjas kelią kažkokią grėsmę Lietuvos saugumui. Akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir neleisdamas susipažinti su jo turiniu, pažeidė pareiškėjo teises. Jeigu atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas kelią grėsmę Lietuvai vien dėl to, jog jo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas, toks atsakovo sprendimas yra neteisėtas. Atsakovas suabsoliutino savo teisę priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir kitas ES šalis. Įstatymas įtvirtina tik teisę, o ne pareigą visais atvejais, kai panaikinamas leidimas laikinai gyventi, nustatyti minėtą ribojimą. Pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų. Taigi priimtas skundžiamas Sprendimas yra neproporcingas, t. y. atsakovas akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas.

6. Pranešime nurodoma, kad uždraudus pareiškėjui atvykti į Lietuvą yra įtraukiamas perspėjimas į SIS. Iš pateikto pranešimo neaišku, kokiais teisės aktais remiantis atsakovas priėmė tokį sprendimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, grindžiamas to asmens keliama grėsme nacionaliniam saugumui, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos SIS (žr., 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024). Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl perspėjimo įtraukimo į SIS, kadangi nebuvo nustatyta jokia pareiškėjo keliama grėsmė.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad asmeniui visgi neturėtų būti ribojama teisė pasirinkti darbdavį, darbdaviui taip pat neturėtų būti ribojama teisė pasirinkti darbuotoją, todėl vien darbo sutarties nutraukimas arba jos nepasirašymas negali sukelti asmeniui tokių padarinių, dėl kurių būtų ribojamas jo judėjimas visoje ES.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2024 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S48386 panaikinti asmeniui 2023 m. spalio 31 d. išduotą leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo), nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir asmuo neatvyko dirbti. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad Lietuvos Respublika anksčiau jam nebuvo išdavusi leidimų laikinai gyventi ar vizų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos (toliau – ir Sodra) duomenimis, pareiškėjas Lietuvos įmonėse nedirbo. Gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje asmuo yra deklaravęs nuo 2024 m. vasario 26 d. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė skundžiamą Sprendimą.

10. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pranešimas apie ginčijamą Sprendimą buvo išsiųstas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir NAS taisyklės) 20 punktu.

11. Migracijos departamentas surinko ir išanalizavo visą su pareiškėju susijusią ir prieinamą informaciją. Buvo atsižvelgta į anksčiau turėtus leidimus laikinai gyventi ir vizas, kad pareiškėjas, 2023 m. lapkričio 23 d. per išorės paslaugų teikėją Šri Lankoje atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, neatvyko į UAB „Transfastic“ (toliau – ir Bendrovė) įsidarbinti, todėl konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kuriame nurodė, jog ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (5 metai) ir nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi, tai, kad jis savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pagal Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktą pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis laikotarpis, atsakovo vertinimu, yra proporcingas.

12. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, atsakovo vertinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Atsižvelgus į tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS. Atsakovo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad nebuvo vertintos individualios, su juo susijusios, aplinkybės priemonės adekvatumo, proporcingumo atžvilgiu, nepateikti tai pagrindžiantys įrodymai.

13. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus tai, kad yra panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

II. 14. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Sprendimą, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

15.1. pareiškėjas 2023 m. liepos 20 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (prašymas teikiamas darbdavio UAB „Transfastic“).

15.2. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S48386, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760303826, galiojantį iki 2025 m. spalio 31 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

15.3. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 6 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 m.); įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 m.).

16. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, jog atsakovas suabsoliutino savo teisę priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir kitas ES šalys. Įstatymas tik numato teisę, todėl Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nėra proporcingas. Teismas pažymėjo, kad Įstatymas nenustato imperatyvo, esant panaikintam leidimui laikinai gyventi, priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje.

17. Teismas atkreipė dėmesį, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas nustačius, kad Migracijos departamentas 2024 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Bendrovė darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė, pareiškėjas į Lietuvą neatvyko. Tačiau, teismo įsitikinimu, vien šios aplinkybės, kurios buvo nurodytos Sprendime dėl leidimo bei aplinkybės, kurias atsakovas nurodė skundžiamame Sprendime, nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, nepatikimas ar piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, kaip kad atsakovas nurodo atsiliepime į skundą. Vien tai, kad užsienietis nesudarė darbo sutarties, neleidžia daryti išvados, jog jis piktnaudžiavo procedūromis ar pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Be to, pareiškėjas nurodė, jog iš darbdavio buvo gauta informacija, kad jis negali suteikti pareiškėjui darbo vietos, todėl sutartis nebuvo sudaryta.

18. Teismas darė išvadą, jog Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, nes jis yra visiškai nemotyvuotas, iš esmės nurodant tik aplinkybę, kad pareiškėjas neįsidarbino Bendrovėje. Migracijos departamentas formaliai vertino pareiškėjo situaciją, todėl nepagrįstai nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

19. Nagrinėdamas Sprendimo dalį, kuria įvestas perspėjimas į SIS sistemą, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog pareiškėjo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas, kad jis kelia grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui, ar dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti ES ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Teismo vertinimu, Sprendimas nėra individualizuotas, jame nėra objektyvių motyvų, todėl pareiškėjo atveju negalima daryti išvados, jog perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimas į SIS yra adekvatus ir būtinas, todėl atsakovas nepagrįstai įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

III. 20. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, nes pareiškėjas su Bendrove darbo sutarties nesudarė, o teikdamas prašymą pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Šio sprendimo pareiškėjas neapskundė, taigi jame nurodytos aplinkybės (darbo sutarties nesudarė, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis) yra nustatytos ir nenuginčytos. Ginčijamo Sprendimo priėmimo momentu pareiškėjo atžvilgiu priimtas Sprendimas dėl leidimo galiojo, o tai atitiko Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies sąlygą, taigi Migracijos departamentas turėjo teisę spręsti klausimą dėl draudimo atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką.

22. Migracijos departamentas atsižvelgė į tai, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta, duomenų, jog pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką nėra, o gyvenamąją vietą deklaravo jau po leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Nei atsakovui, nei teismui nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys apie pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką ir tikslą dirbti Lietuvoje. Siekdamas paneigti Sprendime dėl leidimo nustatytas aplinkybes ir išvengti nepalankaus sprendimo dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo, jis turėjo objektyvias sąlygas nuo darbo sutarties nesudarymo momento pateikti Migracijos departamentui objektyvius duomenis apie susiklosčiusią situaciją ir teikti prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi arba skundą dėl minėto sprendimo.

23. Piktnaudžiavimą migracijos procedūromis įrodo ir pareiškėjo Įstatymo nuostatų nesilaikymas. Visų pirma, pareiškėjas pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, sužinojęs, jog darbdavys nesudarys darbo sutarties, turėjo pareigą kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau to nepadarė. Antra, panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, jis leidimo negrąžino, o toliau juo naudojosi. Kaip parodo 2024 m. balandžio 12 d. gauta Slovakijos kompetentingos institucijos M forma, pareiškėjas Slovakijoje bandė naudoti Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi kaip dokumentą, kuris įteisintų jo buvimą Šengeno erdvėje. Tokie pareiškėjo veiksmai pagrindžia atsakovo išvadą, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

24. Sprendime yra pažymėta, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl vertintina, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią.

25. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, o pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių aplinkybių, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką taip esmingai suvaržytų pareiškėjo teises, kad galėtų būti vertinamas kaip neproporcingas. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje negyveno, socialinių-ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos neturi, taigi draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingas.

26. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

27. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas nesiuntė jam skundžiamo Sprendimo, taip pat jis nebuvo supažindintas su sprendimu, kuriuo buvo panaikintas leidimai laikinai gyventi. Dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo į atsakovą kreipėsi pareiškėjo darbdavys, todėl visa informacija buvo siunčiama darbdaviui, o ne pareiškėjui. Be to, Sprendimas nebuvo priimtas tuo pagrindu, kad jis neteisėtai nuvyko į kitą Europos Sąjungos šalį.

28. Vien tai, kad buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi ir šis sprendimas nebuvo apskųstas, nesudaro pagrindo palikti galioti skundžiamą Sprendimą. Įstatymas nustato teisę, bet ne pareigą Migracijos departamentui, panaikinus leidimą laikinai gyventi, nustatyti draudimo atvykti į Lietuvą terminą. Toks atsakovo Sprendimas yra neteisingas, nelogiškas ir neproporcingas. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo, pagal kurį valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

29. Pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai, jis elgėsi sąžiningai, neskundė Sprendimo dėl leidimo, nepiktnaudžiavo teismo procesu ir galimybe ilgiau turėti galiojantį leidimą laikinai gyventi.

30. LVAT panašaus pobūdžio bylose yra nurodęs, jog vien leidimo laikinai gyventi panaikinimas (neatvykus dirbti, nesudarius darbo sutarties ir pan.), negali būti pagrindas asmeniui nustatyti minėtus ribojimus, kurie buvo nustatyti pareiškėjui skundžiamu Sprendimu.

31. Be to, skundžiamu Sprendimu atsakovas įtraukė perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ES, nenustatęs pareiškėjo grėsmės ir nepriėmęs atskiro administracinio akto.

32. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose, todėl nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 24S73252, kuriuo pareiškėjui užrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus) ir įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Byloje nustatyta, kad 2023 m. spalio 31 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Nustatęs, kad pareiškėjas, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su UAB „Transfastic“ nesudarė, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, 2024 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 24S48386 panaikino leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

35. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad asmens leidimas buvo panaikintas, į tai, kad Lietuvos Respublika anksčiau pareiškėjui nebuvo išdavusi leidimų laikinai gyventi ar vizų, jis Lietuvos įmonėse nedirbo ir neatvyko į Bendrovę įsidarbinti, konstatavo, jog asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kuriame nurodė, jog ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Atsakovas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, taip pat į tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, padarė išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, todėl nusprendė įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėn. (3 metus) nuo Sprendimo priėmimo dienos.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Migracijos departamento Sprendimą, spręsdamas, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją; Sprendime nebuvo nustatyta kitų aplinkybių, kurios sudarytų Įstatyme nustatytą pagrindą taikyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; Sprendimas nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, jame nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis pagrįstų motyvų, kodėl pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti ir įtrauktas perspėjimas į SIS yra adekvatus ir būtinas.

37. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė visas su byla susijusias aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančią medžiagą ir nepagrįstai Sprendimą vertino kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas, vertindamas su leidimo laikinai gyventi panaikinimu susijusias aplinkybes, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė migracijos procedūras, Migracijos departamentas tinkamai įvykdė savo pareigą ištirti faktines aplinkybes ir jas argumentuoti, atsižvelgė į visus svarbius veiksnius, kurie turėjo reikšmės priimant Sprendimą, bei tinkamai išdėstė faktines aplinkybes ir Sprendimo motyvus.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl draudimo atvykti

39. Įstatymo 133 straipsnio, reglamentuojančio draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, 1 dalyje yra nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

40. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktas nustato, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 str. 1 d. 2 arba 8 p.), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

41. Aiškindamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

42. LVAT yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

43. LVAT laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

44. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo motyvų, pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams, kadangi buvo panaikintas asmens leidimas laikinai gyventi ir įvertinus faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą, t. y. kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pareiškėjas Bendrovėje neįsidarbino), tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Iš šio Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi Sprendime dėl leidimo nustatytomis aplinkybėmis.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje yra pažymėta, jog tai, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, apskritai nepradėjo dirbti įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, taip pat duomenys dėl pareiškėjui mokėto / nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025). Nagrinėjamu atveju vien faktinė aplinkybė, kad užsienietis nesudarė darbo sutarties su jį kvietusiu darbdaviu, vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo šiuo aspektu.

46. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame Sprendime nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nenustačius Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo, darytina išvada, kad susiklosčiusios faktinės aplinkybės neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto taikymo sąlygų, kai asmeniui taikomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

47. Byloje nėra duomenų, kad per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos užsieniečiui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Taigi nėra pakankamo ir objektyvaus pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nelaikytinas proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovo Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Dėl perspėjimo įvedimo į SIS

48. Sprendimu taip pat buvo nuspręsta į SIS įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS buvo priimtas vadovaujantis SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu bei NAS taisyklių 15 punktu.

49. Pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

50. SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte yra nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. SIS II reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

51. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis, o tai, atsakovo vertinimu, reiškia, kad ir ateityje pareiškėjas gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje ir ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS II reglamento 24 straipsnyje nėra numatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jeigu užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.

52. LVAT yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

53. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nėra priėmęs administracinio sprendimo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, Sprendime taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime nėra motyvų ir dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio (pareiškėjo) asmeninių aplinkybių bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinių vertinimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas, galbūt pasinaudodamas išduotu Leidimu išvyko gyventi ar dirbti į Slovakijos Respubliką, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankama konstatuoti perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog šią aplinkybe atsakovo nesirėmė priimdamas skundžiamą Sprendimą ir nurodė tik apeliaciniame skunde. Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024; 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1357-525/2025; kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo Sprendimo dalis įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS II reglamento 21 straipsnio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino šią Sprendimo dalį.

54. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus, todėl, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė