c20a25fb-99dd-4d35-91ca-9acd5b85eebc · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Olegas ŠibkovasPranešėjas Olegas Šibkovas                                                    Baudžiamosios bylos Nr. 1A-663-498/2015Teisėja Bronius Varsackis                                                    Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00983-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.14.; 2.4.6.; 2.4.7.; (S)                                                                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistosios gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai D.

B., jos atstovui advokatui Vygaudui Moliui,teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo nuteistosios R. L. bei nukentėjusiosios D. B. ir jos atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015-05-13 nuosprendžio, kuriuo R. L., pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteista laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.Ä® paskirtÄ bausmę R. L. įskaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. spalio 14 d., 15.45 val., iki 2014 m. spalio 15 d., 16.00 val. (2 paros).Paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R.

L., atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios D. B., per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programose, be bausmės vykdymo atidėjimÄ prižiÅ«rinčios institucijos žinios neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos.Baudžiamasis procesas R. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.R. L. nuspręsta iÅ¡kelti administracinių teisės pažeidimų bylÄ pagal požymius nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje už tai, kad ji:

„2014 m. spalio 14 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), iš D. B. rankų pagrobė buto raktus ir iš D. B. rankinės iškritus piniginei pagrobė 200 litų“.D. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš R. L. 750 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 300 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.D. B. civilinis ieškinys dalyje dėl 129,51 eurų turtinės žalos paliktas nenagrinėtu.Išaiškinta D. B., kad dėl 129,51 eurų turtinės žalos ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.Likusioje dalyje D.

B. civilinis ieškinys atmestas.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. L. nepriteista.Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, R. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.Nuoplova (I tomas, b. l. 9 - 11), saugoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

CD su informacija (I tomas, 8 b. l.) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. L. nuteista už tai, kad 2014 m. spalio 14 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, pasinaudodama mažareikÅ¡me dingstimi bei D. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, senyvu amžiumi, pagriebusi jai už Å¡aliko, jÄ stumdė ir tampė į įvairias puses, smaugė, po to, tampydama už plaukų pargriovė ant grindų, tuo padarydama nukentėjusiajai D.

B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡inės plaÅ¡takos III - ame pirÅ¡te, kairės plaÅ¡takos IV - ame pirÅ¡te, kairės plaÅ¡takos IV - ojo pirÅ¡to distalinės falangos lūžiu; be to, 2014 m. spalio 14 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) iÅ¡ D. B. rankų pagrobė buto raktus ir iÅ¡ D. B. rankinės iÅ¡kritus piniginei pagrobė 200 litų, tuo padarydama nukentėjusiajai D. B. 200 litų turtinę žalÄ . Nukentėjusioji D.

B. ir jos atstovas advokatas Vygaudas Molis (toliau – ir apeliantai) apeliaciniame skunde praÅ¡o: BaudžiamÄ jį procesÄ R. L. atžvilgiu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į lengvesnę, pripažinti R. L., padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ LR BK 178 straipsnio 4 dalyje.Panaikinti nuosprendį dalyje, kurioje teismas nusprendė  - iÅ¡kelti R. L. administracinių teisės pažeidimų bylÄ pagal požymius nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50 straipsnyje už tai, kad ji:

„2014 m. spalio 14 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ D. B. rankų pagrobė buto raktus ir iÅ¡ D. B. rankinės iÅ¡kritus piniginei pagrobė 200 litų".PaskirtÄ bausmę - paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėtÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. L. atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios D. B., per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programose, be bausmės vykdymo atidėjimo prižiÅ«rinčios institucijos žinios neiÅ¡vykti iÅ¡gyvenamosios vietos - sugriežtinti atsižvelgiant į R.

L. elgesį.D. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti jos naudai iÅ¡ R. L. (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 600 eurų (300 eurų už atstovavimÄ pirmos instancijos teisme ir 300 eurų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.D. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl 129,51 eurų turtinės žalos tenkinti pilnai.Dėl baudžiamojo proceso nutraukimo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, dėl administracinių teisės pažeidimų bylos iÅ¡kėlimu skunde nukentėjusioji ir jos advokatas nurodo, kad teismas priimdamas ir suraÅ¡ydamas nuosprendį dėl vagystės dalyje neteisingai atsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji prarado tik 200 Lt (57,92 eurus).

Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų dokumentų, nukentėjusioji D. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistosios R. L. 129,51 eurų turtinės žalos (dėl pagrobtų 240 Lt, bei dėl negrÄ Å¾intų raktų komplekto, ji privalėjo pasikeisti spynÄ (kaina 60 eurų)), 1500 eurų neturtinės žalos bei 300 eurų iÅ¡laidų advokatui už gynybÄ .Apeliantai skunde teigia, kad teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį Å¡ioje dalyje vadovavosi tuo, jog nukentėjusiajai dingo tik 200 Lt, t. y. 57,92 eurai, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji įvardijo 240 Lt sumÄ , t. y. 69,51 eurus, į tai jog nuteistoji taip pat pavogė ir vienÄ D.

B. durų raktų komplektÄ , ko pasėkoje nukentėjusioji privalėjo keisti durų spynÄ , kuri kainavo 60 eurų, t. y. darytina iÅ¡vada jog R. L. padarytos nusikalstamos veikos (vagystės) padariniai 129,51 eurai, t. y. daugiau nei 3 MGL, tačiau nevirÅ¡ija 5 MGL, kas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį numatytÄ LR BK 178 straipsnio 4 dalyje.Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo (toliau - ir LR BPK) 255 straipsnis ir 256 straipsnis numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio - greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymÄ .

Apeliantų nuomone, teismas priimdamas nuosprendį, žinodamas įstatymÄ , savo iniciatyva privalėjo perkvalifikuoti inkriminuojamÄ veikÄ Ä¯ lengvesnę, t. y. iÅ¡ LR BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, teismas pažeisdamas LR BPK 256 straipsnio 4 dalį veikos neperkvalifikavo į lengvesnę, o bylÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡vis nutraukė.Dėl civilinio ieÅ¡kinio skunde nurodoma, kad pažeidus LR BPK 256 straipsnio 4 dalį buvo pažeistas ir Å¡io įstatymo 109 straipsnis, t. y. iÅ¡ nuteistosios nepriteista 129,51 eurų žala nukentėjusiosios naudai.

Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , jeigu kaltė pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ asmeniui, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.

Apeliantų nuomone teismas, priimdamas nuosprendį nukrypo nuo nusistovėjusios teismų praktikos, todėl priteistina neturtinė žala turi bÅ«ti padidinta.Apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Apeliantai nurodo, kad nusikalstamÄ veikÄ R. L. padarė neblaivi, nuketėjusioji senyvo amžiaus, todėl egzistuoja jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to skunde nurodoma, kad nuteistoji neatsiprašė nukentėjusiosios. Apeliantai nurodo, kad LR BPK 307 straipsnio 2 dalis numato, jog tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų - ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl kurių iÅ¡teisinamas.

Todėl, atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis visiÅ¡kai neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnio 2 dalies numatytų reikalavimų. Taigi, apeliantų nuomone, teismas priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Nuteistoji R. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-05-13 nuosprendį; priimti naujÄ nuosprendį - jÄ iÅ¡teisinti; civilinius ieÅ¡kinius atmesti; sumažinti priteistÄ sumÄ 300 eurų iÅ¡laidų advokato V.Molio pagalbai apmokėti, nes jis dalyvavo tik 2 teismo posėdžiuose vietoj D.

B. pakeisto advokato V. Karpovo. Nuteistoji nurodo, kad ji išėjo per buto duris, kad iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡les, jų aukÅ¡to bendro naudojimo koridorius yra apie 30 m ilgio ir jame naudojamas dirbtinis apÅ¡vietimas ir dienos metu. III aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriaus galas yra atitvertas sienele. Joje įstatytos durys ir Å¡ioje patalpoje yra įrengtas atskiras apÅ¡vietimas, kuriuo D. B. nesinaudoja, o naudojasi tik (duomenys neskelbtini) butas ir už jį moka atskirai. Nurodo, kad atitvertoje koridoriaus dalyje uždegė Å¡viesÄ , nes buvo tamsu ir ruošėsi užrakinti buto duris.

Staiga per duris įpuolė kaimynė D. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute, ir užgesino Å¡viesÄ . Nuteistoji skunde nurodo, kad D. B. paprašė įjungti Å¡viesÄ kadangi ji nematė, kaip užrakinti duris. Tai padaryti D. B. atsisakė todėl jai užrakinti duris, namus palikti saugiai ir nueiti iki Å¡iukÅ¡lių konteinerio tapo neįmanoma. Nuteistosios manymu D. B. neturi jokios teisės iÅ¡jungti apÅ¡vietimo, kuris nėra apskaitomas kaip bendro naudojimo elektra. Už šį apÅ¡vietimÄ namo gyventojai nemoka.

Ji atsistojo nugara už elektros jungiklio ir ėmė reikÅ¡ti visokias pretenzijas bei niekinamus, neatitinkančius tikrovės mÅ«sų Å¡eimos vertinimus. Nuteistoji nurodo, kad pakartotinai prašė įjungti Å¡viesÄ , pasitraukti į Å¡onÄ sakydama, jog neturiu nei laiko, nei noro su ja ginčytis, bartis. Be to, D. B. iÅ¡ jų reikalauja, kad durys, esančios įstatytos sienelėje koridoriaus gale bÅ«tų visuomet uždarytos. Jeigu D. B. išėjusi į bendro naudojimo koridorių, randa Å¡ias duris neuždarytas, tai uždaro jas pati.

IlgÄ laikÄ ji duris tik uždarydavo, o paskutiniu metu ėmė jas trankyti, dėl to durų spyna buvo užsikirtusi. R. L. skunde pabrėžia, kad apÅ¡vietimÄ atitvertoje koridoriaus dalyje įrengė (duomenys neskelbtini) buto gyventojai ir jį prijungė prie savo elektros linijos, todėl D. B. neturi jokios teisės iÅ¡jungti apÅ¡vietimo. Nuteistoji nurodo, kad konfliktÄ 2014 m. spalio 14 d. pradėjo D. B., o ne ji. Nurodo, kad jo triukÅ¡mavo, garsiai rėkė viena ant kitos, tampymasis buvo abipusis. Vyko abipusis konfliktas, o ne D.

B. užpuolimas ir apiplėšimas. D. B. besidraskydama pirÅ¡tÄ kairėje plaÅ¡takoje susižalojo pati. Nurodo, kad R. L., o ne D. B., bandė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, kad gauti pagalbÄ . Tačiau vos surinkus numerį 112, D. B. su savo rankine trenkė jai per rankÄ , kurioje laikė mobilųjį telefonÄ ir telefonas, nukritęs ant grindų, pabiro į atskiras dalis. Be to, Å¡i moteris numetė jos akinius, jie sudužo, apdraskė rankas, mano rankos buvo kruvinos, nurodo, kad konflikto metu ji nukentėjo.

Nurodo, kad jos vyras su sÅ«numi nutraukė konfliktÄ . Dėl D. B. melagingai nurodytų įvykio aplinkybių ji buvo uždaryta areÅ¡tinėje. D. B. užpuolimas ir apiplėšimas nepasitvirtino. D. B., darant spaudimÄ teisėsaugos pareigÅ«nams, jų namuose buvo atlikta krata su tikslu surasti neva pasisavintus raktus, tačiau nerado. Nuteistoji skunde teigia, kad D. B. parodymai apie įvykį yra prieÅ¡taringi. Ji kiekvienÄ kartÄ tas pačias įvykio aplinkybes nurodo vis kitaip, savo parodymus keičia. Po Å¡io įvykio D.

B. ėmė kenkti nuteistajai visokiais neteisėtais bÅ«dais - nuolat jai akivaizdžiai melagingai kviečia policijos pareigÅ«nus, įžeidinėja vieÅ¡ose vietose. Taipogi visos bylos po D. B. neteisingų pareiÅ¡kimų yra nutrauktos.Nuteistoji nurodo, kad D. B. nenori užbaigti nesantaikos tarp jų. Su tokia padėtimi taikstytis nuteistoji neketina ir dėl melagingų D. B. praneÅ¡imų ir jos terorizavimo kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatÄ , kad D.

B. neteisėti veiksmai bÅ«tų nustatyta tvarka įvertinti. Atsikirtimuose į nukentėjusiosios ir jos atstovo advokato apeliacinį skundÄ nuteistoji R. L. praÅ¡o skundÄ atmesti ir nurodo, kad civiliniai ieÅ¡kiniai ir priteista suma yra nereali, nes jos finansinės galimybės yra nedidelės, nes Å¡iuo metu ji nedirba. Atsikirtimuose į nuteistosios R. L. apeliacinį skundÄ nukentėjusioji praÅ¡o jos skundÄ atmesti ir patenkinti nukentėjusiosios D. B. apeliacinį skundÄ . Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistosios ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistoji R. L. ir jos gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė nuteistosios skundÄ tenkinti, o nukentėjusiosios ir jos atstovo advokato apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas Vygaudas Molis prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiosios D. B. ir jos atstovo advokato Vygaudo Molio ir nuteistosios R. L. apeliaciniai skundai atmetami. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog R.

L. padarė LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pripažindamas nuteistÄ jÄ R. L. kalta pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nutraukdamas procesÄ pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas iÅ¡samiai bei detaliai aptarė R. L. veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo bei civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo klausimus, įrodymų patikimumÄ bei jų įrodomÄ jÄ vertę nustatydamas juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, todėl nesutikti su Å¡io teismo iÅ¡vadomis aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo.Byloje objektyviai nustatyta, kad 2014 m. spalio 14 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), R.

L. elgdamasi įžūliai iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia pasinaudodama mažareikÅ¡me dingstimi bei D. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, senyvu amžiumi, pagriebusi jai už Å¡aliko, jÄ stumdė ir tampė į įvairias puses, smaugė, po to, tampydama už plaukų pargriovė ant grindų, tuo padarydama nukentėjusiajai D. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡inės plaÅ¡takos III - ame pirÅ¡te, kairės plaÅ¡takos IV - ame pirÅ¡te, kairės plaÅ¡takos IV - ojo pirÅ¡to distalinės falangos lūžiu, tuo sukeldama nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Nuteistoji R.

L. apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismo nustatytu laiku, nustatytoje vietoje tarp jos ir nukentėjusiosios D. B. kilo abipusis konfliktas, kurį pradėjo D. B.. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios kilo žodinis tarpusavio konfliktas, kurio metu R. L. panaudojus fizinį smurtÄ buvo nesunkiai sužalota nukentėjusioji. Pati nuteistoji skunde neginčija, kad tarp moterų konflikto metu vyko „tampymasis“, tačiau neigia sužalojusi D. B.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad nukentėjusioji konflikto metu dėl R.

L. veiksmų patyrė sužalojimus. Tai įrodyta įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vada, kuria nustatytas nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastas (t.1, b.l.41,42), nukentėjusiosios, liudytojų P. Å ., S. L., M. L. parodymais. Byloje nustatytas faktas, kurio neneigia ir pati nuteistoji (t.1, b.l. 64,65; t.2, b.l. 34), kad R. L. konflikto metu pirma pradėjo naudoti fizinį smurtÄ D. B. atžvilgiu – paimdama už palto rankovės pradėjo tempti nukentėjusiÄ jÄ nuo jungiklio, paskui pagriebusi jai už Å¡aliko, jÄ stumdė ir tampė į įvairias puses, smaugė, po to, tampydama už plaukų pargriovė ant grindų.

Pažymėtina, kad R. L. apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusios parodymai prieÅ¡taringi nepagrįstas. Nors apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jos parodymai painÅ«s, tačiau visgi nuoseklÅ«s ir atitinkantys kitais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pati nuteistoji savo paaiÅ¡kinimuose nėra nuosekli - ikiteisminio tyrimo metu duodama paaiÅ¡kinimus ji aiÅ¡kiai nurodė, kad paėmusi už palto, o paskui ir už Å¡aliko tempė D. B. nuo Å¡viesos jungiklio, jÄ stumdė (t.1, b.l. 64,65), tuo tarpu vėlesniuose parodymuose ir apeliaciniame skunde teigia, kad ji nukentėjusiÄ jÄ tik timptelėjo už palto rankovės, o D.

B. rankos pirÅ¡tÄ susižalojo pati, o ne nuteistosios veiksmų pasėkoje. Nors nuteistoji R. L. ir ginčija, kad jos veiksmuose nėra chuliganiÅ¡kų paskatų, tačiau byloje nustatyta, kad R. L. pasinaudojusi mažareikÅ¡me dingstimi ir nukentėjusiosios amžiumi (gim. (duomenys neskelbtini)) pradėjo už palto ir už Å¡aliko tampyti D. B., ko pasėkoje jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais, tinkamai įvertintais įrodymais, kurių pagrindu pirmos instancijos teismas, padarė teisingas iÅ¡vadas dėl R.

L. kaltės padarius nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad R. L. nusikalstama veika (LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) bÅ«tų padaryta dėl D. B. provokuojančio elgesio. Nuteistosios R. L. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės susijusios su konfliktais kylančiais tarp jos ir kitų namo gyventojų bei nurodomos D. B. charakterio savybės nesusiję su nagrinėjamu konkrečiu atveju ir neturi įtakos veikos pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kvalifikavimui.

Atsižvelgiantį į tai kas iÅ¡dėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo iÅ¡teisinti R. L. dėl nuskalstamos veikos numatytos LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nutraukė baudžiamÄ jį procesÄ dėl LR BK 178 straipsnio 1 dalies R. L. atžvilgiu. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) yra pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalis, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad Å¡io kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 eurai, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymÄ atitinka 1 MGL. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡is įstatymo pakeitimas gali nulemti veikų, numatytų LR BK 178 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo pakeitimus, kadangi iki 2015 m. sausio 1 d. baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį užtraukė vagystė turto, kurio vertė virÅ¡ijo 3 MGL, bet nevirÅ¡ijo 250 MGL.

Tuo tarpu naujuoju įstatymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį teisiamas asmuo, pavogęs turto, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį teisiamas asmuo, pavogęs turto nuo 3 MGL iki 5 MGL, kas yra baudžiamasis nusižengimas, tačiau turto iki 3 MGL vagystė užtraukia tik administracinę atsakomybę. Byloje nustatyta, kad R. L. 2014 m. spalio 14 d., apie (duomenys neskelbtini), iš D. B. rankų pagrobė buto raktus ir iš D.

B. rankinės iÅ¡kritus piniginei pagrobė 200 litų, tuo padarydama nukentėjusiajai D. B. 200 litų (57,92 Eur), kas sudaro 1,54 MGL turtinę žalÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pagrobto turto vertė pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ neatitinka nedidelės turto vertės sÄ vokos (LR BK 190 straipsnio 1 dalis), t.y. nevirÅ¡ija 3 MGL sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatyta pagrobtų raktų vertė, todėl padarytos tiesiogiai nusikalstama veika turtinės žalos vertė 240 Lt (69,51 Eur), kuri nurodoma patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde, yra nepagrįsta.

Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir bÅ«tų nustatyta pagrobto turto vertė 240 Lt (69,51 Eur), tai neturėtų įtakos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi tokia suma nevirÅ¡ija 3 MGL sumos, kuri bÅ«tina baudžiamajai atsakomybei kilti. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad 60 Eur, kuriuos D. B. sumokėjo už durų spynÄ ir jos keitimÄ turi reikÅ¡mės pagrobto turto vertės nustatymui ir sudaro pagrindÄ veikÄ kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį.

Pridėta prie civilinio ieÅ¡kinio sÄ skaita (t. 1, b.l. 138) patvirtina, kad nukentėjusiajai durų spyna ir jos montavimas kainavo 60 eurų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakomybę už turto pagrobimÄ Ä¯statymo leidėjas diferencijuoja pagal pagrobto turto vertę, o ne pagal nusikalstamos veikos padarinius. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nutraukė baudžiamÄ jį procesÄ R.

L. atžvilgiu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį ir nusprendė iÅ¡kelti administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius nusižengimo numatyto LR ATPK 50 straipsnyje. Taigi nuketėjusiosios apeliacinio skundo reikalavimas R. L. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ LR BK 178 straipsnio 1 dalies į LR BK 178 straipsnio 4 dalį netenkintinas, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Nustačius tai, kad baudžiamasis procesas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį R. L. atžvilgiu nutrauktas pagrįstai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti D.

B. civilinį ieškinį dalyje dėl 129,51 eurų turtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Šiuo atveju civilinis ieškovas, D. B., turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka arba administracinio teisės pažeidimo byloje.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylÄ bausmės skyrimo ir individualizavimo aspektu, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį, LR BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmos instancijos teismas skirdama bausmę R. L. atsižvelgė į visus bausmės skyrimo kriterijus numatytus LR BK 54 straipsnyje: į tai, kad nuteistoji padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , nuteistosios asmenybę (nusikalto pirmÄ kartÄ ), į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį ir paskatas (chuliganiÅ¡kos paskatos) bei pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į visas aukščiau iÅ¡vardintas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistoji turi Å¡eimÄ , nors Å¡iuo metu nedirba, tačiau turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , anksčiau neteista, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai R.

L. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LR BK 75 straipsnio 1 dalis). Pirmos instancijos teismas pagrįstai nenustatė R. L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybė, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos R. L. nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad sunkinti R. L. teisinę padėtį, paskiriant jai griežtesnę bausmę nėra jokio pagrindo, todėl nukentėjusiosios ir jos atstovo skundo reikalavimas R.

L. griežtinti paskirtÄ bausmę, atmetamas. Dėl civilinio ieÅ¡kinio.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai D. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė jos naudai iÅ¡ R. L. 750 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 300 eurų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Kaip minėta, tuo atveju, jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu (LR BPK 115 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis procesas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Atsižvelgiantį į tai, jog byloje įrodyta, kad nuteistoji nesunkai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, t.y. padarė nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 138 straipsnio 2 punkto 8 dalyje nukentėjusiajai neturtinė žala priteistina.Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-244-294/2015). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, visiÅ¡kai sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija dėl D.

B. padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija neabejoja, kad sužalojimas sukėlė nukentėjusiajai dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sužalojimo padariniai susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais. Pirmos instancijos teismas teisingai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, įvertino kaltinamosios turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad nuteistoji nedirba ir pagrįstai priteisė 750 eurų nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimÄ , kuris teisėjų kolegijos nuomone, yra adekvatus sukeltų pasekmių pobÅ«džiui nukentėjusiosios sveikatai ir atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo tenkinti tiek nuteistosios, tiek nukentėjusiosios apeliacinius skundus dalyje dėl neturtinės žalos. Dėl advokato atstovavimo iÅ¡laidų.Nuteistoji R. L. savo skunde praÅ¡o sumažinti pirmos instancijos priteistÄ 300 eurų sumÄ advokato Vygaudo Molio teikiamai pagalbai apmokėti, tuo tarpu nukentėjusioji praÅ¡o priteisti 300 eurų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, teismo posėdžių skaičių pirmosios instancijos teisme, civilinio ieÅ¡kinio, jo patikslinimo, apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ , advokato atstovavimÄ nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme, spręstina, kad turėtos advokato atstovavimo iÅ¡laidos (600 eurų) nėra aiÅ¡kiai per didelės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo priteista 300 eurų suma advokato atstovavimo iÅ¡laidoms apmokėti yra pagrįsta byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (t.1, b.l.138) ir yra adekvati advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti, todėl mažinti Å¡ios sumos teismas neturi pagrindo.

Nukentėjusioji ir jos advokatas savo praÅ¡ymÄ priteisti 300 eurų atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, taip pat pagrindė į bylÄ pateikdami pinigų priėmimo kvitÄ (t. 2, b.l. 31). Kadangi apkaltinamasis nuosprendis R. L. atžvilgiu paliekamas galioti, todėl yra pagrindas priteisti iÅ¡ nuteistosios nukentėjusiajai 300 eurų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡tyrė visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir skirdamas bei individualizuodamas bausmę atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir kriterijus, teisingai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio ir teisinės pagalbos iÅ¡laidų klausimus, todėl nukentėjusiosios D.

B., jos atstovo advokato Vygaudo Molio ir nuteistosios R. L. apeliacinius skundus tenkinti nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 106 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a: Nukentėjusiosios D. B. bei jos atstovo advokato Vygaudo Molio ir nuteistosios R. L. apeliacinius skundus atmesti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ nuteistosios R. L. priteisti D. B. 300 Eur (Tris Å¡imtus eurų) advokato atstovavimo iÅ¡laidų patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Olegas Šibkovas Teisėjai                                                                                                        Daiva Jankauskienė Jurgis Kiškis