c209d6fa-d48a-4e8d-b668-fd722b26d072 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                                    Civilinė byla Nr. 2A-133-278/2015Teisėja Irena Stacevičienė                                         Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00649-2013-5                                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                               77.4.3; 78.2.1; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21                                                                                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                 N U T A R T I S                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                             2015 m. vasario 25 d.                                                       Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų:

Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-228/2014 pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovei L. M., trečiajam asmeniui J. S.-R., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sÄ lygų pakeitimo.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovas A. R. prašė teismÄ nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra G. R. ir dalyvavimo jÄ auklėjant tvarkÄ , pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos Utenos rajono apylinkės teismo 2011-08-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1449-82/2011, 3 punktÄ dėl nepilnamečiam vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydžio, įpareigoti atsakovę teikti jam kasmėnesines dukros G. R. iÅ¡laikymui teikiamų piniginių lėšų panaudojimo ataskaitas ir iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, priteisti iÅ¡ atsakovės 8 000 Lt lėšų, kurias jis sumokėjo dukros G.

R. iÅ¡laikymui, o atsakovė panaudojo ne dukros interesams, įpareigojant atsakovę Å¡iÄ sumÄ sumokėti į G. R. banko sÄ skaitÄ . Nurodė, kad atsakovė L. M. nesilaiko įsipareigojimo netrukdyti jam maksimaliai bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime pagal žodinį Å¡alių susitarimÄ . Teigė, jog yra sudaręs naujÄ santuokÄ , augina mažametį sÅ«nų, kurį reikia iÅ¡laikyti, todėl sumažėjo jo galimybės teikti dukrai sutarto dydžio iÅ¡laikymÄ , kas yra pagrindas sumažinti iÅ¡laikymÄ iki 400 Lt, mokamÄ kas mėnesį.

Mano, kad atsakovė vaikui skirtas lėšas naudojo ne pagal paskirtį, nes pati kurį laikÄ nedirbo, o pajamos iÅ¡ individualios veiklos buvo itin mažos.Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkino. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovui A. R. gyvenant užsienyje, ieÅ¡kovas neturi galimybių įgyvendinti teisės maksimaliai dalyvauti dukters auklėjime, todėl atsižvelgiant į vaiko interesus, kiekvieno iÅ¡ tėvų pasiÅ«lymÄ , į tai, jog A. R. su dukra nebendrauja 1,5 metų ir vaikui reikalingas prisitaikymo periodas darė iÅ¡vadÄ esant pagrindui nustatyti bendravimo tvarkÄ .

Nurodė, kad netikslinga nustatinėti ieÅ¡kovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ pagal atsakovės siÅ«lytÄ ieÅ¡kovui gyvenant Lietuvoje, nes A. R. patvirtino, jog neplanuoja grįžti gyventi į LietuvÄ . Nustatydamas bendravimo su vaiku tvarkÄ , teismas sumažino ieÅ¡kovo ir nepilnametės dukters bendravimo laikotarpį ieÅ¡kovo A. R. kasmetinių atostogų metu. Nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo išėjo savo noru, kur jo metines pajamas sudarė nuo 200 000 Lt iki 240 000 Lt, A.

R. ketino Norvegijoje statytis namÄ , turi nekilnojamojo turto Lietuvoje bei konstatavo, jog ieÅ¡kovo sutuoktinė gauna iÅ¡mokas už mažametį vaikÄ . Be to, teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė visų duomenų, atskleidžiančių jo ir jo Å¡eimos tikrÄ jÄ turtinę padėtį, kas reiÅ¡kia, kad nebuvo atskleista tikroji dabartinė jo finansinė padėtis. Nustatė, jog atsakovės turtinė padėtis nėra iÅ¡ esmės pagerėjusi, ji viena augina vaikÄ ir  rÅ«pinasi kasdieniais jo priežiÅ«ros klausimais, aprÅ«pina jÄ gyvenamuoju bÅ«stu ir darė iÅ¡vadÄ , kad esminė Å¡alių turtinė padėtis nėra pasikeitusi, o nenustačius tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo netenkintinas.

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl vaikui teikto iÅ¡laikymo sumų panaudojimo asmeniniams atsakovės poreikiams bei įrodymų, kurie pagrįstų mažesnį vaiko iÅ¡laikymui reikiamų lėšų poreikį. Darė iÅ¡vadÄ , kad pats ieÅ¡kovas netinkamai vykdė įsipareigojimÄ teikti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai, dėl ko susidarė iÅ¡laikymo įsiskolinimas ir tai A. R. pripažįsta. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas įpareigoti atsakovę teikti jam kasmėnesines vaiko iÅ¡laikymui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitas bei iÅ¡laidas patvirtinančiais įrodymus pripažintinas nepagrįstu ir atmestinu.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. R. praÅ¡o pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimÄ , iÅ¡skyrus nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , ir pilnai tenkinti jo reikalavimus. Teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje esančias aplinkybes, - neįvertino, kad jo turtinė padėtis iÅ¡ esmės pasikeitė, nes sudarė naujÄ santuokÄ su J. S.-R. ir jiems gimė sÅ«nus R., kas turi įtakos jo turtinei padėčiai. Be to, atsakovei sutikus gyventi Norvegijoje, vaiko iÅ¡laikymo dydis buvo paskaičiuotas atsižvelgiant į pragyvenimo iÅ¡laidas minėtoje valstybėje.

Tvirtina, kad dukrai teikiamas iÅ¡laikymas po 800 Lt per mėnesį yra  didelis ne tik dėl pasikeitusios jo turtinės padėties, bet ir dėl to, kad atsakovė iÅ¡ Å¡ių lėšų ilgÄ laikÄ ne tik iÅ¡laikė dukrÄ , bet lėšas naudojo savo poreikiams tenkinti. Nurodo, jog atsakovė ilgÄ laikÄ faktiÅ¡kai negavo jokių pajamų, kurį laikÄ vykdė nepelningÄ individualiÄ veiklÄ ar visai nedirbo, todėl mano, jog savo poreikiams naudojo dukros iÅ¡laikymui skirtas lėšas, kurias gavo iÅ¡ jo ir iÅ¡ Norvegijos valstybės. Tvirtina, kad atsakovė, panaudojusi dukros iÅ¡laikymui skirtas lėšas savo poreikių tenkinimui, privalo ne pagal paskirtį panaudotas sumas grÄ Å¾inti dukrai, kurias sudaro pusė iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos jo sumokėto iÅ¡laikymo dydžio.

Teigia, kad atsakovė turi teikti jam ataskaitas apie dukters iÅ¡laikymui skirtų lėšų panaudojimÄ , nes be lėšų panaudojimo kontrolės neįmanoma užtikrinti, kad atsakovė lėšų nenaudotų savo poreikiams. Mano, jog teismas pažeidė civilinio proceso kodekso normas, atsisakydamas priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo siekė paneigti abejones dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo pradžios momento.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė L. M. praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, jog teismas priimdamas sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo teisingai įvertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus ir Å¡ioje dalyje pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie savo dabartinės Å¡eimos turtinę padėtį, kas leidžia pagrįstai manyti, jog ji yra labai gera, nes tai patvirtina jo mokamos iÅ¡laidos už atstovavimÄ civilinėje byloje. Be to, nurodo, jog ieÅ¡kovas A. R. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie dukros iÅ¡laikymui reikalingas pinigų sumas bei aplinkybes, jog dalį dukros iÅ¡laikymui skirtų lėšų ji panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teigia, kad jai tenka visa vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta, todėl teismo iÅ¡vada dėl įpareigojimo teikti ataskaitÄ apie iÅ¡laikymui mokamų lėšų panaudojimÄ yra pagrįsta teisingumo ir protingumo principais.

Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio nuostatos nustato, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai skyrium gyvenantys tėvai nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo, Å¡iÄ tvarkÄ nustato teismas.

Byloje nustatyta, kad pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2011-08-24 sprendimu patvirtintÄ santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, Å¡alių nepilnametė dukra G. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvena su motina L. M. (1 t, b. l. 8-9). Nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaikus tvarkÄ , teismas pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ , nes minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, vaiko amžių ir jos santykį su tėvu, pagrįstai patvirtinto ieÅ¡kovo A. R. bendravimo su vaiku tvarkÄ , kuri neprieÅ¡tarauja ir atitinka tiek vaiko, tiek ir tėvų interesus, todėl, Å¡alims neginčijant Å¡ios sprendimo dalies, iÅ¡samiau kolegija nepasisako. Byloje nustatyta, jog aukščiau minėtu 2011-08-24 sprendimu L. R. (dabartinė pavardė M.) ir A. R. santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu ir pagal patvirtintÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartį A.

R. įsipareigojo iki vaiko pilnametystės teikti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai G. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 800 Lt, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ LR Vyriausybės nustatyta tvarka (1 t., b. l. 8-9). IeÅ¡kiniu dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimÄ , A. R. nurodė, jog 2012-08-08 sudarė naujÄ santuokÄ su J. S. ir 2012-11-16 jiems gimė sÅ«nus R. R. (1 t., b. l. 12-13). CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis.

Be to, pagal šį įstatymÄ pagrindas iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko poreikiai ar atsiradusios papildomos vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidos (CK 3.201 str. 2 d.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti tėvo ar motinos praÅ¡ymu, teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu bei aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Nagrinėjant klausimÄ dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, kaip ir priteisiant iÅ¡laikymÄ vaikui, atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis.

Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas sÄ lygas vystytis vaikui, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo iÅ¡laikymo dydis. Priteisiant iÅ¡laikymÄ iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius.

Kadangi prievolė iÅ¡laikyti vaikÄ mokant periodines įmokas yra tęstinio pobÅ«džio ir paprastai vykdoma ilgÄ laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti Å¡iuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iÅ¡ tėvų turtinei padėčiai arba iÅ¡laikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas iÅ¡laikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Vertinant tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į bylos faktinių aplinkybių visumÄ - tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų iÅ¡laikymui.

Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas A. R. nuo 2009-12-01 iki 2013-10-01 dirbo žveju Norvegijoje ir jo darbo užmokestį sudarė 200 000 Lt - 240 000 Lt gaunamos pajamos (1 t., b. l. 100, 103). Tačiau tiek pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo sumažinimo, tiek ir teikiant apeliacinį skundÄ , informacijos apie naujus darbo teisinius santykius, duomenų ieÅ¡kovas nepateikė. Apeliantui teigiant, jog neplanuoja grįžti iÅ¡ Norvegijos ir gyventi Lietuvoje, ir nesant duomenų apie jo darbinį užimtumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, tikėtina įsidarbino pagal įgytÄ profesijÄ ir preliminariai jo gautinas minimalus valandinis atlyginimas galėtų siekti nuo 162,85 NOK iki 172,85 NOK (Norvegijos kronų;

žuvies perdirbimo sektoriuje). Ä®vertinus minimalaus valandinio atlygio Lietuvos ir Norvegijoje skirtumus, ieÅ¡kovo gautinas darbo užmokestis neabejotinai leidžia teikti Å¡alių dukters iÅ¡laikymui Å¡alių sutartÄ ir teismo sprendimu patvirtintÄ 231,70 € (800 Lt) periodinių iÅ¡mokų dydį. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas siÅ«lė ieÅ¡kovui pateikti įrodymus apie gaunamÄ darbo užmokestį, turimÄ savo bei sutuoktinės turtÄ , gaunamas iÅ¡mokas vaikams, tačiau Å¡ie duomenys teismui nebuvo pateikti.

Apelianto teiginys, jog jis iÅ¡laiko antroje santuokoje gimusį sÅ«nų, nesudaro pakankamo pagrindo keisti dukrai teikiamo iÅ¡laikymo dydį, nes A. R. privalo rÅ«pintis visais savo vaikais, be to, dalį lėšų sÅ«naus iÅ¡laikymui privalo skirti ir vaiko motina (CPK 178 str.). Be to, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog 2014-11-05 A. R. ir jo sutuoktinė J. S.-R. įsigijo 0,7750 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 86-89). Nepaneigta, jog A. R. ketina Norvegijoje statytis namÄ .

Visuma nurodytų aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog leistinais ir pakankamais įrodymais A. R. nepagrindė pablogėjusios turtinės padėties (CPK 12 str., 178 str.). IÅ¡ viešų registrų įrašų matyti, kad L. M. registruotino turto neturi (1 t., b. l. 74; 2 t., b. l. 91-92). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, atsakovė nuo 2014-07-25 dirba UAB „Krispada“ ir vidutinės darbinės pajamos sudaro 296,42 € kas mėnesį (neatskaičius privalomų mokesčių; 2 t., b. l. 94).

Minėti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovės L. M. materialinė padėtis nėra esmingai pagerėjusi, o dukrai augant, neatmestina, jog iÅ¡laidos yra tik padidėjusios. Be to, nepaneigti atsakovės teiginiai, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra ne mažesnės nei 1 000 Lt - 1 200 Lt per mėnesį (2 t., b. l. 12). A. R. teiginiai, kad atsakovė neskiria lėšų dukters iÅ¡laikymui ir jo siunčiamas lėšas dukros iÅ¡laikymui naudoja savo poreikių tenkinimui, vertintini kritiÅ¡kai. Byloje nepaneigta, jog atsakovei L.

M. auginti dukrÄ padeda jos tėvai, todėl neatmestina, jog atsakovės tėvai prisiima ir dalį tiek atsakovei, tiek ir anÅ«kei tenkančių iÅ¡laidų (komunalinių iÅ¡laidų ir kt.) apmokėjimo. Be to, nepaneigta, jog atsakovė vykdė individualiÄ veiklÄ ,  gavo pajamų, nors jos ir nebuvo didelės, vėliau gavo bedarbio iÅ¡mokÄ , todėl konstatuoti, jog atsakovė L. M. iki 2014-07-25 neturėjo pragyvenimui jokių pajamų, nėra pakankamo pagrindo. Kadangi ieÅ¡kovas A. R. neįrodė, kad jo finansinė bÅ«klė yra ženkliai pablogėjusi, jokiais įrodymais nepagrindė, kad vien jo skiriamų lėšų pakankama dukters G. iÅ¡laikymui ar dalį jų atsakovė naudoja asmeniniams tikslams, todėl teismas pagrįstai atsisakė mažinti A.

R. teikiamo iÅ¡laikymo dydį dukrai bei įpareigoti atsakovę į dukters G. R. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ pervesti puse ieÅ¡kovo dukters iÅ¡laikymui pervestų lėšų (8 000 Lt; CPK 185 str., CPK 178 str.; 1 t., b. l. 8-9, 11). Ä®statymas nenumato, jog abu tėvai privalo vaikui teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ , todėl ieÅ¡kovas be pagrindo teigia, kad dukrai  kas mėnesį yra skiriama po 463,40 € (1 600 Lt) iÅ¡laikymas ir Å¡i suma yra pernelyg didelė (CK 3.192 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovė dirba, gauna pajamas, todėl, įvertinus, jog jai tenka ir kasdienė dukters priežiÅ«ra, ieÅ¡kovo teiginiai, kad L.

M. nededa pastangų gauti didesnes pajamos, vertintini kritiÅ¡kai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto reikalavimas įpareigoti atsakovę L. M. kas mėnesį teikti dukters iÅ¡laikymui teikiamų lėšų panaudojimo ataskaitas, kartu pateikiant iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, atmestas pagrįstai. Byloje nustatyta, kad priteista iÅ¡laikymo suma yra skirta iÅ¡skirtinai vaiko poreikiams tenkinti. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas iÅ¡laikymas privalo bÅ«ti naudojamas tik jo interesams, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog vaikui skirtas iÅ¡laikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rÅ«pintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ asmens, panaudojusio iÅ¡laikymÄ ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė iki Å¡iol bÅ«tų netinkamai naudojusi tėvų valdžiÄ dukters atžvilgiu, nes duktė visÄ laikÄ augo jos prižiÅ«rima, ugdoma ir lavinama, kÄ patvirtino ir liudytoja, ieÅ¡kovo motina V. R., todėl iÅ¡ankstiniai apribojimai ir įpareigojimai pažeistų atsakovės laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka vaiko interesus bei įpareigotų rinkti vaiko iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, kas prieÅ¡tarauja ir protingumo principams ( 2 t., b. l. 25-27).

Ä®vertintinos ir tos aplinkybės, jog byloje nėra duomenų, kad nutraukiant santuokÄ , Å¡alys buvo susitarę teikti informacijÄ viena kitai apie iÅ¡laidas dukrai, o  kilus ginčui, atsakovė teismui pateikė duomenis apie iÅ¡laidas mokesčiams už darželį, maistui, rÅ«bams už 2013 m. sausio - 2014 m. vasario mėn. laikotarpį. IeÅ¡kovas nepaneigė, jog nurodytos iÅ¡laidos nėra skirtos dukters G. poreikių tenkinimui (CPK 178 str., 1 t., b. l. 111, 122-224).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2014-09-30 ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo, kurį 2014-10-01 protokoline nutartimi teismas atsisakė priimti (2 t., b. l. 45-46, 50-52).

CPK 377 straipsnis suteikia ieÅ¡kovui teisę iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos keisti ieÅ¡kinio dalykÄ . Tačiau tuo pačiu minėtas straipsnis suteikia teisę teismui atsisakyti priimti tokį dokumentÄ , jei tai galėjo bÅ«ti pateikta anksčiau. Kadangi ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2013-05-02, o pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo pateiktas 2014-09-30, todėl akivaizdu, jog priėmus patikslintÄ ieÅ¡kinį, bylos nagrinėjimas bÅ«tų užsitęsęs, nes atsakovė turi teisę susipažinti su teikiamo dokumento turiniu bei pateikti atsiliepimÄ Ä¯ jį (CPK 142 str.).

Ä®vertintina ir ta aplinkybė, jog ir priėmus patikslintÄ ieÅ¡kinį, teismas turi teisę iÅ¡eiti iÅ¡ ieÅ¡kinio ribų ir priimti sprendimÄ vadovaujantis iÅ¡imtinai vaiko interesais, todėl apelianto nurodytÄ procesinį pažeidimÄ vertinti kaip pažeidžiantį jo interesus nėra pagrindo (CPK 185 str., 376 str. 3 d.).Dėl paminėtų motyvų tenkinti apeliacinį skundÄ nėra pagrindo.Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ atsakovė L. M. sumokėjo 144,81 € (500 Lt), todėl atmetant apeliacinį skundÄ , atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

R. (CPK 93 str. 1 d. 2 t., b. l. 79).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegijan u t a r i a: Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 144,81 € (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 81 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjų kolegija                                                                                        Eigirdas Činka                                                                                                                                                                        Birutė Jonaitienė                                                                                   Birutė Valiulienė