2019-01-30 Nr. AB-2692-3-61-3-03879-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-329-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03879-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. (toliau – ir pareiškėjai) 2016 m. spalio 21 d. pateiktu patikslintu skundu teismo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. vykusio susirinkimo dėl IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų seniūnijoje protokolo (toliau – ir Protokolas) dalį, susijusią su pretendentais I. P., T. J., M. G., A. L. (A. L.), S. L., kurie pagal Protokolo priedą Nr. 2 sąraše pažymėti Nr. 1; Nr. 2; Nr. 3; Nr. 4 ir Nr. 5; 2) įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyrių pašalinti padarytą pažeidimą, skunde nurodytais pagrindais suformuoti pretendentams 2,3881 ha laisvo fondo žemės sklypą (-us) ir perduoti nuosavybėn neatlygintinai; 3) priteisti iš atsakovo kiekvienai pretendentų šaliai po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti L. J. (po mirties) teisių perėmėjui R. J., E. P. (po mirties) teisių perėmėjams A. P. ir E. R. bei G. J. M. (po mirties) teisių perėmėjai Z. S..

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, 2016 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjų skundo dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo kiekvienai pretendentų šaliai po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti atsisakyta priimti, ir perdavė pareiškėjų skundo dalies dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo kiekvienai pretendentų šaliai po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, priėmė pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

3. Pareiškėjai, prašydami tenkinti jų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo dalimi administracinėje byloje Nr. I-2439-789/2015 Tarnyba buvo įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka (per 6 mėnesius) išnagrinėti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje 2003 m. liepos 3 d. gautą pareiškėjų 2003 m. birželio 25 d. prašymą perduoti neatlyginai nuosavybėn žemės sklypus. Kol pareiškėjams neatkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus pagal pateiktas išvadas, pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai. Atsakovo neveikimas, vykdant pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimą, vilkinimas atlikti įstatymais priskirtas funkcijas užtraukia civilinę atsakomybę, todėl pareiškėjams padaryta neturtinė žala turi būti visiškai atlyginta. Dėl atsakovo neveikimo pareiškėjai patyrė išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, nusivylimą, skausmą, nes nebuvo teisiškai apsaugoti. Be to, pablogėjo jų sveikata, sumažėjo galimybės bendrauti, teko tikrinti atsakovų veiksmus, teikti skundus, pablogėjo reputacija, nes ginčų teismuose padaugėjo. Atsakovo neteisėti veiksmai apgalvoti, tęsiasi ilgą laiko tarpą.

4. Atsakovas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Tarnybos veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese, pareiškėjų teisių pažeidimas bei patirta neturtinė žala jau buvo įvertinti, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-597-492/2016 priteisiant kiekvienam iš pareiškėjų po 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tie patys Tarnybos veiksmai šioje byloje nebegali būti vertinami. Pareiškėjas R. J., kaip L. J. įpėdinis ir kaip pareiškėjų įgaliotas atstovas, pasirinko projektuojamus žemės sklypus iš laisvos žemės fondo žemės plotų, sutiko su projektuojamų žemės sklypų vieta. 2016 m. rugpjūčio 25 d. vykusio pretendentų susirinkimo metu L. J., G. J. M. ir E. P. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – Projektas) atitinkamai buvo suprojektuoti 0,16 ha, 0,11 ha ir 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) kaimuose. Projektas jau yra parengtas, viešai apsvarstytas bei suderintas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau Tarnybos specialistai, atliekantys valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, dar nėra patikrinę šio projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei šio projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams ir dar nėra priimta išvada dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba netvirtinti. 6 mėnesių terminas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo bus aiškus, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patvirtintas Projektas, atlikti jame suprojektuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai. Pareiškėjų naujai nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo įvertintos administracinėje byloje Nr. A-597-492/2016, nėra pagrindas konstatuoti viešosios atsakomybės sąlygas ir atsakovo prievolę atlyginti pareiškėjams neturtinę žalą. Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu, o pareiškėjai jokiais įrodymais nepagrindė reikalavimo atlyginti žalą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias viešosios atsakomybės taikymo sąlygas, pažymėjo, kad veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

8. Teismas nustatė, kad pagal Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. balandžio 16 d. išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 146, Nr. 147 ir Nr. 149 (toliau – ir Išvados) L. J., G. J. M. ir E. P. atitinkamai turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,9760 ha (vertė 2 086 Eur), 0,9761 ha (vertė 2 086 Eur) bei 0,9760 ha (vertė 2 086 Eur) buvusio savininko L. J. turėtos žemės, esančios Panevėžio apskrities Panevėžio mieste. Pareiškėjai 2003 m. birželio 25 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus pagal Išvadas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas taip pat nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-2439-789/2015 pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: „1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, kiekvienai pretendentų šaliai (L. J. (po mirties) teisių perėmėjui R. J., E. P. (po mirties) teisių perėmėjams A. P., E. R. bei G. J. M. (po mirties) teisių perėmėjai Z. S.) po 19 260 Lt turtinės žalos bei po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

2) pripažinti negaliojančiomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų 9 eiliškumo grupei, 2013 m. birželio 20 d. susirinkimo protokolo Nr. 48SN-(14.48.65)-58-1 dalis Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, kuriose nustatyta, jog pretendentų L. J., E. P., G. J. M. atstovas R. J. nepasirinko žemės sklypų, nes likę laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai jo netenkino; 3) įpareigoti atsakovą Skyrių perduoti neatlygintinai pareiškėjams nuosavybėn žemę pagal 2003 m. balandžio 16 d.

Panevėžio apskrities viršininko išvadas Nr. 146, Nr. 147 ir Nr. 149, esančią Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovėje pagal Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, t. y. pareiškėjų skundo dalį, kurioje jie prašė pripažinti negaliojančiomis Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų 9 eiliškumo grupei, 2013 m. birželio 20 d. susirinkimo protokolo Nr. 48SN-(14.48.65)-58-1 dalis Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, paliko nenagrinėtą.

Įpareigojo Tarnybos Vilniaus rajono skyrių teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje 2003 m. liepos 3 d. gautą pareiškėjų 2003 m. birželio 25 d. prašymą. Kitą skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-597-492/2016 paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria Tarnybos Vilniaus rajono skyrius įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje 2003 m. liepos 3 d. gautą pareiškėjų 2003 m. birželio 25 d. prašymą ir priteisė pareiškėjams R.

J., Z. S., A. (A.) P. ir E. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, po 250 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas akcentavo, kad byloje svarbios aplinkybės, susijusios būtent su įpareigojimu išnagrinėti pareiškėjų 2003 m. birželio 25 d. prašymą bei pareiškėjams priteistu neturtinės žalos faktu. Išnagrinėtoje administracinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš naujo nevertinamos ir turi įrodomąją galią šioje byloje. Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Tarnybos veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese ir su šiais veiksmais susijęs pareiškėjų teisių pažeidimas bei patirta neturtinė žala, kuri jau buvo įvertinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, iš naujo nebegali būti vertinama. Konstatavo, kad du kartus negali būti vertinami tie patys Tarnybos veiksmai ir atitinkamai jų priimti sprendimai dėl pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo. Sprendė, kad byloje vertintini tik tie skundžiami Tarnybos veiksmai, kurių teisėtumas pagal CK 6.271 straipsnį nebuvo patikrintas administracinėje byloje Nr. A-597-492/2016. Toks vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz. 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-2059/2008).

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skunde tik abstrakčiai nurodė, jog Tarnyba vilkina atkurti jiems nuosavybės teises, tačiau nenurodė, kokių konkrečių veiksmų ji neatliko ar netinkamai atliko, kokius teisės aktus pažeidė.

11. Teismas nurodė, kad byloje vertintina, ar atsakovas, įgyvendindamas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjai neturtinę žalą grindžia neteisėtais Tarnybos veiksmais neatlygintinai neatkuriant jiems nuosavybės teisių.

12. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 30 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 2, 10 straipsnio, Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 32, 36 nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjai teismui nepateikė duomenų, kad Tarnyba pažeidė pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo eiliškumą. Pareiškėjai į Sąrašo IX eiliškumo grupę įrašyti pagal Išvadų registravimo datą. Tai atitinka Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, Metodikos 29.4.1 papunkčio ir 31 punktų nuostatas. Pareiškėjai teismui nepateikė jokių duomenų, paneigiančių Tarnybos sudarytą pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo eiliškumą. Be to, R. J., pareiškėjo L. J. įpėdinis, būdamas ir kitų pareiškėjų įgaliotu asmeniu, neišreiškė jokių pretenzijų ar pastabų, pasirašė protokolo prieduose Nr. 1 ir Nr. 2, žiniaraštyje.

13. Teismas nustatė, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 48VĮ-347-(14.48.2.), kuris pakeistas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1050-(14.48.2.) ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1418-(14.48.2.), pagal Išvadas L. J., G. J. M. ir E. P., kaip IX eiliškumo grupės pretendentai (52, 53 bei 54 eilės numeriais) buvo įtraukti į Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje, sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2016 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu kvietė pareiškėją 2016 m. rugpjūčio 25 d. 10.00 val. atvykti į IX eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą dėl projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. protokole užfiksuota, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. susirinkime dalyvavo pretendento L. J. paveldėtojas R. J., kuris dalyvavo ir kaip įgaliotas pretendenčių G. J. M. ir E. P. įgaliotinis. Jis pasirašė protokolo 1, 2 prieduose bei Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės teritorijoje 2016 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su IX eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje (Metodikos 5 priedas).

14. Teismas, įvertinęs Metodikos nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjas R. J., kaip L. J. įpėdinis ir kaip pareiškėjų Z. S., A. P. bei E. R. įgaliotas atstovas, išreiškė valią ir sutiko su L. J., G. J. M. ir E. P. projektuojamų žemės sklypų vieta. Remiantis Metodikos 40 punktu, R. J., kaip įpėdinio ir įgalioto atstovo sutikimas su projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta buvo tinkamai įformintas parašais. Vykusio pretendentų susirinkimo metu L. J., G. J. M. ir E. P. Projekte atitinkamai buvo suprojektuoti 0,16 ha, 0,11 ha ir 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypai (projektiniai Nr. 2603, Nr. 2604 ir Nr. 2605).

15. Teismas pareiškėjų argumentus, kad Tarnyba vilkino jos kompetencijai priskirtus veiksmus, atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė, kokius konkrečius teisės aktus pažeidė Tarnyba. Ta aplinkybė, kad R. J. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių dėl įpareigojimo pateikti duomenis, atitinkamai atsakymo apskundimas Tarnybai nepatvirtina neteisėtų Tarnybos ar jos teritorinio padalinio veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su raštais, juos turi teisę skųsti teismine tvarka. Be to, pareiškėjai privaloma išankstine tvarka neapskundė 2016 m. rugpjūčio 25 d. vykusio susirinkimo dėl IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų seniūnijoje protokolo dalies. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-273-261/2017. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje vertina tik tuos Tarnybos veiksmus, kuriuos ji atliko po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime, įvertinęs Tarnybos veiksmus, tenkino pareiškėjų reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, iki pareiškėjų skundo pateikimo teismui.

16. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba nurodė, jog Projektas jau yra parengtas, viešai apsvarstytas bei suderintas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 10 punktu, 43 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Metodikos 88 ir 89 punktais, Tarnybos darbuotojai nėra patikrinę šio projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei šio projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams ir dar nėra priimta išvada dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba netvirtinti. Atitinkamai Metodikoje yra detalizuojami Tarnybos veiksmai, kuriuos ji turi atlikti įgyvendindama Metodikos VII skirsnyje reglamentuojamą Žemėtvarkos projekto įgyvendinimo tvarką. Tvarkos 111 punkte nustatytas terminas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo – 6 mėnesiai nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje. Taigi, tik teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintus Projektą, atlikus suprojektuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus (Metodikos 105 punktas), pateikus Tarnybos Vilniaus rajono skyriui žemės sklypų (projektiniai Nr. 2603, Nr. 2604 ir Nr. 2605) kadastro duomenų bylas, bus priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

17. Teismas vertino, kad atsakovo atliekami veiksmai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Akcentavo, kad pažeidus Tvarkoje, Metodikoje nustatytas procedūras (nesilaikant nustatytų terminų ar neatlikus kitų būtinų veiksmų), pareiškėjai turės teisę kreiptis į teismą dėl Tarnybos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir reikalavimo atlyginti neturtinę (turtinę) žalą. Pareiškėjai nenurodė, kokios konkrečios procedūros buvo pažeistos, nepateikė duomenų, kurie paneigtų Tarnybos pateiktus duomenis. Būtent pareiškėjai turėjo įrodyti neteisėtus Tarnybos veiksmus. Pareiškėjų nurodyti išgyvenimai yra abstraktūs, jie nepagrindė, kad būtent dėl šioje byloje vertinamų Tarnybos ar teritorinio skyriaus veiksmų jiems atsirado neigiamos pasekmės bei kilo žala.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad nesant užbaigtai nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai, objektyviai negalima įvertinti ar pareiškėjai apskritai patirs turtinę žalą ir apskaičiuoti jos dydį, taip pat nėra galimybės nustatyti vieno iš valstybės deliktinei atsakomybei kilti būtino elemento – turtinės žalos padarymo fakto. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad tuo atveju, kai yra nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, negalima apskaičiuoti pareiškėjo galbūt patirtos turtinės žalos dydį, taip pat nėra galimybės nustatyti vieno iš valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtino elemento – turtinės žalos padarymo fakto (2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2240/2013).

19. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, darė išvadą, kad Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu, o pareiškėjai jokiais įrodymais nepagrindė jų skunde nurodytų išgyvenimų, sveikatos pablogėjimo, todėl negali būti tenkintas jų reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėjai teigia patyrę dėl Tarnybos neveikimo ar vilkinimo. Pažymėjo, kad šioje byloje nevertinamos administracinėje byloje Nr. A-597-492/2016 įvertinti Tarnybos veiksmai, dėl kurių pareiškėjams jau buvo atlyginta neturtinė žala. Teismas nenustatė Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus neteisėtų veiksmų, todėl sprendė, kad nėra tikslinga šioje byloje tirti ir kitas sąlygas, būtinas valstybės atsakomybei kilti.

III. 20. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareikšto skudo reikalavimą priteisti iš atsakovo kiekvienai pretendentų šaliai po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Pareiškėjų teigimu, teismas padarė nepagrįstas išvadas, vertindamas Tarnybos veiksmus nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo momento, o ne nuo 2015 m. gegužės mėnesio, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartis dalyje dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje 2003 m. liepos 3 d. gautą pareiškėjų 2003 m. birželio 25 d. prašymą. Teismas, nurodydamas įstatymu nustatytą nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, neatsižvelgė į jos įgyvendinimo terminus, susijusius su perduodamos neatlygintinai teritorijos projektavimu. Teismas turėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, jog atsakovas, vykdydamas teritorijos projektavimo, projekto rengimo, svarstymo, derinimo bei tvirtinimo darbus, turėjo juos atlikti per protingą terminą, skaičiuojant jį nuo 2015 m. gegužės mėnesio, kas atitiktų ginčo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, kurioje yra nurodyta, jog žemė grąžinama natūra nedelsiant, bei kad tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. Skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra kildinamas iš atsakovo neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, atkuriant pareiškėjams nuosavybės teises, jis nėra išvestinis iš kitų reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo. Teismo sprendime padaryti materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimai.

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovo atstovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, bei nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neatsižvelgė į nuosavybės teisių atkūrimo terminus, akcentuodamas Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, Metodikos 13 punkte, Tvarkos 30 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymi, kad nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą atkuriamos ne nedelsiant, o tik parengus ir patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, kurio parengimo ir patvirtinimo terminas teisės aktuose nėra nustatytas. Teisės aktuose yra nustatytas sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo terminas, kuomet jau yra patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Atsakovo nuomone, teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas.

25. Žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo etapai nustatyti Metodikos 13 punkte. Vadovaujantis Metodikos 88 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, atliekantys valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina žemėtvarkos projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei šio projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo žemėtvarkos projektą tvirtinti (visą žemėtvarkos projektą arba dalį žemėtvarkos projekto sprendinių, išskiriant sprendinius, kuriuos netikslinga tvirtinti) arba netvirtinti, taip pat nurodo nustatytus trūkumus ir (ar) teisės aktų pažeidimus, bei žemėtvarkos projekto rengimo procedūras, kurios turi būti pakartotinai atliekamos (jeigu trūkumai ar teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti).

26. Nutarties 12–15 punktuose nurodyti argumentai paneigia atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus. Šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais.

27. Atsakovas Metodikos 88 punkte nustatytų terminų nesilaikė. Tačiau vien tai, kad padarytas procedūrinis pažeidimas, nėra teisinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjams padaryta neturtinė žala ir kyla valstybės civilinė atsakomybė.

28. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

29. Atsižvelgiant į tai, kokioje stadijoje yra pareiškėjų prašymų atkurti nuosavybės teisę lygiaverte natūra nagrinėjimas, dėl terminų, nustatytų Metodikos 88 punkte, nesilaikymo pareiškėjams (įprastomis sąlygomis, nuosavybės teisių atkūrimo procesams valstybėje užtrukus) nėra padaryta tiek žalos, kad būtų teisinis pagrindas konstatavimui, jog jiems atsirado reali neturtinė žala ir ji gali būti įvertinta pinigais. Taigi, byloje nepateikta įrodymų, kad padaryta neturtinė žala, kurios išraiška realūs neigiami padariniai, kurie gali būti įvertinti pinigais (ABTĮ 56 str.).

30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys