A-146-1741-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1741/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01413-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Rūtai Čiuladaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pinus Proprius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pinus Proprius“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei lošimų priežiūros komisijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Savas kazino“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Pinus Proprius“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Pinus Proprius“) Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotu skundu (b. l. 1-5) prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Lošimų įstatymas) 9 straipsnį per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo šioje ginčo byloje įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) nustatyta tvarka svarstyti ir priimti sprendimą dėl UAB „Pinus Proprius“ prašymo pakeisti Vilniaus miesto tarybos 2005 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 1-705 „Dėl sutikimo uždarajai akcinei bendrovei „Savas kazino“ (toliau – ir UAB „Savas kazino“) steigti lošimo namus“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-705) vietoj žodžių „uždaroji akcinė bendrovė „Savas kazino“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas)“ įrašant žodžius „patalpų, esančių Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris - (duomenys neskelbtini), savininkas arba kitas įstatymų nustatyta tvarka lošimus organizuojantis subjektas, kuriam minėtų patalpų naudojimosi teisę suteiks patalpų savininkas“ arba duoti sutikimą patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkui arba kitam įstatymų nustatyta tvarka lošimus organizuojančiam subjektui, kuriam minėtų patalpų naudojimosi teisę suteiks patalpų savininkas, vykdyti lošimo namų (kazino) veiklą patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad yra patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Šias patalpas buvo išnuomojęs UAB „Savas kazino“. Vilniaus miesto taryba Sprendimu Nr. 1-705 sutiko, kad UAB „Savas kazino“ įstatymų nustatyta tvarka steigtų šiose patalpose lošimo namus. 2010 m. spalio 18 d. UAB „Pinus Proprius“ pateikė Savivaldybei prašymą dėl Sprendimo Nr. 1-705 pakeitimo, tačiau prašymas nėra išspręstas (patenkintas arba atmestas). Prašymas pagrįstas Lošimų įstatymu, Vilniaus miesto tarybos 2003 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 01A-41-150 „Dėl dokumentų, reikalingų sutikimams steigti lošimo namus (kazino) gauti, pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos“ (toliau – ir Dokumentų nagrinėjimo tvarka) 1.1, 1.3 ir 1.4 punktais bei Vilniaus miesto tarybos 2005 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1-698 „Dėl lošimo namų (kazino) išdėstymo Vilniuje schemos su aprašymu tvirtinimo“ patvirtinto Lošimo namų (kazino) išdėstymo Vilniuje schemos aprašymo (toliau – ir Lošimų namų išdėstymo schema) 12.2, 12.4 ir 14 punktais. Patalpų nuomos sutartis tarp UAB „Pinus Proprius“ ir UAB „Savas kazino“ nutraukta, Priežiūros komisija 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. N-217 panaikino 2009 m. sausio 21 d. išduotą UAB „Savas kazino“ leidimą Nr. 0468 atidaryti lošimo namus (kazino), tačiau patalpų savininkas UAB „Pinus Proprius“ negali išnuomoti patalpų kitam subjektui, kuris įstatymo nustatyta tvarka užsiima lošimų organizavimu, kadangi į galiojantį Sprendimą Nr. 1-705 yra įrašyta UAB „Savas kazino“, t.y. buvęs patalpų nuomininkas.

UAB „Pinus Proprius“ priklausančios patalpos visiškai atitinka įstatymo ir savivaldybės nustatytus reikalavimus, taikomus lošimo namams. UAB „Pinus Proprius“ prašė atsakovo pakeisti Sprendimą Nr. 1-705 vietoj žodžių „uždaroji akcinė bendrovė „Savas kazino“ įrašant patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkas arba kitas įstatymų nustatyta tvarka lošimus organizuojantis subjektas, kuriam minėtų patalpų naudojimosi teisę suteiks patalpų savininkas“ arba išduoti sutikimą patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkui arba kitam įstatymų nustatyta tvarka lošimus organizuojančiam subjektui, kuriam minėtų patalpų naudojimosi teisę suteiks patalpų savininkas, vykdyti lošimo namų (kazino) veiklą patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas gavo atsakovo 2011 m. birželio 2 d. raštą Nr. A256-750 (2.17.2.35-TR3), kuriame pateikta informacija apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 25 d. posėdyje svarstė klausimą dėl sprendimo projekto „Dėl Tarybos 2005 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 1-705 „Dėl sutikimo UAB „Savas kazino“ steigti lošimo namus“ naujos redakcijos“ (toliau – ir Sprendimo Nr. 1-705 pakeitimo projektas) pateikimo svarstymui, tačiau nepritarė minėto projekto pateikimui ir nusprendė nepradėti projekto svarstymo procedūros.

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtą veiksmą ir tai sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes, nes užkerta kelią patalpų savininkui UAB „Pinus Proprius“ naudoti patalpas pagal jų paskirtį. Savivaldybės tarybai įstatymo suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl vietų, kuriose pagal patvirtintus lošimo reglamentus organizuojami lošimai, tvirtinimo nėra absoliuti ir turi būti realizuoja įstatymų nustatytose ribose, užtikrinant tinkamą valstybės, visuomenės, patalpų savininko ir savivaldybės interesų derinimą bei įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintą jų teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugą.

Pareiškėjas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. birželio 21 d. nutarimu. Teigė, kad dėl atsakovo neveikimo yra pažeisti pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos ir valdžios institucijų veiksmų nuoseklumo principai, kadangi pareiškėjas iš esmės prašė atsakovo išbraukti konkretų subjektą iš Sprendimo Nr. 1-705, kadangi pagal Lošimų įstatymą vietos savivaldybė turi teisę tvirtinti tik vietą, kurioje pagal patvirtintus lošimo reglamentus organizuojami lošimai, tačiau šis įstatymas nesuteikia savivaldybei teisės tikrinti ar tvirtinti subjekto, kuris Lošimų įstatymo nustatyta tvarka ketina užsiimti lošimų organizavimu.

Minėta funkcija pagal Lošimų įstatymą yra priskirta Valstybinei lošimų priežiūros komisijai (toliau – ir Priežiūros komisija).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 44-49) paaiškino, jog Sprendimu Nr. 1-705 buvo duotas sutikimas UAB „Savas kazino“ steigti lošimo namus patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtos patalpos nuosavybės teise priklauso pareiškėjui UAB „Pinus Proprius“, kuris su UAB „Savas kazino“ buvo sudaręs patalpų nuomos sutartį (sutartis šiuo metu yra nutraukta). Atsakovas pažymėjo, kad jis nesupranta kodėl pareiškėjas, pats laikydamas, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kompetencijai yra nepriskirta teisė tvirtinti subjekto, užsiimančio lošimų organizavimu, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas pakeisti Sprendimą Nr. 1-705 arba duoti sutikimą savininkui arba kitam įstatymų nustatyta tvarka lošimus organizuojančiam subjektui, vykdyti lošimo namų (kazino) veiklą. Priežiūros komisija 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. N-217 panaikino 2009 m. sausio 21 d. UAB „Savas kazino“ išduotą leidimą Nr. 0468 vykdyti lošimo namų (kazino) veiklą patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau Priežiūros komisijos 2005 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. N-62 UAB „Savas kazino“ išduota licencija (licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra panaikinta. Pareiškėjas apie tai buvo informuotas Priežiūros komisijos 2010 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 2-L-892. Manydamas, kad Priežiūros komisijos sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, pareiškėjas galėjo pasinaudoti teise apskųsti minėtą sprendimą, tačiau to nepadarė. Jeigu teismas, atsižvelgdamas į galiojančių teisės aktų nuostatas, prieitų prie išvadų, kad į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kompetencijos sritį patenka sutikimo konkrečiam subjektui steigti lošimo namus davimas, teigė, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės taryba realizavo jai įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, priimdama sprendimą nepradėti sprendimo projekto „Dėl Tarybos 2005 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 1-705 „Dėl sutikimo UAB „Savas kazino“ steigti lošimo namus“ naujos redakcijos“ svarstymo procedūros.

Lošimų įstatymo 9 straipsnis numato, kad lošimo namai (kazino) steigiami vietos savivaldybės tarybos sutikimu. Atsakovas rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatomis. Teigė, jog savivaldybės tarybos gali savarankiškai, nepažeisdamos įstatymų, priimti sprendimus dėl lošimo namų (kazino) steigimo ir jos nėra įpareigotos privalomai atsižvelgti į privačių asmenų, nagrinėjamu atveju UAB „Pinus Proprius“, pateiktus pageidavimus. Priimdama sprendimą duoti sutikimą steigti lošimo namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės taryba vadovavosi Lošimų įstatymo, Dokumentų nagrinėjimo tvarkos ir Lošimų namų aprašymo nuostatomis, sutikimas steigti lošimo namus minėtu adresu buvo duotas, kadangi neprieštaravo galiojantiems teisės aktams. Vilniaus miesto savivaldybės taryba neturi pareigos keisti Sprendimo Nr. 1-705, įvertinant tą aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba turi diskrecijos teisę priimti vienokius ar kitokius sprendimus.

Remdamasis teleologiniu teisės aiškinimo metodu ir atsižvelgdamas į socialines sąlygas bei vertybinius visuomenės pokyčius (pavyzdžiui, psichologinė priklausomybė, neigiamai veikianti žmogaus gyvenimo kokybę, taip pat dažnai pasireiškianti su kitais sutrikimais bei įvairiomis asmens priklausomybės formomis), atsakovas teigė, kad Lošimų įstatymo 9 straipsnio nuostata yra aiškinama ir suprantama kaip vietos savivaldybės tarybos teisė savarankiškai įvertinti lošimo namų steigimo būtinybę miestui. Aiškinant Lošimų įstatymo 9 straipsnio nuostatą priešingai, būtų suvaržyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių teisė laisvai, vadovaujantis savo sąžine ir vidiniu įsitikinimu, balsuoti dėl sprendimo projekto „Dėl Tarybos 2005 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 1-705 „Dėl sutikimo UAB „Savas kazino“ steigti lošimo namus“ naujos redakcijos“ svarstymo procedūros pradėjimo, o kartu paneigiamas tarybos nario mandato turinys. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-1425/2009, kuriame konstatuota, jog savivaldybės tarybos narys yra laisvas apsisprendžiant dėl balsavimo ir neprivalo motyvuoti vienokios ar kitokios savo pozicijos. Dėl to savivaldybės tarybos priimtas sprendimas laikytinas specifiniu administraciniu aktu, kurio nemotyvuotumas negali būti pripažįstamas pakankamu trūkumu, sudarančiu savarankišką pagrindą sprendimui panaikinti. Pažymėjo, kad sprendimų iniciatyvos ir priėmimo laisvė apima ir galimybę savarankiškai vertinti tokių sprendimų tikslingumą, o tai iš esmės ir atliko Vilniaus miesto savivaldybės taryba, pirmiausia priimdama Sprendimą Nr. 1-705, o vėliau priimdama sprendimą nepradėti sprendimo projekto „Dėl Tarybos 2005 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 1-705 „Dėl sutikimo UAB „Savas kazino“ steigti lošimo namus“ naujos redakcijos“ svarstymo procedūros.

Įstatymų leidėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), inter alia jos 120 straipsnio 2 dalimi bei 46 straipsniu, gali suteikti savivaldybių taryboms teisę priimti konkretų sprendimą dėl leidimo organizuoti azartinius lošimus jų vietos teritorijoje įstatymuose nustatytais pagrindais (Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio mėn. 21 d. nutarimas byla Nr. 10/2009). Nagrinėjamu atveju Savivaldybės taryba turėjo teisę spręsti dėl sprendimo projekto, tokia savo teise pasinaudojo ir savo poziciją išreiškė balsuodama. Negalima konstatuoti Savivaldybės tarybos neveikimo, kadangi atlikti veiksmai aiškiai rodo, kad į UAB „Pinus Proprius“ prašymus buvo reaguota ir jie buvo nagrinėjami. Buvo parengtas Savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Tarybos 2005 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 1 -705 „Dėl sutikimo UAB „Savas kazino“ steigti lošimo namus“ naujos redakcijos“ projektas, kuris prieš pateikiant Tarybai buvo svarstytas Ekonomikos ir finansų komitete, Savivaldos plėtojimo, ryšių su visuomene ir viešosios tvarkos komitete, Paslaugų ir miesto ūkio komitete. 2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje sprendimo projektas buvo pristatytas Tarybai, kurios nariams balsavus (Tarybos posėdžio protokolo išraše nurodyta, kad užsiregistravo 46 Tarybos nariai, balsavo už - 23, prieš - 21, susilaikė -2), buvo nuspręsta nepradėti Sprendimo Nr. 1-705 pakeitimo projekto svarstymo procedūros. Nuspręsdama nepradėti sprendimo projekto svarstymo procedūros, Savivaldybės taryba veikė vadovaudamasi sprendimų priėmimo procedūrą reglamentuojančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 1-202, Vietos savivaldos įstatymu. Pareiškėjo teiginiai, esą buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nepagrįsti. Savivaldybės taryba nebuvo įsipareigojusi pareiškėjui išduoti arba neišduoti atitinkamą sutikimą, o UAB „Pinus Proprius“ nebuvo įgijęs jokių teisių, išskyrus teisę kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą su prašymu (prašymais), kurie ir buvo peržiūrėti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė lošimų priežiūros komisija atsiliepime (b. l. 71-72) nepareiškė jokių esminių pastabų.

Atsiliepime nurodė, kad Lošimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) išduoda Lošimų priežiūros komisija. Lošimo namai (kazino) steigiami vietos savivaldybės tarybos sutikimu (Lošimų įstatymo 9 straipsnis). Vietos savivaldybės tarybos sutikimas ar nesutikimas steigti lošimo namus (kazino) yra pagrindas Lošimų priežiūros komisijai spręsti klausimą dėl leidimo atidaryti lošimo namus (kazino) išdavimo ar neišdavimo. Savivaldybės tarybos sutikimas atidaryti lošimo namus (kazino) neįpareigoja Lošimų priežiūros komisijos išduoti leidimą, nes Komisija savarankiškai nagrinėja bendrovių prašymus leisti atidaryti lošimo namus (kazino) bei tokiu pat būdu priima sprendimą išduoti ar neišduoti leidimą. Jei prašymo nagrinėjimo metu nustatomos Lošimų įstatymo 22 straipsnyje nurodytos aplinkybės, Lošimų priežiūros komisija turi teisę atsisakyti išduoti leidimą atidaryti lošimo namus (kazino) net ir tose patalpose, kuriose savivaldybės taryba davė sutikimą steigti lošimo namus (kazino). Šioje byloje sprendžiamas ginčas tarp vietos savivaldybės tarybos ir patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko kilo dėl klausimų, kurių sprendimas pagal galiojančius teisės aktus yra vietos savivaldybės tarybos, o ne Lošimų priežiūros komisijos kompetencija. Pažymėjo, kad nei pareiškėjas, nei kitas lošimus organizuojantis subjektas į Lošimų priežiūros komisiją su prašymu atidaryti lošimo namus (kazino) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesikreipė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu (b. l. 105-115) pareiškėjo UAB „Pinus Proprius“ skundą atmetė.

Teismas ištyręs įrodymus nustatė, kad Vilniaus miesto taryba priėmė Sprendimą Nr. 1-705, kuriuo nusprendė neprieštarauti, kad UAB „Savas kazino“ įstatymų nustatyta tvarka steigtų lošimo namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Lošimų priežiūros komisija 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. N-217 panaikino 2009 m. sausio 21 d. išduotą UAB „Savas kazino“ leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryti lošimo namus (kazino) patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2010 m. spalio 18 d. pateikė savivaldybei prašymą pakeisti Sprendimą Nr. 1-705. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 25 d. posėdyje svarstė klausimą dėl sprendimo projekto „Dėl Tarybos 2005-02-23 sprendimo Nr. 1-705 „Dėl sutikimo UAB „Savas kazino“ steigti lošimo namus“ naujos redakcijos“ pateikimo svarstymui. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepritarė minėto projekto pateikimui ir nusprendė nepradėti projekto svarstymo procedūros.

Nagrinėdamas pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą teismas rėmėsi Lošimų įstatymo 9 straipsniu, kuriame numatyta, kad lošimo namai (kazino) steigiami vietos savivaldybės tarybos sutikimu. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą vienas iš principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės institucijų veiklos laisvė ir savarankiškumas, kai jos, įgyvendindamos įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai; savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Pareiškėjas vienu iš savo reikalavimų pagrindų nurodė tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atsisakymas (2011 m. birželio 2 d. Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento Verslo ir paslaugų skyriaus raštas Nr. A256-750-(2.17.2.35-TR3) patvirtina, jog savivaldybės taryba atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Vertindamas šiuos pareiškėjo motyvus, teismas pažymėjo, kad viešojoje teisėje neveikimas suprantamas kaip administravimo subjekto jam priskirtų teisės aktais pareigų nevykdymas, ar vilkinimas spręsti jam teisės aktais priskirtus klausimus (ABTĮ 90 str.).

Vietos savivaldos įstatymas, nustatantis savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžiantis vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus (2 str.), yra pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis savivaldybės tarybos veiklą (11 str., 3 d,), jo pagrindu savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (16 str. 2 d. 1 p.). Savivaldybės taryba yra savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, susidedanti iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių, savo įgaliojimus įgyvendinanti kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, kuriems klausimai rengiami savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų jų posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijų ir grupių jų pasitarimuose, tarybos narių, savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus (Vietos savivaldos įstatymo 11, 12 str.). Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (12, 13 str.), o tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose draudžiama (22 str.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. spalio 18 d. pateikė savivaldybei prašymą pakeisti Sprendimą Nr. 1-705. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas Sprendimo Nr. 1-705 pakeitimo projektas, kuris buvo svarstomas Ekonomikos ir finansų komitete, Savivaldos plėtojimo, ryšių su visuomene ir viešosios tvarkos komitete, Paslaugų ir miesto ūkio komitete. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. posėdyje buvo svarstyta dėl Tarybos Sprendimo Nr. 1-705 naujos redakcijos. Iš Tarybos posėdžio protokolo išrašo nustatyta, kad balsavus už - 23, prieš - 21, susilaikė -2, buvo nuspręsta nepradėti Sprendimo Nr. 1-705 pakeitimo projekto svarstymo procedūros. Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės šalina prielaidas konstatuoti, kad atsakovas nepagrįstai neatlieka jam priskirtų funkcijų.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo motyvai iš esmės yra susiję su Sprendimo Nr. 1-705 teisėtumu, nors tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Teisėjų kolegija, vertindama byloje susiklosčiusią teisinę ir faktinę situaciją, pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia skundo dalykas – materialinis teisinis reikalavimas. Būtent pastarojo apimtyje ir nagrinėjamas iškeltas ginčas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Todėl teismo sprendimas, priimtas išsprendus ginčą ne dėl iškeltų reikalavimų, negalėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–302/2010).

Teismas pažymėjo, kad savivaldybės tarybos sutikimas atidaryti lošimo namus (kazino) neįpareigoja Lošimų priežiūros komisijos išduoti leidimą, nes Lošimų priežiūros komisija savarankiškai nagrinėja bendrovių prašymus bei priima sprendimus išduoti ar neišduoti leidimą (Lošimų įstatymo 21 str. 1 d.). Pagal Lošimų įstatymo 22 straipsnio nuostatas Lošimų priežiūros komisija turi teisę atsisakyti išduoti leidimą atidaryti lošimo namus (kazino) taip pat ir patalpose, kuriose savivaldybės taryba davė sutikimą steigti lošimo namus (kazino). Pagal Lošimų priežiūros komisijos duomenis, nei pareiškėjas, nei kitas lošimus organizuojantis subjektas į Lošimų priežiūros komisiją su prašymu atidaryti lošimo namus (kazino) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesikreipė. Remdamasis išdėstytais motyvais teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nepagrįstas ir todėl atmestinas.

III. Pareiškėjas UAB „Pinus Proprius“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 118-123) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Apeliantas apeliaciniame skunde pakartoja aplinkybes ir pagrindinius argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Remdamasis ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje ir 87 straipsnio 4 dalimi apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Teismas neįsigilino į bylos esmę, sprendimo motyvuojamoje dalyje nors ir išdėstė nustatytas aplinkybes, išvardijo byloje esančius įrodymus, tačiau jais remdamasis nepadarė atitinkamų išvadų dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindė savo išvadas dėl galutinio sprendimo rezultato.

2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lošimų įstatymo 9 straipsnį, ABTĮ 90 straipsnį ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus savivaldos institucijos veiklos laisvės ir savarankiškumo principus. Atsakovo atsakymas patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba iš esmės atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtą veiksmą, nes Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė net nepradėti pareiškėjo prašymo svarstymo procedūros, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės taryba be jokių motyvų atsisakė atlikti jai Lošimų įstatymo nustatytas pareigas. Dėl to UAB „Pinus Proprius“ yra užkirstas kelias naudoti patalpas pagal jų paskirtį pačiam pareiškėjui Lošimų įstatymo nustatyta tvarka užsiimant lošimų organizavimu arba išnuomoti jas kitam subjektui įstatymo nustatyta tvarka užsiimančiam lošimų organizavimu.

3. Teismas netinkamai vertino atsakovo diskrecijos teisę priimti sprendimus, numatytus Lošimų įstatymo 9 straipsnyje, nes ši teisė nėra absoliuti ir turi būti realizuoja įstatymų nustatytose ribose. Be to, siekiant tinkamai įvertinti atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus teisėtumą ir pagrįstumą, byloje turėtų būti taikomos ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluoti bendrieji aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo bei motyvuotumo reikalavimai individualiam administraciniam aktui. Tokius reikalavimus turi atitikti visi viešojo administravimo funkcijas vykdančių subjektų sprendimai. Konstitucinis Teismas 2011 m. birželio 21 d. nutarime pasisakė, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 46 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo, kyla reikalavimas, kad atitinkami savivaldybių tarybų sprendimai turi būti aiškiai pagristi ir racionaliai motyvuoti, jais negalima jokiu asmenų diskriminuoti ar kuriems nors asmenims teikti privilegijų.

4. Pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir atsakovo atsisakymu, kuris išreiškia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neveikimą, yra pažeisti pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos ir valdžios institucijų veiksmų nuoseklumo principai, kadangi Sprendimu Nr. 1-705 jau buvo duotas sutikimas steigti lošimo namus patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o UAB „Pinus Proprius“ iš esmės prašė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos tik išbraukti konkretų subjektą iš Sprendimo Nr. 1-705 (t. y. pakeisti minėtą sprendimą išbraukiant subjektą), kadangi pagal įstatymą vietos savivaldybė turi teisę tvirtinti tik vietą, kurioje pagal patvirtintus lošimo reglamentus organizuojami lošimai, tačiau Lošimų įstatymas nesuteikia teisės vietos savivaldybei tikrinti ar tvirtinti subjekto, kuris Lošimų įstatymo nustatyta tvarka ketina užsiimti lošimų organizavimu. Bylos išsprendimas, kai pirmosios instancijos teismas iš esmės argumentuotai nevertina skundžiamo sprendimo (t. y. Savivaldybės atsisakymo) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo argumentų dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymo nepagrįstumo ir neteisėtumo, nėra teisingumo vykdymas ir gali būti prilyginamas atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-388/2011 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-63/2011).

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės ir procesinės tesiės normas ir dėl neteisingai išsprendė bylą.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Pinus Proprius“ apeliacinį skundą (b. l. 128-133) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime remiasi argumentais, analogiškais tiems, kuriuos buvo išdėstęs atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad dalis pareiškėjo skundo motyvų buvo susiję su Sprendimo Nr. 1-705 teisėtumu, nors šio sprendimo teisėtumas nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas. Mano, kad teismas neprivalėjo vertinti minėtų argumentų ar dėl jų pasisakyti sprendime, todėl nesutinka su apelianto nuomone, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, jog savivaldybės tarybos sutikimas atidaryti lošimo namus (kazino) neįpareigoja Lošimų priežiūros komisijos išduoti leidimą, nes Komisija savarankiškai nagrinėja bendrovių prašymus bei priima sprendimus išduoti ar neišduoti leidimą (Lošimų įstatymo 21 str. 1 d.). Vadovaujantis Lošimų įstatymo 22 straipsniu, Lošimų priežiūros komisija turi teisę atsisakyti išduoti leidimą atidaryti lošimo namus (kazino) taip pat ir patalpose, kuriose savivaldybės taryba davė sutikimą steigti lošimo namus (kazino). Pareiškėjas nėra kreipęsis į Lošimų priežiūros komisiją su prašymu atidaryti lošimo namus (kazino). Taigi pareiškėjas (apeliantas) pats neįgyvendina savo teisių kreiptis į Lošimų priežiūros komisiją, kuri galėtų spręsti, ar išduoti leidimą subjektui vykdyti lošimo namų (kazino) veiklą patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje (jos nepatenka į draudžiamų vietų organizuoti lošimus sąrašą) ir pats tokiu neveikimu sukelia sau neigiamas pasekmes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Priežiūros komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 126-127) nepareiškė jokių esminių pastabų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė dėl to, kad, jo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsisakė išspręsti jos kompetencijai priskirtą klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 23 d. sprendimo Nr.I-705 pakeitimo. Šiuo sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Azartinių lošimų įstatymo 9 straipsniu ir Vilniaus miesto tarybos 2003 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 01A-41-150 „Dėl dokumentų, reikalingų sutikimams steigti lošimo namus (kazino) gauti, pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos“, nusprendė neprieštarauti, kad UAB „Savas kazino“ įstatymų nustatyta tvarka steigtų lošimo namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Į šį sprendimą buvo įrašytas tuometinis patalpų nuomininkas UAB „Savas kazino“. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (2010 m. spalio 14 d. prašymas su 2010 m. lapkričio 16 d. papildymu bei 2010 m. gruodžio 30 d. kartotinis prašymas) dėl Sprendimo Nr.I-705 pakeitimo susiklosčius aplinkybėms, jog šių patalpų nuomininkas UAB „Savas kazino“ nutraukė lošimo namų (kazino) veiklą (Priežiūros komisija 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. N-217 panaikino UAB „Savas kazino“ išduotą leidimą vykdyti lošimo namų (kazino) veiklą minėtu adresu), buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis, todėl pareiškėjas nutarė spręsti dėl patalpų išnuomojimo kitam Azartinių lošimų įstatymo nustatyta tvarka lošimus organizuojančiam subjektui. Pareiškėjo 2010 m. spalio 14 d. ir 2010 m. gruodžio 30 d. prašymų savivaldybei esmė yra ta, kad pareiškėjas prašė pašalinti iš Sprendimo Nr.I-705 UAB „Savas kazino“ (buvusį patalpų nuomininką) ir naujos redakcijos sprendimą suformuluoti taip, kad juo būtų išreikštas Savivaldybės tarybos sutikimas leisti steigti lošimo namus (kazino) konkrečioje vietoje (adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) patalpose, kurias identifikuoja Nekilnojamojo turto registro duomenys.

Pagal Azartinių lošimų įstatymą lošimus turi teisę organizuoti akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, gavusios Priežiūros komisijos išduotas šios veiklos licencijas ir leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimų namus (kazino) arba kai Priežiūros komisija patvirtina totalizatoriaus ar lažybų lošimo reglamentą (ALĮ 4, 8, 21 str.).Šio įstatymo 21 straipsnis nustato, kad kartu su prašymu išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną arba lošimų namus (kazino), Priežiūros komisijai, be kita ko, turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į patalpas, kuriose numatoma organizuoti lošimus, arba šių patalpų nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties nuorašas.Taigi pagal Azartinių lošimų įstatymą leidimas atidaryti lošimo namus (kazino) gali būti išduotas tiek patalpų savininkui, tiek nuomininkui.

Azartinių lošimų įstatymo, kuris nustato azartinių lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, 9 straipsnyje (bylai aktuali 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr.X-1783 redakcija), kuriuo sureglamentuotas lošimo namų (kazino) steigimo vietos klausimas, nustatyta, kad lošimo namai (kazino) steigiami vietos savivaldybės tarybos sutikimu. Vietos savivaldos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo pareiškėjo 2010 m. spalio 14 d. prašymo gavimo savivaldybėje iki 2011 m. gegužės 18 d.) 16 straipsnio 2 dalyje išvardyti klausimai, kurių sprendimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, o 3 dalyje klausimai, kurių sprendimas yra paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija. Šiuo įstatymu savivaldybėms nėra suteikti įgaliojimai spręsti klausimus, susijusius su lošimų namų (kazino) steigimu. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai. Azartinių lošimų įstatymo 9 straipsniu savivaldybių taryboms yra suteikti papildomi įgaliojimai, kurie nebuvo suteikti Vietos savivaldos įstatymu. Pagal minėtą įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą dėl pareiškėjo 2010 m. spalio 14 d. bei 2010 m. gruodžio 30 d. prašymų priėmimas priskirtinas savivaldybės tarybos kompetencijai.

Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba (VSĮ 11 str.1 d.). Savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente (VSĮ 11 str.3 d.). Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą (VSĮ 12 str.1 d.).

Pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymus nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje buvo parengtas Sprendimo Nr.1-705 pakeitimo projektas, kuris buvo pristatytas 2011 m. gegužės 18 d.Vilniaus miesto savivaldybėje posėdyje. Tarybos nariai balsavimo metu nusprendė nepradėti sprendimo projekto svarstymo procedūros. Teismas nusprendė, kad esant minėtoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, jog Savivaldybės taryba neatlieka jai priskirtų funkcijų. Be to, sprendimą pagrindė argumentais, kad savivaldybės pagal Konstituciją ir įstatymus veikia laisvai ir savarankiškai (Konstitucijos 120 str.2 d., Vietos savivaldos įstatymo 4 str.1 d.4 p.), savivaldybės tarybos sprendimai svarstomais klausimais priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (VSĮ 12,13 str.), draudžiama persekioti tarybos už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose (VSĮ 22 str.6 d.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (ABTĮ 143 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėta, kad savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai, tačiau Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimus).

Vietos savivaldos įstatymas apibrėžia, kad vietos savivalda – įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (VSĮ 3 str. 2 d.). Savivaldos teisę įgyvendina savivaldybės institucijos.Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.

Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnyje įtirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda (VSĮ 12 str. 1-12 p.). Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai nurodė, kad savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas (VSĮ 4 str. 2 p.) yra vienas iš pagrindinių vietos savivaldos principų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis principas savivaldos institucijų veikloje negali būti suabsoliutintas, juo negali būti pateisinamas vietos savivaldos institucijoms įstatymais priskirtų funkcijų neatlikimas ar įstatymų reikalavimų nesilaikymas. Vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (VSĮ 4 str. 6 p.); bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principo, reiškiančio, kad savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių (VSĮ 4 str. 8 p.); veiklos skaidrumo principo, reikalaujančio užtikrinti, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma (VSĮ 4 str. 10 p.); žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių (VSĮ 4 str. 12 p.).

Vietos savivaldos įstatymu nustatyta, kad savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba (VSĮ 11 str. 1 d.). Taip pat nustatyta, kad savivaldybės taryba savivaldos teisės įgyvendinimo savivaldybės bendruomenės interesais prasme yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas (VSĮ 3 str. 3 d. 1 p.). Šių teisių ir pareigų suteikimas įstatymu reiškia, kad savivaldybės taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus ir priimdama administracinius sprendimus, be kita ko, turi vadovautis ir administracinės teisės bendraisiais principais (teisėtumo, teisinės valstybės, asmenų lygybės, viešumo, kt.) bei specialiaisiais principais (kompetencijos nustatymo ir diferencijavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kt.). Kompetencijos nustatymo ir diferencijavimo principas reiškia, kad kiekvieno viešojo administravimo subjekto, jo struktūrinių padalinių, valstybės tarnautojų veikla (uždaviniai, funkcijos, teisės, pareigos) turi būti nustatyti teisės aktais. Šis principas glaudžiai susijęs su nepiktnaudžiavimo valdžia principu, kurio esmė ta, kad viešojo administravimo veikla vykdoma remiantis įstatymų pagrindu įstatymo apibrėžtos kompetencijos ribose. Įstatymų leidėjas nustatytais atvejais dėl atitinkamų klausimų sprendimo viešojo administravimo subjektams suteikia tam tikrą veiklos laisvę (diskreciją). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs, kad ir tokiais atvejais viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimą variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes suteikta diskrecija galima tik įstatymo nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymo nustatytus reikalavimus.

Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės taryba, įgijusi pagal įstatymą viešojo administravimo teises ir pareigas, jos kompetencijai priskirtus klausimus turi spręsti griežtai laikydami įstatymų, savo veikloje vadovautis minėtų principų visuma, užtikrinti, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi teisės aktų nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Minėta, kad Azartinių lošimų įstatymo 9 straipsnis suteikė vietos savivaldybių kompetenciją spręsti dėl lošimo namų (kazino) steigimo. Apeliantas pagrįstai teigia, kad pagal šia įstatymo norma suteiktą kompetenciją, savivaldybės taryba turi nuspręsti dėl vietos, t.y. ar atitinkamoje vietoje (konkrečiai identifikuotose patalpose) galima organizuoti lošimus. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1-18 punktuose išvardyta, kokiose vietose, atsižvelgiant į atitinkamų patalpų paskirtį ar juose vykdomą veiklą, draudžiama organizuoti lošimus. Vilniaus miesto savivaldybė taryba, atsižvelgdama į Azartinių lošimų įstatymu suteiktą kompetenciją, 2003 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr.01A-41-150 patvirtino Dokumentų, reikalingų sutikimams steigti lošimo namus (kazino) gauti, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką (galioja 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr.1-988 redakcija, žr. www.vilnius.lt). Šio norminio teisės akto 1.3 punkte nurodyta kokius dokumentus turi pateikti Vilniaus miesto savivaldybei bendrovė, norinti gauti sutikimą steigti lošimo namus. Į Dokumentų nagrinėjimo tvarkos 1.4 punktą, kuriame nurodyta kokiais atvejais sutikimai steigti lošimo namus neišduodami, perkelti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1-18 punktuose įtvirtinti draudimai, o 1.4.2 punkte nustatyta, kad sutikimai steigti lošimo namus gali būti neišduodami ir kitais atvejais atskiru Tarybos sprendimu. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2005 m. vasario 23 d. sprendimu Nr.1-698 patvirtino Lošimo namų (kazino) išdėstymo Vilniuje schemą su aprašymu (žr. www.vilnius.lt), kurioje išdėstė lošimo namų (kazino) išdėstymo Vilniuje pagrindines nuostatas. Schemoje aptartos teritorijos, kuriose galima steigti lošimo namus (kazino), išskyrus vietas, kuriose steigti negalima pagal Azartinių lošimų įstatymą. Prie Schemoje (14 p.) numatytų teritorijų priskirtas miesto centras ir senamiestis (kazino paslaugos lengviau ir patogiau prieinamos miesto svečiams, skatinamas turizmas). Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip „negyvenamosios patalpos – lošimo namai ir kita“ (27-35 b.l.) patenka į Schemos 14 punkte nurodytą teritoriją.

Iš pareiškėjo 2010 m. spalio 14 d. prašymo (Savivaldybės administracija gavo 2010 m. spalio 18 d.) ir 2010 m. gruodžio 30 d. kartotinio prašymo (Savivaldybės administracija gavo 2010 m. gruodžio 31 d.) turinio akivaizdu, kad šių pareiškėjo prašymų sprendimas priskirtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kompetencijai, nes pareiškėjas (patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas) prašė pakeisti Savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 1-705 dėl sutikimo steigti lošimo namus ir išdėstyti jį taip, kad iš sprendimo būtų pašalinta UAB „Savas kazino“ (buvęs patalpų nuomininkas).

Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Aptariamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje.

Vietos savivaldos įstatymo pagrindinės nuostatos perkeltos į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos reglamentą ir atitinkamai detalizuotos (bylai aktuali Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr.1-2070 redakcija, žr. www.vilnius.lt). Byloje nustatyta, kad dėl pareiškėjo prašymų pakeisti Sprendimą Nr.1-705 buvo atlikta eilė Reglamente numatytų procedūrų. Savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento Verslo ir paslaugų skyriaus Licencijavimo poskyrio specialistai parengė Savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl sutikimo steigti lošimo namus (duomenys neskelbtini) (patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, ir šio projekto aiškinamąjį raštą pagal Reglamento 42 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad lošimo namai įrengti viešbučio pastate ir nepatenka į Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnyje nurodytas vietas, kuriose draudžiama organizuoti lošimus. Paaiškinta, kad Azartinių lošimų įstatymo 9 straipsnį savivaldybės tarybos kompetencija yra pritarti/nepritarti tik vietai, kurioje numatoma steigti lošimo namus, tačiau, todėl sprendimo pakeitimo projektas parengtas tiksliai nurodant lošimo namų vietą (įrašant patalpų unikalų numerį), todėl Savivaldybės tarybos sutikimas steigti lošimo namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galiotų ir pasikeitus lošimų organizatoriui. Savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.30-2294 pasiūlė merui įrašyti sprendimo projektą į tarybos posėdžio darbotvarkę (Reglamento 42 str.1 d.). Pagal Reglamento 42 straipsnio reikalavimus, išvadas dėl sprendimo projekto turi pateikti Savivaldybės administracijos teisės departamentas, užregistruotas projektas perduodamas komitetams, frakcijoms, Kolegijai. Į bylą pateikti įrodymai, kad sprendimo projektui pritarė (vizavo be pastabų) Teisės departamento direktorius, Savivaldybės tarybos kolegija (2010 m. gruodžio 30 d. protokolinis nutarimas Nr.21-794). Sprendimo projektui pritarė du iš trijų Komitetų, kuriuose projektas buvo apsvarstytas.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. posėdžio protokole užfiksuota, kad šiame Tarybos posėdyje Savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento direktorius pristatė Sprendimo Nr.1-705 pakeitimo projektą. Reglamento 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl pateikto projekto taryba priima vieną iš šių sprendimų: pradėti projekto svarstymo procedūrą (1.1 p.); atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki kartotinio projekto pateikimo Taryboje (1.2 p.); atmesti projektą (1.3 p.); pradėti projekto svarstymo procedūrą skubos tvarka (1.4 p.). Tarybos posėdžio protokole nurodyta, kad Tarybos nariai nusprendė nepradėti sprendimo projekto svarstymo procedūros. Tokia Tarybos sprendimo rūšis, kokia nurodyta Tarybos posėdžio protokole, Reglamento 43 straipsnio 1 dalyje nenumatyta.

Pagal Azartinių lošimų įstatymą savivaldybės taryba turi diskreciją nuspręsti, ar duoti sutikimą steigti lošimo namus, tačiau ši diskrecija nėra neribota, ją saisto Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnis, kuriame išvardyta kokiose vietose, atsižvelgiant į pastatų paskirtį ir juose vykdomą veiklą, draudžiama steigti lošimo namus. Taigi savivaldybės taryba dėl sutikimų steigti lošimo namus diskrecijos teisę turi Azartinių lošimų įstatymo nustatytose ribose. Azartinių lošimų veikla yra licencijuojama ir įstatymų leidėjo įgaliotų institucijų griežtai kontroliuojama.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad savivaldybės taryba dėl Azartinių lošimų įstatymu nedraudžiamų organizuoti azartinius lošimus vietų nustatymo turi tam tikrą diskreciją, atsižvelgdama į bendruomenės interesus, t.y. turi diskreciją savarankiškai spręsti koks tokių įstaigų poreikis atitinkamoje savivaldybėje, dėl išdėstymo atitinkamuose savivaldybės teritoriniuose vienetuose ir pan. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, pasinaudodama šia diskrecijos teise, Dokumentų nagrinėjimo tvarkos 1.4.2 punkte nustatė, kad sutikimai steigti lošimo namus gali būti neišduodami ne tik Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1-18 punkte nurodytais, bet ir kitais atvejais atskiru Tarybos sprendimu, taip pat patvirtino Lošimo namų (kazino) išdėstymo Vilniuje schemą su aprašymu.

Taigi jei Savivaldybės taryba nesutinka, kad atitinkamoje vietoje (identifikuotose patalpose) būtų steigiami lošimo namai (kazino), nesutikimas turi būti įformintas atitinkamu administraciniu aktu ir visais atvejais turi būti pagrįstas atitinkamais (konkrečiais) motyvais bei teisės aktų normomis (Azartinių lošimų įstatymo 10 str., Dokumentų nagrinėjimo tvarkos 1.4 p.). Nagrinėjamu atveju procedūra dėl pareiškėjo prašymų pakeisti Sprendimą Nr.1-705, kuriuo buvo leista steigti lošimo namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t.y. pašalinti iš šio Sprendimo buvusio šių patalpų nuomininko (lošimų organizatoriaus) duomenis, kaip matyti iš Tarybos 2011 m. gegužės 18 d. posėdžio protokolo, nutraukta be jokių motyvų.

Tai nesuderinama su teisėtumo, teisinės valstybės, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais pirmiau minėtais principais. Sprendimo dėl asmens prašymo priėmimo pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik sprendimą priėmusiam administravimo subjektui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimtas, nepriklausomai nuo to, ar sprendimą priėmė kolegialus, ar individualus subjektas. Protokole nėra duomenų apie tai, kad posėdyje Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio, Dokumentų nagrinėjimo tvarkos 1.4 punkto ir Schemos nuostatų kontekste paaiškėjo aplinkybės, paneigiančios išdėstytas sprendimo projekto aiškinamajame rašte.

Atsakovas nagrinėjamu atveju sukūrė teisiškai neapibrėžtą situaciją, nes Sprendimu Nr.1-705, vadovaudamasis Azartinių lošimų įstatymo 9 straipsniu ir Dokumentų nagrinėjimo tvarkos nuostatomis, yra leidęs steigti lošimo namus atitinkamoje vietoje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), t.y. pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, tačiau nepriėmė iš esmės sprendimo dėl pareiškėjo 2010 m. spalio 14 d. ir 2010 m. gruodžio 30 d. prašymų pakeisti šio administracinio akto redakciją taip, kad iš Sprendimo Nr.1-705 būtų pašalintas į jį įrašytas ūkio subjektas, kuris atitinkamą laiką buvo šių patalpų nuomininkas ir turėjo Priežiūros komisijos išduotą leidimą atidaryti lošimo namus (kazino).

Todėl pareiškėjo argumentai, kad dėl jo 2010 m. spalio 14 d. ir 2010 m. gruodžio 30 d. prašymų nėra priimtas sprendimas (nei teigiamas, nei neigiamas) yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai išskyrė ir suabsoliutino vietos savivaldos savarankiškumo ir veiklos laisvės principą, nes kaip jau buvo minėta, savivaldybės tarybai įstatymu yra suteiktos viešojo administravimo teisės ir pareigos, veikdama suteiktos kompetencijos ribose ji turi vadovautis įstatymų reikalavimais ir visais pirmiau aptartais principais.

Byloje nustatyta, kad atsakovas dėl pareiškėjo 2010 m. spalio 14 d. ir 2010 m. gruodžio 30 d. prašymų nepriėmė jokio sprendimo (nei teigiamo, nei neigiamo). Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (ABTĮ 143 str.), pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies įpareigojant atsakovą 2010 m. spalio 14 d. ir 2010 m. gruodžio 30 d. prašymų priimti motyvuotą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pinus Proprius“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pinus Proprius“ skundą patenkinti iš dalies. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę dėl pareiškėjo 2010 m. spalio 14 d. ir 2010 m. gruodžio 30 d. prašymų priimti sprendimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas