c20f8fca-e6a3-4fd8-b1af-9d2f13265c2a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4542-535/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03080-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 20 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. (R. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. V. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-09-10 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K perpildytose kamerose, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m2 minimalaus ploto reikalavimas.

Kamerų plotas dar labiau sumažėdavo dėl jose įrengtų baldų ir kito inventoriaus. Dėl ankÅ¡tų kalinimo sÄ lygų buvo apribotas judėjimas. Tualetai įrengti netinkamai, atitverti tik neaukÅ¡ta sienele, todėl juo naudojantis jis buvo matomas pareigÅ«nų, dėl to jautė diskomfortÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus. Kamerose nebuvo vėdinimo sistemos, blogas apÅ¡vietimas, nuo lubų krito kalkės, drėgna, lovos surÅ«dijusios, svyruoja, todėl neįmanoma fiziÅ¡kai pailsėti, pamiegoti.

Minėtos kalinimo sÄ lygos pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. nuostatas. Teigia, kad dėl nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų patyrė diskomfortÄ , dvasines kančias, nepatogumus, pažeminimÄ , depresijÄ ir pan. Teigia, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ , apibrėžtÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinę žalÄ Ä¯vertina 5 000 Eur. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 6-13) paaiÅ¡kina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" reikalavimus; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.

Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Pažymi, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento kontrolės specialistai periodiÅ¡kai atlieka operatyviÄ ja valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu iÅ¡matuoja oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose. Oro temperatÅ«ra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 p. reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K yra įrengta centrinė Å¡ildymo sistema. Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.

Å iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, higienos normų pažeidimo ir privatumo neužtikrinimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 m2 vienam asmeniui.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010, galiojusios iki 2015-10-31, 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojusio nuo 2015-11-01, papildomų su vienam asmeniui tenkančiu plotu reikalavimų nenustato.

IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016-05-13 iki 2016-05-17 ir nuo 2016-06-08 iki 2016-09-10. Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 6-7, 14-17), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 100 parų. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintas visas 100 parų, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimÄ taip pat teigia, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, jose neužtikrintas vėdinimas, apÅ¡vietimas, drėgna, nuo lubų krenta kalkės, yra pelėsis. Byloje nustatyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas atliko operatyvųjį patikrinimÄ kameroje Nr. 338 (b. l. 31-37), kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ir nustatė, kad kamera yra vėdinama per atidaromÄ langÄ , tai atitiko HN 134:2015 17 punkto, kur nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, reikalavimÄ .

Patikrinimo metu kameroje Nr. 338 ant lubų ir sienų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, tai atitiko HN 134:2015 39 punkto, kur nurodyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų senų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių, reikalavimÄ . Kameroje Nr. 338 patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų buvimo vizualiai nenustatyta, LukiÅ¡kių TI-K yra pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbų žurnalas, kuriame matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus atliekamas jų naikinimas.

Nurodytos aplinkybės atitiko HN 134:2015 20 punkto, kur nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, t. y. laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimÄ . Pagal LTI-K direktoriaus patvirtintÄ pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų ir skundų pateikimo tvarkÄ laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys dėl nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų naikinimo juos pastebėjus turi pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ LukiÅ¡kių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rių virÅ¡ininkams.

LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai, atsakingi už profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinsekcijos, deratizacijos, dezinfekcijos) darbų organizavimÄ , informavo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo apie pastebėtus nariuotakojus, graužikus ar kitus kenkėjus kameroje Nr. 338 nebuvo gauta. Oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir bendros dirbtinės apÅ¡vietos matavimus atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos specialistas. IÅ¡matuota oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 338 buvo 22,9 °C, iÅ¡matuota santykinė oro drėgmė - 62,7 proc., tai atitiko HN 134:2015 6 punkto, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne lėtesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc., reikalavimus.

Kameroje Nr. 558 iÅ¡matuota bendra dirbtinė apÅ¡vieta buvo 215 lx, tai atitiko HN 134:2015 14 punkto, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, reikalavimÄ . Patikrinimo metu kameroje Nr. 338 tualetas buvo techniÅ¡kai tvarkingas, tai atitiko HN 134:2015 12 punkto, kur nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys renginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų, reikalavimÄ .

Patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad kameroje Nr. 338 teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Duomenų apie kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nustatytus pažeidimus byloje nėra arba jie nebuvo nustatyti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu higienos normų reikalavimams, nėra nustatytas. Kaip atsiliepime nurodė LukiÅ¡kių TI-K, ji yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuriÄ pateikė į bylÄ (b. l. 56-59).

Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija rÅ«pinosi Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose, atliko nuolatinį nariuotakojų ir graužikų naikinimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius 2018 m. rugsėjo mėn. praneÅ¡ime ,,Dėl R. V. skundo“ (b. l. 18-19) nurodė, kad kamerų įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, reikalavimus.

Nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sÄ lygos atitinka HN 134:2015 reikalavimus. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad sanitarinis mazgas yra įrengtas netinkamai, jis nėra atskirtas nuo likusios kameros dalies, todėl pažeidžiamas jo privatumas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p. nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Å i higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, duÅ¡inėms, sanitarinei Å¡varyklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 p. nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Tačiau pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Mažose patalpose laikant kelis asmenis, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Å iuo atveju atsakovas, turėdamas pareigÄ pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ , kitų reikalavimų laikymÄ si (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-01-10 sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ) nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl visas abejones teismas vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, matyti, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 100 parų, iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjas 20 parų kalėjo vienas, taigi neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu pareiÅ¡kėjas kalėjo 80 parų. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose jam bÅ«tų užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Konstatuotina, kad Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus naudojantis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele, Å¡io pažeidimo trukmę (80 parų), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 240 Eur.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui R. V. (R. V.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, priteisti 240 Eur neturtinei žalai atlyginti.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič