c203e96f-13bf-4d48-b7ad-e2988e2fff67 · Regionų administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI2-4682-554/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01131-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 22.7;

(S)

24.7; 41; 55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 28 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjo A. L. atstovei - advokatei I. B.,

atsakovo - Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. Č. – S.,

nedalyvaujant pareiškėjui A. L.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovui Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo, raÅ¡to panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas 2020 m. gegužės 7 d. patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė:

1) panaikinti 2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimÄ Nr. 21R1(AG1-42/08-2020);

2) panaikinti 2020 m. vasario 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 11SD-289 dalyje dėl R. G. Å¡aliÅ¡kumo;

3) įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių iš naujo įvertinti grėsmės lygį mažamečio L. L. atžvilgiu.

PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė, taip pat pareiÅ¡kėjo atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – ir Komisija) 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 21R1 (AG1-42/08-220) (toliau – ir Sprendimas) nusprendė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Komisija Sprendime nurodė, kad 2020 m. vasario 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tas Nr. 11SD-289 (toliau – ir RaÅ¡tas) priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 28 d.

įsakymu Nr. BV-91 patvirtintų „Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklių“ bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Anot Komisijos, pareiškėjas nepateikė atsakovui įrodymų apie R.

G. Å¡aliÅ¡kumÄ , o jo teiginiai, kad R. D. ir R. G. sieja asmeninės simpatijos, kad R. G. pažinojo R. D. tėvÄ , tėra pareiÅ¡kėjo nuomonė. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas ne kartÄ atsakovui buvo iÅ¡reiÅ¡kęs abejonę dėl R. G. Å¡aliÅ¡kumo, kadangi jam buvo žinoma, kad vyriausioji specialistė Lazdijų rajone R. G. asmeniÅ¡kai pažinojo R. D. Å¡eimÄ , tėvÄ ir pačiÄ R. D.. R. G. paskambinusi pareiÅ¡kėjui iÅ¡ karto pati pasisakė, kad pažinojo R. D. tėvÄ . Be to, R.

D. dirba Lazdijų miesto vieÅ¡oje bibliotekoje, kurioje vyksta įvairÅ«s miesto renginiai, todėl neabejotina, kad R. D. su R. G. susitinka Å¡iuose renginiuose ir toliau palaiko savo tarpusavio asmeninius santykius. Taip pat, pareiÅ¡kėjo turimomis žiniomis, R. G. ir R. D. socialiniuose tinkluose net turi viena kitÄ drauguose. Visa tai patvirtina, kad tarp jų yra asmeninis ryÅ¡ys, pažintis, o toks asmuo negali bÅ«ti objektyvus, dėl ko 2019 m. gruodžio 23 d. iÅ¡vada dėl grėsmės vaikui (grėsmės lygio anketa) yra neobjektyvi, o joje pateikta informacija nepagrįstai iÅ¡skirtinai teigiama R.

D..

Pabrėžė, kad akivaizdu, jog specialistė R. G., vengdama interesų konflikto ir net interesų konflikto regimybės, neabejotinai turėjo nusiÅ¡alinti nuo grėsmės vaikui (grėsmės lygio anketos) įvertinimo (grėsmės lygio anketos suraÅ¡ymo) ir dalyvavimo tolesnėje procedÅ«roje. Taigi, R. G. nevykdė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyto reikalavimo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, ir tokiais veiksmais pažeidė Ä®statymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Tačiau nei Komisija, nei atsakovas Å¡ių aplinkybių nevertino, jų netyrė ir apsiribojo tik formaliu teisės aktų nuostatų perraÅ¡ymu bei aplinkybės, jog yra “normalu”, kad nedideliame miestelyje visi lankosi tose pačiose vieÅ¡ose vietose, įstaigose bei renginiuose, o vėliau vieni dėl kitų priima įvairius sprendimus, kaip nagrinėjamu atveju R. G. priėmė savo gerai pažįstamai, t. y. R. D. palankiÄ iÅ¡vadÄ . Atsakovas net netyrė, o Komisija nevertino R. G. Å¡aliÅ¡kumo ir apsiribojo tik deklaratyviu Å¡io asmens paaiÅ¡kinimu.

Atsakovas - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad yra iÅ¡reiÅ¡kęs tik abejonę dėl R. G. Å¡aliÅ¡kumo, t. y. keldamas klausimÄ dėl minėtos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) darbuotojos ryÅ¡ių su R. D. Å¡eima, reiÅ¡kia tik abejonę ir su ja susijusius hipotetinius teiginius, nenurodydamas jokių tai pagrindžiančių faktinių aplinkybių.

Pažymėjo, kad Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa užpildyta iki pareiÅ¡kėjo ir R. D. civilinės bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko iÅ¡laikymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nagrinėjimo pradžios. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa savo svarba nėra minėtos civilinės bylos vienokį ar kitokį sprendimÄ nulemiantis veiksnys, todėl atsakovas jau ankščiau atkreipė pareiÅ¡kėjo dėmesį į tai, kad faktinius bylos duomenis, įskaitant ir vaiko nuomonę, vertina civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas, todėl turint pagrįstų duomenų, jog į bylÄ pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyta pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis galimai pažeistoms savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti. Be minėtos anketos pildymo buvo atliekama eilė kitų veiksmų, kuriuos atliko įvairių sričių specialistai ir įstaigos. PareiÅ¡kėjas, prisidengdamas abejone dėl Skyriaus darbuotojos, pildžiusios Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketÄ , galimo Å¡aliÅ¡kumo, nori sukompromituoti visÄ anketos turinį bei specialistų ir kitų institucijų pateiktÄ informacijÄ , nepateikdamas jokių konkrečių minėtoje anketoje, jo manymu, esančių klaidingų ar realybę neatitinkančių duomenų. Net ir darant prielaidÄ , kad Skyriui iÅ¡ naujo tektų pakartoti vertinimo procedÅ«rÄ (nuo 2020 m. sausio 1 d. grėsmės vaikui lygis nebevertinamas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, atliekamas vaiko situacijos vertinimas), tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas atrastų eilę argumentų bet kurį Skyriaus darbuotojÄ apkaltinti Å¡aliÅ¡kumu, kadangi visi Skyriaus darbuotojai dirba toje pačioje įstaigoje, kelia kvalifikacijÄ bendruose mokymuose, bendrauja tarnybiniais reikalais, teikia vieni kitiems konsultacijas, priklauso toms pačioms socialiniuose tinkluose esančioms grupėms ir pan.

IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad pareiÅ¡kėjas remiasi hipotetiniais spėliojimais apie vyriausiosios specialistės R. G. Å¡aliÅ¡kumÄ bei suinteresuotumÄ vertinant pareiÅ¡kėjo vaiko situacijÄ bei nustatant grėsmės vaikui lygį. Sutinkamai su Komisijos Sprendimu, nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Skyriui bÅ«tų pateikęs konkrečių duomenų apie R. G. Å¡aliÅ¡kumÄ , o jo teiginiai, kad R. G. ir R. D. sieja asmeninės simpatijos, R. G. pažinojo R. D. tėvÄ yra vertinami kaip pareiÅ¡kėjo asmeninė nuomonė.

Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 21R1(AG1-42/08-2020), priimto iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriuo jis prašė panaikinti 2020 m. vasario 3 d. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 11SD-289 dalyje dėl R. G. Å¡aliÅ¡kumo kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ bei įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių iÅ¡ naujo įvertinti grėsmės lygį mažamečio L. L. atžvilgiu.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 16 d. pareiÅ¡kėjas Skyriui pateikė praneÅ¡imÄ dėl vaiko teisių pažeidimo ir nurodė, jog R. D. prieÅ¡ savo mažametį sÅ«nų L. L. galimai naudoja psichologinį ir fizinį smurtÄ , seksualinę prievartÄ bei prašė, kad į praneÅ¡imÄ reaguotų ne Lazdijų rajono specialistai, nes ten dirba keletas buvusių R. D. klasiokių, su kuriomis ji palaiko draugiÅ¡kus ryÅ¡ius (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-42/08-2020 (toliau – Komisijos byla), b. l. 48).

Nagrinėjant minėtÄ praneÅ¡imÄ buvo iÅ¡klausyta vaiko nuomonė (Komisijos byla, b. l. 8–9), suraÅ¡yta 2019 m. gruodžio 23 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 116L-2638 (toliau – Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa), tačiau grėsmės lygis vaikui nebuvo nustatytas (Komisijos byla, b. l. 10–28). PareiÅ¡kėjas 2020 m. sausio 27 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Skyrių, praÅ¡ydamas perduoti pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imÄ , kuris buvo iÅ¡nagrinėtas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus Lazdijų rajone apie galima vaiko L.

L. teisių ir jo teisėtų interesų apsaugÄ , nagrinėti kitai tos teritorijos miesto savivaldybei arba paskirti nagrinėti Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Atitinkamai paskirtam skyriui – paskirti vaikui L. L. kompetentingÄ vaikų psichologÄ (Komisijos byla, b. l. 44–47). Ä® minėtÄ praÅ¡ymÄ Skyrius pareiÅ¡kėjui atsakė 2020 m. vasario 3 d. raÅ¡tu Nr. 11SD-289, kuriame nurodė, kad Skyriaus vyriausioji specialistė Lazdijų rajone R. G. yra pateikusi informacijÄ tarnybiniame praneÅ¡ime, kad nėra susijusi artimais ryÅ¡iais su R.

D.. Taip pat nurodoma, kad Skyriaus neturi objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti Skyriuje Lazdijų rajone dirbančių specialistų šališkumu, R. G. ir kiti specialistai gyvena Lazdijų rajono savivaldybėje ir dirba Skyriuje, kuris yra Lazdijų mieste, todėl neišvengiamai lankosi tose pačiose įstaigose, gydosi tose pačiose gydymo įstaigose, lankosi viešose vietose, renginiuose ir t.t. Tai nėra pagrindas Skyriaus darbuotojus Lazdijų rajone laikyti šališkais ar suinteresuotais dėl veiksmų, susijusi su R.

D. (Komisijos byla, b. l. 5–7).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo formuluojamų reikalavimų bei skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su RaÅ¡to dalimi, kuria atsakovas konstatavo, jog nėra pagrindo Skyriaus vyriausiÄ jÄ specialistę R. G. laikyti Å¡aliÅ¡ka ir suinteresuota R. D. atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (ginčui aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 11 d.) paskirtis - sudaryti sÄ lygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir Å¡io įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, ir užkirsti keliÄ kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Ä®statymo 1 straipsnis). Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodyta, kad viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo: neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (1 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas); nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (3 punktas); priimdami sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu (4 punktas).

Pareiškėjo teigimu Skyriaus vyriausioji specialistė R. G., dalyvaudama grėsmės vaikui įvertinimo procedūroje, nevykdė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Teismas akcentuoja, kad pagal Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalį deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, apie Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieÅ¡ atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovÄ ar jo įgaliotÄ asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovÄ Ä¯ pareigas priimantį ar skiriantį subjektÄ arba kolegialiÄ valstybės ar savivaldybių institucijÄ ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ , ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Å i straipsnio dalis gali bÅ«ti netaikoma institucijos ar įstaigos vadovui sprendžiant su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus, jeigu konkrečios iÅ¡imtys yra numatytos jį į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto arba kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos sprendime, kuris yra paskelbtas vieÅ¡ai. Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog privatÅ«s interesai – tai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta interesų konflikto sÄ voka - interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimÄ , turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimÄ arba įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, jei jis yra suinteresuotas asmenine turtine ar neturtine nauda, turi moralinę skolÄ , moralinį įsipareigojimÄ ar kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio interesÄ arba tokį suinteresuotumÄ turi jam artimas asmuo (sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalis), patenka į interesų konfliktÄ , kai jis Å¡ioje situacijoje privalo dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiÅ¡kia interesų konflikto buvimo. Jos apibÅ«dina tam tikrÄ bendrÄ asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimÄ netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Tačiau valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms Å¡ios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrÄ konkretų sprendimÄ , gavus tam tikrÄ konkretų pavedimÄ ir pan.), minėtos aplinkybės, iÅ¡reiÅ¡kiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas teigia, jog Skyriaus vyriausioji specialistė R. G. asmeniÅ¡kai pažinojo R. D. Å¡eimÄ , tėvÄ ir pačiÄ R. D.. Savo teiginius grindžia duomenimis apie R. G. ir R. D. ryÅ¡ius socialiniame tinkle „Facebook“.

Pažymėtina, jog iÅ¡ pirmiau paminėtų Ä®statymo nuostatų matyti, kad konstatuoti interesų konflikto buvimÄ nepakanka vien duomenų apie galimÄ valstybės tarnautojo pažintį su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimamas sprendimas, tačiau toks valstybės tarnautojas turi bÅ«ti suinteresuotas asmenine turtine ar neturtine nauda, turėti moralinę skolÄ , moralinį įsipareigojimÄ ar kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio interesÄ . Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, jog R. G., dalyvaudama grėsmės vaikui vertinimo procedÅ«roje ir priimdama joje sprendimÄ , buvo suinteresuota asmenine turtine ar neturtine nauda, turėjo moralinį įsipareigojimÄ priimti R. D. palankų sprendimÄ . Vien pareiÅ¡kėjo prielaidos apie galimus R. G. ir R. D. ryÅ¡ius nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju R. G. buvo Å¡aliÅ¡ka.

Atsakovas skundžiamame Rašte nurodė, jog pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. prašyme nenurodomos naujos faktinės aplinkybės ir nepateikiami nauji argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio pranešimo nagrinėjimo išvadomis.

VAÄ® 14 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad jeigu paaiÅ¡kėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymÄ yra pateikęs arba sprendimÄ yra priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ , praÅ¡ymas ar skundas vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo sprendimu gali bÅ«ti nenagrinėjamas.

PareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, jog 2020 m. sausio 27 d. praÅ¡yme nebuvo pateikti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys abejoti ankstesnio praneÅ¡imo nagrinėjimo iÅ¡vadomis, skundÄ grindžia tik tuo, jog pareiÅ¡kėjo 2019 m. gruodžio 16 d. pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imÄ nagrinėjusi R. G. buvo Å¡aliÅ¡ka.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas pagrįstai pakartotinai nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ (ir neperdavė nagrinėti kitam Alytaus apskrities skyriui). Skundžiamas 2020 m. vasario 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tas Nr. 11SD-289 atitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti skunde nurodytais argumentais. Netenkinus skundo reikalavimo dėl RaÅ¡to panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinį skundo reikalavimÄ dėl atsakovo įpareigojimo iÅ¡ naujo įvertinti grėsmės lygį mažamečio L. L. atžvilgiu.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos, priimdama sprendimÄ netenkinti pareiÅ¡kėjo skundo dėl ginčijamo RaÅ¡to, laikėsi ir Komisija. Todėl konstatuotina, kad Komisijos 2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas Nr. 21R1(AG1-42/08-2020) taip pat teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Likusieji bylos proceso Å¡alių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiÅ¡kėjo A. L. patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Algis Markevičius