2021-03-10 Nr. AB-5003-3-63-3-01618-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2758-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01618-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 21R2-176 (AG2-125/14-2020) bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-NT-977-9192 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. liepos 22 d. pateikė prašymą Nr. (8.3)KLTP-977 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. 1-6642-386/2020. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2020 m. rugpjūčio 24 d. Nr. (8.3)TP-20-NT-977-9192 sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 2 d. pateikė skundą Komisijai dėl Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 24 d. Nr. (8.3)TP-20-NT-977-9192 sprendimo panaikinimo. Komisija, išnagrinėjusi skundą, 2020 m. rugsėjo 29 d. Nr. 21R2-176(AG2-125/14-2020) sprendimu jį atmetė. Nei Tarnyba, nei Komisija nesivadovavo ir priimtų sprendimų nemotyvavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktika bei tarptautiniais teisės aktais. Pareiškėjui užkertama teisė į teisinę pagalbą dėl nesąžiningai priteistos 1 240 Eur skolos administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015. Ši byla buvo sufabrikuota, nes jam priteisė skolą už nesuteiktą teisinę pagalbą. Komisija netinkamai taikė Konstitucinio Teismo praktiką. Pareiškėjo manymu, kuo sunkesnė piliečio materialinė padėtis, tuo sunkiau jam gauti teisinę pagalbą. Tokiu būdu šiurkščiai pažeista pareiškėjo teisė į antrinę teisinę pagalbą. Skundžiami Komisijos ir Tarnybos sprendimai nepagrįsti ir naikintini, nes šiurkščiai pažeidžia pareiškėjo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, sprendimai priimti šališkai.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba palaikė savo poziciją, išdėstytą 2020 m. rugsėjo 10 d. atsiliepime Nr. (8.3)TPS-17004 į pareiškėjo skundą Komisijai. Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. KT20-N11/2018 pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 ir 6 dalims, konstituciniam teisės viršenybės principui.

Pareiškėjas 2020 m. liepos 22 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. (8.3)KLTP-977, prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą ne baudžiamojoje byloje, o administracinėje byloje. Todėl Tarnybos Klaipėdos skyrius neturėjo pagrindo netaikyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatyto antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindo. Tarnyba turi teisę išimtinais atvejais, atsižvelgdama į Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.

Kai Tarnyba Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktų pagrindu priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai asmuo kreipiasi į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, nustato Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d.

įsakymu Nr. 1R-121 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. IR-16 redakcija) (toliau – ir Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 4 punktu, Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai įvertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Pareiškėjas nėra Tarnybai pateikęs prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Nei Įstatymo, nei Aprašo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato galimybės pačiai Tarnybai savo iniciatyva vertinti pareiškėjo situaciją be pareiškėjo prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas Tarnybos Klaipėdos skyriui 2020 m. liepos 22 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-6642-386/2020. Kartu su prašymu pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, teismo šaukimo kopiją, Regiono apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 13 d. nutarties kopiją, neįgaliojo pažymėjimo kopiją. 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. (8.3)TPS-13567 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ Tarnybos Klaipėdos skyrius pareiškėją informavo, jog nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjo 1 240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir atsakovas iki šiol nėra gavęs duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra sumokėjęs šias antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Tarnybos Klaipėdos skyrius paprašė pareiškėją per 20 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos pristatyti (atsiųsti) patvirtinimą, kad jis yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Į Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. liepos 30 d. raštą Nr. (8.3)TPS-13567 pareiškėjas atsakė 2020 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu, kuriame nurodė, kad jo pajamos yra žemiau skurdo ribos, todėl visos skolos artimiausiu metu apmokėti negalės. 2020 m. rugpjūčio 3 d. Tarnybos Klaipėdos skyrius gavo antstolio A. S. kontoros 2020 m. liepos 31 d. raštą Nr. SIe-72267 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informuojama, kad iš pareiškėjo neišieškotos skolos išieškotojui likutis yra 1 131,79 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkų informacinės sistemos 2020 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis pareiškėjas nebuvo apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-NT-977-9192 Tarnybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.

7. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. Komisijoje priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas atsakovui Tarnybai, kuriuo jis prašė panaikinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-NT-977-9192 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir pripažinti, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius vilkino pareiškėjo 2020 m. liepos 22 d. prašymo nagrinėjimą. Komisija 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 21R2-176(AG2-125/14-2020) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija nurodė, kad pareiškėjas sprendimo priėmimo metu, t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d., nebuvo apmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą pagal teiktą prašymą, būtų atsakovui teikęs motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl jo individualios situacijos vertinimo, kaip tai numatyta Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje.

8. Teismas, pažymėjo, kad po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių Įstatymo nuostatų pakeitimai. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose (VGTPĮ 11 str. 8 d.). Pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, todėl VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas nagrinėjamu atveju galėjo būti taikomas.

9. Teismas nurodė, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje numatyta galimybė pareiškėjui, siekiančiam gauti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybai teikti motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl jo individualios situacijos vertinimo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą prašymą, būtų teikęs Tarnybai motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl jo individualios situacijos, kaip numatyta minėtoje normoje.

10. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi įsiskolinimą Tarnybai (Lietuvos valstybei) už jam anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo mokėtina suma už jam anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą yra pripažinta teismo sprendimu. Kadangi pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, atsakovas sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Kadangi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintas pagrindas yra pakankamas ir savarankiškas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, todėl nėra pagrindo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

11. Teismas konstatavo, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nurodyti teisiniai bei faktiniai priėmimo pagrindai, apskundimo tvarka. Skundžiamas sprendimas priimtas nepažeidžiant Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyto sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo termino. Teismas sutiko su Komisijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritarė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimo motyvams. Pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija. Teismas nenustatė ginčijamų sprendimų neteisėtumo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis) ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 12. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 2018 m. spalio 11 d. nutarimo išaiškinimo.

13. Pareiškėjas nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. I-6642-386/2020, kurioje jam reikalinga antrinė teisinė pagalba, dėl kurios suteikimo jis ir kreipėsi 2020 m. liepos 20 d. prašymu į Tarnybą. Tarnyba šioje byloje skundžiamu Sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti atsisakė. Nagrinėjamą administracinę bylą dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo nagrinėti paskirta ta pati teisėja L. J., nagrinėjanti ir administracinę bylą Nr. I-6642-386/2020. Pareiškėjo nuomone, teisėja abi bylas nagrinėdama buvo šališka, pareiškėjas dėl sveikatos būklės dėl persekiojimo prieš jį negali dalyvauti teisėjos vedamuose teismo posėdžiuose. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

14. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 ir 6 dalims bei Konstitucinio Teismo suformuotai praktikai, 2018 m. spalio 11 d. nutarimas išaiškintas formaliai. Pareiškėjas teigia, kad jam neaišku, kokiomis aplinkybėmis jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, jo materialinė padėtis sunki, tokia tapo ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jis diskriminuojamas dėl socialinės padėties. Pareiškėjo nuomone, nei atsakovas, nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas priimtų sprendimų teisiškai nemotyvavo.

15. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovas nurodo, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-977-9192 panaikinimo, kuriuo pareiškėjui J. S. atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-6642-386/2020 Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bylose dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ne kartą pažymėta, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019 ir kt.).

20. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, vieni jų – jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (11 p.), ir jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (14 p.).

21. Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, kad Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas ne kartą pritaikė savo jurisprudencijoje, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko, įskaitant) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tačiau minėta Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija reiškia ne tai, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, kad, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių Įstatymo nuostatų pakeitimai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437), įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d. (to paties įstatymo 19 str. 1 d.), Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis buvo pakeista, ją išdėstant taip: „Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai“. Įstatymo 11 straipsnis buvo papildytas 11 dalimi, numatančia, kad kai Tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju Tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka. Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai pareiškėjas kreipiasi į Tarnybą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, nustato Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1R-16 redakcija, įsigaliojusi 2019 m. sausio 8 d.).

23. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad yra numatyta išimties iš bendros taisyklės, įtvirtintos Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte, taikymo galimybė. Ši išimtis gali būti taikoma, kai yra išskirtinė asmens individuali situacija (turtinė padėtis; teisinių santykių byloje, kurioje prašoma teisinės pagalbos, asmeniui svarba ir pan.) ir kai asmuo pateikia tokį motyvuotą prašymą, prašydamas Tarnybos įvertinti šias išskirtines jo individualios situacijos aplinkybes. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 11 dalį asmuo tokį motyvuotą prašymą gali pateikti ir po to, kai Tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą.

24. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (2019 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-2317 redakcija) nustatyta, kad <....> „Šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose.“ <...>.

25. Bylos duomenys patvirtina ir tarp šalių dėl to ginčo nėra, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteisė iš pareiškėjo 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31) TPD-5-13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi pareiškėjas turi įsiskolinimą Tarnybai (Lietuvos valstybei) už jam anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą, kuris yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

26. Pareiškėjas šio ginčo atveju į Tarnybos Klaipėdos skyrių 2020 m. liepos 22 d. kreipėsi su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-6642-386/2020. Taigi, pareiškėjas kreipėsi ne dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje. Tarnyba 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. (8.3)TPS-13567 pareiškėjo prašė per 20 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos pristatyti (atsiųsti) patvirtinimą, kad pareiškėjas yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą. 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. Sle-72267 antstolių A. S. ir S. S. kontora Tarnybos Klaipėdos skyrių informavo apie tai, kad išskaitymai minėto teismo sprendimo pagrindu yra vykdomi ir neišieškota teisinės pagalbos išlaidų suma yra 1 131,79 Eur. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu Tarnybai paaiškino, kad jo pajamos –žemesnės nei skurdo riba ir, kaip jau ne kartą informavęs, galimybės apmokėti visą skolą neturi ir artimiausiu metu neturės.

27. Kadangi pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, bei kreipėsi ne dėl pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje, Tarnyba Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Šis pagrindas yra pakankamas ir savarankiškas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą.

28. Pagal Aprašo 4 punktą Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su motyvuotu prašymu įvertinti išskirtines jo individualios situacijos aplinkybes į Tarnybą nesikreipė, todėl Komisija ir pirmosios instancijos pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad atsakovui nebuvo teisinių sąlygų ir prielaidų spręsti dėl aptartos Įstatymo išimties taikymo galimybės pareiškėjo atžvilgiu. Pažymėtina, kad byloje ginčijamų sprendimų priėmimas neužkerta pareiškėjui galimybės kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti tokį prašymą.

29. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teisėjos L. J. šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, įstatyme įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

30. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai nereiškė. Objektyvių duomenų, kurie leistų pripažinti, kad egzistavo kitos aplinkybės, keliančios abejones teisėjos nešališkumu, byloje nėra. Aplinkybė, kad teisėja L. J. nagrinėjo administracinę bylą Nr. I-6642-386/2020, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, savaime negali būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 2018 m. spalio 11 d. nutarimo išaiškinimo. Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad, 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarime konstatuoti Įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo trūkumai nebuvo pašalinti, tokių abejonių nekyla ir apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Įstatymo nuostatas, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarime pateiktus išaiškinimus. Todėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo tenkinti.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiami Tarnybos Sprendimas ir Komisijos sprendimas teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Virginija Volskienė