2018-05-23 Nr. AB-10207-3-61-3-04343-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3935-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04343-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1039(00437) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei V. K.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pakeisti per vieną mėnesį pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad jai leidimas buvo išduotas esant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų visetui, t. y. kaip (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) akcininkei. (duomenys neskelbtini) atitinka visas sąlygas, numatytas Įstatymo 45 straipsnyje. (duomenys neskelbtini) turi nuosavą kapitalą, yra 6 dirbantys darbuotojai, veikla yra pelninga. Visi reikiami dokumentai, pagrindžiantys atitikimą Įstatyme nustatytiems reikalavimams, buvo pateikti, dėl to bendrovės veikla nėra fiktyvi. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) nėra didelė ir gali veikti iš namų, pagrindo teigti, kad bendrovei yra reikalingas biuras, nėra. (duomenys neskelbtini) buveinės adresas yra registruotas pareiškėjai ir kitiems akcininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Bendrovės patalpos yra tinkamos jos veiklai vykdyti.

3. Pareiškėja nesutiko su Departamento išvada, kad, apklausus bendrovės darbuotoją D. Z., kilo įtarimas dėl jo fiktyvaus įdarbinimo. Pareiškėjai nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovas nurodė, jog D. Z. keitė savo paaiškinimus, nes kuo užsiima ir ką daro bendrovėje, darbuotojas nurodė aiškiai ir neturėjo jokio kito paaiškinimo. D. Z., gavęs kvietimą iš migracijos pareigūno, iš karto nuvyko į apklausą, stengėsi išsamiai atsakyti į visus klausimus, tačiau visos apklausos metu pareigūnas elgėsi nepagarbiai, juokėsi iš pateiktų atsakymų. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) elektroninėje parduotuvėje pardavinėja elektrinius masažo vibracinius aparatus, todėl natūralu, kad asmenys nenori būti identifikuoti, o bendrovė neturi pareigos tikrinti asmenis, kuriems teikiamos paslaugos. Atsakovas Sprendime nurodė tik teiginius, kurie nėra paremti faktiniais duomenimis, ir neanalizavo pateiktų (duomenys neskelbtini) dokumentų.

4. Pareiškėjos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas Sprendimas yra išsamus, pagrįstas objektyviais duomenimis ir motyvuotas. Departamentui neišsiaiškinus visų aplinkybių ir neteisingai paskirsčius įrodinėjimo naštą, Sprendimas negali būti laikomas teisingu. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, pagrindžiančių bendrovės fiktyvumą, taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių sąlygas, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti pakeisti leidimą, nes pareiškėja pateikė visus reikalingus duomenis.

5. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja tuo pagrindu, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2017 m. rugsėjo 5 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą ir dokumentus dėl leidimo pakeitimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė Sprendimą pareiškėjai atsisakyti pakeisti leidimą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktus dokumentus ir įvertinęs visus surinktus duomenis, ginčijamame Sprendime konstatavo, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama gauti leidimą, neatitinka tikrovės, pareiškėjos tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, t. y. pareiškėjos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą (duomenys neskelbtini), o gauti leidimą

7. Departamentas pažymėjo, kad, įvertinus pareiškėjos pateiktus (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą įrodančius dokumentus, nustatyta, kad kasos pajamų orderių ir sąskaitų faktūrų su fiziniais asmenimis duomenys neatitinka tikrovės, kadangi, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos centriniame duomenų banke, buvo nustatyta, kad tokių asmenų, kaip bendrovės apskaitos dokumentuose įvardinti prekių pirkėjai, net nėra. Taip pat įvertinus bendrovės banko sąskaitos išrašą, nustatyta, kad nėra požymių, kurie būtų būdingi faktiškai veikiančiai bendrovei, o banko sąskaitoje vyksiančiu pinigų judėjimu yra tik siekiama imituoti bendrovės vykdomą veiklą. Įvertinus (duomenys neskelbtini) patikrinimo duomenis, direktoriaus ir pagrindinio darbuotojo D. Z. apklausų rezultatus, Departamento nuomone, yra rimtas pagrindas manyti, kad (duomenys neskelbtini) yra fiktyvi. Atsakovo teigimu, prieš priimant ginčijamą Sprendimą, buvo atliktas išsamus tyrimas: įvertinti dokumentai, apibūdinantys (duomenys neskelbtini) veiklą, atliktas bendrovės patikrinimas (duomenys neskelbtini) registracijos adresu, apklaustas (duomenys neskelbtini) direktorius ir vienintelis darbuotojas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.

8. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas yra išsamus, pagrįstas ir objektyvus, įrodymai buvo renkami aktyviai, Sprendimas priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir (duomenys neskelbtini), o ginčijamame Sprendime nurodytos teisės normos pritaikytos tinkamai.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjai leidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) direktorius A. K. ir vadybininkas D. Z. migracijos pareigūnams negalėjo nurodyti, kuo konkrečiai užsiima (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadybininkas D. Z. nurodė, kad kuria internetinius tinklapius, nors iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) vykdo prekybą, kaip nurodė skunde teismui, – prekiauja elektriniais vibraciniais masažuokliais elektroninėje parduotuvėje, nors už prekes klientai, kurie realiai net neegzistuoja, moka grynais pinigais. Teismo posėdžio metu minėti asmenys taip pat negalėjo konkrečiai nurodyti ir apibūdinti bendrovės vykdomos veiklos. Iš bendrovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) apyvartos faktiškai neturi, bendrovės veikla nuostolinga, nors D. Z. mokamas 1 700 Eur atlyginimas. Todėl teismas pripažino, kad Departamentas, nustatęs, jog (duomenys neskelbtini) veiklos realiai nevykdo, o pateiktais dokumentais yra siekiama imituoti bendrovės veiklą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės vykdomą veiklą. Pareiškėjos argumentus, kad (duomenys neskelbtini) neprivalo tikrinti savo klientų, teismas vertino kaip nepagrįstus, kadangi bendrovė prekiauja prekėmis, kurias parduodant klientai privalo būti identifikuojami, nes tokių prekių pardavimas asmenims iki 18 metų Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas.

12. Kadangi Departamentui pateikti (duomenys neskelbtini) dokumentai, kuriais pareiškėja grindė bendrovės veiklą, neįrodė, jog bendrovė realiai vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje, tai atitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 100.4 punkte nurodytą veiksnį – įmonė už suteiktas paslaugas pajamų negauna, finansinių operacijų nevykdo. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) neturi tinkamų patalpų, kurios reikalingos pateiktuose bendrovės veiklai vykdyti, bendrovės darbuotojams nėra įkurtos darbo vietos, nors pagal darbuotojų darbo sutartis tokios vietos turi būti įkurtos, nes darbo sutartyse nėra sulygta dėl nuotolinio darbo. Nustatytos aplinkybės atitinka Aprašo 100.6 punkte apibrėžtą veiksnį dėl bendrovės fiktyvumo – įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis). Bylos duomenimis nustatyta, kad darbuotojų įdarbinimas yra fiktyvus – apklaustas įmonės darbuotojas negalėjo konkrečiai paaiškinti įmonės vykdomos veiklos. Nustatytos aplinkybės atitinka Aprašo 100.6 punkte apibrėžtą veiksnį dėl bendrovės fiktyvumo – yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl bendrovės realios veiklos ir nustatęs, jog šios aplinkybės atitinka Aprašo 100 punkte įtvirtintus veiksnius, iš kurių galima spręsti dėl įmonės fiktyvumo, teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog (duomenys neskelbtini) veikla yra fiktyvi.

13. Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma patvirtina abejones dėl pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, sąžiningo šios užsienietės siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl konstatuotina, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Departamentas, įvertinęs pareiškėjos veiksmus, siekiant gauti leidimą, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad nagrinėjamu atveju gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.

14. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų nuostatas ir atsisakyti pakeisti pareiškėjai išduotą leidimą. Todėl ginčijamas Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, dėl to nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Netenkinęs pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo – išduoti leidimą laikinai gyventi.

III. 15. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

16. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo elektroninėje komercijoje, padeda prekių ženklams pradėti prekyba internete. Kuriami darbo planai, rengiami susitikimai su bendrovių atstovais, paruošiamos būsimų elektroninių parduotuvių vizualizacijos, atrenkamos prekės, sugalvojamos bei suderinamos rinkodaros kompanijos. 2017 m. vasario 2 d. sudaryta sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Po ilgų derybų, pasirašyta sutartis su įmone (duomenys neskelbtini) elektroninės parduotuvės kūrimui.

Bendrovės elektroninė parduotuvė veikia visoje Europos Sąjungoje, o prekės siunčiamos per AB „Lietuvos paštas“. Elektroninėje parduotuvėje prekiaujama elektriniais vibracinio masažo aparatais. 2017 m. sausio 19 d. iš (duomenys neskelbtini) buvo įsigyti 40 komplektų tokių aparatų. 2017 m. kovo 2 d. tarptautinio vežimo deklaracija ir „Vitabel Commercial Limited“ sąskaitą-faktūrą už gabenimo paslaugas patvirtina 2017 m. sausio 19 d. įsigytų prekių vežimą (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 30 d. buvo sudaryta sutartis su pašto kurjeriu, veikiančiu per interneto svetainę www.lpexpress.lt.

Laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitų-faktūrų registracijos žurnalas ir kasos pajamų orderis patvirtina prekių pardavimą klientams. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovui kilo įtarimas dėl neva tai netikrų asmenų, nurodytų kasos pajamų orderiuose, tačiau pareigos tikrinti savo klientus bendrovė neturi. Lietuvoje asmenims įsigyjant elektrinius vibracinio masažo aparatus natūralu, kad yra nenoras atskleisti savo tikrų vardų ir pavardžių, todėl suprantama, kad klientai, siekdamasi konfidencialumo, gali nepateikti savo tikrų identifikacinių duomenų, tačiau į šias aplinkybes atsakovas visiškai dėmesio neatkreipė.

Elektroninėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) buvo integruota elektroninių banko pavedimų sistema „Paysera“. Laikotarpio nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad per minėtą sistemą asmenys taip pat atlieka mokėjimus įsigydami prekes. Www.Lpexpress.lt siuntų ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. patvirtina, kad naujai įsteigtos elektronines parduotuvės klientai yra tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų Europos Sąjungos valstybių. (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. apyvartos žiniaraštis patvirtina tai, kad per šį laikotarpį (duomenys neskelbtini) sumokėjo 3 592,88 Eur socialinio draudimo įmokų. 2017 m. rugpjūčio 31 d. balansas, pelno (nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. patvirtina, kad už šį ataskaitinį laikotarpį buvo gautas 13 121 Eur grynasis pelnas.

Pirmosios instancijos teismas nevertino minėtų dokumentų, kurie akivaizdžiai pagrindžia, kad bendrovė yra realus, veiklą vykdantis ūkinis subjektas, kuris savo klientams suteikia visas galimybės apmokėti už prekes. Taip pat realią veiklą pagrindžia ir tai, kad bendrovė turėjo finansinį sunkmetį, kurio metu patyrė nuostolius. Būtent minėti nuostoliai dar kartą patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vienu metu įsigijo daugiau prekių, nei sulaukė klientų.

17. Pareiškėja pabrėžia, kad bendrovei, kurios darbuotojams užtenka dirbti iš namų, nėra tikslo nuomotis patalpas ir už jas mokėti nuomos mokestį. Šiuo atveju teismas tiesiog turėjo vertinti bendrovės direktoriaus paaiškinimus ir atsižvelgti į aplinkybę, kad bendrovė nėra tokia didelė, kad jai reiktų nuomotis patalpas. Teismas pasisakė dėl pareigos identifikuoti klientus visiškai be pagrindo, kadangi internetiniame puslapyje neskelbiama jokia erotinio pobūdžio informacija. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad D. Z. buvo realiai įdarbintas. To, kad minėtas darbuotojas galėjo būti įdarbintas bendrovėje fiktyviai, nekonstatavo ir teismas.

18. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) atitinka visas sąlygas, numatytas Įstatymo 45 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyta, kad bendrovė yra fiktyvi, tačiau Sprendime nebuvo nurodyta ar užsiminta apie (duomenys neskelbtini) fiktyvią veiklą. Pareiškėjos tvirtinimu, nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovas teigė, kad D. Z. apklausos metu keitė savo paaiškinimus, nes kuo užsiima ir ką dirbą bendrovėje, jis nurodė aiškiai. D. Z., gavęs kvietimą, iš karto nuvyko į apklausą, stengėsi išsamiai atsakyti į visus klausimus, tačiau visos apklausos metu migracijos pareigūnas, atlikęs apklausą, elgėsi nepagarbiai ir juokėsi iš pateiktų atsakymų. D. Z. dirba bendrovėje nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir gauna kiekvieną mėnesį atlyginimą mokėjimo pavedimu per banką. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai apie D. Z. fiktyvų įdarbinimą.

19. Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti, jog ginčijamas Sprendimas yra išsamus, objektyvus ir motyvuotas, nėra pagrindo, šis Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių bendrovės fiktyvumą, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių sąlygas, kuriomis būtų galima atsisakyti pareiškėjai pakeisti leidimą. Departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė neatlikęs išsamaus tyrimo, todėl tokio sprendimo, kuris turi ir turinio trūkumų, nėra galima laikyti pagrįstu ir teisėtu, todėl šis Sprendimas turi būti panaikintas.

20. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Departamentas nurodo, kad pareiškėjai nepalankaus teismo sprendimo priėmimas negali būti laikomas teismo šališkumu. Pabrėžia, kad ne visi pareiškėjos kartu su skundu teismui pateikti dokumentai buvo teikti Departamentui kartu su prašymu pakeisti leidimą. Pareiškėja teismui pateikė daugiau duomenų ir rėmėsi Departamento neištirtais duomenimis, taip pat nurodė ir naujus argumentus. Atsakovas pabrėžia, kad ginčijamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėja pateikė iki priimant ginčijamą Sprendimą. Be to, teismui pateikti duomenys nepatvirtina, kad bendrovės veikla buvo vykdoma būtent Lietuvos Respublikoje, kad pareiškėjos teikti dokumentai atitinka tikrovę. Departamento nuomone, teismas skundžiamame sprendime atsakė į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Nepasisakydamas dėl kiekvieno pareiškėjos argumento, o pateikdamas įrodymų analize pagrįstas apibendrinančias išvadas dėl įrodymų visumos vertinimo, teismas proceso teisės normų nepažeidė. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas įvertinus ginčo šalių argumentus, išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (15/4-2)31-1039(00437) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei V. K.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose nustatyti atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi pagrindai pareiškėjos atžvilgiu taikyti pagrįstai. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atitinka visas Įstatymo 45 straipsnyje numatytas sąlygas, skundžiamas atsakovo Sprendimas priimtas neatlikus išsamaus tyrimo, netinkamai įvertinus įrodymus, Sprendime nėra pagrįstų duomenų apie įmonės fiktyvią veiklą, todėl prašo Sprendimą panaikinti.

24. Pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė, į atsakovą kreipėsi 2017 m. rugsėjo 5 d. su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip (duomenys neskelbtini) dalyvė ir akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 dalis šios bendrovės įstatinio kapitalo.

25. Ginčijamas atsakovo Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, reglamentuojančiais, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

26. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

27. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bendrovės veiklos fiktyvumu, pažymi, kad Aprašo III skyriaus, nustatančio įvertinimo, ar įmonė fiktyvi, tvarką, 100 punkte nustatyta, jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas užsieniečiui Įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais, tai įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi.

28. Departamentas priėmė Sprendimą atlikęs bendrovės veiklos patikrinimą ir nustatęs, kad bendrovės buveinės adresu yra butas, priklausantis pareiškėjos šeimai, durų niekas neatidarė; buvo apklaustas darbuotojas D. Z., kuris nurodė, kad yra atsakingas už įmonių internetinių tinklapių, kuriose bus galima įsigyti jų siūlomą produkciją, kūrimą; bendrovė biuro neturi, įmonė dirba nuotoliniu būdu; apklaustas direktorius A. K. apie bendrovės veiklą nepateikė konkrečių atsakymų; įmonės sąskaitos faktūros – 14 vnt. neatitinka Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, nėra įvardytos konkrečios prekės ir nėra tikrų duomenų apie pirkėjus fizinius asmenis; banko sąskaitos išrašas, įvertinus nurodytas operacijas, parodo, kad realiai veikla nėra vykdoma, tik imituojama. Remdamasis Aprašo 100.4 (pateikti bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos dokumentai neįrodo, kad veikla vykdoma realiai), 100.6 (bendrovė neturi tinkamų nurodytai veiklai vykdyti patalpų), 100.9 (yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas yra fiktyvus) punktais, atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą, atsakovas padarė išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog bendrovė yra fiktyvi. Pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės veiklą, bendrovė nėra suinteresuota teisėta veikla Lietuvoje, tik siekia minimaliomis sąnaudomis atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

29. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

30. Pareiškėjos įmonės verslo plane pagrindinėmis paslaugomis nurodoma pagalba prekių ženklams pradėti prekybą internete; išskiriamos veiklos tikslinės sritys – bendrovių (partnerių) firminių elektroninių parduotuvių sukūrimas, užpildymas ir priežiūra; kita veikla susijusi su tuo, kad šių parduotuvių lankytojai greitai ir patogiai rastų visą juos dominančią informaciją vienoje vietoje, o pirkėjai laiku ir saugiai gautų užsakymus. Apklausti liudytojai A. K. ir D. Z. nenurodė jokių konkrečių su įmonės verslo plane numatyta ūkine veikla susijusių duomenų, išskyrus liudytojo D. Z. nurodytą (duomenys neskelbtini) esančios įmonės (duomenys neskelbtini) užsakymą, kuri už suteiktas paslaugas sumokėjo 5 000 Eur; aktualiu laikotarpiu banko sąskaitoje nurodytos mokestinės operacijos patvirtina tik būtinus mokėjimus valstybės biudžetams ir darbo užmokestį vienam darbuotojui; PVM sąskaitose-faktūrose nėra įvardytos parduotos konkrečios prekės ir tikri pirkėjai. Visos šios aplinkybės pagrįstai atsakovo buvo įvertintos kaip patvirtinančios, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją bei kad nėra įmonės realios veiklos, ji vykdoma tik tiek, kad formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijus.

31. Minėti Sprendimo motyvai paneigia apelianto teiginius, kad atsakovas nevertino (duomenys neskelbtini) veiklos fiktyvumo ir kad Sprendimas buvo priimtas neatlikus išsamaus tyrimo.

32. Atsakovui prašymo nagrinėjimo metu nebuvo pateikti išsamūs duomenys apie vienkartinį prekių įsigijimą ir gabenimą iš įmonės (duomenys neskelbtini) bei įrodymai apie epizodines ūkines operacijas po pareiškėjos kreipimosi ir atsakovo pradėto bendrovės veiklos patikrinimo, todėl jie negalėjo būti įvertinti Sprendimo priėmimo metu. Kita vertus, šie duomenys nepaneigia Departamento padarytos išvados, kad veikla realiai nėra vykdoma, tik imituojama siekiant minimaliomis sąnaudomis atitikti įstatyme numatytus kriterijus. Teismui pateikti duomenys iš esmės tik apie dvi komercines operacijas ginčui aktualiu šešių mėnesių laikotarpiu – prekių įsigijimą iš įmonės (duomenys neskelbtini) ir užsakymą dėl šios įmonės elektroninės parduotuvės sukūrimo. Bendrovės ūkinės veiklos intensyvumas nesiekė tokių apimčių, kad gebėtų užtikrinti jos funkcionavimui būtinų pajamų generavimą. Apelianto argumentai, kad pateikiamose sąskaitose nėra nurodomi tikri pirkėjų fizinių asmenų duomenys, nes jie nenori būti identifikuoti, atmestini, nes pirkėjų konfidencialumas, kai tai būtina, turėtų būti užtikrinama kitomis priemonėmis.

33. Įmonės fiktyvumo požymiu Departamentas taip pat nurodė aplinkybę, kad bendrovė neturi pritaikytų patalpų numatytai veiklai vykdyti, yra įregistruota bute, kuriame gyvenamąją vietą deklaruoja pareiškėja, patikrinimo metu durų niekas neatidarė. Pati pareiškėja nuolat keliauja po Europos Sąjungos valstybes. Apklaustas darbuotojas teigė dirbantis nuotoliniu būdu, nors darbo sutartyje tai nėra sulygta. Kita vertus, pareiškėjos pateikti teismui dokumentai (2017 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) komercinė sąskaita faktūra, 2017 m. kovo 2 d. tarptautinio vežimo deklaracija ir (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą Nr. 28022017 už gabenimo paslaugas, UAB „TerminalasLT“ 2017 m. kovo 1 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. TLT-17-1457, 2017 m. birželio 5 d. sąskaita-faktūra Nr. 7 pirkėjui (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 30 d sutartis Nr. BP/PS2017-4520 su pašto kurjeriu, kitos sąskaitos faktūros serijos (duomenys neskelbtini)) neatitinka jos paaiškinimų dėl to, kad bendrovei patalpos nėra reikalingos – prekių tiekimo dokumentuose nurodomas kitas adresas – (duomenys neskelbtini). Be to, iš tiekėjo gautos prekės turi būti saugomos, turi būti darbuotojas, kuris jas išsiunčia užsakovams. Be kita ko, apklausti liudytojais asmenys nėra nurodę kokių nors aplinkybių, patvirtinančių konkrečių veiksmų, susijusių su užsakytų prekių perdavimu sąskaitose faktūrose nurodytiems klientams, atlikimu, prekių perdavimo vieta ir pan. Taigi šie byloje nustatyti duomenys patvirtina Departamento išvadas, kad bendrovė neturi tinkamų nurodytai veiklai vykdyti patalpų ir yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas fiktyvus.

34. Pareiškėja negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jai palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ji yra įvykdžiusi visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir/ar pakeitimui; tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Pareiškėjai taip pat tenka galima neigiamų pasekmių kilimo rizika dėl duomenų nepateikimo ar neišsamių duomenų pateikimo prašymo svarstymo metu. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą ir/ar įmonės fiktyvumo požymius, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti ir/ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018).

35. Taigi įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl bendrovės realios veiklos, minėtus Apraše nurodytus veiksnius, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog yra pagrindas manyti, kad bendrovė yra fiktyvi. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė