c210fbb9-cb61-424d-9d64-22ae8f484ba8 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-290/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37543-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,nuteistajam D.

G., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių.IÅ¡ D. G. Valstybinei ligonių kasai priteista 18,92 Eur nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų atlyginimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :D.

G. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 21.00 val., vieÅ¡ojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie Å¡iukÅ¡lių konteinerių esančioje aikÅ¡telėje, bÅ«damas neblaivus, elgdamasis ypatingai įžūliai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, matant kitiems asmenims, tyčia kumščiu sudavė A. M. ne mažiau kaip tris smÅ«gius į veido sritį, po to spyrė nenustatytÄ kiekį kartų į veido ir kÅ«no sritį, iÅ¡ viso suduodamas ne mažiau kaip keturis smÅ«gius, tuo A.

M. padarė muÅ¡tines žaizdas abiejų antakių ir nosies nugarėlės srityse, kraujosruvas kairės akies apatiniame voke-paakyje ir kairio žasto-alkÅ«nės srityse, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir toliau įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. praÅ¡o suÅ¡velninti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.Skunde teigiama, kad Å¡i baudžiamoji byla nebuvo iki galo iÅ¡tirta.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai netenkino apelianto praÅ¡ymo ir neiÅ¡kvietė liudyti N. P., kuris nagrinėjamo įvykio metu buvo blaivus ir patvirtintų D. G. svarbias aplinkybes. Nukentėjusysis A. M., teigdamas, kad jis su apeliantu vartojo alkoholį, sako netiesÄ . Taip pat nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis pirmas sudavė nukentėjusiajam. IÅ¡ tikrųjų jis nukentėjusiajam atsakė žodžiais, o Å¡is jam trenkė. Taigi jis tik gynėsi nuo A. M. veiksmų. Å ias aplinkybes bÅ«tent ir gali patvirtinti liudytojas N. P..

Kiti liudytojai nematė konflikto pradžios, todėl negali nurodyti, kuris primas pradėjo konfliktÄ .Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad sumokėjo iÅ¡ jo Valstybinei ligonių kasai priteistÄ sumÄ ir atsiprašė nukentėjusiojo dukros. Teismas taip pat neįvertino ir to, kad jis pats turi Å¡eimÄ ir vaikų, kuriuos reikia iÅ¡laikyti. Nuteistojo manymu, visų iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu jam paskirta bausmė turėtų bÅ«ti suÅ¡velninta.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo D.

G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde ginčijama nustatyta faktinė aplinkybė dėl smÅ«gių sudavimo fakto ir keliamas paskirtos bausmės individualizavimo klausimas.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡analizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje iÅ¡dėstė pagrįstas iÅ¡vadas dėl D.

G. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo.Å ioje byloje aplinkybę, kad D. G. kumščiais sudavė ne mažiau trijų smÅ«gių nukentėjusiajam A. M. į veido sritį ir spyrė nenustatytÄ kiekį kartų į veido ir kÅ«no sritį, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pagrindžia byloje surinktų ir apylinkės teismo iÅ¡tirtų įrodymų visetas, kurį sudaro nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ dalies liudytojų parodymai, taip pat kiti byloje esantys teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys.

Tai, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas liudytojas N. P., kuris buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindas apygardos teismui nesutikti su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir leistinais bei patikimais įrodymais pagrįstomis iÅ¡vadomis dėl D. G. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo A. M. paaiÅ¡kinimais, kuomet jis nurodė, kad jam nuteistasis ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį.

Nors nukentėjusysis po smÅ«gių sudavimo nukrito ant žemės ir prarado sÄ monę, tačiau aplinkybes dėl vėliau buvusių spyrių patvirtina liudytojų D. T. ir N. K. parodymai, o nukentėjusiojo nurodomus jam padarytus sužalojimus ir jų atsiradimo aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio 2016 m. rugpjūčio 10 d. atlikto specialisto tyrimo iÅ¡vados duomenys. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G552/2016(09) (b. l.

39) A. M. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs muÅ¡tinėmis žaizdomis abiejų antakių ir nosies nugarėlės srityse, kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke-paakyje ir kairio žasto-alkÅ«nės srityse, kurie galėjo bÅ«ti padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip keturiais poveikiais kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti Å¡ių įrodymų objektyvumu. Tuo tarpu nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde pateikiamas subjektyvus byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, jam nurodant, kad konfliktÄ iniciavo ir pirmasis smÅ«gius sudavė nukentėjusysis, o nuteistasis tik gynėsi nuo jo veiksmų, prieÅ¡tarauja apylinkės teismo iÅ¡tirtų įrodymų visumai.

Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis bÅ«tų patyręs kokius nors fizinius sužalojimus, dėl to jis nesikreipė į medicinos įstaigÄ . Be to, net jeigu bÅ«tų nustatyta apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad konfliktÄ Å¾odžiais ar kitais veiksmais iniciavo nukentėjusysis, tai nekeistų veikos teisinės kvalifikacijos. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes Å¡ioje normoje numatytÄ veikÄ ir jos padarinius apima vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-116-895/2015).

Taigi Å¡ioje byloje nustatyti nuteistojo D. G. veiksmai – vieÅ¡oje vietoje kitų žmonių akivaizdoje, elgiantis ypatingai įžūliai, ignoruojant žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tyčinis fizinio smurto panaudojimas, sukėlęs nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , – visiÅ¡kai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dispozicijÄ .Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas, jog D.

G. dalyvavo pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jis nuteistas teisėtai ir pagrįstai.Kaip minėta, apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma suÅ¡velninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas D. G. bausmę už jam inkriminuotÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Teismas tinkamai įvertino, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, atsižvelgė į D. G. asmenybę – anksčiau ne vienÄ kartÄ teistas, taip pat ir už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, yra recidyvistas, taip pat yra baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, pagrįstai nustatęs D. G. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nagrinėjamÄ nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimÄ .Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ D.

G. skirti Å¡velnesnę bausmę, nes jis kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atmetami kaip nepagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-550/2008, 2K-106/2011, 2K-414/2011, 2K-21/2016).

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-7-677/2015, 2K-21/2016). Å iuo atveju apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padarytų nusikaltimų gailisi ir kaltę pripažįsta, jau yra įvertinta priimant skundžiamÄ teismo nuosprendį ir pagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Apygardos teismas, patikrinęs nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu D. G. kaltės prisipažinimo vertinimu kaip siekiu suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, pripažįstant padarius mažiau pavojingus veiksmus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino iÅ¡ dalies – pripažino, kad kumščiu keletÄ kartų sudavė nukentėjusiajam į veidÄ , tačiau neigė, kad jį spardė.

Teisiamojo posėdžio metu D. G. nurodė, kad trenkė du kartus ranka nukentėjusiajam į veidÄ ir spyrė į rankÄ , tačiau į galvÄ nespardė, tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistasis apskritai neigia savo smurtinius veiksmus, teigia pats gynęsis nuo nukentėjusiojo. Taigi, matyti, kad nuteistasis visų esminių kvalifikacijai reikÅ¡mingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių nepripažino. Nors nuteistasis Valstybinei ligonių kasai atlygino patirtas iÅ¡laidas už nukentėjusiojo gydymÄ , taip pat teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo įstatyminės atstovės, tačiau vien Å¡ios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti tai atsakomybę Å¡velninančia aplinkybe ir suÅ¡velninti D.

G. paskirtÄ bausmę.AukÅ¡tesnysis teismas, nenustatęs baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajam bausmę, neturi jokio teisinio pagrindo paskirtÄ jÄ bausmę Å¡velninti. IÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti Å¡velnesnės bausmės skyrimÄ , nelaikytini ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl Å¡eimos ir vaiko iÅ¡laikymo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, vaiko turėjimas D. G. nesulaiko nuo nusikalstamų veikų darymo. Kaip minėta, nuteistasis yra ne kartÄ teistas, be to, nagrinėjamÄ nusikaltimÄ padarė esant neiÅ¡nykusiam teistumui.

Visi Å¡ie duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, prieÅ¡ingai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Apygardos teismo vertinimu, D. G. savo elgesio nesistengia keisti ir iÅ¡vadų iÅ¡ jam skiriamų bausmių nedaro, todėl tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi bÅ«ti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymÄ paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiÅ¡kiai neteisinga, prieÅ¡ingai, yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir jo pavojingumui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti D. G., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį keisti nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,n u t a r ė :nuteistojo D.

G. apeliacinį skundÄ atmesti.Teisėjai:                          Kęstutis Dargužis Jurgis KiÅ¡kis Danguolė Å iugždinytė