2016-11-30 Nr. AB-22565-3-61-3-02238-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-759-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02238-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjo skundas neatitiko visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) įtvirtintų reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: formuoti prašymą VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 27 d. atsakymo į pareiškėjo skundą Nr. (1.1.4)s-2135 atžvilgiu, pateikti teismui įrodymus, iš kurių matyti tiksli minėto atsakymo gavimo data, arba motyvuotą prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą teismui dėl minėto administracinio akto.

2016 m. birželio 9 d. teisme buvo gautas pareiškėjo skundas su patikslintais skundo reikalavimais, kuriame pareiškėjas prašė: panaikinti 2016 m. balandžio 27 d. VĮ Registrų centro raštą Nr. (1.1.4)S-2135 „Dėl žalos atlyginimo“ ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro 2 000 Eur neturinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo patikslintas skundas neatitiko ABTĮ skundui keliamų reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi pakartotinai buvo nustatytas terminas patikslinto skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą (28 Eur), originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi nutarė V. J. skundą laikyti nepaduotu, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjo atstovui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą (iki 2016 m. birželio 27 d.) skundo trūkumų, nurodytų teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje, nepašalino. Todėl vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, V. J. skundas laikytinas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintinas pareiškėjui.

III. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį.

Nurodo, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas 2016 m. birželio 17 d., tačiau žyminio mokesčio kvito pareiškėjas nepateikė teismui. Todėl teigia, kad patikslinto skundo trūkumai buvo pašalinti netrukus po nutarties priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, kadangi jis per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų, nurodytų teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje, nepašalino (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. birželio 27 d. ištaisyti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus trūkumus – pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą (28 Eur), originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu, konstatavęs, jog pareiškėjas nepašalino ankstesne teismo nutartimi nurodyto trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio.

Pareiškėjas su šia teismo pozicija nesutinka, teigdamas, jog žyminį mokestį sumokėjo nustatytu terminu, bet teismui nepateikė kvito.

Kaip numato ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis, išskyrus šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje buvo nustatytas terminas pareiškėjui pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą. Taigi, nustatytas reikalavimas ne tik sumokėti žyminį mokestį, bet ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas atskirajame skunde pats pripažino, kad žyminio mokesčio kvito teismui nepateikė. Taigi, pareiškėjas neištaisė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo nustatytu terminu, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 27 d. rašto Nr. (1.1.4)S-2135 „Dėl žalos atlyginimo“ panaikinimo pagrįstai ir teisėtai laikyta nepaduota.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde buvo reiškiamas ne tik reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 27 d. raštą Nr. (1.1.4)S-2135, bet ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, 2 000 Eur neturinės žalos atlyginimo. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde reiškiamas savarankiškas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, teismas, vadovaudamasis vien ta aplinkybe, kad nesumokėtas žyminis mokestis, nepagrįstai atsisakė priimti skundą šioje dalyje.

Taip pat pažymėtina, kad Nekilnojamo turto registro įstatyme 34 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmuo dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis sužinojo apie nuostolių atsiradimą, nereiškia, kad asmuo, siekiantis dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusios žalos atlyginimo teisme, taip pat privalo teisme ginčyti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsisakymą tenkinti ar nepilnai tenkinti jo pretenziją dėl atsiradusios žalos atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria nutarta V. J. skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro 2 000 Eur neturinės žalos atlyginimo, laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė