2025-10-29 Nr. AB-18048-3-61-3-08140-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-539-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08140-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tomkara“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2023 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ31234 (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu už nustatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus paskirta 200 Eur dydžio bauda. VDI 2023 m. liepos 4 d. surašė pažeidimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1731-2023 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad pareiškėjas į darbuotojų darbo laiko apskaitą neįtraukė 2023 m. balandžio 22 d. faktiškai dirbto laiko. Pareiškėjas įrodinėjo, kad 2023 m. balandžio 22 d. (šeštadienis) buvo darbuotojų nedarbo diena, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėta, kad 2023 m. balandžio 22 d. (šeštadienis) darbuotojų nedarbo diena, todėl pareiškėjas pažeidimo nepadarė.

3. Pareiškėjas atsakovui pateikė 2023 m. balandžio mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose 2023 m. balandžio 22 d. (šeštadienis) pažymėta darbuotojų poilsio diena. VDI inspektoriams 2023 m. balandžio 22 d. atliekant patikrinimą nustatyti 6 asmenys, atliekantys mūro darbus, bet tik vienas iš jų – A. M. buvo plytų mūrininkas, visi kiti – suvirintojai, tinkuotojai, elektrikas. Surinkus darbuotojų paaiškinimus nustatyta, kad pareiškėjo darbuotojas A. M., tikėdamasis, kad pabaigęs mūro darbus greičiau galės pasiimti atostogas ir nuvykti namo pas šeimą, subūrė savo bičiulių talką ir vykdė mūro darbus savo poilsio dieną, pasitelkęs nekompetentingus asmenis. Už šiuos veiksmus visiems juose dalyvavusiems darbuotojams pritaikyta drausminė atsakomybė. Darbdavys apie darbuotojų savivaliavimą duomenų neturėjo, jei būtų žinojęs, tuomet neabejotinai būtų užkirtęs tam kelią. Pareiškėjas neįvykdė darbo laiko apskaitos pažeidimų, darbuotojų darbo poilsio dieną neorganizavo, todėl atsakomybė pareiškėjui taikoma nepagrįstai.

4. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalis nustato, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 3) darbuotojo darbo laikas naktį. Bendrovė darbo laiko apskaitos dokumentuose tinkamai pažymėjo darbuotojų darbo laiką, už dalies darbuotojų savavališkus veiksmus nėra atsakinga, nes apie juos nežinojo ir negalėjo užkirsti tam kelio, todėl atsakomybėn už netinkamai apskaitytą darbuotojų darbo laiką traukiama nepagrįstai.

5. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad nekoregavo žiniaraščių. Tuo atveju, jeigu poilsio dieną dalies darbuotojų darbą organizuotų darbdavys, Bendrovei darbuotojai būtų pranešę ir apie VDI patikrinimą, buhalterija turėtų galimybę žiniaraščius koreguoti pagal faktinę situaciją.

6. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą. Akcentavo, kad nesutinka su pareiškėjo skunde nurodomais teiginiais, jog nepadarė pažeidimo.

8. Atsakovas paaiškino, kad VDI inspektoriai 2023 m. balandžio 22 d. atliko patikrinimą statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nustatė, kad statybos darbus vykdė (duomenys neskelbtini) pil. A. M., R. B., A. P., A. K., D. R., A. M.. Pažymėjo, kad A. M. ir D. R. statybos darbus vykdė adresu (duomenys neskelbtini), o A. M., R. B., A. P., A. K., statybos darbus vykdė adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Patikrinimo metu statybos darbus vykdę asmenys prisistatė kaip pareiškėjo darbuotojai, kurie naudojosi Bendrovei priklausančiais įrankiais ir medžiagomis. Siekiant gauti tolimesniam patikrinimui reikalingus duomenis dėl Bendrovėje dirbančių užsieniečių teisėto buvimo ir darbo Lietuvos Respublikoje aplinkybių, VDI 2023 m. gegužės 2 d. telefonu susisiekė su Bendrovės direktoriumi T. B. ir pranešė apie atliekamą patikrinimą. VDI, atlikusi iš Bendrovės direktoriaus gautų duomenų analizę, nustatė, kad pagal Bendrovės pateiktus 2023 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius nėra įtrauktas į žiniaraštį darbuotojų dirbtas darbo laikas 2023 m. balandžio 22 d., kai buvo atliekamas statybvietės, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimas, ir kurio metu Bendrovės darbuotojai vykdė statybos darbus.

9. Atsakovas pažymėjo, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodoma, jog šią dieną darbuotojams buvo poilsio diena. Nustačius Bendrovės ir jo direktoriaus padarytus pažeidimus dėl nedeklaruoto darbo ir darbo laiko apskaitos, buvo susisiekta su Bendrovės direktoriumi dėl atvykimo į VDI Vilniaus teritorinį skyrių, tačiau, jam teigiant, kad negali atvykti pateikti paaiškinimo, 2023 m. birželio 22 d. Bendrovės direktoriui T. B. buvo išsiųstas nurodymas pateikti rašytinį paaiškinimą, kodėl nebuvo deklaruotas Bendrovės darbuotojų dirbtas darbo laikas 2023 m. balandžio 22 d. Nurodyme buvo klausiama, ar sutinkama su Bendrovės direktoriaus ir juridinio asmens UAB „Tomkara“ padarytais pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes buvo pažeistos Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos. Iki nurodyto termino nepateikus paaiškinimo, 2023 m. birželio 28 d., telefonu susisiekus su Bendrovės direktoriumi T. B., pastarasis pažadėjo pateikti atsakymą el. paštu ir 2023 m. birželio 28 d. dieną el. paštu pateikė trumpą atsakymą, kad su pažeidimu sutinka.

10. Teikiant VDI prašomus duomenis, Bendrovės direktorius nenurodė skunde akcentuojamų darbuotojų darbo aplinkybių, o atsakė, kad sutinka su pažeidimais. Pareiškėjo teiginys, kad Bendrovės darbuotojas A. M. subūrė savo bičiulių talką ir vykdė mūro darbus savo poilsio dieną vertintinas kritiškai, kadangi statybos darbai buvo vykdomi ne A. M. statybos objekte, o statybos darbus statybvietėje vykdė būtent Bendrovė savo statybos objekte. Be to, statybos darbai buvo vykdomi dvejuose vienas šalia kito esančiuose statomuose individualiuose namuose ir patikrinimo metu kiekvienas iš darbuotojų darbus vykdė atskirai, naudodami Bendrovei priklausančius įrankius, kiti darbuotojai nebuvo pavaldūs A. M., todėl nevykdė jo nurodymų. Dirbdami statybos objekte darbuotojai buvo pavaldūs būtent Bendrovės direktoriui T. B., kuris buvo atsakingas už jų darbo organizavimą ir kontrolę.

11. Atsakovo vertinimu, už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą pagrįstai skirta 200 Eur bauda.

II. 12. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 200 Eur bauda, nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teisėtumo bei pagrįstumo.

14. Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

14.1. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai, vykdydami 2023 m. balandžio 22 d. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo pavedimą Nr. 738, atliko patikrinimą statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Patikrinimo metu statybvietėje vienas šalia kito statomuose individualiuose namuose mūrijimo darbus vykdė Bendrovės darbuotojai (duomenys neskelbtini) pil. A. M., R. B., A. P., A. K., D. R., A. M..

14.2. A. M. ir D. R. mūrijimo darbus vykdė adresu (duomenys neskelbtini), o A. M., R. B., A. P., A. K. mūrinimo darbus vykdė adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

14.3. Inspektoriai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos nustatė, kad Tyrimo veiksmų protokole nurodyti asmenys drausti valstybiniu socialiniu draudimu, asmenys pateikė skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus. Patikrinimo metu darbuotojai D. R. ir A. M. pateikė galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

14.4. Bendrovės direktoriui 2023 m. gegužės 2 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. buvo išsiųsti nurodymai pateikti tyrimui reikalingus dokumentus dėl 2023 m. balandžio 22 d. statybos objekte (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos darbus vykdžiusių Bendrovės darbuotojų užsieniečių.

14.5. Tyrimo metu Bendrovė pateikė 2023 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, iš kurių nustatyta, kad juose nepažymėtas Bendrovės darbuotojų A. M., R. B., A. P., A. K., D. R., A. M. darbo laikas, dirbtas 2023 m. balandžio 22 d., kai buvo atliekamas statybvietės, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimas, ir kurio metu buvo nustatyta, kad Bendrovės darbuotojai vykdė statybos darbus. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodoma, kad šią dieną darbuotojams buvo poilsio diena (sutartinė žyma – „P“).

14.6. Bendrovės vadovas paaiškinimo dėl pažeidimo nepateikė, tačiau 2023 m. birželio 28 d. el. paštu pranešė, kad su pažeidimu sutinka ir prašė protokolą surašyti jam ir juridiniam asmeniui nedalyvaujant.

14.7. 2023 m. birželio 28 d. surašytas Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1553-0106 (toliau – ir Tyrimo aktas), kuriame konstatuota, kad Bendrovės darbuotojai A. M., R. B., A. P., A. K., D. R., A. M. dirbo statybos objekte savo poilsio dieną ir šią dieną faktiškai dirbtas jų darbo laikas nebuvo įtrauktas į darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Konstatuota, kad pažeistos imperatyvios Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos ir padarytas Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pažeidimas.

14.8. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius N. J. 2023 m. liepos 4 d. surašė Protokolą, kuriame nurodyta, kad Bendrovė, atstovaujama direktoriaus T. B., būdama darbdaviu, pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Atlikus patikrinimą, iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad į darbuotojų darbo laiko apskaitą nėra įtrauktas darbuotojų A. M., R. B., A. P., A. K., D. R., A. M. faktiškai dirbtas laikas 2023 m. balandžio 22 d.

14.9. Nutarimu, atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą pareiškėjui paskirta 200 Eur bauda.

15. Teismas, remiantis rašytinės bylos medžiaga, nustatė, kad VDI atliko išsamų teisės pažeidimo tyrimą, o skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pareiškėjo darbuotojas A. M., tikėdamasis, jog pabaigęs mūro darbus greičiau galės pasiimti atostogas ir nuvykti namo pas šeimą, subūrė savo bičiulių talką ir vykdė mūro darbus savo poilsio dieną, vertino kaip gynybinę pareiškėjo poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už teisės pažeidimą. Šias aplinkybes pareiškėjas grindė liudytojo A. M. parodymais teismo posėdžio metu bei į bylą pateiktu direktoriaus 2023 m. gegužės 3 d. įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos A. M., R. B., A. P., A. K., D. R., A. M. skyrimo“. Teismas nurodytus pareiškėjo įrodymus įvertino kritiškai, nes jie yra dirbtinai sukurti tik po sankcijos už pažeidimą pritaikymo. Bendrovės direktorius tyrimo metu argumentų, kad darbuotojai dirbo savavališkai, nepateikė, tyrimo metu nepateikė įsakymo dėl drausminės atsakomybės pritaikymo. Teismo įsitikinimu, abejotina, kad Bendrovės darbuotojai poilsio dieną dirbtų neatlygintinai.

16. Teismas priėjo prie išvados, kad Nutarime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovės darbuotojai A. M., R. B., A. P., A. K., D. R. ir A. M. dirbo statybos objekte savo poilsio dieną ir šią dieną faktiškai dirbtas jų darbo laikas nebuvo įtrauktas į darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Šiuo atveju buvo pažeistos imperatyvios Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos ir padarytas Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pažeidimas.

17. Teismas taip pat pažymėjo, kad pažeidimas buvo ištirtas išsamiai, surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog Bendrovė padarė jai inkriminuotą pažeidimą. VDI, priimdama Nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą sprendimą. Teismas įvertino, kad paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus. VDI teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Užimtumo įstatymo bei Darbo kodekso nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

III. 18. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Nutarimą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ). Turėdamas savo išankstinį nusistatymą dėl ginčo dalyko, pirmosios instancijos teismas visus į bylą pateiktus įrodymus vertino per pareiškėjo nesąžiningumo ir gynybinės pozicijos prizmę. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas eliminavo bet kokią pareiškėjo galimybę įrodyti ir nustatyti byloje objektyvią tiesą. Pareiškėjas, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, niekada nekeitė savo pozicijos dėl ginčo esmės, neginčijo VDI nustatytų faktų. Viso proceso metu, tiek VDI priimant skundžiamą Nutarimą, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kvestionuotas tik nustatytų aplinkybių teisinis vertinimas.

20. Pirmosios instancijos teismas nenustatė objektyvios tiesos, palaikė valstybės institucijos pusę. Visa susiklosčiusios situacijos subjektyvioji pusė – pareiškėjas niekada nekeitė pozicijos, neslėpė, netikslino ir nekeitė teikiamų rašytinių įrodymų bei jose esančių duomenų, nekeitė ir nedarė įtakos liudytojų parodymams. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ir nenustatė subjektyviosios pareiškėjo elgesio viso tyrimo metu pusės, nors ji yra tiesiogiai susijusi ir būtina siekiant nustatyti byloje objektyvią tiesą. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovas, formaliai vadovavosi vienu rašytiniu įrodymu, t. y. 2023 m. birželio mėn. pareiškėjo vadovo el. laišku, kad su pažeidimu sutinka, prašo protokolą surašyti jam ir juridiniam asmeniui nedalyvaujant. Pareiškėjas pažymi, kad šalys nustatytų faktų neginčijo, tačiau visiškai skirtingai suvokė, kam turi būti taikoma atsakomybė už nustatytą pažeidimą.

21. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į mūrininko darbo ypatumus. Darbas statybose apskaitomas pagal normatyvus, o mūrininko darbo apskaitai yra taikomas ekvivalentas dalinant statybinių medžiagų (plytų ar blokelių) kubinius metrus iš dirbamų valandų skaičiaus; yra atitinkama norma, per kokį laiko tarpą yra išmūrijamas kubas plytų ar blokelių. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir kvalifikavo šias faktines bylos aplinkybes, suabejodamas, kad liudytojas galėtų neatlygintinai dirbti savo poilsio dieną. Pirmosios instancijos teismas parodė, kad nepakankamai įsigilino į liudytojo paaiškinimus. Pareiškėjo darbuotojas A. M. subūrė sau talką, kad, įvykdęs kelių dienų normatyvą, galėtų tartis dėl išeiginės dienos gavimo. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog mūro darbai vyko privačių namų statybose, statybvietė nebuvo pareiškėjo žinioje. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad liudytojui A. M. negalėjo daryti jokios įtakos.

22. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas VDI pažymi, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais. Atsakovas mano, kad Regionų administracinis teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei, įvertinęs visas aplinkybes, nustatė, kad VDI Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažeidimas buvo ištirtas išsamiai, surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad Bendrovė padarė jai inkriminuotą pažeidimą. VDI, priimdama Nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus. Regionų administracinis teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjo skundo argumentus, kuriais buvo grindžiamas Nutarimo neteisėtumas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, paliko galioti Nutarimą nepakeistą.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Nutarimą. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų ABTĮ. Turėdamas savo išankstinį nusistatymą dėl ginčo dalyko, pirmosios instancijos teismas visus į bylą pateiktus įrodymus vertino per pareiškėjo nesąžiningumo ir gynybinės pozicijos prizmę. Pirmosios instancijos teismas nenustatė objektyvios tiesos, palaikė valstybės institucijos pusę. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ir nenustatė subjektyviosios pareiškėjo elgesio viso tyrimo metu pusės, nors ji yra tiesiogiai susijusi ir būtina siekiant nustatyti byloje objektyvią tiesą. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovas, formaliai vadovavosi vienu rašytiniu įrodymu, t. y. 2023 m. birželio mėn. pareiškėjo vadovo el. laišku, kad su pažeidimu sutinka, prašo protokolą surašyti jam ir juridiniam asmeniui nedalyvaujant. Pareiškėjas pažymi, kad šalys nustatytų faktų neginčijo, tačiau visiškai skirtingai suvokė, kam turi būti taikoma atsakomybė už nustatytą pažeidimą. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog mūro darbai vyko privačių namų statybose, statybvietė nebuvo pareiškėjo žinioje. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad liudytojui A. M. negalėjo daryti jokios įtakos.

26. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjo darbuotojai dirbo 2023 m. balandžio 22 d., o Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodoma, kad šią dieną darbuotojams buvo poilsio diena (sutartinė žyma – „P“) (žr. šios nutarties 14 punktą). Su šiomis aplinkybėmis pareiškėjas sutinka, tačiau nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog mūro darbai vyko privačių namų statybose, statybvietė nebuvo pareiškėjo žinioje. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad liudytojui A. M. negalėjo daryti jokios įtakos. Taigi, pareiškėjas mano, kad kaltės jo veiksmuose nėra, nes jo žinioje statybvietės nebuvo, savo darbuotojui jis negalėjo daryti jokios įtakos; atitinkamai, pareiškėjas negalėjo būti pripažintas atsakingu pažeidęs Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, taip pat negalėjo būti patrauktas atsakomybėn pagal Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

28. Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pažeidimo metu galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo veika atitinka Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes pareiškėjo darbuotojai dirbo 2023 m. balandžio 22 d., o Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodoma, kad šią dieną darbuotojams buvo poilsio diena (sutartinė žyma – „P“). Pabrėžtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog jo žinioje statybvietės nebuvo, savo darbuotojui jis negalėjo daryti jokios įtakos, nėra pagrįsti, nes pareiškėjo atsakomybėje yra statybos darbai, atitinkamai jis atsakingas už savo darbuotojus, kurie jo naudai atliko darbines funkcijas. Vadinasi, atsakovas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai, neviršydamas Užimtumo įstatyme jam nustatytos kompetencijos, pritaikė teisės nuostatas, pareiškėjui paskyrė minimalią Užimtumo įstatyme įtvirtintą baudą už padarytą pažeidimą.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis