c2182f95-be83-494e-b416-cccfc19b651d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-22-450/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00502-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.7; 3.1.7.6; 2.1.2.4.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU 2020 m. vasario 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio KailiÅ«no ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danrava“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danrava“, atstovaujamos bankroto administratoriaus N. Č., ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Chemtagra“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Debitum fori“, trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kustodija“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto centras“, dėl sandorių pripažinimo niekiniais, negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Danrava“, atstovaujama bankroto administratoriaus N. Č., kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo jų sudarymo momento) ieÅ¡kovės BUAB „Danrava“ įvykdytus bankinius pavedimus uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Chemtagra“ naudai: 2016 m. balandžio 22 d. pavedimÄ 7 100 Eur sumai; 2016 m. balandžio 25 d. pavedimÄ 10 900 Eur sumai; 2016 m. gegužės 2 d. pavedimÄ 3 700 Eur sumai; 2016 m. gegužės 12 d. pavedimÄ 1 700 Eur sumai; 2016 m. gegužės 16 d. pavedimÄ 2 000 Eur sumai; 2016 m. gegužės 16 d. pavedimÄ 3 000 Eur sumai; 2016 m. gegužės 17 d. pavedimÄ 3 000 Eur sumai; 2016 m. gegužės 26 d. pavedimÄ 15 000 Eur sumai; 2016 m. rugsėjo 12 d. pavedimÄ 5 Eur sumai; 2016 m. rugsėjo 12 d. pavedimÄ 5 000 Eur sumai; 2016 m. rugsėjo 15 d. pavedimÄ 10 000 Eur sumai; 2016 m. lapkričio 3 d. pavedimÄ 4 500 Eur sumai; 2016 m. gruodžio 22 d. pavedimÄ 3 000 Eur sumai; 1.2. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieÅ¡kovės BUAB „Danrava“ bankinius pavedimus (sandorius) bendrovei UAB „Debitum fori“: 2016 m. spalio 27 d. pavedimÄ 5 000 Eur sumai bei 2016 m. gruodžio 30 d. pavedimÄ 2 000 Eur sumai; 1.3. taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ UAB „Chemtagra“ ieÅ¡kovės BUAB „Danrava“ naudai 68 905 Eur; 1.4. taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ UAB „Debitum fori“ 7 000 Eur; 1.5. priteisti iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad mokėjimo pavedimas – tai vienaÅ¡alis sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ pervesti lėšas kitam asmeniui, tokiu bÅ«du sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas, todėl ieÅ¡kovės atlikti ginčo mokėjimai, anot jos, yra vienaÅ¡aliai sandoriai, kuriuos galima ginčyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatyta sandorių nuginčijimo tvarka ir pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 bei 1.80 straipsnių pagrindais.

3. IeÅ¡kovės teigimu, visuma bylos faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindžia, jog esamomis aplinkybėmis BUAB „Danrava“ turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę (viena iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų), nes iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės visų kreditorių interesai, o kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimÄ (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje.

4. IeÅ¡kovės manymu, vykdomų ginčijamų mokėjimų metu BUAB „Danrava“ buvo nemoki ir turėdama itin didelių įsiskolinimų kreditoriams (tame tarpe UAB „Swedbank lizingas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kt.), ginčijamais mokėjimais, kurių atlikti neprivalėjo, pervedė 75 905 Eur sumÄ atsakovėms trečiojo asmens (UAB „Kustodija“) įsiskolinimams apmokėti, tokiu bÅ«du pažeidė mokėjimų eiliÅ¡kumÄ , sudarydama iÅ¡skirtines sÄ lygas vienam kreditoriui.

Nurodo, jog yra ir antroji actio Pauliana sÄ lyga. Be to, ieÅ¡kovė neprivalėjo atlikti ginčijamų mokėjimų, nes jos ir atsakovių nesiejo nei sutartiniai, nei kitokie santykiai ar įsipareigojimai, kylantys iÅ¡ imperatyvių teisės aktų reikalavimų, o mokėjimai buvo atlikti už trečiÄ jį asmenį – UAB „Kustodija“, prieÅ¡ingai ieÅ¡kovė privalėjo dengti savo prioritetines skolas kreditoriams, bet ne apmokėti UAB „Kustodija“ skolas (trečioji actio Pauliana sÄ lyga).

5. Atlikdama ginčijamus mokėjimus ieÅ¡kovė ir atsakovės buvo nesÄ Å¾iningos, nes ieÅ¡kovė, turėdama itin didelių įsiskolinimų kreditoriams, ginčijamais mokėjimais, kurių atlikti neprivalėjo, pervedė 75 905 Eur sumÄ ne savo finansiniams reikalavimams dengti, tačiau trečiojo asmens įsiskolinimams apmokėti. IeÅ¡kovė žinojo savo finansinę padėtį, įskaitant įsipareigojimų dydį savo kreditoriams, kÄ liudija pateiktas ieÅ¡kovės balansas, kreditorių sÄ raÅ¡as bei pelno (nuostolių) ataskaita.

Ginčijami pervedimai atsakovėms pagrindžia, jog ieÅ¡kovė buvo nesÄ Å¾ininga savo kreditorių atžvilgiu ir sumažino galimybę su jais atsiskaityti. Be to, ieÅ¡kovės atlikti mokėjimai, įvertinus juos CK 1.80 straipsnio prasme, pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, t. y. CK 6.9301 straipsnį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Å iaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, priteisė UAB „Chemtagra“ ir BUAB „Debitum fori“ iÅ¡ ieÅ¡kovės atitinkamai 600 Eur ir 2 178 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, panaikino taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones UAB „Chemtagra“ turtui.

7. Teismas laikėsi nuostatos, kad jog actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių metu ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla, o kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

Taigi, vertindamas formaliuoju požiÅ«riu, teismas sprendė, jog ginčijamais sandoriais kitų kreditorių teisės nebuvo pažeistos ir minėtais mokėjimais buvo grÄ Å¾inamos einamosios skolos BUAB „Kustodija“ (nors ir per trečiÄ jį asmenį), kurios susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. už BUAB „Danrava“ patiektas prekes (sandoriai buvo atlygintiniai ir privalomi). Tokiu pat bÅ«du mokėjimai buvo atliekami ir atsakovei UAB „Debitum fori“, dengiant skolÄ ieÅ¡kovės pagrindiniam skolininkui BUAB „Kustodija“.

Ginčijamų mokėjimų atlikimÄ padiktavo įprastos verslo sÄ lygos ir normalÅ«s verslo subjektų Å«kiniai komerciniai santykiai, kurie atsiskleidžia iÅ¡analizavus visų keturių įmonių – UAB „Danrava“, BUAB „Kustodija“, UAB Chemtagra“ ir BUAB „Debitum fori“, Å«kinės komercinės veiklos apimtis ir tarpusavio verslo santykius (prekyba cheminiais preparatais, trÅ«kstamų preparatų paieÅ¡ka, pardavimas vienas kitam, kad patenkinti savo turimų nuolatinių klientų užsakymus ir pan.).

8. Atsižvelgus į BUAB „Kustodija“ finansinį reikalavimÄ ir kitų kreditorių reikalavimus, taip pat vykdytus nuolatinius atsiskaitymus su visa eile kreditorių (tame tarpe ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), bankams bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI)), teismui nekilo abejonių, kad ieÅ¡kovės nurodyti sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principai nebuvo pažeisti, nes su kreditoriais buvo atsiskaitoma nuolat ir proporcingai turimoms prievolėms. IÅ¡ to teismas darė ir kitÄ iÅ¡vadÄ , jog BUAB „Danrava“ nurodytais laikotarpiais, t. y. 2015–2017 metais atliko mokėjimus, gavo įplaukas, turėjo (patyrė) nuostolių, taigi vykdė Å«kinę komercinę veiklÄ ir buvo moki.

9. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad jokių areÅ¡tų BUAB „Danrava“ atžvilgiu laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo taikyta; vykdomųjų dokumentų, kuriais bÅ«tų priteistas atlyginimas darbuotojams pagal darbo santykius byloje nėra pateikta; atliktų mokėjimų laikotarpiu jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjimo nebuvo reiÅ¡kiama. Dėl to padarė iÅ¡vadÄ , kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas atsiskaitymų eiliÅ¡kumas nebuvo pažeistas.

Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė 2016 m. VMI mokestinių skolų neturėjo (fiksuota 24 072 Eur mokesčio permoka), mokestinės skolos aptariamu laikotarpiu nebuvo fiksuotos ir priimant 2017 m. birželio 9 d. mokestinio tyrimo ataskaitÄ (skola biudžetui atsirado jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo), taigi, sutarčių sudarymo metu ir ginčijamų mokėjimų (sandorių) atlikimo metu (nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.), ieÅ¡kovei nebuvo kilusi prievolė mokėti mokestines nepriemokas ar atlikti mokėjimus kreditoriams pagal eiliÅ¡kumÄ .

10. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės nemokumo momentas yra vėlesnis nei nurodo ieÅ¡kovė ir, bet kuriuo atveju, nemokumo bÅ«sena atsirado po ginčijamų mokėjimų atlikimo. Taip pat ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog jai vykdant prisiimtus ginčijamus įsipareigojimus buvo apsunkintas atsiskaitymas su kitais kreditoriais, nors Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, grįsdama savo reikalavimus. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų, ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrindė įrodymais ir ieÅ¡kinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė BUAB „Danrava“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., kai buvo atliekami ginčijami mokėjimai, ieÅ¡kovė turėjo įsipareigojimų pirmesnės eilės kreditoriams:

1) kreditorėms VMI ir Sodrai (Šiaulių apskrities VMI 2018 m. sausio 22 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, VMI 2018 m. liepos 18 d. prašymas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. liepos 16 d. prašymas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo);

2) darbuotojams (ieškovės pateikta informacija apie BUAB „Danrava“ įsiskolinimus darbuotojams 2014–2017 m., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-573-357/2018 dėl ieškovės kreditorių (tame tarpe ir darbuotojų, kuriems per visus 2016 m. buvo mokamas ne visas darbo užmokestis) patvirtinimo. 2016 m. rugsėjo mėn. įmonė buvo skolinga 1 956 Eur darbuotojui A. R. ir 1 441,80 Eur R. R., todėl įmonės prioritetas turėjo būti pilnai atsiskaityti su darbuotojais;

3) kreditoriui Generica Europa Limited. (Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-573-357/2018), kurio sÄ skaitos turėjo bÅ«ti apmokėtos per 2016 m. rugpjūčio mėn., tačiau ieÅ¡kovė jų neapmokėjo ir įsipareigojimų nevykdė;

4) kreditoriui R. D., su kuriuo BUAB „Danrava“ 2013 m. vasario 4 d. sudarė 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur) paskolos sutartį, apmokėjimo terminas – 2015 m. spalio 12 d. (paskola grÄ Å¾inta nebuvo);

5) kreditoriui R. B., su kuriuo BUAB „Danrava“ 2013 m. vasario 8 d. sudarė 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur) paskolos sutartį, apmokėjimo terminas – 2015 m. spalio 12 d. (paskola grÄ Å¾inta nebuvo). Å ių asmenų reikalavimai turėjo bÅ«ti tenkinami pirmiau. Teismui pritrÅ«kus duomenų dėl ieÅ¡kovės mokesčių mokėjimo atitinkamais laikotarpiais, jis galėjo įpareigoti VMI ir SodrÄ pateikti atitinkamus duomenis, tačiau to nepadarė ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . 11.2.

Ginčijami ne tik mokėjimai, atlikti atsakovėms, bet Å iaulių apygardos bei apylinkės teismuose yra užvestos civilinės bylos prieÅ¡ AB „Alvito Žemdirbys“, AB „Citadele“ bankas, UAB „Fleet union“ ir kt. pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinius dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nepatikrino. 11.3. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, bylÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai, neįsigilinęs į visas byloje esančias aplinkybes, be to, nevertino ieÅ¡kovės pateiktų paaiÅ¡kinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų. 11.4.

Antroji actio Pauliana sÄ lyga (ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises) nereikalauja konstatuoti įmonės nemokumo – turi bÅ«ti įrodyta, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės. BUAB „Danrava“ neturi realaus turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti padengtos kreditorių skolos, kadangi turimas BUAB „Danrava“ nekilnojamasis turtas yra įkeistas UAB „Swedbank lizingas“, o turimos prekės – nerealizuotinos, nes yra pasibaigusio galiojimo (bevertės).

IeÅ¡kovė įrodė visas actio Pauliana sÄ lygas mokėjimams pripažinti negaliojančiais.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Debitum fori“ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , o Å iaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 12.1. Teismo argumentai, jog mokėjimų atlikimo metu ieÅ¡kovė neturėjo įsipareigojimų aukÅ¡tesnės eilės kreditoriams ir nebuvo kilusi prievolė mokėti mokestines nepriemokas ar atlikti mokėjimus kreditoriams pagal eiliÅ¡kumÄ , yra motyvuoti ir pagrįsti byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, atlikus mokestinį patikrinimÄ ir papildomai paskaičiavus mokėtinus mokesčius, prievolės atsiradimo data laikytina mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimo data (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-775-302/2016). Tokiu bÅ«du prievolė VMI kilo tik 2018 m. sausio 22 d. Å iaulių apskrities VMI suraÅ¡ius mokestinio patikrinimo aktÄ , t. y. daugiau nei po vienerių metų, kai buvo atlikti ginčo mokėjimai. 12.2.

IeÅ¡kovė turėjo visas galimybes teikti jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtino, kad 2016 m. ieÅ¡kovė neturėjo jokių prievolių pagal mokėjimų dokumentus, o netgi prieÅ¡ingai – po patikrinimo buvo nustatyta, kad yra permoka, teismas neturėjo jokio pagrindo papildomai savarankiÅ¡kai rinkti įrodymus. 12.3. Apeliantė, teigdama, kad ieÅ¡kovė pažeidė įstatyme numatytÄ atsiskaitymo eiliÅ¡kumo tvarkÄ , klaidingai aiÅ¡kina CK 6.9301 straipsnio normÄ , įtvirtinančiÄ atsiskaitymÄ su darbuotojais, nes antrÄ ja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių (CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ne tik nenustatyta, kad tokie vykdomieji dokumentai bÅ«tų iÅ¡duoti, bet netgi nėra jokių duomenų, kad kuris nors iÅ¡ darbuotojų bÅ«tų iniciavęs darbo ginÄÄ , kreipęsis į darbo ginčų komisijÄ ar teismÄ dėl darbo užmokesčio priteisimo. 12.4. IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad įstatyme nustatyta atsiskaitymų tvarka buvo pažeista, nes nebuvo atsiskaityta su darbuotojais, t. y. Å¡i aplinkybė nebuvo ieÅ¡kinio pagrindu, todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsniu, laikytinas nauju reikalavimu ir negali bÅ«ti keliamas apeliaciniame skunde.

Be to, kreditorių sÄ raÅ¡uose nurodoma, kad įsiskolinimas darbuotojams buvo „deponuotas“, kas reiÅ¡kia, kad mokėjimai darbuotojams buvo atidėti jų pačių sutikimu, kÄ patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas, todėl tai nelaikytina pradelstais mokėjimais. Kita vertus, patys darbuotojai niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl tariamo atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimo. 12.5. Mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarka nebuvo pažeista, nes bÅ«tent BUAB „Kustodija“ turėjo pirmumo teisę į skolos padengimÄ , lyginant su tik vėliau atsiradusiomis prievolėmis Generica Europe Ltd.

Pastarosios skolos mokėjimas buvo iÅ¡dėstytas iki 2016 m. gruodžio 21 d., todėl nebuvo suėjęs ginčijamų sandorių sudarymo metu. Tuo tarpu skolos R. D. ir R. B., į kuriÄ reikalavimo teisę perėmė UAB „Žvalguva“, terminas suėjo tik 2017 m. lapkričio 20 d. Be to, bankroto administratorius nepatikrino Å¡io reikalavimo pagrįstumo ir realumo – iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad pagal paskolos sutartis ieÅ¡kovė R. D. ir R. B. kiekvienam iÅ¡mokėjo po 477 581 Eur, t. y. beveik tokiÄ pačiÄ sumÄ , kokia buvo paskolinta. 12.6.

IeÅ¡kovė turėjo itin didelę prievolę trečiajam asmeniui BUAB „Kustodija“, kurios mokėjimo terminas buvo suėjęs. Toliau pirko prekes iÅ¡ BUAB „Kustodija“, kas patvirtina, kad įmonė vykdė komercinę veiklÄ , gaudavo pajamas, atsiskaitydavo su kreditoriais (ne tik su atsakovėmis ar BUAB „Kustodija“, nuo 2015 m. nuolat vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams). BUAB „Danrava“ nuo 2015 m. spalio 12 d. kreditoriams sumokėjo 1 365 188,88 Eur sumÄ . Be to, yra pateikta sÄ skaitų aktyvumo ataskaita, iÅ¡ kurios taip pat matyti, kad ieÅ¡kovė 2016 m. nuolat atsiskaitinėjo su įvairiais kreditoriais.

Apeliantė nurodė, kad ginčijo ir kitų kreditorių skolas, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu UAB „Debitum fori“ atstovei uždavus klausimÄ , ar yra dar ginčijami kiti mokėjimai, taip pat papraÅ¡ius pateikti tai patvirtinančius įrodymus, ieÅ¡kovė ginčijamų sandorių nenurodė ir įrodymų apie teisminius ginčus nepateikė. 12.7. Teismas nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo 1 394 568,11 Eur skolÄ BUAB „Kustodija“, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad tariamai nebuvo pagrindo atlikti ginčijamų mokėjimų, padengiant BUAB „Kustodija“ skolÄ , yra nepagrįstas.

IeÅ¡kovės ginčijami mokėjimai buvo tik įprastinės įmonės veiklos vykdymas, eilinis atsiskaitymas su kreditoriais, siekiant tęsti komercinę veiklÄ , neturint jokio tikslo bankrutuoti ar neatsiskaityti su kitais kreditoriais. 12.8. CK 6.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas jÄ Ä¯vykdytų asmeniÅ¡kai. Verslo praktikoje įprasta, kad už skolininkÄ prievolę įvykdo pastarojo skolininkas, tokiu bÅ«du siekiant iÅ¡vengti papildomų iÅ¡laidų finansinėms įstaigoms už mokėjimo nurodymo vykdymÄ , o taip pat sutaupoma laiko, nes kreditorius greičiau gauna pinigus. 12.9.

IeÅ¡kovė neteigė ir neįrodinėjo, kad atsakovės, gaudamos mokėjimus, buvo nesÄ Å¾iningos, o tai yra privaloma sÄ lyga pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. IeÅ¡kovė ir atsakovės nėra tarpusavyje susiję asmenys, todėl ir Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo preziumuoti jų nesÄ Å¾iningumo.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Chemtagra“ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir Å iaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime palaiko atsakovės UAB „Debitum fori“ pozicijÄ ir jį iÅ¡ esmės grindžia tais pačiais pagrindiniais atsikirtimais, kuriuos nurodė UAB „Debitum fori“ savo atsiliepime. Papildomai nurodo: 13.1. Nors apeliantės teigimu BUAB „Danrava“ buvo neatsiskaičiusi su darbuotojais, tačiau, kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų, Å¡ios sumos nebuvo ginčo objektas, dėl jų nebuvo ginčų teisme, nebuvo pareikÅ¡ti reikalavimai pačiai bendrovei.

IÅ¡ apeliantės pateikto ir Å iaulių apygardos teismo patvirtinto pirminio kreditorių sÄ raÅ¡o bankroto byloje matyti, kad darbuotojų kreditorių sÄ raÅ¡uose taip pat nėra. Liudytojas A. R. patvirtino, kad Å¡ie darbuotojai nebuvo pareiÅ¡kę reikalavimų dėl atsiskaitymo bendrovei 2016 m. 13.2. Pagal UAB „Danrava“ suminių skolų ataskaitÄ , sudarytÄ 2017 m. lapkričio 10 d. iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ir pateiktÄ apeliantės kartu su ieÅ¡kiniu, skolų Sodrai ir VMI nebuvo. 13.3. Generica Europa Ltd., R.

D., R. B. nėra kreditoriai, kurių reikalavimai turėtų būti tenkinami pirmesne eile, nes vadovaujantis CK 6.9301 straipsniu, minėti kreditoriai yra penktos eilės kreditoriai, t. y. tokios pat eilės kreditoriai kaip ir BUAB „Kustodija“. Kadangi ginčijamų mokėjimų pervedimo metu BUAB „Danrava“ nebuvo nemoki, jai nebuvo iškelta bankroto byla, todėl spręsti kurių kreditorių reikalavimus tenkins pirmiau, yra ieškovės pasirinkimo teisė. 13.4. Dėl apeliantės minimų ginčų su UAB „Alvito žemdirbys“, AB „Citadele“, UAB „Fleet unijon“ ir kt. nurodė, kad remiantis teismų informacinės sistemos Liteko viešais duomenimis, didžioji dalis šių bylų jau yra išnagrinėtos ne tik pirmoje instancijoje, tačiau ir apeliacine tvarka, įsiteisėjusiomis nutartimis apeliantės reikalavimus atmetant kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Danrava“ bankiniais pavedimais UAB „Chemtagra“ pervedė 68 905 Eur sumÄ : 2016 m. balandžio 22 d. – 7 100 Eur, 2016 m. balandžio 25 d. – 10 900 Eur, 2016 m. gegužės 2 d. – 3 700 Eur, 2016 m. gegužės 12 d. – 1 700 Eur, 2016 m. gegužės 16 d. 2 000 Eur, 2016 m. gegužės 16 d. – 3 000 Eur, 2016 m. gegužės 17 d. – 3 000 Eur, 2016 m. gegužės 26 d. – 15 000 Eur, 2016 m. rugsėjo 12 d.

– 5 Eur, 2016 m. rugsėjo 12 d. – 5 000 Eur, 2016 m. rugsėjo 15 d. – 10 000 Eur, 2016 m. lapkričio 3 d. – 4 500 Eur, 2016 m. gruodžio 22 d. – 3 000 Eur. BUAB „Danrava“ atitinkamai bankiniais pavedimais UAB „Debitum fori“ pervedė 7 000 Eur: 2016 m. spalio 27 d. – 5 000 Eur bei 2016 m. gruodžio 30 d. – 2 000 Eur. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-989-357/2017 BUAB „Danrava“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi BUAB „Kustodija“ iškelta bankroto byla.

16. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius ginčija ieškovės atliktus mokėjimus atsakovėms dviem teisiniais pagrindais: actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) ir CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip sudarytus pažeidžiant imperatyvų CK 6.9301 straipsnį. Dėl CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo 17. Nagrinėjamu atveju apeliantės bankroto administratorius įrodinėja, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d., ieškovės atliktų mokėjimų atsakovėms metu, buvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje numatyta tvarka, nes ieškovė, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais (VMI, VSDFV, darbuotojais, Generica Europa Limited., R. D. bei R. B.) suteikė pirmenybę trečiajam asmeniui BUAB „Kustodija“, atsiskaitydama su jos kreditorėmis UAB „Chemtagra“ ir UAB „Debitum fori“.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovė nurodytu laikotarpiu, atlikdama mokėjimo pavedimus atsakovėms, pažeidė mokėjimų eiliÅ¡kumÄ , turėjo ginčijamų finansinių įsipareigojimų valstybės biudžetui ar darbuotojams, todėl CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimo nenustatė.

19. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl tokių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, pažymi, kad kasacinis teismas naujausioje praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019) išaiškino, jog CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti;

Å¡is reguliavimas, prieÅ¡ingai negu įtvirtintas Ä®BÄ®, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik Å¡iuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimÄ galėtų reikÅ¡ti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymÄ , bet ne neteisėtÄ atsiskaitymÄ atlikusi įmonė.

CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti. Kasacinis teismas nurodė, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ ) turi pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ne dėl laikino pobÅ«džio finansinių sunkumų, o dėl to, kad įmonė yra nemoki ar dėl kitų priežasčių nėra galimybių, kad ji bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir ateityje.

Ä®monei atsidÅ«rus tokioje bÅ«senoje, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylÄ , o atsiskaitymas su kreditoriais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali bÅ«ti vykdomas, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neteisėto pranaÅ¡umo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimÄ . Pažeidus Å¡ias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali bÅ«ti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos iÅ¡reikalautos iÅ¡ jas neteisėtai gavusio nesÄ Å¾iningo kreditoriaus.

20. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 suformavo naujÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę – CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimÄ galėtų reikÅ¡ti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymÄ , bet ne neteisėtÄ atsiskaitymÄ atlikusi įmonė.

21. Vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), o žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti teismų praktikos nuoseklumÄ bei neprieÅ¡taringumÄ , konstatuoja, kad iÅ¡ esmės panaÅ¡ioje byloje kasacinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra reikÅ¡mingi ir Å¡ioje byloje, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas jais vadovautis.

22. Atsižvelgusi į kasacinio teismo naujausiÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ esmės pagrįstai pirmosios instancijos teisme buvo nepatenkintas reikalavimas dėl bankinių pavedimų, atliktų laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d., pripažinimo negaliojančiais pagal CK 6.9301 straipsnį (CK 1.80 straipsnis), nes, kaip minėta, BUAB „Danrava“ bankroto administratorius, neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Dėl actio Pauliana sÄ lygų aiÅ¡kinimo ir taikymo 23. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl antrosios ir trečiosios actio Pauliana taikymo sÄ lygų, teigdama, kad ieÅ¡kovė turėjo pirmesnės eilės kreditorių (VMI, VSDFV, darbuotojai, Generica Europa Limited., R. D. bei R. B.), tačiau ginčijamais mokėjimais už trečiÄ jį asmenį BUAB „Kustodija“ atsiskaitė su jos kreditorėmis UAB „Chemtagra“ ir UAB „Debitum fori“, pervesdama viso 75 905 Eur, o ne atsiskaitė su savo kreditoriais.

Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovės UAB „Chemtagra“ ir UAB „Debitum fori“ net nebuvo ieÅ¡kovės kreditorės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, toliau pasisakys dėl Å¡ių apeliantės argumentų. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip bÅ«tinos actio Pauliana sÄ lygos 25. Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų – tai sÄ lyga, kad sudarius ginčijamus sandorius buvo pažeistos kitų skolininko kreditorių teisės. CK 6.66 straipsnio dalyje yra iÅ¡dėstytas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kuriems esant turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

Vadovaujantis šia nuostata, sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus, arba būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

27. Taigi, siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, bÅ«tina nustatyti skolininko nemokumÄ (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus), arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais Å¡iais atvejais bÅ«tina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Ä®rodyti Å¡ias aplinkybes pareiga tenka ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

28. Teiginį, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, bankroto administratorius grindė aplinkybe, jog BUAB „Danrava“, turint įsiskolinimų VMI, VSDFV, darbuotojams, Generica Europa Limited., R. D. bei R. B., suteikė pirmenybę trečiajam asmeniui BUAB „Kustodija“, pervesdama jos kreditorėms UAB „Chemtagra“ ir UAB „Debitum fori“ 75 905 Eur sumÄ , kuri galėjo bÅ«ti skirta ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimams tenkinti, t. y. kreditorių teisių pažeidimÄ iÅ¡ esmės įrodinėjo atsiskaitymų eiliÅ¡kumo nesilaikymu.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 31 d. kreditorių sÄ raÅ¡e nurodoma, jog mokėtina suma VSDFV yra 473,17 Eur, kas atitinka vieno einamojo mėnesio įmokÄ ; VMI kreditorių sÄ raÅ¡e nėra. IeÅ¡kovės suminių skolų ataskaitos 2017 m. liepos 31 d. duomenimis skolų VMI ir VSDFV nėra. IÅ¡ 2017 m. rugsėjo 25 d. kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, kad įsiskolinimas VSDFV ir GPM nurodomas 3 560,53 Eur. VMI 2018 m. gegužės mėn. ir birželio mėn. raÅ¡tuose nurodė, kad BUAB „Danrava“ atžvilgiu, 2016 m. laikotarpiu buvo fiksuotas mokesčių skirtumas, t. y. 24 072 Eur mokesčio skirtumas (permoka) bei, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovės atžvilgiu nebuvo taikytos jokios priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros, nebuvo atlikta jokių kontrolės veiksmų.

VMI 2017 m. birželio 9 d. ataskaitoje, atlikusi mokestinį tyrimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., konstatavo, kad už nurodytÄ laikotarpį BUAB „Danrava“ turi 12 383,56 PVM permokÄ . Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad 2016 m. BUAB „Danrava“ nei VMI, nei VSDFV nebuvo skolinga. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė VMI buvo sumokėjusi daugiau, fiksuota permoka, kuri buvo įskaitoma vėlesniais laikotarpiais sumokant kitus mokesčius.

30. Nors iÅ¡ byloje esančio 2018 m. sausio 22 d. VMI sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. FR0682-28 turinio matyti, jog ieÅ¡kovė 2008 m., 2009 m. 2011 m., 2012 m. bei 2013 m. turėjo mokestinių prievolių VMI ir VSDFV, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu (laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d.) ieÅ¡kovė pagrįstai manė, jog ji neturi neįvykdytų prievolių valstybės biudžetams, nes aptariamas aktas buvo suraÅ¡ytas jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atlikus pakartotinį mokestinį patikrinimÄ .

Papildomai pažymėtina, kad pačiame Akte nurodyta, jog T. R. ir A. R. pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. birželio 12 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-4/50 savo vardu į biudžetÄ sumokėjo už BUAB „Danrava“ 7 569,34 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. IÅ¡ BUAB „Danrava“ bankroto bylos duomenų taip pat matyti, kad 2014 m. liepos 17 d. T. R. sumokėjo 4 120 Eur (14 227,91 Lt) į VMI sÄ skaitÄ . Byloje esantis BUAB „Danrava“ AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovė ginčui aktualiu laikotarpiu mokėjo mokesčius VSDFV (2016 m. rugsėjo 14 d.

į valstybės biudžetÄ pervedė 7 000 Eur, 2016 m. rugsėjo 30 d. – 4 710 Eur, 2016 m. gruodžio 6 d. – 300 Eur, 2016 m. gruodžio 9 d. – 2 000 Eur, 2016 m. gruodžio 12 d. – 4 000 Eur, 6 775 Eur, 367 Eur, 2016 m. gruodžio 23 d. – 2 000 Eur, 1 500 Eur, 2016 m. gruodžio 27 d. – 2 000 Eur, 2016 m. gruodžio 29 d. – 1 500 Eur, 2016 m. gruodžio 30 d. – 3 000 Eur). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vien tik faktas, jog ieÅ¡kinį pateikęs kreditorius buvo kreditorius ir sandorio sudarymo metu, nėra pakankamas tais atvejais, kai kreditorių ir skolininkÄ sieja nevienkartiniai santykiai, pvz., darbo, mokestiniai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nors 2018 m. sausio 22 d. Akte konstatuota, kad ieÅ¡kovė 2008 m., 2009 m. 2011 m., 2012 m. bei 2013 m. turėjo mokestinių prievolių VMI ir VSDFV, tačiau iÅ¡ aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ manyti, jog ji neturi neįvykdytų prievolių valstybės biudžetams, be to, įsiskolinimai VMI ir VSDFV buvo dengiami.

31. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų nėra galimybių nustatyti, kokio dydžio įsiskolinimus ginčui aktualiu laikotarpiu ieÅ¡kovė turėjo VMI ir VSDFV biudžetams, ieÅ¡kovė tokių aplinkybių neįrodė, apsiribodama deklaratyviais teiginiais dėl kreditorių teisių pažeidimo. Nors apeliantė teigė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir įpareigoti VMI ar VSDFV pateikti tokius duomenis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nepaisant to, kad bankroto bylos (ar susijusios bylos, kuriose dalyvauja bankrutuojantys / bankrutavę juridiniai asmenys) turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , tokiose bylose taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis); teismo aktyvumo tokiame procese pareiga negali bÅ«ti suprantama kaip atleidimas byloje dalyvaujančių asmenų nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015).

Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali bÅ«ti tinkamai įgyvendinta tik kai bankrutuojančios įmonės administratorius iÅ¡ esmės įvykdo pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigÄ , bendra tvarka jam nustatytÄ CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent ieÅ¡kovei teko pareiga įrodyti savo pareikÅ¡tus reikalavimus, kuriÄ apeliantė nepagrįstai siekia perkelti teismu.

32. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovė taip pat turėjo įsiskolinimų darbuotojams, o bÅ«tent 2016 m. rugsėjo mėn. ieÅ¡kovė buvo skolinga 1 956 Eur darbo užmokesčio A. R. ir 1 441,80 Eur R. R.. Visų pirma, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vykdomųjų dokumentų, kuriais bÅ«tų priteistas atlyginimas darbuotojams pagal darbo santykius, byloje nėra pateikta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nors vienas BUAB „Danrava“ darbuotojas bÅ«tų pareiÅ¡kęs reikalavimÄ sumokėti jiems darbo užmokestį.

Antra, pats ieÅ¡kovės buvęs vadovas A. R., kuriam ieÅ¡kovė buvo skolinga 1 956 Eur darbo užmokesčio, patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjimo ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo reiÅ¡kiama. Trečia, 2017 m. kovo 31 d. kreditorių sÄ raÅ¡e nurodyta, kad 18 254,37 Eur mokėtinas darbo užmokestis yra deponuotas. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra nustatyta jog bÅ«tų suteiktas prioritetas vienam iÅ¡ kreditorių, atitinkamai sumažinant galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais.

33. Savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė taip pat grindžia tuo, kad ieÅ¡kovė 2016 m. rugpjūčio mėn. turėjo pradelstÄ Ä¯siskolinimÄ Generica Europa Limited. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 18 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į kreditorių Generica Europa Limited., praÅ¡ydama iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ dalimis, t. y. 30 000 Eur sumokant 2016 m. lapkričio 28 d., 30 000 Eur – 2016 m. gruodžio 7 d., 30 000 Eur – 2016 m. gruodžio 14 d. ir 17 749,75 Eur – 2016 m. gruodžio 21 d.

Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Generica Europa Limited. 2017 m. kovo 17 d. civilinėje byloje Nr. eB2-696-368/2017 kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ , praÅ¡ydama ieÅ¡kovei iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Savo ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime kreditorius nurodė, kad ieÅ¡kovė iki 2016 m. gruodžio 21 d. savo įsipareigojimų skolÄ padengti pilnai neįvykdė, todėl atsakovės pagrįstai nurodo, jog skolos Generica Europa Limited. įvykdymo terminai iki 2016 m. gruodžio 21 d. nebuvo suėję.

Be to, iÅ¡ klientų apyvartos apskaitos žiniaraščio matyti, kad BUAB „Danrava“ 2016 m. sausio 1 d. turėjo 1 394 568,11 Eur įsiskolinimÄ BUAB „Kustodija“, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė, atlikdama ginčijamus mokėjimus atsakovėms, kito kreditoriaus teisių nepažeidė, nes bÅ«tent BUAB „Kustodija“ turėjo pirmumo teisę į skolos padengimÄ , o ne Generica Europa Limited.

34. Apeliantė nurodo, kad ginčijamų sandorių atlikimo metu ieÅ¡kovė taip pat turėjo prievolę kreditoriams R. D. ir R. B. atitinkamai pagal 2013 m. vasario 4 d. ir 2013 m. vasario 8 d. paskolos sutartis, kurių apmokėjimo terminas suėjo 2015 m. spalio 12 d. Bankroto administratorius, atstovaudamas ieÅ¡kovę, nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė R. D. ir R. B. vienaÅ¡aliÅ¡kus raÅ¡ytinius patvirtinimus, kuriuose jie nurodė, kad su ieÅ¡kove buvo sudarę paskolos sutartis, paskolų suma – po 2 000 000 Lt, paskolų grÄ Å¾inimo data – 2015 m. spalio 12 d.; 2016 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis UAB „Žvalguva“ perleido reikalavimo teises į ieÅ¡kovės įsiskolinimÄ .

IÅ¡ byloje esančio UAB „Žvalguva“ ir BUAB „Danrava“ 2017 m. balandžio 28 d. Susitarimo 7 prie 2017 m. balandžio 28 d. paskolos sutarties Nr. 20130208 matyti, kad Å¡alys susitarė pakeisti Paskolos sutarties 2.1 punktÄ , pratęsiant paskolos ir palÅ«kanų mokėjimo terminÄ iki 2017 m. lapkričio 20 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės paneigia bankroto administratoriaus argumentus, kad ieÅ¡kovė su kreditorių R. D. ir R. B. teisių perėmėja UAB „Žvalguva“ kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka privalėjo atsiskaityti anksčiau negu su trečiojo asmens kreditorėmis (atsakovėmis).

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad bankroto administratoriui neįrodžius, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. egzistavo pirmesnės eilės kreditoriai palyginti su trečiuoju asmeniu, kurio kreditorėms atlikti ginčijami mokėjimai, arba, kad egzistavo tos pačios eilės kreditoriai, turintys ankstesnius nei trečiasis asmuo reikalavimus ieškovei, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, susijusius su kreditorių teisių pažeidimu.

35. Spręstina, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju neįrodė antrosios actio Pauliana taikymo sÄ lygos, t. y. kreditorių teisių pažeidimo. Dėl sandorio privalomumo kaip bÅ«tinos actio Pauliana sÄ lygos 36. Viena actio Pauliana taikymo sÄ lygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. IÅ¡ esmės Å¡i sÄ lyga gali bÅ«ti paaiÅ¡kinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pažymėtina, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ . Taigi, jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018).

37. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčijimais mokėjimais ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino skolÄ BUAB „Kustodija“, ir teigia, jog ieÅ¡kovė neprivalėjo atsakovėms atlikti mokėjimų, nes UAB „Chemtagra“ ir UAB „Debitum fori“ nebuvo ieÅ¡kovės kreditorės. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais, nes byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovių pozicijÄ , jog ieÅ¡kovės atlikti mokėjimai atsakovėms buvo dalinis prievolės padengimas trečiajam asmeniui BUAB „Kustodija“.

IÅ¡ 2017 m. kovo 31 d. Kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovės įsiskolinimas BUAB „Kustodija“ sudarė 1 232 175,82 Eur. BUAB „Kustodija“ 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. apyvartos pagal valiutas ir dokumentus su BUAB „Danrava“ ataskaita, 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. Pardavimų operacijų BUAB „Danrava“ ataskaita ir Sumine apyvartos ataskaita nustatyta, kad ginčijamų mokėjimų atsakovėms suma buvo sumažinta ieÅ¡kovės skola BUAB „Kustodija“.

Å ias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo BUAB „Kustodija“, nurodydama, kad reiÅ¡kiant finansinį reikalavimÄ ieÅ¡kovės bankroto byloje ginčijamų pavedimų suma nebuvo įtraukta. Be to, pačiuose ginčijamuose mokėjimų nurodymuose mokėjimo paskirtis nurodyta „mokėjimas už UAB „Kustodija“, „dalinis mokėjimas už UAB „Kustodija“ ir pan. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad aptariami mokėjimai atsakovėms buvo bÅ«tini, privalomi ir galimi, nes ieÅ¡kovė turėdama įsiskolinimÄ BUAB „Kustodija“, mokėjimais per atsakoves dengė savo įsiskolinimÄ trečiajam asmeniui BUAB „Kustodija“.

Pirmosios instancijos teismas taip pat visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad ginčijamus mokėjimus lėmė įprastos verslo sÄ lygos ir normalÅ«s verslo subjektų Å«kiniai komerciniai verslo santykiai, t. y. visų keturių įmonių veikla buvo susijusi su prekyba cheminiais preparatais, jų paieÅ¡ka, pardavimu viena kitai.

38. Taigi, spręstina, kad apeliantė neįrodė CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytos trečiosios actio Pauliana taikymo sÄ lygos – sandorio neprivalomumo.

39. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, todėl ieÅ¡kovei nagrinėjamu atveju neįrodžius nurodytų actio Pauliana sÄ lygų (dėl kreditorių teisių pažeidimo ir sandorio neprivalomumo), ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje pagrįstai netenkintas kaip nepagrįstas. Dėl procesinės bylos baigties 40. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio ieÅ¡kovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieÅ¡kovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas, o Å iaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

42. Atsakovės prašė jų naudai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimų į apeliacinį skundÄ rengimÄ ) bei pateikė jas pagrindžiančius dokumentus, t. y. atsakovė UAB „Debitum fori“ prašė priteisti 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovė UAB „Chemtagra“ – 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės apeliacinio skundo netenkinus, nurodytos atsakovių patirtos iÅ¡laidos, kurios nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Danrava“ administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danrava“ administravimui skirtų lėšų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Debitum fori“ 968 Eur (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus), o atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Chemtagra“ 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys Kailiūnas Asta Radzevičienė