Legislator Case Law & Legislation
2018-03-27 Nr. AB-6465-3-61-3-01136-2017-4 AI generated

2018-03-27 Nr. AB-6465-3-61-3-01136-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-03-27 Nr. AB-6465-3-61-3-01136-2017-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus Gerosios Vilties progimnazija ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-03-27 Nr. AB-6465-3-61-3-01136-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja Z. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 30-634 (toliau – ir Įsakymas) dėl vidutinės priežiūros skyrimo nepilnamečiui A. M. (M.) – išsiuntimą į Gruzdžių vaikų socializacijos centrą vieniems metams. Pareiškėja skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-208-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01136-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus Gerosios Vilties progimnazija ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja Z. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 30-634 (toliau – ir Įsakymas) dėl vidutinės priežiūros skyrimo nepilnamečiui A. M. (M.) – išsiuntimą į Gruzdžių vaikų socializacijos centrą vieniems metams. Pareiškėja skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi nutarė iki sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3190-789/2017 (Nr. eI-158-789/2018) įsiteisėjimo dienos sustabdyti Įsakymo dėl vidutinės priežiūros skyrimo nepilnamečiui A. M. (M.) galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjos Z. P. skundą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. sausio 25 d. buvo užregistruotas pareiškėjos Z. P. 2018 m. sausio 24 d. paduotas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties. Pareiškėja prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Z. P. 2018 m. sausio 24 d. atskirąjį skundą, teisme užregistruotą 2018 m. sausio 25 d.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir nurodė, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis buvo priimta šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas dėl jos galėjo būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartyje buvo išaiškinta jos apskundimo tvarka ir terminai.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad 2018 m. sausio 12 d. nutartis kartu su 2018 m. sausio 12 d. lydraščiu pareiškėjos atstovui advokatui P. R. elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsta 2018 m. sausio 12 d. Atsižvelgęs į ABTĮ 74 straipsnio 8 dalies nuostatą, teismas 2018 m. sausio 13 d. laikė ginčijamos nutarties nuorašo įteikimo diena ir darė išvadą, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties galėjo būti paduotas iki 2018 m. sausio 20 d. 23 val. 59 min. Teismas nustatė, kad pareiškėjos atstovas elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui atskirąjį skundą 2018 m. sausio 24 d. 19 val. 58 min., ir darė išvadą, jog pareiškėjos atstovas atskirąjį skundą išsiuntė praleidęs nustatytą 7 dienų terminą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos atstovui teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis buvo išsiųsta 2018 m. sausio 12 d., byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos atstovas nuo 2018 m. sausio 12 d. negalėjo susipažinti su nutarties turiniu. Teismo vertinimu, pareiškėja prašyme atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti nurodė abstrakčias aplinkybės, kad pareiškėjos atstovas su 2018 m. sausio 12 d. nutartimi negalėjo susipažinti, nes ji buvo neskaitmenizuota, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Teismas nurodė, kad prašydama atnaujinti praleistą procesinį terminą, pareiškėja privalėjo tokį prašymą išsamiai argumentuoti ir pagrįsti įrodymais. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos pateikto atskirojo skundo duomenų matyti, jog su teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi galėjo susipažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri 2018 m. sausio 12 d. nutarties pagrindu priėmė 2018 m. sausio 17 d. raštą Nr. A51-4945.

Teismas sprendė, kad pareiškėjos sprendžiami atstovavimo klausimai negali būti pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjos atstovui teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis buvo įteikta tinkamai ir per ABTĮ nustatytus terminus, o duomenų, kad su 2018 m. sausio 12 d. nutartimi nebuvo galima susipažinti, byloje nepateikta. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje yra atstovaujama profesionalaus teisininko, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, pareiškėjos atstovas turėjo galimybę su teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi susipažinti ir supažindinti pareiškėją bei, nepraleidęs atskirojo skundo padavimo termino, paduoti atskirąjį skundą.

Teismas vertino, kad pareiškėjos prašyme atnaujinti praleistą atskirojo skundo teismui pateikimo terminą nurodytos priežastys laikytinos abstrakčiomis ir negali būti pripažįstamos objektyviomis, t. y. negali būti laikomos kliūtimis teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais apskųsti teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartį, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą atskirojo skundo pateikimo terminą nebuvo tenkinamas.

III. Pareiškėja Z. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti pareiškėjos atskirąjį skundą.

Pareiškėja nurodo, kad EPP sistemoje yra įkelti duomenys, jog administracinė byla yra išnagrinėta ir pareiškėjos skundas yra atmestas, tačiau duomenų, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra panaikinta, niekur nėra nurodoma. Pareiškėja akcentuoja, kad taip pat nenurodoma, dėl ko buvo priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis.

Pareiškėjos teigimu, jos atstovas EPP sistemoje su 2018 m. sausio 12 d. nutartimi buvo supažindintas 2018 m. sausio 23 d. Anksčiau nutartis pareiškėjo atstovui kompiuteryje minėtoje sistemoje nebuvo pasiekiama, nes, bandant atidaryti, buvo gaunamas užrašas „dokumentas nėra skaitmenizuotas“, vėliau – „dėl techninių kliūčių (klaidos) negali būti pasiektas“. Tai yra techninio pobūdžio sutrikimai, kurie nėra priklausomi nuo pareiškėjos atstovo valios. Pareiškėja teigia, kad apie reikalavimo užtikrinimo panaikinimą sužinojo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, gavusi jų raštą dėl Įsakymo sustabdymo panaikinimo. Paštu Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties pareiškėja nėra gavusi. Pareiškėja teigia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimuose nurodomi advokato įgaliojimai veikti pareiškėjos vardu, bet atskirojo skundo parengimas nenurodomas.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartis yra priimta tik vienos teisėjos, nors šioje byloje buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija, todėl mano, jog skundžiama nutartis yra priimta netinkamos sudėties teismo ir yra naikintina.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos atstovui 2018 m. sausio 12 d. nutartis buvo išsiųsta 2018 m. sausio 12 d. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, jog pareiškėjos atstovas nuo 2018 m. sausio 12 d. negalėjo susipažinti su nutarties turiniu. Iš pareiškėjos atskirojo skundo duomenų matyti, jog su teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi galėjo susipažinti atsakovas. Atsakovas teigia, kad pareiškėjos atstovo į bylą pateikiami EPP sistemos išrašai tik patvirtina aplinkybę, kad nutartis buvo tinkamai skaitmenizuota, prieinama EPP sistemoje bei pasiekiama pareiškėjos atstovui. Nutarties pavadinimo ar kitos papildomos informacijos apie priimtą nutartį nebuvimas nelaikytinas pakankamu pagrindu teigti, jog dėl šios priežasties nebuvo galimybės susipažinti su teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjos atstovas advokatas P. R. tinkamai paskirtas atstovauti pareiškėjai ir turi pareigą ne tik atstovauti pirmosios instancijos teisme, bet ir rengti byloje reikiamus procesinius dokumentus, taip pat ir atskiruosius skundus. Tai patvirtina ir byloje pateikiami vėlesni pareiškėjos atstovo parengti atskirieji skundai. Atsakovas pabrėžia, kad vadovaujantis ABTĮ 48 straipsniu tais atvejais, kai proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 43 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog bylas posėdžiui rengia ir atskirus procesinius veiksmus atlieka vienas teisėjas teismo vardu. Kadangi pareiškėjos atstovas pateikė prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, šis klausimas įstatymų nustatyta tvarka spręstinas vieno teisėjo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą, kaip paduotą praleidus ABTĮ įtvirtintą terminą, ir nenustačius pagrindų atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą.

Pagal ABTĮ 152 straipsnio 3 dalį, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. ABTĮ 74 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2018 m. sausio 24 d. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties. Ši nutartis pareiškėjos atstovui advokatui P. R. per EPP sistemą buvo išsiųsta 2018 m. sausio 12 d. Taigi paskutinė diena atskirajam skundui dėl 2018 m. sausio 12 d. nutarties buvo 2018 m. sausio 22 d. Atsižvelgus į tai, pareiškėja, atskirąjį skundą padavusi 2018 m. sausio 24 d., praleido ABTĮ nustatytą septynių kalendorinių dienų terminą dviem dienom.

Pažymėtina, kad praleidus terminą atskirajam skundui paduoti apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas atskirasis skundas, atskirojo skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą, bei atskirai priėmė nutartį dėl taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo. Iš su atskiruoju skundu pateikto pareiškėjos atstovo advokato P. R. EPP sistemos išrašo matyti, kad nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis į sistemą buvo įkelta, tačiau nebuvo nurodytas nei įvykis ar įvykio rezultatas, nei išnagrinėjimo rezultatas. Be to, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. lydraštyje, su kuriuo buvo siųsti tos dienos teismo sprendimas ir nutartis, nebuvo įvardyta, jog yra atskirai priimta nutartis dėl taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nurodytos aplinkybės objektyviai galėjo nulemti vėlesnį pačios pareiškėjos sužinojimą apie 2018 m. sausio 12 d. priimtą nutartį.

Be to, pažymėtina, kad pareiškėjai atstovaujantis advokatas veikė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2017 m. kovo 31 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta teikti teisinę pagalbą Z. P. atstovaujant pirmosios instancijos teisme. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus sprendimas teikti teisinę pagalbą atstovaujant apeliacinės instancijos teisme buvo priimtas tik 2018 m. sausio 22 d. Taigi akivaizdu, kad termino atskirajam skundui paduoti praleidimui įtakos turėjo ir sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo procesas.

Šiuo atveju, įvertinus nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią teisinę situaciją, konstatuotina, kad pareiškėja pakankamai operatyviai nuo jos nurodytos sužinojimo apie 2018 m. sausio 12 d. nutartį dienos (2018 m. sausio 23 d.) padavė atskirąjį skundą, todėl pripažintina, kad ji veikė sąžiningai ir nesiekė piktnaudžiauti susidariusia situacija. Atsižvelgus į šioje byloje išnagrinėto ginčo pobūdį, o svarbiausia į tai, – kad siekiama apskųsti nutartį, kuri turi įtakos nepilnamečio asmens padėčiai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti atnaujintas terminas pareiškėjos atskirajam skundui paduoti.

Atskirasis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 138 str. 1 d., 151 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės, t. y. atnaujinamas terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties paduoti, atskirasis skundas dėl šios nutarties priimamas nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsniu, 139 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsniu, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties paduoti.

Priimti pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė