2019-03-06 Nr. AB-5930-3-61-3-03594-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-752-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03594-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 30.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (anksčiau – akcinė bendrovė LESTO, akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2015 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2015 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. O3-351 „Dėl AB LESTO reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) jeigu teismas netenkintų pirmojo skundo reikalavimo, pakeisti Nutarimą: a) neskirti pareiškėjui Nutarimo 3.1 papunktyje nurodytos piniginės baudos arba ją sumažinti iki pagrįsto ir protingo dydžio – 41 075,36 Eur; b) neskirti pareiškėjui Nutarimo 3.2.2 papunktyje nustatyto įpareigojimo.

2. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, atlikdamas 2011–2013 m. laikotarpiu į reguliuojamos veiklos paslaugų kainas įtrauktų ir faktiškai patirtų sąnaudų pagrįstumo patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas), pažeidė vieną iš esminių teisės principų – lex retro non agit (liet. įstatymas negalioja atgal), o 2014 m. gruodžio 18 d. planinio patikrinimo aktas Nr. E3-4 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir Nutarimas neatitinka jiems keliamų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų. Be to, Nutarimas priimtas praleidus Komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 patvirtintų Sankcijų skyrimo taisyklių (toliau – ir Sankcijų skyrimo taisyklės) 15 punkte įtvirtintą 6 mėnesių terminą. Atsakovo pareiškėjui skirta sankcija nėra proporcinga nustatyto pažeidimo trukmei (39 dienos). Pareiškėjo teigimu, Nutarimo 3.2.2 papunktyje nustatytas įpareigojimas Bendrovei ištaisyti Komisijai pateiktas reguliuojamos veiklos ataskaitas už 2011–2013 m. laikotarpį yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Nutarimas pagrįstas išvadomis, padarytomis Patikrinimo metu, su kurio rezultatais Bendrovė nesutinka ir juos ginčija administracinėje byloje Nr. I-6424-561/2015, o nustatytas terminas įpareigojimui įvykdyti – iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. – yra faktiškai neįgyvendinamas, kadangi pareiškėjas nepriklausomiems auditoriams parinkti turėtų vykdyti viešųjų pirkimų procedūras.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai papildomai pažymėjo, kad, be kita ko, atsakovas, pareiškėjui skirdamas baudą, neįvertino pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. jog jis aktyviai bendradarbiavo su atsakovu. Taip pat teigė, kad pažeidimas yra pašalintas, pasekmės yra išnykusios. Bauda turėtų būti skaičiuojama konkrečiomis dienomis, o ne skiriama už visą pažeidimo laikotarpį. Akcentavo, kad ataskaitų ištaisymas retrospektyviai yra negalimas. Pati Komisija išsitaisė pateiktas ataskaitas.

4. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo teigimu, pareiškėjo padarytų pažeidimų paaiškėjimo diena laikytina ne Patikrinimo pabaigos diena, o Komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. O3-947 „Dėl AB LESTO planinio patikrinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-947) priėmimo diena. Atsakovo nuomone, jis, skirdamas pareiškėjui baudą, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių sankcijų skyrimo tvarką. Pabrėžė, jog Bendrovė pažeidė esmines Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nuostatas, kurių tikslas – užtikrinti, kad vartotojai už suvartotą elektros energiją (šiuo atveju – už elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugą) mokėtų ekonomiškai pagrįstą kainą. Tokie pareiškėjo veiksmai truko 3 metus ir turėjo tiesioginę įtaką elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainai – vartotojai už suvartotą elektros energiją 2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu mokėjo ekonomiškai nepagrįstą kainą. Nutarime pagrįstai konstatuota, kad šiuo atveju priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu, t. y. neskiriant baudos, kadangi priešingu atveju nebūtų užtikrinti teisinės atsakomybės tikslai, tuo nesukuriant paskatų ateityje laikytis licencijuojamos veiklos sąlygų. Atsakovas tvirtino, kad jis įvertino pažeidimo pavojingumą, trukmę, pasekmes, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes ir už padarytą pažeidimą pareiškėjui skyrė žymiai mažesnę baudą nei Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkis. Atsakovas teigė, kad Patikrinimo akte yra aiškiai ir detaliai nurodyti sąnaudų straipsniai ir reguliuojamos veiklos sąnaudos, pripažintos nepagrįstomis. Patikrinimo rezultatai ir išvados yra patvirtintos Nutarimu Nr. O3-947, todėl, siekiant įgyvendinti nurodytą įsipareigojimą, jokio papildomo nepriklausomo sąnaudų audito atlikti nereikia.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad, be kita ko, baudos vidurkis, skaičiuojamas paromis, teisės aktuose nėra nustatytas. Paaiškino, kad reikalavimas ištaisyti ataskaitas turi būti įvykdytas per du mėnesius nuo Nutarimo įsigaliojimo dienos, kadangi apskundus Nutarimą jis neįsigaliojo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Energijos skirstymo operatorius“ skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Komisijos pirmininko 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. O1-18 sudaryta tikrinimo komisija dėl AB „Lesto“ planinio patikrinimo (toliau – ir Tikrinimo komisija) 2014 m. kovo 15 d. – gruodžio 2 d. atliko pareiškėjo planinį patikrinimą, kurio metu įvertino jo 2011–2013 m. laikotarpiu į reguliuojamos veiklos paslaugų kainas įtrauktų ir faktiškai patirtų sąnaudų pagrįstumą. Tikrinimo komisija Patikrinimo akte konstatavo, kad pareiškėjas į reguliuojamos skirstymo veiklos sąnaudas 2011 m. nepagrįstai įtraukė 28,397 mln. Lt (8,2243 mln. Eur), 2012 m. – 45,412 mln. Lt (13,1522 mln. Eur) ir 2013 m. – 25,506 mln. Lt (7,3870 mln. Eur), į reguliuojamos elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos sąnaudas 2011 m. nepagrįstai įtraukė – 0,556 mln. Lt (0,1611 mln. Eur), 2012 m. – 2,534 mln. Lt (0,7339 mln. Eur), 2013 m. – 2,786 mln. Lt (0,8069 mln. Eur), o į elektros energijos įsigijimo sąnaudas 2011–2013 m. laikotarpiu nepagrįstai įtraukė 1,076 mln. Lt (0,3116 mln. Eur).

9. Komisija 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. O3-947 „Dėl AB „Lesto“ planinio patikrinimo“ 1 punktu pritarė Patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms, 2 punktu nutarė mažinti Bendrovės skirstymo veiklos pajamas vidutinės įtampos tinkluose 8,886 mln. Eur, žemos įtampos tinkluose – 7,569 mln. Eur sumomis, 3 punktu – mažinti Bendrovės elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos pajamas 2015 metams 0,863 mln. Eur suma, o 4 punktu – mažinti Bendrovės elektros energijos įsigijimo sąnaudas 2015 metams 0,312 mln. Eur suma. Komisijos posėdžio, įvykusio 2014 m. gruodžio 19 d., protokole Nr. O2-46 (toliau – ir Posėdžio protokolas) užfiksuota, kad Komisijai vertinant Nutarimo Nr. O3-947 2 punkte nurodytas sumas, kuriomis nutarta mažinti pareiškėjo 2015 metų skirstymo veiklos pajamas, buvo atsižvelgta į pateiktas pastabas dėl klientų aptarnavimo centrų nuomos ir komunalinių sąnaudų bei dėl beviltiškų skolų, susidariusių anksčiau negu tikrinamas laikotarpis.

10. Komisija, atsižvelgdama į Nutarimu Nr. O3-947 patvirtintus Patikrinimo rezultatus ir išvadas, priėmė 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. O3-944 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-845 „Dėl AB LESTO skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2015 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-944), 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. O3-945 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-842 „Dėl AB LESTO elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2015 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-945), 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. O3-946 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-868 „Dėl AB LESTO elektros energijos visuomeninės kainos viršutinės ribos 2015 metams nustatymo buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš vidutinės ir žemos įtampos tinklų“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-946) bei 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. O3-960 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. O3-922 „Dėl AB LESTO elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos bei visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-960).

11. Pareiškėjui 2014 m. gruodžio 23 d. buvo surašytas Reguliuojamos veiklos ar reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo nuostatų pažeidimo protokolas Nr. K3-2, kuriame konstatuota, jog jis nepagrįstai ir pažeisdamas licencijuojamos veiklos sąlygas 2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu reguliuojamai skirstymo veiklai skyrė 56,816 mln. Lt (16,455 mln. Eur) daugiau sąnaudų nei faktiškai galėjo būti priskirta, o reguliuojamai visuomeninio tiekimo veiklai – 4,055 mln. Lt (1,174 mln. Eur) (įskaitant nepagrįstas elektros energijos įsigijimo sąnaudas) daugiau sąnaudų nei faktiškai galėjo būti priskirta. Komisija 2014 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. R2-(T)-3205 nustatė pareiškėjui 14 darbo dienų terminą nuo šio rašto gavimo dienos paaiškinimams dėl Protokole užfiksuoto licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimo pateikti. Pareiškėjas 2015 m. sausio 16 d. raštu Nr. 12200-97 pateikė paaiškinimus dėl Protokole užfiksuoto licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimo, o 2015 m. sausio 23 d. raštu Nr. 12210-140 pateikė prašymą stabdyti sankcijos už reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą skyrimo procedūrą ir atidėti klausimo dėl sankcijos skyrimo nagrinėjimą iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-6424-561/2015 įsiteisėjimo dienos. Komisija, išnagrinėjusi visą su sankcijos skyrimu susijusią medžiagą bei atsižvelgdama į Komisijos Teisės skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. pažymą Nr. O5-159 „Dėl AB „Lesto“ reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo“, 2015 m. birželio 4 d. priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo Bendrovei skyrė 300 000 Eur piniginę baudą bei įpareigojo iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. ištaisyti reguliuojamų sąnaudų ataskaitas už 2011–2013 metus, atsižvelgiant į Nutarimu Nr. O3-947 patvirtintus Patikrinimo rezultatus, ir pateikti jas Komisijai.

12. Sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6424-561/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00378-2015-9) įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. birželio 20 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-637-261/2017, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimas atmesti pareiškėjo skundą paliktas galioti. Teismas akcentavo, jog, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, pastarojoje administracinėje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais, todėl teismas jų šioje byloje iš naujo nevertino bei dėl jų nepasisakė, laikė, kad Nutarimu Nr. O3-947 patvirtintos Patikrinimo išvados yra teisėtos. Atitinkamai teismas neanalizavo pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su Patikrinimo ir jo išvadų, taip pat Nutarimo Nr. O3-947 ir jo pagrindu priimtų aktų neteisėtumu.

13. Teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad, kol Komisija nėra priėmusi nutarimo patvirtinti patikrinimo išvadas, patikrinimo rezultatai, tikrinto ūkio subjekto veiksmai, nustatytos faktinės aplinkybės, galbūt padaryti teisės aktų pažeidimai negali būti pripažįstami nustatytais. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina Patikrinimo pabaigos diena (2014 m. gruodžio 2 d.), o ne Patikrinimo aktą patvirtinančio Nutarimo Nr. O3-947 priėmimo diena (2014 m. gruodžio 19 d.), ir konstatavo, kad ginčijamas 2015 m. birželio 4 d. Nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant Energetikos įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje ir Sankcijų skyrimo taisyklių 15 punkte įtvirtinto 6 mėnesių termino.

14. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui skirtos baudos dydžio pagrįstumo, atsižvelgė į Nutarime nurodytas aplinkybes, jog prieš skirdama pareiškėjui sankciją – piniginę baudą – už 2011–2012 m. laikotarpiu padarytus Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, Komisija turi numatyti protingą pažeidimo pašalinimo, t. y. reguliuojamos veiklos ataskaitų už 2011–2012 m. ištaisymo, terminą, o už nuo 2013 m. lapkričio 23 d. atliktus pažeidimus piniginė bauda gali būti skiriama nenumatant tokio termino, kadangi pareiškėjas reguliuojamai veiklai priskirtas sąnaudas už 2013 m. užfiksavo po Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2, 8, 26, 34, 36 straipsnių ir priedo papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. XII-576 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) įsigaliojimo dienos – 2013 m. lapkričio 23 d. (Nutarimo 2.9 p.), t. y. 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 30210-1228 pateiktoje reguliuojamos veiklos ataskaitoje. Teismo vertinimu, atsakovas, skirdamas sankciją pareiškėjui, tinkamai aiškino ir taikė Energetikos įstatymo, Pakeitimo įstatymo bei Sankcijų skyrimo taisyklių nuostatas.

15. Teismas nurodė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgęs į Patikrinimo rezultatus, pakoregavo pajamų lygius bei atitinkamai sumažino pareiškėjo energijos įsigijimo sąnaudas, t. y. Komisija, priimdama Nutarimus Nr. O3-944, Nr. O3-945, Nr. O3-946 ir Nr. O3-960, įgyvendino Nutarimo Nr. O3-947 2–4 punktus. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas pakoregavo reguliuojamos veiklos ataskaitas, yra nepagrįsti, nes atsakovas tokių veiksmų neatliko.

16. Teismas atmetė skundo argumentus dėl 2015 m. sausio 19 d. vykusio Komisijos posėdžio atidėjimo, kadangi šis posėdis buvo atidėtas pareiškėjo prašymu. Be to, iš skundo neaišku, kokias neigiamas teisines pasekmes tai pareiškėjui sukėlė.

17. Teismas atkreipė dėmesį į Nutarimo 2.6 papunktyje nurodytas aplinkybes, jog Bendrovė pažeidė vienas iš esminių Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nuostatų, kurių tikslas – užtikrinti, kad vartotojai už suvartotą elektros energiją (šiuo atveju – už elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugą) mokėtų ekonomiškai pagrįstą kainą. Nustatyti pareiškėjo veiksmai truko 3 metus ir turėjo tiesioginę įtaką elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainai – vartotojai už suvartotą elektros energiją 2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu mokėjo ekonomiškai nepagrįstą kainą. Pareiškėjo padarytas licencijuojamos veiklos pažeidimas buvo nustatytas už jau praėjusį laikotarpį. Teismas pripažino, jog Nutarime tinkamai įvertintos pažeidimo padarymo aplinkybės, o atsakovo išvada, kad šiuo atveju priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu, t. y. neskiriant baudos, yra pagrįsta.

18. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad baudos dydis galėtų būti apskaičiuotas proporcingai dienomis pagal padaryto pažeidimo trukmę, o maksimali bauda galėtų būti 41 075,36 Eur dydžio, kadangi teisės aktai Komisijai nenumato galimybės baudą apskaičiuoti tokiu būdu. Nagrinėjamu atveju Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudos minimumo (289 Eur) ir maksimumo (2 308 356 Eur) vidurkis yra 1 154 323 Eur (Nutarimo 2.12 p.). Pareiškėjo teiginiai, kad jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog jis aktyviai bendradarbiavo su atsakovu, teikė prašomus dokumentus, nėra pagrįsti, nes jis dokumentus teikė atsakovo reikalavimu. Teismas nenustatė jokių pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjui skirta 300 000 Eur dydžio bauda yra žymiai mažesnė už baudos vidurkį ir, teismo vertinimu, yra tinkamai pagrįsta bei atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

19. Teismas, vertindamas įpareigojimo pareiškėjui ištaisyti Komisijai pateiktas ataskaitas teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl negalimumo retrospektyviai ištaisyti ataskaitas yra nepagrįsti ir nepaneigia atsakovo tyrimo metu nustatytų pažeidimų bei taikytų priemonių jiems ištaisyti pagrįstumo. Kaip minėta, Patikrinimo rezultatai ir išvados (Nutarimas Nr. O3-947) yra patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl atitinkamai pareiškėjas pagal nustatytus patikrinimo rezultatus turi patikslinti ataskaitas. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai tvirtina, jog, siekiant ištaisyti ataskaitas, būtina atlikti papildomą nepriklausomą sąnaudų auditą, kadangi kompetencija atlikti veiklos patikrinimus yra nustatyta būtent Komisijai, todėl ataskaitos turi būti koreguojamos vadovaujantis Komisijos patvirtintais Patikrinimo rezultatais. Teismas, atsižvelgdamas į Nutarimo apskundimo teismui faktą, atmetė pareiškėjo argumentus dėl įpareigojimo ataskaitas ištaisyti iki 2015 m. rugpjūčio 14 d., t. y. teismui apskųstas Nutarimas negali būti laikomas įsigaliojusiu, todėl atitinkamai nevykdytinas ir jo 3.2.2 papunktyje įtvirtintas įpareigojimas. Nutarimo 3.2.2 papunktyje nustatytas įpareigojimas turės būti vykdomas nuo jo įsigaliojimo dienos.

III. 20. Pareiškėjas UAB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo dalį dėl piniginės sankcijos (baudos) dydžio ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – neskirti pareiškėjui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. O3-3513.1 papunktyje nurodytos piniginės baudos arba ją sumažinti iki pagrįsto ir protingo dydžio – 41 075,36 Eur

21. Pareiškėjo nuomone, teismas, atmesdamas jo argumentus dėl baudos dydžio, netinkamai vertino bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1752-142/2012), t. y. nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, skirdamas baudą, tinkamai vadovavosi Energetikos įstatymo, Pakeitimo įstatymo ir Sankcijų skyrimo taisyklių nuostatomis, bei neteisingai laikė, kad pareiškėjo veiksmai, už kuriuos buvo skirta bauda, truko trejus metus. Pareiškėjas tvirtina, kad pažeidimas, už kurį atsakovui Pakeitimo įstatyme numatyta teisė skirti piniginę baudą, nagrinėjamu atveju truko 39 dienas, t. y. nuo 2013 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., o už anksčiau padarytus pažeidimus sankcija galėjo būti skirta tik po nustatyto termino pažeidimui ištaisyti pasibaigimo, jeigu pažeidimas nebūtų ištaisytas. Pareiškėjas pastebi, kad Nutarimu jis buvo įpareigotas ištaisyti ataskaitas ir už 2013 metus, t. y. už pažeidimą, trukusį nuo 2013 m. lapkričio 23 d., jam realiai taikytas ir įpareigojimas ištaisyti pažeidimą per nustatytą terminą, ir piniginė bauda. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad teisės aktai Komisijai nesuteikia galimybės baudą apskaičiuoti pareiškėjo nurodytu būdu, pažeidimo trukmę skaičiuojant proporcingai dienoms, nes, jo nuomone, teismas šiuo aspektu netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, kuriose nurodyta skiriant baudą atsižvelgti į pažeidimo trukmę, mastą ir pasekmes. Be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 368 straipsnio 6 dalyje teismui numatyta galimybė skirti švelnesnę poveikio priemonę nei numatyta įstatyme arba jos neskirti. Pareiškėjo vertinimu, Nutarimo Nr. O3-947 2–4 punktais nusprendus sumažinti Bendrovės pajamas / sąnaudas, iš esmės buvo panaikintos dėl konstatuoto pažeidimo galbūt atsiradusios neigiamos pasekmės; pažeidimas, už kurį Komisija turi teisę pareiškėjui skirti baudą, truko tik 39 dienas, todėl skiriama bauda turi būti proporcinga pažeidimo trukmei; Nutarime pareiškėjui skirtos piniginės baudos dydis nebuvo argumentuotai paaiškintas, todėl Nutarimas šioje dalyje neatitinka teisės aktų reikalavimų.

22. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai vadovavosi teisės aktais ir teismų praktika, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas tvirtina, jog iš Nutarimo 2.3–2.8 papunkčių akivaizdu, kad Komisija nustatė pareiškėjo padarytą licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą, pažeidimo trukmę ir pasekmes, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai turėjo neigiamą finansinį poveikį elektros energijos vartotojams ir truko trejus metus. Nutarimo 2.9 papunktyje aiškiai nurodyta, kad Komisija vadovavosi Pakeitimo įstatymo 5 ir 7 straipsnio nuostatomis ir atskyrė licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, pareiškėjo atliktus iki ir po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. kad už nuo 2013 m. lapkričio 23 d. atliktus pažeidimus piniginė bauda pareiškėjui gali būti skiriama nenumatant pažeidimų pašalinimo termino, kadangi pareiškėjas reguliuojamai veiklai priskirtas sąnaudas už 2013 metus užfiksavo po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos – 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 30210-1228 pateiktoje reguliuojamos veiklos ataskaitoje. Sankcija pareiškėjui buvo skirta už jo nurodytu terminu – nuo 2013 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – trukusį pažeidimą. Kaip nurodyta Nutarimo 2.13 ir 2.14 papunkčiuose, Komisija, apskaičiuodama baudos dydį, atsižvelgė į teisės aktuose nurodytas aplinkybes: pažeidimo pavojingumą (pažeistos esminės įstatymų nuostatos, skirtos užtikrinti, kad vartotojai už suvartotą elektros energiją mokėtų ekonomiškai pagrįstą kainą), trukmę (nuo 2013 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.), pasekmes (vartotojai už suvartotą elektros energiją 2013 m. mokėjo ekonomiškai nepagrįstą kainą), atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes (nenustatyta). Atsakovas akcentuoja, kad nei Energetikos įstatymas, nei Sankcijų skyrimo taisyklės neįtvirtina atskirų sankcijos dydžiui apskaičiuoti reikšmingų aplinkybių svarbumo viena kitos atžvilgiu, o apskaičiuojant sankcijos dydį yra vertinamas minėtų aplinkybių visetas.

24. Atsakovas paaiškina, kad, vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 7 straipsniu, įpareigojimas per dviejų mėnesių terminą pašalinti pažeidimą, t. y. ištaisyti Komisijai pateiktas reguliuojamos veikos ataskaitas už 2011–2012 m., pareiškėjui buvo taikytas tik dėl pažeidimo, trukusio nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 23 d. Kita vertus, vadovaujantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 6 dalies (Nutarimo priėmimo metu galiojusi redakcija) nuostatas, Komisija, skirdama baudą, visais atvejais kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį nei du mėnesiai, pažeidimui pašalinti, todėl pareiškėjas buvo įpareigotas ištaisyti Komisijai pateiktas reguliuojamos veiklos ataskaitas ir už 2013 metus. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, jokio prieštaravimo tarp Nutarimo 2.9 papunktyje padarytų išvadų ir Nutarimo 3.2.2 papunktyje nustatyto įpareigojimo nėra, o minėtas įpareigojimas buvo nustatytas vadovaujantis skirtingais teisės aktuose nustatytais pagrindais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, o nepanaikinus Nutarimo, dėl baudos dydžio ir įpareigojimo vykdymo.

26. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo dalį dėl piniginės sankcijos (baudos) dydžio ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – neskirti pareiškėjui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. O3-3513.1 papunktyje nurodytos piniginės baudos arba ją sumažinti iki pagrįsto ir protingo dydžio – 41 075,36 Eur, tokį reikalavimą motyvuodamas tuo, jog teismas šiuo aspektu netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, kuriose nurodyta skiriant baudą atsižvelgti į pažeidimo trukmę, mastą ir pasekmes, taip pat netinkamai vertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir nukrypo nuo administracinių teismų suformuotos praktikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą.

29. Pažymėtina, kad sankcijų energetikos įmonėms skyrimo tvarką reglamentuoja Energetikos įstatymo 36 straipsnis (2013 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XII-576 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. lapkričio 23 d., t. y. redakcija, patvirtinta Pakeitimo įstatymu ir galiojusi Nutarimo priėmimo metu) bei Sankcijų skyrimo taisyklės. Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje bei Sankcijų skyrimo taisyklių 34 punkte įtvirtinta, jog energetikos įmonėms sankcijos skiriamos atsižvelgiant į 1) pažeidimo pavojingumą; 2) pažeidimo trukmę; 3) pažeidimo pasekmes; 4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Taigi, prieš apskaičiuojant konkretų energetikos įmonei skirtinos sankcijos dydį, pirmiausiai nustatoma, ar energetikos įmonė apskritai padarė pažeidimą, taip pat ir visos kitos su padarytu pažeidimu susijusios aplinkybės – pažeidimo trukmė, pavojingumas, pasekmės, atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, kurios, vadovaujantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 11 dalimi bei Sankcijų skyrimo taisyklių 38 ir 39 punktais, yra vertinamos nustatant konkretų energetikos įmonei skirtinos sankcijos dydį.

30. Komisija skundžiamu Nutarimu (2.3–2.8 p.) nustatė, kad pareiškėjas 2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugą teikė sąnaudomis nepagrįstomis kainomis, netinkamai tvarkė atskirą nuo kitų veiklos rūšių elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo pajamų ir sąnaudų apskaitą, į reguliuojamos veiklos sąnaudas ir pajamas įtraukdamas ne tik tas pajamas ir sąnaudas, kurios yra faktiškai susijusios su elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veikla, pažeidė vienas iš esminių Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nuostatų, kurių tikslas – užtikrinti, kad vartotojai už suvartotą elektros energiją (šiuo atveju – už elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugą) mokėtų ekonomiškai pagrįstą kainą. Taip pat buvo nustatyta, kad tokie pareiškėjo veiksmai truko 3 metus ir turėjo tiesioginės įtakos elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainai – vartotojai už suvartotą elektros energiją 2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu mokėjo ekonomiškai nepagrįstą kainą. Tokiu būdu atsakovui nustačius: 1) apelianto padarytą licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą; 2) pažeidimo trukmę; 3) pažeidimo pasekmes; 4) atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Komisija Nutarime tinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat kad apelianto veiksmai turėjo neigiamą finansinę įtaką elektros energijos vartotojams bei truko trejus metus.

31. Pakeitimo įstatymo 5 straipsniu buvo pakeistas Energetikos įstatymo 36 straipsnis, nustatantis sankcijų skyrimo tvarką, t. y. panaikinta iki tol 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta Komisijos pareiga prieš skiriant baudą už kitų įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą energetikos įmonėms skirti terminą pažeidimams pašalinti. Be kita ko, Pakeitimo įstatymo 7 straipsnis nustato, jog šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostata, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria sankcijas nenumatydama pažeidimų pašalinimo termino, taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo energetikos įmonių padarytiems pažeidimams.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui skirtos baudos dydžio pagrįstumo, atsižvelgė į Nutarime nurodytas aplinkybes, jog prieš skirdama pareiškėjui sankciją – piniginę baudą – už 2011–2012 m. laikotarpiu padarytus Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, Komisija turi numatyti protingą pažeidimo pašalinimo, t. y. reguliuojamos veiklos ataskaitų už 2011–2012 m. ištaisymo, terminą, o už nuo 2013 m. lapkričio 23 d. atliktus pažeidimus piniginė bauda gali būti skiriama nenumatant tokio termino, kadangi pareiškėjas reguliuojamai veiklai priskirtas sąnaudas už 2013 m. užfiksavo po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos – 2013 m. lapkričio 23 d. (Nutarimo 2.9 p.), t. y. 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 30210-1228 pateiktoje reguliuojamos veiklos ataskaitoje, todėl teisėtai ir pagrįstai vertino, kad atsakovas, skirdamas sankciją pareiškėjui už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą, trukusį nuo 2013 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tinkamai aiškino ir taikė Energetikos įstatymo, Pakeitimo įstatymo bei Sankcijų skyrimo taisyklių nuostatas.

33. Energetikos įstatymo 36 straipsnyje bei Sankcijų skyrimo taisyklėse įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios sankcijos apskaičiavimo tvarką. Pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio (2013 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XII-576 redakcija) 1 dalies 2 punktą energetikos įmonei gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. Pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalį bei Sankcijų skyrimo taisyklių 34 punktą energetikos įmonėms skiriamos sankcijos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, trukmę, pasekmes, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 11 dalimi, Sankcijų skyrimo taisyklių 38 ir 39 punktais, skiriamos sankcijos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, įvertinus pažeidimo pavojingumą, trukmę ir pasekmes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

34. Nustatyta, kad Komisija (Nutarimo 2.13 ir 2.14 p.), apskaičiuodama baudos dydį pareiškėjui, įvertino pažeidimo pavojingumą (pažeistos vienos iš esminių Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nuostatų, skirtų užtikrinti, kad vartotojai už suvartotą elektros energiją (šiuo atveju už elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugas) mokėtų ekonomiškai pagrįstą kainą), trukmę (nuo 2013 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.), pasekmes (vartotojai už suvartotą elektros energiją 2013 m. mokėjo ekonomiškai nepagrįstą kainą), atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes (nenustatyta) ir už padarytą pažeidimą pareiškėjui paskyrė gerokai mažesnę baudą nei apskaičiuotas baudos minimumo ir maksimumo vidurkis. Pareiškėjui skirta 300 000 Eur bauda, nors apskaičiuotas Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudos minimumo (289 Eur) ir maksimumo (2 308 356 Eur) vidurkis sudarė 1 154 323 Eur.

35. Remiantis Energetikos įstatymo bei Sankcijos skyrimo taisyklių nuostatomis, apskaičiuojant sankcijos dydį yra vertinamas visų minėtų aplinkybių visetas, įvertinant kiekvieną aplinkybę atskirai ir neišskiriant nei vienos iš jų didesnės svarbos, todėl pareiškėjo argumentas, kad pažeidimo trukmė pati savaime yra vienas iš svarbiausių sankcijos skyrimo ir jos dydžio apskaičiavimo elementų, yra nepagrįstas ir neatitinka nei Energetikos įstatyme, nei Sankcijos skyrimo taisyklėse įtvirtino sankcijos dydžio apskaičiavimo reglamentavimo.

36. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 6 dalimi (2013 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XII-576 redakcija), Komisija, skirdama baudą, visais atvejais kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį nei du mėnesiai, pažeidimui pašalinti. Nustatyta, kad šia nuostata vadovaujantis pareiškėjas buvo įpareigotas ištaisyti Komisijai pateiktas reguliuojamos veiklos ataskaitas ir už 2013 metus. Vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 7 straipsniu, įpareigojimas per dviejų mėnesių terminą pašalinti pažeidimą, t. y. ištaisyti Komisijai pateiktas reguliuojamos veikos ataskaitas už 2011–2012 m., pareiškėjui buvo taikytas tik dėl pažeidimo, trukusio nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 23 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamų įpareigojimų nustatymas remiantis skirtingais teisės aktuose įtvirtintais pagrindais savaime nesuponuoja prieštaravimo tarp Nutarimo 2.9 papunktyje padarytų išvadų ir Nutarimo 3.2.2 papunktyje nustatyto įpareigojimo, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu taip pat atmestini.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių pagrįstų motyvų bei argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Komisija, skirdama baudą ir nustatydama jos dydį, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės aktų nuostatas, tinkamai įvertino bylos faktines bei teisines aplinkybes dėl pareiškėjo padaryto licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimo trukmės, masto bei pasekmių vertinimo, ir pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo mažinti pareiškėjui Nutarimu paskirtos baudos dydį.

38. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė jokios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuriai prieštarautų pirmosios instancijos teismo sprendimas.

39. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (anksčiau – akcinė bendrovė LESTO, akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė