Legislator Case Law & Legislation
c209f55d-8611-4ec2-b102-0ff40a0efb0a AI generated

Appeal dismissed; lower court improperly deleted valid facts from a prior judgment regarding land and garage disputes.

Case Number c209f55d-8611-4ec2-b102-0ff40a0efb0a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the appellant's appeal against the first-instance judgment regarding land and garage disputes. The appellant argued that the lower court incorrectly deleted specific facts and conclusions from a prior, binding judgment without legal basis. The court ruled that deleting established facts violates procedural law and that the first-instance decision must be upheld as the appellant failed to prove the deletion was justified.

Legislator headnote

AI generated

CPK 326 str. 1 d. 1 p.; CPK 328 str.: An appellate court cannot delete facts or conclusions from a prior binding judgment without legal grounds, and such deletion violates the requirement to base decisions on established material facts.

Keywords

AI generated
appeal dismissal deletion of facts binding prior judgment procedural violation material facts land dispute garage ownership

Cited Legislation

AI generated
CPK 326 str. 1 dalies 1 punktas
CPK 328 str.
CPK 328 str. draudžia naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ formaliais pagrindais.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010
Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994
Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1580-577/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37974-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1; 3.3.1.18.; 2.5.17 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 22 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieÅ¡kinį atsakovams 2–ajai metalinių garažų bendrijai „Kernavė“ bei 2–osios metalinių garažų bendrijos nariams garažų savininkams A.

A., B. K., A. M., K. Z., V. P., V. L., E. J., I. Š., A. M., L. B., S. S., E. M., J. D., M. A., P. B., I. K., D. K., L. K., G. P., J. G., V. J., D. M., A. G., S. L., M. Z., A. P., E. Š., N. D., J. P., L. B., E. S., G. J., V. A., V. T., G. B., I. L., R. A., S. T., V. Ž., V. S., E. S., J. V., Č. L., I. Ž., G. S., S. P., Z. I., Č. M., J. D., I. V., A. Z., I. G., D. K., M. R., V. D., J. J., H. J., M. J., A. D., D. R., A. A., G. B., A. Č., A. N., J. R., V. Č., B. G., A. J., S. Ž., V. K., M. P., A. S., M. J., P. V., V. J., V. K., P. S., V.

P., J. J., S. K., V. R., J. Ž., E. S., A. Ž., G. K., K. R., S. L., B. Å ., A. M., Z. S., D. V., A. R., A. Å ., N. M., E. Z., F. Å ., A. B., I. C., I. G., V. J., J. V., K. Å ., F. B., N. F., A. G., P. D., A. P., L. B., Y. S., T. N., M. I., R. J., J. A. B., R. B., D. Å ., O. P., G. S., O. T., J. P., E. B., V. E., S. Z., N. R., A. P., J. K., A. L., T. J., R. A., B. K., A. V., V. M., P. B., A. M., V. T., G. G., M. F., K. G., A. S., D. K., V. D., E. B., V. M., A. P., V. K., O. S., D. J., J. S., S. K. dėl daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė 1.

             ieÅ¡kovė RUAB „Molesta“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 2-osios garažų bendrijos „Kernavė“ ir 2-osios garažų bendrijos „Kernavė“ narių 3 488,08 Eur žemės sklypo iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 0,5580 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2007-06-08 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1-3956.

Žemės sklype stovėjo atsakovų pastatyti laikini statiniai – metaliniai garažai, todėl ieÅ¡kovas, negalėdamas savo nuožiÅ«ra naudotis bei disponuoti turimu turtu, kreipėsi į teismÄ . Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-02 sprendimu atsakovai – metalinių garažų savininkai ir bendrija - įpareigoti iÅ¡sikelti metalinius garažus, po jais esančius rÅ«sius ir kt. iÅ¡ minėto ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo. Dalies garažų savininkų atžvilgiu buvo pradėti priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai.

Teigia, jog tarp ieÅ¡kovo bei atsakovų susiklostė faktiniai žemės sklypo panaudos santykiai. IeÅ¡kovas už žemės sklypÄ , kuriuo naudojasi atsakovai, nuo 2007 sumokėjo 3 488 Eur valstybinio žemės mokesčio. Mano, kad Å¡ias daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, vadovaujantis CK 6.636 straipsniu, privalo atlyginti atsakovai.2.             Atsakovė 2-oji metalinių garažų bendrija „Kernavė“ prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kinio suma, nes ji paskaičiuota ne nuo to žemės ploto.

Be to, laikė, kad visi sandoriai, sprendimai ir nutartys dėl ginčo sklypo priklausomybės yra neteisėti, nes jie pažeidžia trečiųjų asmenų teises, laisves bei teisėtus interesus. Pažymėjo, kad visÄ laikÄ bendrija mokėjo žemės mokestį nuo nuomojamos žemės vertės. IeÅ¡kovė iÅ¡ atsakovų niekada jokių mokesčių už žemę neprašė. Pasak atsakovės, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti RUAB „Molesta“ žemės sklypų įsigijimo aplinkybes. Atsakovų teigimu, tokia sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta.

3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, atsiliepime į 2015-03-02 patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad 2 – oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Kernavė“ moka valstybinės žemės nuomos mokestį kaip valstybinės žemės naudotoja. Patvirtino, kad Bendrija 2007 -2014 laikotarpiu deklaravo ir pagal pateiktas deklaracijas sumokėjo žemės sklypo, kurio adresas anksčiau buvo (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, ieÅ¡kovė žemės mokestį moka kaip žemės savininkė.

Minėto mokesčio administratorius yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Prašė priimti teismo sprendimÄ Ä¯vertinus trečiojo asmens pateikus argumentus.         Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ 9,98 eurų paÅ¡to iÅ¡laidų. 5. Į. Ž. įstatymo nuostatas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė žemės mokestį kaip savininkė turėtų mokėti bet kokiu atveju nuo nuosavybės įgijimo momento.

Vertindamas ieÅ¡kovės argumentus apie tarp Å¡alių susidariusius panaudos santykius, atkreipė dėmesį į tai, jog raÅ¡ytinė panaudos sutartis nebuvo sudaryta, ir atsižvelgė į ieÅ¡kovo nurodytas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybes. Teismo nuomone, konstatuoti tarp Å¡alių buvusius faktinius panaudos santykius nėra jokio pagrindo. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjant teisminį ginÄÄ dėl metalinių garažų iÅ¡keldinimo, atsakovai nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais, siekė apginti savo teises.

Teismas laikė, jog Å¡ių aplinkybių negalima vertinti kaip atsakovų sutikimo su panauda ir panaudos faktinių santykių susiklostymÄ . IeÅ¡kovė anksčiau nekėlė klausimo dėl raÅ¡ytinės panaudos sutarties sudarymo, nereikalavo iÅ¡laidų atlyginimo. Teismo nuomone, ieÅ¡kovės reikalavimo patenkinimas, kuomet ji, 2007 m. įsigijusi žemės sklypus su juose esančiais garažais, panaudos santykių buvimo klausimÄ iÅ¡kėlė 2015-10-05, t.y. pati sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ , prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

IeÅ¡kovės argumentÄ dėl piktybiÅ¡ko teismo 2008-06-02 sprendimo nevykdymo, teismas laikė nepagrįstu. Teismas sprendė, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovės, kaip privačios žemės savininkės pareigos pagal įstatymÄ mokėti žemės mokestį ir atsakovų, garažų savininkų, kurie tokioje situacijoje atsidÅ«rė dėl paties ieÅ¡kovo elgesio, veiksmų. III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3.              IeÅ¡kovė RUAB „Molesta“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovų 2-osios garažų bendrijos „Kernavė“ ir 2-osios garažų bendrijos „Kernavė“ narių solidariai RUAB „Molesta“ naudai 3 488,08 Eur žemės sklypo iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nesant raÅ¡ytinei panaudos sutarčiai, nėra pagrindo konstatuoti panaudos santykių buvimÄ . Pažymėjo, kad sandorio formos nesilaikymas savaime nereiÅ¡kia, kad sandoris neįvyko. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, atsakovai patys privalėjo įrodyti, jog naudojasi ne visu apeliantės žemės sklypu, o tik jo dalimi. Pasak apeliantės, faktai, kad atsakovai neneigė fakto, jog žemės sklypas, kuriuo jie naudojasi, priklauso apeliantei, kad jie nemoka apeliantei nuomos mokesčio, patvirtina prievolinių teisinių panaudos santykių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų atsiradimÄ ir jų egzistavimÄ .

Atsakovai nepateikė nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, patvirtinančio jų teisę naudotis apeliantei priklausančiu žemės sklypu. 3.2. Teismas netinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei liudytojų parodymus. Teigia pateikęs įsiteisėjusius ir galiojančius teismų 2008 m. birželio 2 d. bei 2009 m. vasario 27 d. sprendimus, kuriais konstatuota, jog atsakovai pažeidžia apeliantės, kaip žemės sklypo savininkės teises, ir kad atsakovai apie laikinÄ nuomos pobÅ«dį žinojo.

Dėl Å¡ios priežasties argumentÄ , kad nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypÄ buvo atkurta nepraneÅ¡us atsakovams, o apeliantė žemės sklypÄ Ä¯sigijo jo nepažiÅ«rėjusi, laikė teisiÅ¡kai nepagrįstais. Atkreipė dėmesį, kad teismas, pažeisdamas 182 str. 2 p. nuostatas, antrÄ kartÄ tyrė bei vertino aplinkybes, kurios jau yra iÅ¡nagrinėtos ir konstatuotos įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose. Pasak apeliantės, liudytojais apklausti asmenys nėra įtraukti atsakovais, jų atžvilgiu niekada nebuvo pradėtas priverstinis laikinų statinių iÅ¡keldinimas, iÅ¡ Å¡ių asmenų nereikalaujama daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų atlyginimo.

Antstolio raginimai metalinių garažų savininkams, patrauktiems atsakovais civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008, buvo siunčiami dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, todėl mano, kad teismo padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. 3.3. Pabrėžė, jog teikė teismui ieškinį dėl jam priklausančio žemės sklypo faktinės panaudos buvimo ir daikto išlaikymo išlaidų priteisimo, tačiau teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad apeliantė reiškė pretenzijas atsakovams dėl žemės sklypo užstatymo.

Daro iÅ¡vadÄ , kad teismas neįsigilino į ieÅ¡kinio argumentus, tyrė bei vertino tik civilinės bylos Nr. 2-499-110/2008 aplinkybes.4.   Atsakovė 2–oji metalinių garažų bendrija „Kernavė“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o netenkinti apeliantės praÅ¡ymų, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pažymėjo, kad ginčo sklypas tik maždaug 2/3 dalimi sutampa su atsakovo teisėtai valdomu žemės sklypu.

Atsakovė reikalavo tikslinti teisminio ginčo žemės plotÄ , atliekant kadastrinius matavimus, tačiau ieÅ¡kovė nereagavo. Taip pat atsakovė mano, jog Vilniaus apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimas bei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartis yra nepagrįsti, neteisėti, neatitinkantys tikrovės. Pasisakydama dėl panaudos santykių tarp Å¡alių buvimo, pažymėjo, kad tarp RUAB „Molesta“ ir 2-osios metalinių garažų bendrijos „Kernavė“ (655-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Kernavė“) niekada nebuvo jokių susitarimų, atsakovai visada teigė, kad žemė buvo paimta slaptai, su tokiu paėmimu atsakovai nesutinka, apie tai niekam niekada nebuvo praneÅ¡ta.

Apie žemės pirkimÄ -pardavimÄ atsakovai sužinojo tik tada, kai ieÅ¡kovė atsiuntė atstovę, reikalavusiÄ atlaisvinti žemę ir per 10 dienų nukelti garažus. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovai neneigia fakto, jog nuo 2007 metų žinojo ir suvokė, jog naudojasi apeliantei priklausančiu žemės sklypu. Mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir teisėtas, nėra pagrindo jį naikinti ar keisti. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.

             Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.9.              IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė RUAB „Molesta“, 2007-06-18 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-3953 įsigijusi 0,5580 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismÄ , reikalaudama įpareigoti 2â€“Ä jÄ metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijÄ â€žKernavė“ bei Å¡ios bendrijos narius (garažų savininkus) iÅ¡kelti metalinius garažus, po jais esančias duobes ir kt. iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008 ieÅ¡kinys buvo patenkintas, o Vilniaus apygardos teismo 2009-02-27 nutartimi Nr. 2A-238/2009 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. IeÅ¡kovė, teigdama, kad nuo 2007 m. birželio 8 d. atsakovai naudojosi jai priklausančiu sklypu, kreipėsi į teismÄ ir patikslinusi reikalavimÄ , prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 3 488,08 Eur žemės sklypo iÅ¡laikymo iÅ¡laidų (sumokėto valstybinio žemės mokesčio sumÄ ).

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kurį grindžia Å¡iais argumentais;

1) teismo iÅ¡vada, kad nesant raÅ¡ytinės panaudos sutarties nėra pagrindo konstatuoti panaudos santykių buvimÄ , yra nepagrįsta;

2) teismas netinkamai ištyrė bei įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus;

3) teismas neįsigilino į ieÅ¡kinio argumentus, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 p. nuostatas, nes tyrė ir vertino aplinkybes, kurios iÅ¡nagrinėtos ir konstatuotos procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008. Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo 10. Kaip minėta, patikslinusi faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , ieÅ¡kovė sumokėtÄ Å¾emės mokestį laikė žemės sklypo iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis, ir teigdama, kad tarp Å¡alių susiklostė faktiniai žemės sklypo panaudos santykiai, vadovaudamasi CPK 6.636 straipsniu, prašė Å¡ias iÅ¡laidas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų.11.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti tarp Å¡alių buvusių faktinių panaudos santykių. Apeliantės manymu, faktai, jog žemės sklypas priklauso apeliantei, jog atsakovai naudojasi Å¡iuo žemės sklypu neatlygintinai, t.y. nemokėdami nuomos mokesčio, patvirtina prievolinių teisinių panaudos santykių tarp Å¡alių atsiradimÄ ir jų egzistavimÄ , o sandorio formos nesilaikymas savaime nereiÅ¡kia, kad sandoris neįvyko.12. Panaudos sutarties samprata reglamentuota CK 6.629 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Å¡iÄ normÄ neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės. Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už jos sÄ lygų pažeidimÄ nustato CK normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (CK 6.629–6.643 straipsniai), atskiros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) ir bendrosios sutarčių teisės normos.

Ä®statymai nenustato panaudos sutarčiai konkrečios formos, jei ji sudaryta ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui (CK 6.478 straipsnis). Nepriklausomai nuo to, kokia forma sudaryta panaudos sutartis, panaudos gavėjas privalo iÅ¡laikyti, saugoti jam pagal sutartį perduotÄ daiktÄ , daryti turto einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ bei apmokėti visas daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis).13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant, ar tarp Å¡alių susiklostę santykiai atitinka paminėtas panaudos santykius reglamentuojančias nuostatas, reikÅ¡minga tai, kad ieÅ¡kovė, įsigijusi žemės sklypÄ , kreipėsi į teismÄ , siekdama paÅ¡alinti jos, kaip žemės sklypo savininkės teises, ir teismas, patenkinęs reikalavimus, įpareigojo atsakovus iÅ¡kelti metalinius garažus ir kitÄ turtÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo.

Tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-06-02 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008, tiek Vilniaus apygardos teismas 2009-02-27 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-238/2009, vadovavosi CK ketvirtosios knygos normomis dėl savininko teisių apsaugos (CK 4.37 straipsniu, 4.95 straipsniu, 4.98 straipsniu). Bylos duomenimis, visÄ ieÅ¡kinyje nurodytÄ laikotarpį ieÅ¡kovė nesutiko, kad atsakovai naudotųsi jai priklausančiu žemės sklypu ir siekė tokį naudojimÄ si nutraukti. Duomenų, kad po teismo sprendimo ieÅ¡kovė buvo leidusi naudotis žemės sklypu, byloje nėra.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jų teisę naudotis apeliantui priklausančiu žemės sklypu, kad tyčia nevykdo teismo sprendimų dėl iÅ¡keldinimo, iÅ¡ esmės patvirtina, kad prievoliniai (panaudos) santykiai tarp Å¡alių nebuvo ir nėra susiklostę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė kitus argumentus, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių nėra pagrindo vertinti kaip faktinių panaudos santykių, todėl akivaizdu, jog reikalavimas dėl daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, kildinamas iÅ¡ Å¡ių santykių negali bÅ«ti tenkinamas.14.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismÄ tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, jog bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises.

Be to, aiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo iÅ¡dėstymas yra Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieÅ¡kinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013 ir kt.). Pažymėtina, jog CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus:

įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt. Teismas privalo spręsti ginÄÄ pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieÅ¡kinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo bÅ«dus (iÅ¡skyrus kai kurias įstatyme nustatytas iÅ¡imtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

Å iuo atveju, ieÅ¡kovė patikslinusi faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , sumokėtÄ Å¾emės mokestį laikė žemės sklypo iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis, ir teigdama, kad tarp Å¡alių susiklostė faktiniai žemės sklypo panaudos santykiai, vadovaudamasi CPK 6.636 straipsniu, prašė jas priteisti iÅ¡ atsakovų. Taigi, pirmosios instancijos teismas ginÄÄ pagrįstai sprendė neiÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio ribų.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų15. Apeliantė nurodo, kad teismas neįsigilino į ieÅ¡kinio argumentus, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 p. nuostatas, nes tyrė ir vertino aplinkybes, kurios iÅ¡nagrinėtos ir konstatuotos procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008.16.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai)17. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikÅ¡mė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylÄ nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiÅ¡kia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis.

CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikÅ¡ti teisme tuos pačius ieÅ¡kinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiÅ¡kia ir draudimÄ teismui pakartotinai nagrinėti iÅ¡spręstÄ bylÄ arba iÅ¡ naujo nustatinėti iÅ¡spręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).17.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008, yra įsiteisėjęs ir galiojantis, pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime analizuodamas liudytojų parodymus, nepagrįstai vertino paminėtame teismo sprendime padarytas išvadas, todėl pirmosios instancijos argumentai: „Tai kelia abejones, ar civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008 buvo reikiamai išsiaiškintos UAB „Molesta“ turimų žemės sklypų ribos ir kurių asmenų metaliniai garažai stovėjo tuose sklypuose, t.y. ar ieškovas turėjo reikalavimo teisę į visus buvusius byloje atsakovais garažų savininkus“, šalintini iš skundžiamo teismo sprendimo.18.

CPK 328 str. draudžia naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ formaliais pagrindais. Nenustačius, kad tarp Å¡alių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, konstatuotina, jog reikalavimas, pareikÅ¡tas materialinius teisinius santykius reglamentuojančių CK normų pagrindu, atmestas pagrįstai. IeÅ¡kovei paaiÅ¡kinama, kad tai neužkerta kelio ieÅ¡kovei ginti teises kitais įstatyme nustatytais pagrindais.19. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).20.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija, n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                          Alvydas Barkauskas                                                                                          Jadvyga Mardosevič Asta Pikelienė