2022-05-26 Nr. AB-13796-4-39-3-00138-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2703-602/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00138-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete R. A. A. prisistačiusiam asmeniui, jos atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete R. A. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliete R. A. A. prisistačiusiam asmeniui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliete R. A. A. prisistačiusiam asmeniui (toliau – ir Užsienietė) skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminą iki 2022 m. liepos 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. Teikime nurodyta, kad Užsienietė pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d., veikdama didelėje asmenų grupėje, nepateikė asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pateikė prašymą suteikti prieglobstį bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimu buvo apgyvendinta Centre. Departamentas nagrinėja Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį bendra tvarka, Užsienietė turi prieglobsčio prašytojos statusą, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas.

3. Teikime taip pat nurodyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 5 d. sprendimu sulaikė Užsienietę trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, Užsienietė su sprendimu nesutiko ir jį apskundė, tačiau skundas atmestas.. Departamentas 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsienietei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), Užsienietė su sprendimu nesutiko, jį apskundė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimu Užsienietei skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, šios alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatant iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu Užsienietei taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. balandžio 5 d.

4. VSAT pažymėjo, kad Užsienietė šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas dėl jos prašymo nėra priimtas, prieglobsčio motyvai nėra galutinai išaiškinti. Sprendime dėl prieglobsčio nesuteikimo nustatyta, kad Užsienietė nenurodė galimos grėsmės jos gyvybei, esminė priežastis, kad neturės kur gyventi, neturės galimybės mokytis, taip pat Užsienietė nenurodė konkrečių grėsmių jos gyvybei. Minėtos aplinkybės suponuoja, kad turėdama galimybę laisvai judėti, Užsienietė gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, suvokdama tai, kad įsiteisėjus Departamento sprendimui bus privalomas išsiuntimo procedūros vykdymas.

5. Užsienietė teismo posėdyje nesutiko su teikimu, nurodė, kad negali grįžti dėl asmeninių priežasčių. Užsienietės atstovas prašė taikyti švelnesnę priemonę be judėjimo laisvės apribojimo.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu VSAT teikimą tenkino – pratęsė Užsienietei skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminą iki 2022 m. liepos 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

7. Teismas nustatė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 5 d. sprendimu sulaikė Užsienietę Centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, Užsienietė su sprendimu nesutiko ir jį apskundė, bet skundas atmestas. Departamentas 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsienietei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), Užsienietė su sprendimu nesutiko, jį apskundė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimu Užsienietei skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, šios alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatant iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu Užsienietei taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminas pratęstas iki 2022 m. balandžio 5 d.

8. Teismas sprendė, jog Užsienietė turi prieglobsčio prašytojos statusą, galutinis procesinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas. Teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietė nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, kadangi neturi asmens dokumento, todėl yra pagrindas manyti, jog ji gali pasislėpti, bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nesulaukusi galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje. Aptartos aplinkybės sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindas Užsienietei nėra išnykęs ar pasikeitęs.

9. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesius (išskyrus atvejus, kai nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba negaunami duomenys išsiuntimui). Iš bylos duomenų nustatyta, kad Užsienietė yra faktiškai sulaikyta nuo 2021 m. liepos 5 d., tačiau nėra priimtas galutinis įsiteisėjęs Departamento sprendimas, taip pat nėra reikiamų dokumentų galimam išsiuntimui iš valstybės teritorijos. Užsienietė kategoriškai nesutinka grįžti į kilmės valstybę. Byloje taip pat nustatyta, jog Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be teisę atvykti ir būti Lietuvoje patvirtinančių dokumentų, todėl, teismo vertinimu, kyla pernelyg didelė rizika, kad Užsienietė gali pabėgti iš apgyvendinimo vietos, o kartu ir iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra būtinas ir proporcingas, siekiant užtikrinti Užsienietės buvimą Lietuvos Respublikoje, taip pat jos ir valstybės interesų pusiausvyrą

III. 10. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sutrumpinti jos apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo.

11. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Sulaikymo termino pratęsimas prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui, yra neproporcinga ir nepagrįsta sankcija, kurios skyrimui nėra pagrindo.

11.2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

11.3. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

11.4. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas.

11.5. Netaikyti judėjimo ribojimų ir sutrumpinti apgyvendinimo terminą būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Departamento, tiek ir Užsienietės interesus.

12. VSAT atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

13. VSAT atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

13.1. Remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietė, būdama pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir ji turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jos asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjimas atvykstant į Europos Sąjungą vienareikšmiai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

13.2. Pabrėžtina, kad Užsienietė, siekdama pakliūti į Europos Sąjungą, iš kilmės šalies išvyko į (duomenys neskelbtini) ir nelegalių migrantų grupėje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Toks jos elgesys akivaizdžiai nevertintinas kaip apdairus, todėl, sudarius Užsienietei galimybes savarankiškai išvykti už jai skirtos gyvenamosios vietos Centre ribų, kiltų nepagrįsta rizika jos egzistencijai (nepažįstama aplinka ir vietovė, vietinių ar tarptautinių kalbų nemokėjimas, bendravimo įgūdžių neturėjimas ir pan.), t. y. prieštaravimas esminėms Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms ir tikslams.

13.3. Jeigu Užsienietei būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kiltų akivaizdi rizika, jog ji, žinodama apie Departamento sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir siekį išsiųsti į kilmės šalį, pasišalins iš Centro, siekdama nelegaliai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiais savo veiksmais sukeldama ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse bet ir keldama tiesioginį, realų pavojų sau pačiai.

13.4. Taip pat pažymėtina, kad nepriklausomai nuo apribotos galimybės laisvai judėti, apeliantei VSAT užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos – apgyvendinimas šiltose patalpose, visavertis maitinimas, medicininė priežiūra, ugdymas, galimybės sportuoti, bendrauti su savo bendrataučiais, organizuojami laisvalaikio renginiai, todėl apeliantės teiginiai, kad tik visiškai neribojant jos laisvės ji turės galimybę tinkamai pasirūpinti savimi neatitinka tikrovės.

14. Užsienietė 2022 m. gegužės 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus.

15. Užsienietė papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog:

15.1. Dar 2021 m. liepos-rugpjūčio mėn. vykusiame bylos nagrinėjime Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme buvo paaiškinta, kad Užsienietė nemoka rašyti lotyniškomis raidėmis (tik arabų kalba), todėl ji pati nerašė savo asmenvardžio. Tai padarė vertėjas ar pareigūnai, o pati Užsienietė negalėjo užrašytų duomenų patikrinti ir pataisyti.

15.2. Buvo susisiekta su Užsienietės šeimos nariais, kurie jos atstovei advokatei atsiuntė paso kopiją. Nurodytina, kad Užsienietės paso kopija buvo pateikta kartu su 2021 m. liepos 26 d. apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. VSAT asmens byloje minėta kopija iki šiol nėra matoma, VSAT nurodant, kad Užsienietė nebendradarbiauja ir pateikė tik tapatybės kortelės kopiją.

15.3. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti išvados, jog Užsienietė nebendradarbiauja.

15.4. Apgyvendinimas Centre, ribojant judėjimo laisvę faktiškai yra sulaikymas, t. y. sulaikyti asmenys taip pat gali judėti tik to sektoriaus ribose, kuriame yra apgyvendinti, o ne visoje Centro teritorijoje, sektorius aptvertas tvora, susitikti su kituose sektoriuose gyvenančiais asmenimis neturi teisės (tik per tvorą), su teisininkais – tik gavus administracijos leidimą, judėjimas ribojamas sulaikytųjų korpuso teritorijos riba, zona nuolat prižiūrima pareigūnų. Vienintelis skirtumas – sulaikyti asmenys gyvena pastate, o tie asmenys, kuriems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė ar apgyvendinimas Departamento sprendimu, ribojant judėjimo laisvę – konteineriuose, tačiau pati judėjimo laisvės ribojimo apimtis iš esmės nesiskiria.

15.5. Atsižvelgus į faktines aplinkybes bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laikytina, kad pratęsus alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri faktiškai yra sulaikymas – sulaikymas viršytų metų laikotarpį, kas negali būti pripažįstama proporcinga ir teisėta priemone.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje kilo ginčas dėl Užsienietei skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, nurodė, kad kyla pernelyg didelė rizika, jog Užsienietė gali pabėgti iš apgyvendinimo vietos, o kartu ir iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro teikimą tenkino – pratęsė Užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminą nuo iki 2022 m. liepos 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

18. Užsienietė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju neproporcinga ir nebūtina varžyti jos laisvę judėti ilgiau kaip 6 mėnesius, todėl yra pagrindas arba sutrumpinti laikino apgyvendinimo terminą, arba (ir) netaikyti judėjimo apribojimo.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

21. Byloje nustatyta, kad Užsienietė buvo sulaikyta Centre iki 2021 m. spalio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimu Užsienietei iki 2022 m. sausio 5 d. skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Minėtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu Užsienietei buvo pratęstas iki 2022 m. balandžio 5 d. Taigi, Užsienietės judėjimo laisvės yra apribota nuo 2021 m. liepos 5 d., t. y. daugiau nei 10 mėnesių.

22. Iš bylos medžiagos matyti, jog Departamentas 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 21S39262, kuriuo, be kita ko, nesuteikė Užsienietei prieglobsčio bei nusprendė išsiųsti ją į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini). Užsienietė su minėtu sprendimu nesutiko ir apskundė jį teismui. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, byla šiuo metu nagrinėjama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose, galutinis sprendimas nėra priimtas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Užsienietė turi prieglobsčio prašytojos statusą.

23. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

24. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., todėl ginčo santykiams yra taikomos Įstatymo X2 skyriaus normos.

25. Įstatymo 14019 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą, be kita ko, esant paskelbtai ekstremaliajai padėčiai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, 1 dalyje yra įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad išvardytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/20222; 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017).

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo būtinybę, iš esmės nurodė, jog Užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei nebendradarbiauja su valstybės institucijų pareigūnais, nes nepateikė dokumentų, patvirtinančių asmens tapatybę ir pilietybę. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negalima teigti, kad vien dokumento neturėjimas savaime sąlygoja būtinybę suvaržyti užsieniečio prigimtinę asmens judėjimo laisvę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2247‑781/2022). Be to, nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog Užsienietė pareigūnams pateikė savo asmens dokumento kopiją.

28. Byloje nėra duomenų apie Užsienietės keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kad Užsienietė per laikotarpį, kai jos judėjimo laisvė buvo suvaržyta, būtų pažeidusi apgyvendinimo tvarką. Taip pat duomenų apie tai, kad Užsienietė neteikė reikalingos informacijos, byloje nėra.

29. Dėl nurodytų aplinkybių nagrinėjamu atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog alternatyvios sulaikymui priemonės, toliau ribojant Užsienietės judėjimo laisvę, taikymas šiuo atveju yra proporcingas Įstatymo keliamiems tikslams (sprendimų dėl Užsienietės teisinės padėties priėmimas ir įvykdymas).

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su Užsienietės apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tolimesnis Užsienietės judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsienietei pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.), keistina į alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

31. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete R. A. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Skirti (duomenys neskelbtini) piliete R. A. A. prisistačiusiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti asmenį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. liepos 5 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė