2018-05-10 Nr. AB-9338-3-63-3-00059-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-346-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00059-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Daisana“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams 2018 m. sausio 20 d. pateikė skundą (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 24–27), prašydamas: 1) įpareigoti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą (toliau – ir Tarnyba) priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) iki gatvių išpirkimo, nuomoti iš pareiškėjo nuosavybės teise valdomos UAB „Daisana“ (toliau – ir Bendrovė) gatves ir žemę po šiomis gatvėmis ir jų apsaugos zonomis nurodytais adresais ir unikaliais numeriais; 2) įpareigoti Tarnybą priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė) įtraukti Bendrovės iki veiklos sustabdymo aptarnautą teritoriją į viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo aptarnaujamą teritoriją; 3) priteisti iš Tarnybos 4 770 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. yra Bendrovės savininkas (valdo 100 proc. Bendrovės akcijų). Bendrovė nuosavybės teise valdo tam tikrus žemės sklypus ir statinius Budrikių kaime, Sendvario seniūnijoje bei Švepelių kaime, Dovilų seniūnijoje, kurių negali naudoti (vykdyti komercinės ūkinės veiklos ir gauti už tai pajamų). Pareiškėjas nurodė, kad dėl to teko sustabdyti Bendrovės veiklą. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba sąmoningai ignoruoja, kad Savivaldybė pažeidžia Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnio 4 ir 7 dalis. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba netinkamai vykdo Savivaldybės administracinę priežiūrą, numatytą Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas). Pasak pareiškėjo, Tarnyba nepriėmė potvarkių, nesikreipė į administracinį teismą, nors imperatyviai privalėjo tai padaryti. Pareiškėjas nurodė, kad skundžia Tarnybos neveikimą, nekontroliuojant Savivaldybės, nepriimant potvarkių bei nesikreipiant į teismą. Dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų pareiškėjas nurodo, kad patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo jo pasitikėjimas valstybės institucijų darbu bei pačia valstybe. Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat nurodė, kad skundai dėl vilkinimo atlikti veiksmus bei dėl žalos atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais ir grąžino juos pareiškėjui (b. l. 41–42).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, teismas neturi galimybės nustatyti, ar skundas teismingas administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui. Teismas sprendė, kad patikslintas skundas negali būti priimtas, nes pareiškėjas tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų ir nesumokėjo žyminio mokesčio.

III. Pareiškėjas R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį ir pareiškėjo patikslintą skundą priimti bei perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b. l. 49–50).

Pareiškėjas paaiškina, kad skundžia Tarnybos neveikimą ir vilkinimą atlikti veiksmus, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnius naudoja tiek, kiek įpareigoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas bei 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundu prašo teismo įpareigoti Tarnybą priimti įpareigojamuosius potvarkius Savivaldybei, o ne, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, prašo įpareigoti Tarnybą nuomoti iš pareiškėjo valdomos Bendrovės gatves ir žemę. Pareiškėjas pastebi, kad jis Bendrovės nevaldo, o yra jos akcininkas.

Pareiškėjo nuomone, teismas, konstatuodamas dėl nesumokėto žyminio mokesčio, neteisėtai nevertino, kad pareiškėjo skundas atitinka ABTĮ 36 straipsnio 1 ir 10 punktų reikalavimus (žyminio mokesčio mokėjimo išimtis). Pareiškėjas taip pat pastebi, kad kitų motyvuotų nurodymų, kodėl būtų galima nepriimti pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo teismas nenurodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių administracinę priežiūrą atlieka, tai yra prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami Vyriausybės atstovai.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatos suponuoja, kad Vyriausybės atstovas, veikdamas šio įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, turi teisę vertinti savivaldybės veiksmų, kurių pagrindu gali ar susiformuoja civilinio teisinio pobūdžio santykiai, teisėtumą, tačiau tai nereiškia, kad Vyriausybės atstovo veiksmus tokiu atveju būtų teisinis pagrindas pripažinti ne administraciniais.

Nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjui nereiškiant reikalavimo, kuriuo ginčijamas atsakovo 2017 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. (1.15)-S13-246, yra neaiškūs kiti pareiškėjo reikalavimai.

Pareiškėjas siekia, kad atsakovas atliktų veiksmus, kurie, kaip mano pareiškėjas, turi būti atliekami konstatavus savivaldybės daromus teisės pažeidimus. Atsakovo 2017 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. (1.15)-S13-246 išdėstyti argumentai vertintini bylą nagrinėjant iš esmės ir teismo procesiniame sprendime pasisakant dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad skundas laikytinas nepaduotu nepašalinus jo trūkumų.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui ir tuo pagrindu, kad nesumokėtas žyminis mokestis.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jo reikalavimai, išskyrus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris neapmokestinamas žyminiu mokesčiu (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p.), neapmokestinami – vadovaujantis ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Šiuo atveju atsakovas 2017 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. (1.15)-S13-246 pareiškėjui išdėstė teisinius argumentus, kuriais remiantis neįžvelgia Aprašo nuostatų neatitikimo aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams. Taigi nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad viešojo administravimo subjektas vilkina atlikti veiksmus, o tai suponuoja, kad pareiškėjo reikalavimai (išskyrus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo) apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka (ABTĮ 35 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje susiklosčiusią situaciją, kai konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo skundą laikė nepaduotu nepašalinus trūkumo, teismo nurodyto kaip tinkamai nesuformuluotas reikalavimas, ir skundo priėmimo klausimas nagrinėtinas iš naujo, pirmosios instancijos teismas, padėdamas pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises, turi nustatyti terminą trūkumui šalinti – žyminio mokesčio sumokėjimui, nes būtent procesinis sprendimas dėl pareikštų reikalavimų lemia, ar mokėtinas žyminis mokestis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė