2023-05-17 Nr. AB-10640-3-61-3-03608-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-654-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03608-2021-5

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 29.1.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Treniruočių pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Treniruočių pasaulis“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Švietimo mainų paramos fondas) dėl įsakymo dalies panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Treniruočių pasaulis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-1685 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo UAB „Treniruočių pasaulis“ projekto „Išmokyti kiekvieną vaiką plaukti“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimui (Įsakymo priedo 48 p.); 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija), 190 104,2 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-0867 finansuoti Projektą pagal 2021 m. sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veiklos sritį „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtros“ (toliau – ir Paraiška). Skundžiamu įsakymu finansavimas Projektui nebuvo skirtas, nes buvo padaryta išvada, kad Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo (Paraiška surinko 66 balus) pagal antrąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis ir tęstinumas“ ir ketvirtąjį bendrąjį sporto vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiama Įsakymo dalis neteisėta, kadangi viešoji įstaiga Švietimo mainų paramos fondas (toliau – ir Fondas), atlikdamas pakartotinį paraiškos vertinimą, iš esmės pažeidė sporto projektų vertinimo procedūras, pakartotinį vertinimą patikėjo atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) patvirtinto Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 42 punkto reikalavimų neatitinkantiems ir nekompetentingiems asmenims. Dėl to atsakovas Ministerija priėmė neteisėtą Įsakymo dalį, Projektas negavo finansavimo (jo įgyvendinimas tapo neįmanomu), pareiškėjas patyrė akivaizdžią žalą.

4. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. lapkričio 30 d. priėmė įsakymą Nr. V-1866 „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2020 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ (toliau – ir Kvietimas). Pagal Aprašo 40 punktą ir Kvietimo 32 punktą paraiška pagal bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus maksimaliai gali surinkti 85 balus, o pagal specialiuosius – 15. Pareiškėjas detalizavo, kad pagal Aprašo 30 punktą sporto projektų vertinimas apima du etapas, vienas iš jų – paraiškų turinio vertinimas, kuris vykdomas vadovaujantis bendraisiais ir specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (Aprašo 32 p. ir 40 p.).

5. Pareiškėjo įsitikinimu, ekspertas (ekspertai), vertindamas Paraišką, nesivadovavo Kvietimo 3 priede patvirtintoje Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo formoje (toliau – ir Forma, Gairės) pateiktomis bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis. Paraiška buvo vertinama du kartus, Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK) 2021 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 21R- 534(AG-493/03-2021) (toliau – ir LAGK sprendimas) buvo konstatavusi, kad, atliekant pirmąjį Paraiškos vertinimą, Švietimo mainų paramos fondas nesilaikė sporto projektų vertinimo tvarkos. Fondas ir Ministerija neginčijo LAGK sprendimo, o tai reiškia, kad pripažino, jog ekspertai, atlikę pirmąjį Paraiškos vertinimą, neatitiko Aprašo 42 punkte nustatytų reikalavimų. Analogiški neteisėti veiksmai buvo atlikti ir pakartotinio Paraiškos vertinimo metu.

6. Pareiškėjas pastebėjo, jog ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ pirmajam elementui „turima patirtis ir kompetencijos įgyvendinti sporto projektą“ buvo skirta 2 balai iš 5 galimų. Skirdamas 2 balus, ekspertas turėjo pagrįsti, kad pareiškėjas turi patirties dalyje veiklų susijusių su Projektu, bei turi projektų įgyvendinimo patirties; Projekto komandos nariai turi dalį reikiamos patirties arba kompetenciją įgyvendinti Projekte numatytas funkcijas. Pareiškėjo teigimu, šių aspektų vertintojai nepagrindė, pagal išskirtas aptariamo elemento stipriąsias savybes, Pakartotinio vertinimo lape pateiktas vertinimas leidžia paraišką pagal aptariamą elementą įvertinti 5 balais, t. y. nemotyvuota, kodėl skirti 2 balai.

7. Akcentuota, kad buvo nesilaikyta Formoje pateiktų bendrųjų kriterijų vertinimo gairių, o pats pakartotinis vertinimas atliktas neišsamiai, neįsigilinus į Paraiškoje atskleisto Projekto tikslą ir Projekto turinį. Pareiškėjas tvirtin, kad buvo pažeista bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo tvarka (jos visai nebuvo laikytasi) ir tai sudaro savarankišką pagrindą naikinti Įsakymo dalį.

8. Pareiškėjas tvirtinto, kad skundžiama Įsakymo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Nei pakartotinio vertinimo lape, nei Įsakymo priede, nei pačiame Įsakyme nėra pagrįsta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo nukrypta nuo Formoje pateiktų bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairių ir tvarkos, t. y. buvo pažeistas Apraše, Formoje nustatyta sporto projektų vertinimo tvarka.

9. Be to, pakartotinio vertinimo lape pateikti argumentai yra nemotyvuoti, nors teisės aktai įpareigoja apteikti aiškius, motyvuotus, pagrįstus ir vienas kitam neprieštaraujančius Paraiškos vertinimo komentarus. Pareiškėjas kritikavo ketvirto bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ antrojo elemento „Sporto projekto valdymo struktūros, įgyvendinimo laikotarpio ir įgyvendinimo plano optimalumas ir realumas;“ ekspertų nurodytas tobulintinas sritis (t. y. kad Projekto įgyvendinimo planas paviršutiniškas, jo įgyvendinimo laikotarpis nepagrįstas dalyvių pritraukimo, viešinimo, projekto įgyvendinimo pabaigos datos aspektais; kt.). Pareiškėjo vertinimu, nemotyvuota, kodėl įgyvendinimo planas nenuoseklus, paviršutiniškas, nedetalus, kodėl pasirinktos viešinimo priemonės neefektyvios, kas reiškia, kad nebuvo įsigilinta į Paraiškos turinį. Pareiškėjas detalizavo, kad be nurodytų elektroninių dienynų (TAMO, EDUKA, MANO) projektas bus viešinamas socialiniuose tinkluose, internete, kitose sklaidos priemonėse, taip pat paaiškino, kokie duomenys, susiję su tikslinių grupių pritraukimu dalyvauti Projekte, nurodyti Paraiškoje. Manytina, kad Fondas ir Ministerija sąmoningai siekė neskirti finansavimo Projektui, pakartotinį vertinimą atliko formaliai, pasitelkiant reikiamos kvalifikacijos neturinčius ekspertus.

10. Pareiškėjas nurodė, kad Paraišką vertinę ekspertai, tikėtina, neatitiko jiems keliamų reikalavimų, todėl jie apskritai negalėjo vertinti Paraiškos. LAGK savo sprendime pripažino, kad pirmąjį Paraiškos vertinimą atlikę ekspertai buvo nekompetentingi, LAGK įpareigojo Ministeriją iš naujo vertinti Paraišką, pavedant jos vertinimą atlikti ekspertams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad LAGK yra išnagrinėjusi ir kitų subjektų skundus dėl priimtų įsakymų neskirti finansavimo sporto projektams, juos tenkino, be kita ko, ir dėl to, kad sporto projektus vertinę ekspertai neatitiko Aprašo 42 punkte nustatytų reikalavimų. Dėl to pareiškėjas turi įtarimų, kad pakartotinai Paraišką vertinęs ekspertas (ekspertai) taip pat neatitinka jam keliamų ir Aprašo 42 p. nustatytų reikalavimų, o duomenys apie ekspertus turi būti pateikti į bylą (pareiškėjas suformulavo atitinkamą procesinio pobūdžio reikalavimą).

11. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl nurodytų Fondo ir Ministerijos neteisėtų veiksmų jis patyrė tiesioginius nuostolius ir žalą (negautų pajamų forma): 900 Eur už Paraiškos parengimą, už teisines išlaidas, kurias patyrė ginčydamas pirmojo Paraiškos vertinimo rezultatus LAGK (363 Eur) ir žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma, kurios pareiškėjas prašė iš Fondo – 188 841,20 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, jeigu Fondas būtų vertinęs Paraišką pagal Formoje nustatytas vertinimo gaires ir teisės aktų reikalavimus, jei Projektą būtų vertinę tinkamos kompetencijos ekspertai, Projektas pagal pateiktą Paraišką būtų gavęs finansavimą. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų Ministerijos ir Fondo veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos, todėl valstybė privalo šią žalą atlyginti.

12. Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

13. Ministerija paaiškino, kad Paraiškos vertinimas ir sprendimas neskirti finansavimo buvo atliktas laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų ir procedūrų. Ministerija ir Fondas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. 2021 metų sporto projektų paraiškos yra vertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymu, Aprašu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintomis Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir Kvietimu.

14. Ministerija pažymėjo, kad ji neturi įgaliojimų ir neatlieka paraiškų vertinimo, ši funkcija yra pavesta Fondui. Šiuo atveju, Fondas, atlikęs pirminį sporto projektų vertinimo etapą, t. y. paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą, nusprendė, kad pareiškėjo Projektas atitiko vertinimo kriterijus, todėl pareiškėjo Projektas perėjo į antrą projekto vertinimo etapą. Atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog šioje pirminėje pareiškėjo Projekto vertinimo stadijoje buvo atlikti kokie nors Ministerijos ir Fondo neteisėti veiksmai. Fondas, atlikęs antrąjį Paraiškos vertinimą – turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą (Aprašo 38 p.), nustatė, kad Paraiška neatitiko dviejų bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų, t. y. antrojo bendrojo sporto vertinimo kriterijaus „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“ ir ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“. Ministerija, įvertinusi Fondo pateiktas išvadas, priėmė skundžiamą įsakymą neskirti finansavimo pareiškėjo Projektui. Paraiška buvo įvertinta, laikantis Įstatymo, Aprašo ir Taisyklių nuostatų, dėl ko teigti, jog priimtas skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, nėra pagrindo.

15. Ministerija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas netinkamai vertina LAGK priimto sprendimo reikšmę. LAGK nevertino Paraiškos turinio. Ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl pakartotinio Paraiškos vertinimo rezultatų. Pirmasis Paraiškos vertinimas nėra šio ginčo objektu, todėl, Ministerijos įsitikinimu, pareiškėjo argumentai dėl LAGK sprendimo yra nei aktualūs, nei pagrįsti.

16. Dėl skundo argumentų, kad nebuvo vadovautasi Formoje pateiktomis gairėmis, Ministerija nurodė, kad Paraiškos vertintojas, vertinęs Paraišką, vadovavosi privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, pateikė motyvuotus ir pagrįstus komentarus. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Paraiškos vertintojo nurodytais motyvais nereiškia, kad vertintojo nurodyti motyvai yra nepagrįsti. Ministerija įsitikinusi, jog kiekviena iš vertintojo pozicijų buvo pagrįsta, motyvuota, aiškiai nurodytos tobulintinos sritys, pateikta gana daug pastabų. Todėl pareiškėjui pagrįstai skirti 2 balai už ketvirtojo bendrojo projekto vertinimo kriterijaus elementą „4.1. Turima patirtis ir kompetencijos įgyvendinti sporto projektą“. Finansavimas skiriamas tik kokybiškiausiems projektams, o pareiškėjas neįrodė, kad vertinimo lape išdėstyti motyvai yra neargumentuoti ar prieštaringi.

17. Ministerijos vertinimu, deklaratyvūs skundo teiginiai, kad Įsakymas nepagrįstas teisės aktų normomis. Manytina, kad skundžiamas Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Ministerija pabrėžė, kad Paraiška yra vertinama pagal joje išdėstytą informaciją, t. y. kas yra pateikta Paraiškoje ir joje parašyta, o pareiškėjas klaidina teismą. Ministerijos įsitikinimu, pagrįstos vertintojų išvados dėl Projekto įgyvendinimo, sklaidos ir kt. trūkumų. Vertintojai tinkamai atliko savo darbą ir įsigilino į Paraiškos turinį. Ministerija, įvertinusi skundžiamo Įsakymo bei vertinimo lapo, kuris yra sudedamoji Įsakymo dalis, turinį, nurodė, kad šie dokumentai yra motyvuoti ir iš jų turinio galima suprasti, kodėl atsakingos institucijos atsisakė finansuoti pareiškėjo Projektą.

18. Dėl Paraišką vertinusių ekspertų kvalifikacijos Ministerija pažymėjo, kad Fondas ne visais atvejais pasitelkia ekspertų pagalbą. Kitaip tariant, atsakinga institucija turi teisę, bet ne pareigą pasitelkti konkretų ekspertą. Atsakingos institucijos darbuotojams atliekant paraiškų vertinimą, Aprašo 42 punkto nuostatos nėra taikomos. Šio punkto nuostatų reikalavimai yra išimtinai taikomi tik pasitelktiems ekspertams. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų ir niekaip nepagrindė aplinkybių, kad jos Paraišką vertinę ekspertai neatitiko kvalifikacijai keliamų reikalavimų.

19. Dėl prašomos priteisti žalos Ministerija nurodė, kad pareiškėjas neįrodė Ministerijos ir Fondo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Pareiškėjo nurodoma žala buvo patirta išimtinai dėl paties pareiškėjo veiksmų – Paraiška buvo nekokybiška, o 900 Eur už nekokybišką Paraiškos parengimą pareiškėjas turėtų reikalauti ne iš Ministerijos, o iš Paraiškos rengėjo. Pareiškėjo nurodomos 363 Eur patirtos išlaidos už teisinę pagalbą rengiant skundą LAGK nėra susijusios su šios administracinės bylos ginčo objektu, todėl jokiais būdais negali būti vertinamos ir traukiamos į žalos apimtį. Pareiškėjo nurodomos negautos pajamos – 188 841,2 Eur finansavimo suma – yra nepagrįstos. Finansavimo skyrimas yra visais atvejais susisietas su projekto vykdytojo įsipareigojimų vykdymu, t. y. kad projekto vykdytojas gautų finansavimą, jis turi įgyvendinti finansavimo taisyklėse numatytus įsipareigojimus. Pareiškėjas net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūrų, t. y. pateikė nekokybišką Paraišką ir Projektui buvo nuspręsta neskirti finansavimo, tačiau pareiškėjas reikalauja atlyginti viso projekto finansavimo sumą. Be to, ši suma yra išmokama keliais etapais projekto vykdytojui įvykdžius įsipareigojimus. Kadangi pareiškėjas net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūros ir Paraiška nebuvo atrinkta ir kvalifikuota kaip finansuotina, pareiškėjo reikalavimas dėl 188 841,2 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neįrodytas.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo mainų paramos fondas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

21. Fondas detalizavo teisės aktų nuostatas, pagal kurias buvo vertinama Paraiška, paaiškino, kad Paraiška buvo atmesta dėl to, jog neatitiko ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ balų, iš kurio buvo surinkti 9 balai, kai būtina surinkti 10 balų. Fondas detalizavo, kodėl vertinime nurodė konkrečius Projekto trūkumus.

22. Fondas paaiškino, kad Paraišką vertino dvi Fondo sporto programų skyriaus darbuotojos, kurios Paraišką vertino atskirai, nematydamos viena kitos vertinimų. Įvertinusios paraišką, darbuotojos skyrė 72 ir 60 balus (balų skirtumas, vadovaujantis Taisyklių 60.2. papunktį laikomas tinkamu, galutinis vertinimas nustatytas pagal aritmetinį vidurkį). Aritmetinis vertinimų vidurkis – 66 balai (konsoliduotas vertinimas). Šiuo atveju ekspertai nebuvo pasitelkti, pareiškėjo nurodomas Aprašo 42 punktas Fondo darbuotojams netaikomas. Paraiška buvo vertinta tinkamai (nebuvo neteisėtų veiksmų), pareiškėjui negalėjo kilti ir nekilo žala. Be to, pareiškėjas reikalauja visos Paraiškoje nurodytos sumos, kuri Paraiškos finansavimo atveju pareiškėjui būtų skirta dalimis tinkamai įgyvendinant projektą. Fondo įsitikinimu, pareiškėjas reikalauja pelno – sumokėti Paraiškoje nurodytą sumą be pareigos įgyvendinti sporto projektą.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė UAB „Treniruočių pasaulis“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 363 Eur turtinės žalos atlyginimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 5 d. pateikė Paraišką; Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-1685, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 21R- 534(AG-493/03-2021) ir vadovaudamasi Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 9 dalimi, Aprašo 52 punktu, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. V-1461 „Dėl UAB „Treniruočių pasaulis“ sporto projekto paraiškos Nr. SRF-FAV-2021-1-0867 pakartotinio vertinimo atlikimo“ pagrindu atliktą paraiškos turinio ir išlaidų tinkamumo pakartotinį vertinimą, neskyrė finansavimo pareiškėjo Projektui, nes Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal antrąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“ ir ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“, o iš viso Paraiška surinko 66 balus.

25. Teismas vadovavosi Sporto įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad Aprašas nustato reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių (toliau – sutartys) sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarką. Teismas analizavo Aprašo 30 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti pateiktų sporto projektų vertinimą sudaro du etapai, Aprašo 39–41 punktų nuostatas. Teismas apžvelgė Taisyklių, kurios detalizuoja Apraše nustatytus reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl projektų finansavimo skyrimo priėmimo, projektų įgyvendinimo sutarčių sudarymo, projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės, atsiskaitymo už įgyvendintas veiklas ir veiklų viešinimo tvarką, nuostatas.

26. Buvo nustatyta, kad Paraiška surinko 66 balus iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip netinkama finansuoti; Paraišką (turinio ir išlaidų pagrįstumą) pakartotinai vertino dvi Fondo darbuotojos (projektų koordinatorės); pagal projektų koordinatoriaus pareigybės aprašymą į šias pareigas gali pretenduoti asmuo, be kita ko, įgijęs aukštąjį išsilavinimą; susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos skyrimą ir valdymą; turintis projektų valdymo patirties.

27. Teismas nurodė, kad Paraiška vertintojų buvo įvertinta taip: pagal kriterijų „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“ skirti 11,5 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 2 dalyje – 13 balų); „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ surinkti 11,5 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 3 dalyje – 10 balų); „Sporto projekto valdymas“ surinkti 9 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 4 dalyje – 10 balų).

28. Teismas pabrėžė, kad Aprašo 41 punkte ir Taisyklių 54 punkte nurodyta – jei paraiška nesurenka minimalaus kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama. Galutiniame (konsoliduotame) vertinime pareiškėjo Paraiška neatitiko antrojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“, iš kurio buvo surikti 11,5 balai (minimalus balo kriterijus – 13 balų) ir ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“, iš kurio buvo surinkti 9 balai (minimalaus balo kriterijus – 10 balų).

29. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad ketvirtasis bendrasis sporto projekto vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ dalis „4.1 turima patirtis ir kompetencija įgyvendinant sporto projektą“ įvertintas netinkamai ir nepagrįstai skirti 2 balai iš 5 galimų, kad atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas ir Projekto komandos naria turi tik dalį reikiamos patirties.

30. Įvertinęs Gairėse nustatytus vertinimo kriterijus, vertinimo lape nurodytus paaiškinimus dėl aptariamo Paraiškos elemento tinkamumo vertinimo, teismas pabrėžė, kad galutiniame vertinimo lape nurodyta, jog dalies komandos narių kompetencijos ir patirtis nėra pateikiama, nes nėra atskleista visa projekto tiesioginių vykdytojų komandos narių sudėtis, taip pat vertinimo lape nurodyta, kokioms konkrečioms pareiškėjo nurodytoms veikloms komandos narių kompetencija nėra aiški, t. y. nėra pateikiama aiškios informacijos apie tai, kokie fizinio aktyvumo specialistai numatomi atsakingais už 4.1.3 ir 4.1.4 punktuose aprašomas „stoteles“, taip pat iš dalies už 4.1.1 „stotelę“, dėl šių priežasčių vertintojai padarė išvadą, jog nesudaroma galimybių įsitikinti, kad 4.1.3. ir 4.1.4, iš dalies ir 4.1.1 užsiėmimus vesiančių asmenų kompetencijos yra pakankamos, kad būtų užtikrinama pakankama šių veiklos dalių vedimo kokybė. Buvo pažymėta, kad vertintojai atkreipė dėmesį į nepakankamą teorines pamokas vedančių specialistų skaičių, nurodydami, jog pamokas numato vesti 1 asmuo, per dieną 6 skirtingoms grupėms po 44 vaikus, o tokiam vaikų skaičiui, atsižvelgiant į skirtingą jų amžių (nuo 5 iki 17 metų), vieno asmens buvimas gali būti nepakankamas, kad būtų užtikrintas sklandus jų mokymasis, vertintojai įvertino paraiškoje pateiktą informaciją apie treneriais įvardijamų asmenų atitiktį Įstatymo reikalavimams ir nurodė, jog jie, tikėtina, neatitinka Sporto įstatymo 11 straipsnyje numatytų reikalavimų treneriams, jie, pagal įstatymo nuostatas, galėtų dirbti instruktoriais.

31. Teismas pažymėjo, kad skirdami 2 balus vertintojai pateikė motyvuotą poziciją dėl tobulintinų sričių, turėjo pastabų dalies komandos narių patirčiai ir kompetencijai (dalies komandos narių patirtis ir kompetencija nėra aiški; nepateikiama informacijos apie tai, kokie specialistai ves atitinkamus užsiėmimus; paraiškoje įvardytų trenerių kompetencija neatitinka teisės aktų reikalavimų), todėl nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu dėl nepakankamai motyvuoto 2 balų skyrimo.

32. Dėl pareiškėjo argumentų, kad per žemais balais buvo įvertinta sporto projekto bendrojo vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ dalis „Sporto projekto valdymo struktūros, įgyvendinimo laikotarpio ir įgyvendinimo plano optimalumas ir realumas“, teismas, remdamasis Paraiškos vertinimo dokumentais, nurodė, kad pasisakydami dėl šio kriterijaus dalies vertintojai pateikė tokius motyvus: pasirinktas projekto įgyvendinimo laikotarpis nepagrįstas keliais aspektais: numatoma veiklų pradžia sutampa su projekto įgyvendinimo pradžia, o tai reiškia, kad projekto įgyvendinimo metu neskiriama laiko dalyvių pritraukimui; pasirinktas projekto įgyvendinimo laikotarpis nepagrįstas keliais aspektais: numatoma veiklų pradžia sutampa su projekto įgyvendinimo pradžia, o tai reiškia, kad projekto įgyvendinimo metu neskiriama laiko dalyvių pritraukimui; numatoma veiklų pradžia yra jau po mokslo metų pabaigos, o TAMO, MANO, EDUKA elektroniniai dienynai nėra intensyviai naudojami vasaros periodu, dėl to viešinimas šiose priemonėse yra neefektyvus; „tuščias“ laiko tarpas yra daugiau kaip 6 kartus ilgesnis nei „užimtas“ laiko tarpas (iš 15 projekto mėnesių veiklos numatomos vykdyti pirmuosius 2 mėnesius), turint omenyje tai, kad veiklos nevyks, šis laikotarpis pernelyg ištęstas ir trumpintinas iki vieno mėnesio po projekte numatomų veiklų pabaigos. Kadangi projektas gali būti pratęsiamas pateikiant prašymą likus ne mažiau nei 20 darbo dienų iki projekto įgyvendinimo pabaigos (Taisyklių 95 p. ir 97 p.), mėnuo po projekto įgyvendinimo pabaigos yra pakankamas laikotarpis pareiškėjų minimai karantino apribojimų rizikai suvaldyti pagal poreikį pratęsiant projekto įgyvendinimo laikotarpį.

33. Teismo vertinimu, pareiškėjas pagrįstai teigė, kad Paraiškos duomenimis Projekto vykdymo laikotarpis yra 2021 m. birželio 28 d.–2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau vertintojai nustatė, jos šis pareiškėjo nurodytas veiklos laikotarpis yra klaidingas, nes visos Paraiškoje nurodytos veiklos (Paraiškos 4.1.1–4.1.4 p.) vyks tik vasarą, bei pateikė pastabų dėl projekto trukmės, nurodydami, jog „tuščias“ laiko tarpas yra daugiau kaip 6 kartus ilgesnis nei „užimtas“ laiko tarpas (iš 15 projekto mėnesių veiklos numatomos vykdyti pirmuosius 2 mėnesius). Teismas pripažino, kad vertintojų pastaba dėl Projekto viešinimo elektroniniuose dienynuose vasaros laikotarpiu abejotino efektyvumo yra pagrįsta. Be to, vertintojų pastaba dėl Projekto įgyvendinimo laikotarpio pateikta dėl tos priežasties, kad neskiriama pakankamai laiko dalyvių pritraukimui, kadangi veiklų pradžia sutampa su Projekto įgyvendinimo pradžia (ir viešinimas, ir Projekto įgyvendinimas prasideda 2021 m. birželio 28 d.). Todėl ir dėl šio vertinimo kriterijaus teismas sutiko su Ministerija ir Fondu, o duomenų, paneigiančių šias išvadas, byloje nebuvo.

34. Teismas kaip nepagrįstus jokiais įrodymais atmetė pareiškėjo argumentus dėl Paraišką vertinusių eksperčių kompetencijos. Buvo pažymėta, kad Fondas į bylą pateikė Paraišką vertinusių darbuotojų pareigybių aprašymus ir turimas kvalifikacijas, kurias, be kita ko, prieš tai jau buvo įvertinęs pats Fondas. Teismo įsitikinimu, darbuotojos buvo paskirtos Paraiškos vertintojomis ir tai reiškia, kad institucijai, atsakingai už tinkamą paraiškų vertinimą, abejonių dėl eksperčių kvalifikacijos nekilo. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti darbuotojų tinkama kvalifikacija vertinant būtent tokio pobūdžio ir turinio paraiškas, teismas nenustatė pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip.

35. Teismas nepripažino pagrįstomis pareiškėjo pretenzijų, kad vertinimo rezultatai neišsamiai atskleisti ir pakomentuoti. Buvo pažymėta, kad Paraiškos turinio vertinimo 1 lape nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis; taip pat nurodyta, kad paraiška vertinama kaip visuma, kiekvienas aspektas vertinamas tik vieną kartą. Teismas nustatė, kad kiekvienas vertintas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, taip pat ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos atitinkamos išvados (stiprybės, tobulintinos sritys).

36. Įvertinęs Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo duomenis, teismas nenustatė pagrindo teigti, kad iš vertintojų imperatyviai reikalaujama pakomentuoti, kodėl yra skiriamas vienas ar kitas balas atskirai, teismo nuomone, vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą, tačiau Formoje suformuluotas prašymas nėra imperatyvus. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, jog Paraiškos vertintojos, pateikdamos vieno skyriaus bendrą pakomentavimą (išvadą), atitinkamai nurodydamos stiprybes ir tobulintinas sritis, pažeidė vertinimo procedūrą. Pastebėta, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių nustatyto balo teisingumą, todėl darė išvadą, kad skundo argumentai tiesiogiai nepatvirtina nurodomų procedūrinių pažeidimų, padarytų vertinant Paraišką.

37. Atsižvelgęs išdėstytus argumentus, teismas skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

38. Vertindamas pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą, teismas vadovavosi CK) 6.271 straipsniu. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų patyrė tiesioginius nuostolius – 900 Eur už parengtą Paraišką ir jos priedus ir žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma (188 841,20 Eur). Kadangi skundžiama Įsakymo dalimi nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, teismas darė išvadą, kad atsakovas veikė teisėtai. Teismas nenustatė vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo (dėl negautų pajamų ir projekto rengimo išlaidų) atmetė.

39. Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą, kuri buvo patirta ginčą nagrinėjant LAGK, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas, priimdamas 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 25 d. Įsakymas) dalį, kuria neskirtas finansavimas Projektui ir kuris LAGK panaikintas 2021 m. liepos 29 d. sprendimu, iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, byla teisme nebuvo nagrinėta, todėl pareiškėjas, patyręs išlaidas, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgė, kad pareiškėjas LAGK pateikė skundą, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.1 punktu ir apskaičiavo, kad maksimali priteistina suma už skundo LAGK surašymą yra 457,25 Eur. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė priteisti 363 Eur žalą, tai atitiko visiško nuostolių atlyginimo principą ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

40. Teismas netenkino Ministerijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

III. 41. Pareiškėjas UAB „Treniruočių pasaulis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė aplinkybės, kad Ministerija panaudojo 2021 m. Kvietimo lėšas ne pagal tikslinę paskirtį, o tai reiškia, kad Ministerija atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, jog visa Kvietimo lėšų suma bus panaudota būtent pagal 2021 m. Kvietimą teiktoms paraiškoms. Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje kitoje panašioje byloje (žr., pvz., 2022 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3- 957-1063/2022 ) Ministerija pripažino, kad 2021 m. Kvietimo lėšos buvo naudojamos ne pagal tikslinę paskirtį. Pareiškėjo teigimu, jeigu 2021 m. Kvietimo lėšos būtų buvę naudojamos tik pagal tikslinę paskirtį, t. y. tik sporto projektams, kurių paraiškos buvo pateiktos pagal 2021 m. Kvietimą, pareiškėjo Projektas būtų gavęs finansavimą. Pareiškėjas teismo posėdyje akcentavo šią aplinkybę, teismui buvo pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino.

43. Pareiškėjas įsitikinęs, kad 2021 m. Kvietimo lėšos, skirtos sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą, negalėjo būti naudojamos ne pagal savo tikslinę paskirtį, t. y. šios lėšos negalėjo būti naudojamos esamiems ankstesnių metų Fondo įsipareigojimams užtikrinti, nes Sporto rėmimo fondo lėšų būtų pakakę ir pareiškėjo projekto finansavimui.

44. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Sporto įstatymo 3 straipsnio, 17 straipsnio nuostatas, į tai, kad fizinio aktyvumo veikloms turi būti skirta ženkli lėšų dalis, pažymi, kad, pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimas nepateisina ir nesudarė jokio teisinio pagrindo Ministerijai naudoti 2021 m. Kvietimo lėšas esamiems ankstesnių metų Fondo įsipareigojimams užtikrinti. Ministerija, naudodama dalį 2021 m. Kvietimo lėšų esamiems ankstesnių metų Fondo įsipareigojimams užtikrinti, akivaizdžiai pažeidė Sporto įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Ministerija pažeidė viešojoje teisėje veikiantį principą, kad viskas, kas aiškiai neleista, yra draudžiama, kadangi skirstydama aptariamas lėšas ne pagal tikslinę paskirtį, ji atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, kadangi dėl šių veiksmų pareiškėjas negavo finansavimo.

45. Pareiškėjas tvirtina, jog teismas, vertindamas ekspertų (Fondo darbuotojų) kompetenciją vertinti Paraišką netinkamai ištyrė byloje esančius duomenis, kurie patvirtina, kad asmenys, kurie vertino Paraišką, neturėjo reikiamos kompetencijos, ir netinkamai taikė Aprašo 42 punkto nuostatas. Būtent pareiškėjas jau savo skunde iškėlė abejones dėl galimo ekspertų, vertinusių Paraišką, neatitikimo Aprašo 42 punkto reikalavimams, Fondas pateikė duomenis, kad Paraišką vertino atliko Fondo Sporto programų skyriaus projektų koordinatorės R. J. (Vilniaus Universitete įgijusi filologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį) ir G. A. (Kauno Kolegijoje įgijusi socialinio darbo bakalauro kvalifikacinį laipsnį). Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Aprašo 42 punkte nustatytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad LAGK, kuri išnagrinėjo ir kitų subjektų skundus dėl sporto projektų pirmojo vertinimo, buvo konstatavusi, kad projektus vertinę ekspertai neatitiko jiems taikytinų Aprašo 42 punkto reikalavimų. Taigi, pakartotinai Paraišką (Projektas susijęs su plaukimo sportu) vertinęs ekspertas turi turėti arba aukštąjį išsilavinimą kūno kultūros srityje, arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį plaukimo sporto srityje. Fondo darbuotojos šių reikalavimų neatitiko. Kadangi pakartotinį Paraiškos vertinimą atliko nekompetentingi Fondo darbuotojai, kurie net pagal savo pareigybės aprašymą neturi funkcijų, susijusių su sporto paraiškų (projektų) vertinimu, pats Paraiškos vertinimas taip pat laikytinas visiškai nepagrįstu ir neteisėtu.

46. Pareiškėjo teigimu, Fondas laikėsi nepagrįstos pozicijos, kad Aprašo 42 punktas taikomas tik ekspertams. Teisinis reguliavimas patvirtina, kad šios nuostatos taikomos ir Fondo darbuotojams, kurie vertina paraiškas sporto projektams finansuoti (žr. Taisyklių 40 p. ir 58 p.). Pirmosios instancijos teismas visiškai neištyrė fakto, ar minėtos Fondo darbuotojos, kurios vertino Paraišką, turi reikiamas specialias žinias. Šių darbuotojų diplomai, pareigybės aprašymai patvirtina, kad jos tokių specialių žinių neturėjo – šiuo atveju nei socialinio darbo profesinio bakalauro laipsnis, nei filologijos bakalauro laipsnis tokių žinių nesuteikia. Pareigybei nėra keliamas reikalavimas turėti būtent išsilavinimą kūno kultūros srityje, nėra nustatyta funkcija vertinti paraiškas dėl sporto projektų finansavimo.

47. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vertinant pareiškėjo paraišką, nebuvo pažeistos sporto projekto vertinimo procedūros. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Paraiška buvo vertinama nesilaikant Formoje nustatytų reikalavimų, nurodytų pastabų, taikomų vertintojams. Vertintojas, vertindamas paraišką pagal kiekvieną atskirojo bendrojo vertinimo elementą, privalo atsižvelgti į kiekvienam elementui pateiktas vertinimo gaires ir pagal šias gaires skirti atitinkamą balą, nurodytą Formoje. Pareiškėjas, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, akcentuoja, kad ekspertas (ekspertai), vertindamas paraišką, nesivadovavo jam privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis. Pareiškėjas tvirtina, kad kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ elementui „turima patirtis ir kompetencijos įgyvendinti sporto projektą“ turėjo būti skirtas maksimalus balų skaičius (5 balai, o ne 2).

48. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų pažeidimų neįvertino ir darė nepagrįstą išvadą, kad Formoje suformuluotas prašymas vertintojui pakomentuoti kiekvieną kriterijaus vertinimo elementą nėra imperatyvus. Viešojoje teisėje normos yra imperatyvios, viešojo administravimo subjekto laisvė pasirinkti elgesio variantą yra apibrėžta administracinės diskrecijos ribose. Tai dar kartą patvirtina, kad Paraiškos vertinimo tvarkos nebuvo laikytasi, o minėti neteisėti veiksmai yra viešosios deliktinės atsakomybės sąlyga. Pareiškėjas negali suprasti visų Paraiškos vertinimo motyvų, o tai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, leidžia spręsti apie Įsakymo skundžiamos dalies neatitikimą VAĮ 10 straipsnio reikalavimams.

49. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, netinkamai taikė teisės aktus, nevertino (netinkamai vertino) reikšmingas bylai aplinkybes. Teismas turėjo, be kita ko, nagrinėdamas bylą remtis specialiomis žiniomis, todėl turėjo skirti ekspertizę.

50. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

51. Ministerija atkreipė dėmesį, kad ginčas byloje kilo dėl Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjo argumentai, kurie yra siejami su kvietimo lėšų panaudojamu pagal tikslinę paskirtį, peržengia jo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo ribas ir jie, kaip nesudarantys šios bylos nagrinėjimo dalyko, neturėtų būti nagrinėjami. Pareiškėjo keliamas argumentas niekaip nėra susijęs su vertinimu, ar jo pateikta Paraiška buvo įvertinta tinkamai ir ar dėl jos buvo priimtas teisėtas sprendimas. Be to, pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl kvietimo lėšų tikslinio panaudojimo aplinkybių vertinimo, kadangi pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą.

52. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Paraišką pakartotinai vertinę ekspertai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, Ministerija nurodo, jog ginčas vyksta dėl pakartotinio Paraiškos vertinimo, ginčo dėl jo LAGK nenagrinėjo. Ministerijos įsitikinimu, Aprašo 42 punkte nurodyti reikalavimai yra keliami tik iš išorės pasitelktiems ekspertams, o paraiška skiriama specialių žinių turinčiam institucijos darbuotojui dėl jos specifiškumo (pvz., sporto projektų, susijusių su didelio masto sporto renginių organizavimu, specialios įrangos ar inventoriaus įsigijimu, statinių remonto klausimais ar pan.). Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų ir niekaip nepagrindė aplinkybių, kad jo Paraišką vertinę ekspertai neatitiko kvalifikacijai keliamų reikalavimų, dėl ko Įsakymo dalis turėtų būti panaikinta.

53. Ministerijos įsitikinimu, tai, kad pareiškėjas nesutinka su Paraiškos vertinimu ar su teismo išvadomis nereiškia, kad vertintojų nurodyti motyvai yra nepagrįsti ar kad paraiškos vertinimas buvo atliktas netinkamai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik pakartoja skundo teiginius, tačiau nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo argumentus tik dėl ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus 4.1. elemento „Turima patirtis ir kompetencijos įgyvendinti sporto projektą“, tačiau Paraiška neatitiko ne tik ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas", bet ir antrojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“. Pareiškėjui neįrodinėjant, kad Paraiška atitiko aukščiau nurodytus kriterijus, teisinio pagrindo spręsti, kad sprendimas neskirti finansavimo Projekto įgyvendinimui yra nepagrįstas, nėra.

54. Ministerija nurodo, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo vertintos 2021 m. sporto projektų paraiškos, ir laikosi pozicijos, kad Fondas, kaip atsakinga institucija, įgaliota vykdyti sporto paraiškų vertinimą, tinkamai įgyvendino teisės aktų nuostatose įtvirtintus reikalavimus dėl sporto paraiškų vertinimo, nepažeidė jokių procedūrų, bei aiškiai, konkrečiai ir motyvuotai pagrindė skiriamų balų dydžius, dėl ko skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Paraiškos vertintojai vadovavosi Gairėmis ir pateikė motyvuotus bei pagrįstus komentarus. Vertintojo sprendimas ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ elementui „4.1. Turima patirtis ir kompetencijos įgyvendinti sporto projektą“ skirti 2 balus yra pagrįstas, kadangi vertintojas turėjo pastabų turimai patirčiai ir kompetencijai įgyvendinti Projektą, kurias aiškiai išdėstė vertinimo lape ir šį savo sprendimą motyvavo tinkamai.

55. Be to, net tuo atveju, jeigu nagrinėjamo ginčo atveju būtų pripažinta, kad Paraiška pagal ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijaus 4.1. elementą buvo įvertinta netinkamai ir vietoje 2 balų už šį elementą būtų skirti maksimalūs galimi balai, tai nekeistų situacijos iš esmės, kadangi Paraiška atmesta ir pagal antrąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“.

56. Ministerija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas neprašė skirti ekspertizės jo Paraiškos vertinimui. Paraišką vertino kompetentingi vertintojai, ji įvertinta tinkamai ir laikantis visų taikytinuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, dėl ko teismui nebuvo būtinos specialios žinios tam, kad Teismas galėtų priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

57. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

58. Dėl konkurencijos siekiant gauti finansavimą Fondas pažymi, kad tik patys kokybiškiausi projektai gavo finansavimą, Fondas nenustato bendro sporto rėmimo fondo biudžeto, todėl atskirai šiuo klausimu nepasisako ir palaiko Ministerijos poziciją.

59. Fondas pabrėžia, kad Paraiška, kurią vertino Fondo darbuotojai, atitinka Sporto įstatyme įtvirtintą sporto projekto sąvoką, o sporto projektų administravimas, įskaitant ir paraiškos vertinimą, yra projektų koordinatoriaus darbo funkcija. Be to, apeliacinio skundo teiginiai, kad Fondo darbuotojams turi būti taikomi ekspertams keliami reikalavimai yra nepagrįsti teisės aktais.

60. Fondas pakartoja atsiliepimo, teikto pirmosios instancijos teismui argumentus, susijusius su paraiškų vertinimo tvarką nustatančiu teisiniu reguliavimu, Paraiškai pateiktomis pastabomis, ir pabrėžia, jog vertinimo išvadose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išskirta, kiek kiekvienai vertinimo kriterijaus daliai skirta balų ir kodėl buvo skirtas ne maksimalus (jeigu buvo skirtas ne maksimalus) vertinimo balas ir aiškiai nurodyta, kokia vertinimo kriterijaus daliai skirta pastaba. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, paneigiančių nustatyto balo teisingumą, nepagrindė, kad vertinant Paraišką buvo padaryti pažeidimai, todėl nėra pagrindo šį vertinimą pripažinti kaip nepagrįstą ir neteisingai atliktą.

61. Fondas laikosi pozicijos, kad nei jis, nei Ministerija neteisėtų veiksmų neatliko, todėl pareiškėjui nekilo (negalėjo kilti) žala.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 62. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. Įsakymo dalies, kuria neskirtas finansavimas projektui pagal pareiškėjo UAB „Treniruočių pasaulis“ paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-0867, teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos atlyginimo.

63. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl atsakovo ir Fondo padarytų pažeidimų vertinant paraišką, konstatavo, kad Paraiška buvo įvertinta reikiamą kvalifikaciją turinčių Fondo darbuotojų, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedūrų, pateikiant išsamius motyvus dėl vertinimo rezultatų. Teismas darė išvadą, kad Įsakymas (skundžiama dalis), kuriuo neskirtas finansavimas pareiškėjo Projektui, yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, priimant skundžiamą Įsakymą, atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo (dėl negautų pajamų ir Projekto rengimo išlaidų). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 363 Eur turtinę žalą iš atsakovo, atstovaujamo Ministerijos, pripažinęs, kad pirmą kartą vertindama Paraišką ir priimdama 2021 m. gegužės 25 d. Įsakymą, Ministerija atliko neteisėtus veiksmus.

64. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog, vertinant pareiškėjo Paraišką, buvo pažeistos sporto projektų vertinimo procedūros, nesilaikyta Formoje nurodytų imperatyvių reikalavimų pakomentuoti kiekvieną konkretaus vertinimo kriterijaus elementą. Pareiškėjas tvirtina, kad Projektą vertino reikiamos kvalifikacijos neturinčios ekspertės, be to, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad Ministerija panaudojo 2021 m. Kvietimo lėšas ne pagal tikslinę paskirtį, o tai reiškia, kad Ministerija atliko neteisėtus veiksmus.

65. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

66. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

67. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2035-525/2021 ir kt.).

68. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė faktines aplinkybes, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo: pareiškėjas, remdamasis Kvietimu, Ministerijai pateikė Paraišką, prašydamas skirti 188 841,20 Eur finansavimą Projektui. Paraiška buvo pripažinta netinkama finansuoti, vertinimo metu surinko 66 balus; Projektas nebuvo finansuotas, kadangi Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal antrąjį bendrąjį sporto projekto vertinimo kriterijų „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis ir tęstinumas“ ir ketvirtąjį bendrąjį projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“.

69. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog 2021 m. Kvietimo lėšos buvo naudojamos ne pagal tikslinę paskirtį, t. y. nebuvo naudojamos tik sporto projektams, kurių paraiškos buvo pateiktos pagal 2021 m. Kvietimą, finansuoti, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Paraiška buvo pripažinta netinkama finansuoti dėl to, kad nesurinko minimalaus pereinamojo balo, o ne dėl to, kad Sporto rėmimo fonde nebuvo pakankamai lėšų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad, nagrinėjamu atveju, aptarti apelianto argumentai yra teisiškai nereikšmingi, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė skundžiamame sprendime, nelemia šio sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

70. Pareiškėjas tvirtina, kad antrą kartą vertinant paraišką buvo pažeistos sporto projektų vertinimo procedūros (Aprašo nuostatos, Paraiška vertinta nesilaikant Formoje nustatytų reikalavimų). Šiuo aspektu pažymėtina, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p. (anksčiau – 89 str. 1 d. 3 p.)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ir taikydamas šias teisės nuostatas, yra ne kartą išaiškinęs, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto skundžiamo teisės akto (ar jo dalies) teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–554/2005; 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012).

71. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

72. Teisėjų kolegija, įvertinusi Formos, užpildytos įvertinus Projektą, turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kiekvienas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, prie kiekvienos kriterijų grupės yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, nurodomos stiprybės ir tobulintinos sritys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vertinant paraiškas atskiras balo komentavimas nenurodytas, o pateikta bendra išvada, pagrįstai nusprendė, jog Formoje suformuluotas prašymas pakomentuoti kriterijų vertinimo elementus nėra imperatyvaus pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pačios išvados laikomasi ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant dėl panašaus pobūdžio formos pildymo (žr., pvz., 2023 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-642-1047/2023; 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-313-552/2023, 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-410-968/2023), nuo kurios nukrypti šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.; ABTĮ 15 str. 1 d.). Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, yra atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pastebėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja paraiškos vertinimo eigą nustatantį teisinį reguliavimą, tačiau nenurodo, kokie konkretūs ir esminiai procedūriniai pažeidimai, nulėmę neobjektyvų, neišsamų ir neteisingą Paraiškos vertinimą, buvo padaryti.

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apelianto argumentai, kad Paraišką vertino pakankamos kompetencijos ir kvalifikacijos neturinčios Fondo darbuotojos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Taisyklių 58 punkte nustatyta, jog paraiškų vertinimą atlieka vertintojais paskirti Atsakingos institucijos (šiuo atveju – Fondo) darbuotojai. Atliekant turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą, Atsakinga institucija vertintojais gali pasitelkti pasirinktus ekspertus. Vertintojams paraiškos priskiriamos atsitiktine tvarka. Gavę vertinamų paraiškų sąrašus ir pastebėję galimą interesų konfliktą, kaip nurodyta Aprašo 42 punkte, vertintojai nedelsiant informuoja Atsakingą instituciją.

74. Atitinkamai Aprašo 42 punkte įtvirtinta, kad ekspertus paraiškos turiniui vertinti parenka atsakinga institucija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Ekspertams keliami minimalūs reikalavimai: turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkamą kompetenciją (t. y. vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios sporto projektus ekspertas pasitelkiamas vertinti), būti nepriekaištingos reputacijos, nešališkiems; kt. <...>.

75. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad reikalavimai, susiję su išsilavinimu, darbo patirtimi tam tikroje sporto srityje, nustatyti Fondo pasitelkiamiems ekspertams, o ne vertinti paraiškas paskirtiems darbuotojams (išskyrus reikalavimus, susijusius su galimu interesų konfliktu). Be to, pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde vadovaujasi teisiniu reguliavimu, įtvirtintu ne ginčui aktualiose Taisyklėse, o Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintose Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, finansavimo ir administravimo taisyklėse. Minėtos taisyklės nagrinėjamu atveju netaikytinos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs su Paraišką vertinusių Fondo darbuotojų kvalifikacija ir kompetencija susijusius įrodymus, pagrįstai sprendė, jog Paraišką vertino paskirtos Fondo darbuotojos ir nei Taisyklių, nei Aprašo reikalavimai šiuo aspektu pažeisti nebuvo. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina ir tai, kad administracinio teismo šiuo atveju nesaisto LAGK sprendime pateikti išaiškinimai.

76. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nepateikiama savarankiškų argumentų, susijusių su skundo reikalavimo atlyginti turtinę žalą tenkinimu iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, antrą kartą vertinant Paraišką (t. y. vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.271 straipsnyje), netenkino pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo lygi negauto finansavimo ir Paraiškos rengimo išlaidų sumai.

77. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

78. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti pareiškėjo ir atsakovo prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

79. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Galutinis teismo procesinis sprendimas yra nepalankus pareiškėjui (pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas), todėl konstatuotina, kad jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

80. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui, kuris šiuo atveju, tokią teisę įgijo, teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (VAĮ 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303–316 p.; 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016; ir kt.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

81. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

82. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsakovo bylinėjimosi išlaidos negali būti pripažintos būtinomis. Byla nebuvo didelės apimties, išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ar teisės normų taikymo aspektais. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji ar keliami ne atsakovo viešojo administravimo veiklos srityje, dėl kurių buvo būtina pasitelkti advokatą. Atsakovo struktūroje veikia atskiras padalinys – teisės skyrius. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad atsakovui atstovauti teisme nepakako jo turimų teisės skyriaus specialistų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl iš pareiškėjo nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Treniruočių pasaulis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis