2017-11-21 Nr. CB-10433-2-55-3-00371-2016-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. e3K-3-451-687/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00371-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.3.8; 3.6.1.3.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Taminsko ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendrovės „Aberdeen Investments Trading Limited“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės „Aberdeen Investments Trading Limited“ ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškovės teisę atsisakyti kasacinio skundo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 349 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 3 900 000 Eur dydžio skolą, atsiradusią iš paskolos sutarties, ir procesines palūkanas.

3. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. lapkričio 8 d. su atsakovu sudarė paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią ji įsipareigojo atsakovui suteikti 3 000 000 Eur paskolą, o atsakovas – Paskolos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais paskolą grąžinti bei sumokėti 30 proc. dydžio palūkanas. Pagal Paskolos sutartį atsakovas 2008 m. lapkričio 20 d. turėjo sumokėti ieškovei visas palūkanas už gautą paskolą, t. y. 900 000 Eur, o iki 2009 m. kovo 25 d. grąžinti ieškovei visą paskolos sumą. Paskolos grąžinimo terminas pasibaigęs, o atsakovas nevykdo kilusių prievolių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 3 900 000 Eur už akcijų atpirkimą pagal sutartį dėl akcijų pirkimo–pardavimo su atpirkimo pareiga (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis), 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9416 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat tenkino ieškovės prašymą atsiimti prašymą dėl P. M. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šį prašymą palikdamas nenagrinėtą.

5. Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 15 d. šalys sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį. Šios sutarties įžanginėje dalyje užfiksuota, kad pardavėjui (atsakovui), kuris yra gavęs iš pirkėjos (ieškovės) 3 000 000 Eur paskolą, kurios sutartu laiku (2009 m. kovo 25 d.) negrąžino ir nesumokėjo sutartų palūkanų (900 000 Eur), priklauso 3100 akcijų, kas sudaro 100 proc. visų UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ akcijų. Ginčas byloje kilo dėl skirtingo sutarčių aiškinimo, nes ieškovė teigia, jog Pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta siekiant užtikrinti prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymą, o atsakovas mano, kad Pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė nusipirko iš atsakovo bendrovės akcijas, o į akcijų įsigijimo kainą šalys įskaitė atsakovo skolą ieškovei pagal Paskolos sutartį, todėl jis mano esąs nebeskolingas ieškovei, nes jo prievolės pasibaigė įskaitymu.

6. Teismas konstatavo, kad šalių sudarytoji Pirkimo–pardavimo sutartis neatitinka įstatymo sampratos, nes šioje sutartyje nustatyta ne pardavėjo teisė, bet pareiga atpirkti akcijas. Todėl teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad Pirkimo–pardavimo sutartimi šiuo atveju buvo tik užtikrintas Paskolos sutarties įvykdymas. Teismo vertinimu, iš esmės šalys sudarė naują sutartį, kuria už tam tikrą papildomą mokestį buvo pratęstas paskolos sumokėjimo terminas, atitinkamam laikui perleidus bendrovės akcijas paskolos davėjui, paskolos gavėjui įsipareigojus akcijas atpirkti. Teismas pažymėjo, kad šalių sudaryta sutartis neprieštarauja įstatyme nustatytiems draudimams, todėl yra galiojanti ir vykdytina.

7. Teismas pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog ieškovė pateikė reikalavimą dėl sumos, apskaičiuotos ne pagal atpirkimo sutartyje numatytą atpirkimo kainą, priteisimo, o prašė priteisti skolą ir palūkanas pagal paskolos sutartį, laikytina jos pačios apsisprendimu pareikšti būtent tokio dydžio reikalavimą.

8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, panaikino atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

9. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieškovei 3 900 000 Eur ne kaip skolos pagal Paskolos sutartį grąžinimą, o kaip akcijų atpirkimo prievolės pagal Pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymą, t. y. kaip akcijų atpirkimo kainą, iš esmės pakeitė ieškinio reikalavimą ir nurodytą sumą priteisė visiškai kito santykio, nei nurodė pati ieškovė, pagrindu, taip peržengdamas pareikšto ieškinio ribas. Pripažinusi pirmiau nurodytą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą priteisti ieškinyje nurodomą sumą pagal Pirkimo–pardavimo sutartį peržengiančiu ieškinio ribas, taigi neteisėtu ir nepagrįstu, kolegija nagrinėjo, ar šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį pagal jos nurodytas reikalavimo ribas ir išdėstytą faktinį pagrindą.

10. Kolegija pažymėjo, kad Pirkimo–pardavimo sutarties preambulėje buvo nurodyta, jog iki šios dienos pardavėjas (atsakovas) nėra sumokėjęs pirkėjai (ieškovei) pagal Paskolos sutartį mokėtinų palūkanų bei dėl radikaliai pasikeitusios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje nebeturi galimybių grąžinti visos paskolos sumos pirkėjai, todėl, vadovaujantis šios sutarties sąlygomis bei nuostatomis ir remiantis joje pateiktomis garantijomis bei pareiškimais, pardavėjas ketina parduoti bei perduoti pirkėjai nuosavybės teise, o pirkėja pageidauja iš pardavėjo įsigyti nuosavybės teise bendrovės akcijas, bei, vadovaujantis šios sutarties sąlygomis ir nuostatomis bei remiantis joje pateiktomis garantijomis ir pareiškimais, pardavėjas įsipareigoja atpirkti pirmiau nurodytas ir šia sutartimi pirkėjai parduotas akcijas.

11. Lingvistiškai ir sistemiškai išanalizavusi Pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis), teisėjų kolegija sutiko su atsakovo pozicija, kad, jam pardavus ieškovei bendrovės akcijas, jo prievolė grąžinti paskolos sumą ir palūkanas pagal 2007 m. lapkričio 8 d. Paskolos sutartį pasibaigė. Kolegija nurodė, kad prievolės, kilusios būtent iš Paskolos sutarties, tinkamas įvykdymas buvo siejamas ne su Pirkimo–pardavimo sutarties 2.4 punkte atskirai ir nedviprasmiškai įtvirtinta atsakovo pareiga atpirkti akcijas, o su šios sutarties 2.1 punkte įtvirtinta atsakovo pareiga parduoti ieškovei akcijas. Taip pat kolegija pažymėjo, jog Pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta frazė „bei įsipareigoja įvykdyti kitus šioje sutartyje nustatytus savo įsipareigojimus“, skirtingai nei bando interpretuoti ieškovė, lingvistiškai susijusi su pačia pirkėja (ieškove), o ne su pardavėju ir jo pareiga atpirkti akcijas, kuri, kaip jau minėta, yra išdėstyta visiškai kitame punkte ir į kurią jokios nuorodos 2.5 punkte nepateikta.

12. Teisėjų kolegija sprendė, kad šalys susitarė, jog ieškovės pagal Paskolos sutartį gautinos sumos iš atsakovo yra įskaitomos kaip bendrovės akcijų pirkimo kaina ir jokių papildomų mokėjimų pirkėja pagal šią sutartį už akcijų pirkimo kainą pardavėjui nebemoka. Kolegija pažymėjo, kad ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, neva pats atsakovas patvirtino, kad Pirkimo–pardavimo sutartis yra tik Paskolos sutarties užtikrinimas, nepagrįsti, kadangi byloje esantis 2016 m. balandžio 8 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtinta priešingą aplinkybę, t. y. kad atsakovas, teikdamas paaiškinimus vyresniajai tyrėjai, aiškiai pasakė, jog šalys sutarė skolos grąžinimo klausimą išspręsti taip, kad atsakovas parduos ieškovei UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ akcijas ir bus laikomas nebeskolingu pagal Paskolos sutartį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas, pažeisdamas novacijos instituto aiškinimą, nepagrįstai nusprendė, kad, atsakovui Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavus akcijas ieškovei, jo prievolė grąžinti paskolą su palūkanomis pasibaigė. Pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo įtvirtinta šalių valia pakeisti vieną prievolę kita, t. y. pakeisti prievolę atsakovui grąžinti ieškovės naudai skolą pagal Paskolos sutartį prievole atsakovui perduoti akcijas ieškovės nuosavybėn. Novacija nėra preziumuojama, ji turi būti neabejotinai išreikšta, nors apeliacinės instancijos teismas preziumavo įvykus novaciją tarp ieškovės ir atsakovo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą novacijos instituto aiškinimo ir taikymo praktiką novacija turi būti aiškiai ir neabejotinai išreikšta, novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita bei, esant ginčui dėl įvykusios novacijos, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, jog novacija įvyko.

13.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentą, jog Pirkimo–pardavimo sutartis yra paskolos sutarties užtikrinimas, taip pažeisdamas šalių teisę laisvai susitarti dėl sutarties sąlygų. Pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta dėl atsakovo prievolės grąžinti skolą ieškovei ir, nors tiesiogiai nėra įtvirtinta, tai patvirtina tiek Pirkimo–pardavimo sutarties preambulė, tiek kiti jos punktai. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą sutarties laisvės instituto aiškinimo ir taikymo praktiką šalys gali sudaryti ir CK nenustatytas sutartis bei laisvai susitarti dėl bet kokių sutarčių sąlygų, taip pat sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų, taip pat susitarti dėl to, jog, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1., 2.5. punktai bei preambulės 3 punkto nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai liudija, kad Pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta būtent dėl prievolės atsakovui grąžinti skolą ieškovės naudai pagal Paskolos sutartį. Atsižvelgiant į Pirkimo–pardavimo sutarties dalyką, esmę, tikslą bei jos nuostatų visumą, ši sutartis yra identiškas ekvivalentas Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtintam finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimui.

13.3. Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos sisteminio sutarčių aiškinimo praktikos, pagal kurią tas pats teisinis santykis gali kilti iš kelių sutarčių bei būti reguliuojamas kelių sutarčių, taip pat kad keliomis prievolėmis gali būti nustatytas tos pačios prievolės dalykas. Aiškinant tokį teisinį santykį, būtina remtis sutarčių ir jų nuostatų visetu. Pirkimo–pardavimo sutartis, kaip finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimo identiškas ekvivalentas, pagal savo pobūdį, esmę, tikslą bei prigimtį yra prievolės atsakovui grąžinti skolą ieškovės naudai pagal Paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo funkciją atliekantis sandoris.

14. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, priimti papildomą įrodymą – 2013 m. gruodžio 31 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1. Ieškovė kasaciniu skundu nepagrįstai Pirkimo–pardavimo sutartį nagrinėjamoje situacijoje aiškina plačiau nei tik kaip įvykusį akcijų pirkimo–pardavimo sandorį. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktas patvirtina, kad Paskolos sutarties įvykdymas buvo susietas su akcijų perleidimu ir atsakovo skolos ieškovei pagal Paskolos sutartį įskaitymu į akcijų pirkimo kainą. Šalims nusprendus taikyti įskaitymą, laikytina, kad paskola yra grąžinta ir paskolos teisiniai santykiai pasibaigė. Atsakovas, suprasdamas, kad turi gintis nuo ieškovės reikalavimų dėl skolos priteisimo pagal Paskolos sutartį, byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose rėmėsi Pirkimo–pardavimo sutartimi tiek, kiek tai buvo reikalinga tarp šalių buvusiam paskolos santykių pasibaigimui pagrįsti, t. y. akcentavo šios sutarties nuostatas būtent dėl įskaitymo taikymo.

14.2. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas taikė novacijos institutą, nes teismas šio instituto neanalizavo ir netaikė. Nors jau esant sudarytai Paskolos sutarčiai vėliau buvo sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau pastaroji Paskolos sutarties nepakeitė, o dėl atsakovo parduodamų akcijų leido atlikti įskaitymą ir visiškai atsiskaityti pagal Paskolos sutartį. Šalims nusprendus taikyti įskaitymą ir daugiau neatlikti jokių papildomų mokėjimų, laikytina, kad atsakovas įvykdė savo prievolę grąžinti paskolą, paskolos santykiai pasibaigė įskaitymo, tačiau ne novacijos pagrindu ir ieškovė reikalavimo teisės pagal Paskolos sutartį neturi.

14.3. Pirkimo–pardavimo sutartis nėra Paskolos sutarties užtikrinimas bei negali būti aiškinama remiantis Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo analogija, kadangi šis įstatymas taikomas finansinio užtikrinimo susitarimams, pagal kuriuos užstato davėjas ir užstato gavėjas yra šiame įstatyme nurodyti subjektai, pavyzdžiui, bankai, finansų įstaigos, valstybės valdžios institucijos ir pan., tačiau nei ieškovė, nei atsakovas į šių subjektų kategoriją nepatenka. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo savarankiškas sandoris, sukeliantis jo šalims teisines pasekmes. Pagal Pirkimo–pardavimo sutartį nupirktas 100 procentų UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ akcijų ieškovė valdė, naudojo ir jomis disponavo, t. y. turėjo absoliučią nuosavybės teisę.

15. 2017 m. spalio 23 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl kasacinio skundo atsisakymo, kuriuo pareiškė, kad atsisako byloje paduoto kasacinio skundo, ir pažymėjo, kad jai žinomi kasacinio skundo atsisakymo teisiniai padariniai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių teisės atsisakyti kasacinio skundo

16. Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, ar reikalinga jų teisminė gynyba. Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Vadovaujantis CPK 349 straipsnio 1 dalimi kasatorius turi teisę atsisakyti paduoto kasacinio skundo iki dalyvaujančių byloje asmenų kalbų pabaigos teismo posėdyje, o rašytinio proceso metu – iki teismo posėdžio pradžios. Vėliau atsisakyti kasacinio skundo negalima. Nagrinėjamu atveju byla kasaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo paduotas iki paskirto teismo posėdžio pradžios, todėl laikytina, jog teisę atsisakyti kasacinio skundo ieškovė įgyvendino laiku.

17. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos šalių teisės, tarp jų ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Nurodyta norma taikytina ir kasaciniame procese, nes, pagal CPK 340 straipsnio 5 dalį, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi šio Kodekso 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms.

18. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime (CPK 59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl kasacinio skundo atsisakymo ieškovės vardu pateikė advokatė Reda Kurlavičienė. Byloje esanti ieškovės bei advokatų L. Jako ir R. Kurlavičienės profesinės bendrijos „Adlex“ teisinių paslaugų sutartis patvirtina, kad advokatė R. Kurlavičienė yra įgaliota atstovauti ieškovei visuose Lietuvos Respublikos teismuose visose civilinėse bylose su visomis teisėmis, įstatymo suteiktomis ieškovui, tarp jų ir teise atsisakyti pareikštų pareiškimų, ieškinių reikalavimų, skundų (teisinių paslaugų sutarties 1.2, 1.4 punktai).

19. Teisės atsisakyti kasacinio skundo įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso. Kasacinio skundo atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti kasacinį procesą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima kasacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 349 straipsnio 3 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės pateiktas kasacinio skundo atsisakymas prieštarauja įstatymams ar pažeidžia jos ir (ar) kitų asmenų teises bei interesus, taip pat nenustatytas ir viešojo intereso gynimo poreikis.

21. Ši byla yra elektroninė, todėl prisijungus prie Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (EPP) yra galimybė nuolat stebėti bylos eigą, gauti įvairius procesinius dokumentus. Iš atsakovo pateikto atsiliepimo matyti, kad jam atstovauja advokatas Justinas Borevičius, kuris, LITEKO duomenimis, yra prisijungęs prie EPP, taigi turi galimybę gauti visus šios bylos procesinius dokumentus, įskaitant ir pareiškimą dėl kasacinio skundo atsisakymo. Prieštaravimų dėl pareiškimo dėl kasacinio skundo atsisakymo nepateikta.

22. Ieškovei atsisakius kasacinio skundo, liks nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 29 d. sprendimas atmesti ieškinį, kuris yra naudingas atsakovui, pateikusiam atsiliepimą į kasacinį skundą ir prašiusiam pirmiau nurodytą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Iš pareiškimo dėl kasacinio skundo atsisakymo turinio matyti, kad ieškovei teisiniai kasacinio skundo atsisakymo padariniai yra žinomi, t. y. kad atsisakius kasacinio skundo byla nutraukiama (CPK 349 straipsnio 2 dalis), kasacine tvarka byla dėl to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties gali būti nagrinėjama tik vieną kartą, o pakartotiniai kasaciniai skundai dėl to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties negalimi (CPK 340 straipsnio 3 dalis).

24. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad kliūčių priimti ieškovės pareikštą kasacinio skundo atsisakymą nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Ieškovei atsisakius kasacinio skundo, pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį jai grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas 11 250 Eur žyminis mokestis (žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiai advokatų L. Jako ir R. Kurlavičienės profesinei bendrijai „Adlex“).

26. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Byloje nėra duomenų apie šalių patirtas dėl pateikto kasacinio skundo išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

27. Kasaciniame teisme patirta 4,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 94 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Priimti ieškovės bendrovės „Aberdeen Investments Trading Limited“ (j. a. k. 513602) kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakymą ir kasacinį procesą nutraukti.

Grąžinti iš valstybės biudžeto advokatų L. Jako ir R. Kurlavičienės profesinei bendrijai „Adlex“ (j. a. k. 300645737) už ieškovės bendrovės „Aberdeen Investments Trading Limited“ kasacinį skundą sumokėtą 11 250 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš ieškovės bendrovės „Aberdeen Investments Trading Limited“ (j. a. k. 513602) 4,21 Eur (keturis Eur 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Algirdas Taminskas

Donatas Šernas