A-822-2411-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A822-2411/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02645-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui advokatui Albertui Kručkauskui, atsakovo atstovui Edgarui Telinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Elektrėnų PK) 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą „Dėl A. K. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – Sprendimas).

Skunde (b. l. 1–6) nurodė, kad Sprendime Elektrėnų PK apsiribojo tik faktinių aplinkybių išdėstymu, visiškai neargumentuodamas, kokiu būdu A. K. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Elektrėnų PK privalo nurodyti leidimo panaikinimo motyvus ir konkrečiai argumentuoti pareiškėjo keliamas grėsmes bei kaip jos pasireiškia. Reikalavimas individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taip pat motyvuoti taikomas poveikio priemones įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje. Todėl akivaizdu, kad Sprendimas turi būti aiškus ir pakankamai motyvuotas, kad pareiškėjas tiksliai žinotų, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ar gali įvykdyti, ir kad turėtų realias galimybes apsiginti nuo Elektrėnų PK pareiškėjui inkriminuojamų veikų. Tokias išvadas patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kadangi Sprendime nurodytos tik faktinės aplinkybės, nepateikiant jokio jų vertinimo, juo labiau, nepagrindžiant, kokią grėsmę A. K. kelia ir grėsmė pasireiškia kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, buvo pažeistos VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Teigia, kad Elektrėnų PK akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteiktais įgaliojimais, t. y., neturėdamas galimybės pritaikyti kitų Ginklų įstatymo nuostatų, pritaikė pačią plačiausią, kurios turinys iš esmės gali būti aiškinamas labai įvairiai. Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų nagrinėjimo klausimais teismų praktika dar nėra susiformavusi, todėl būtina tinkamai ir tiksliai išaiškinti minėtų normų turinį. Sistemiškai aiškinant minėtas normas, darytina išvada, kad iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusi Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata buvo pakeista nauju Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Panaikinus nuostatas dėl operatyvinės įskaitos ir Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo, atsirado nuostata apie policijos turimus duomenis. Tiek operatyvinė įskaita, tiek Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo apribojimai buvo kaupiami tam tikrose duomenų bazėse ir asmuo galėjo aiškiai žinoti, dėl kokių priežasčių jis negali gauti leidimo ginklui ar jo leidimas panaikinamas. Tačiau, atsiradus naujai Ginklų įstatymo redakcijai, kyla pagrįstų abejonių dėl jos konstitucingumo. Aiškinant plečiamai, pagal minėtą nuostatą turimais duomenimis apie asmens keliamą grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai, ar visuomenės saugumui gali būti bet kokie duomenys, kuriuos subjektyviai įvertinęs policijos pareigūnas prieina ne teisės aktais, bet savo vidiniu įsitikinimu ar subjektyvia nuomone grindžiamą išvadą. Toks vertinamasis kriterijus palieka daug erdvės pareigūnų piktnaudžiavimui ir asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidinėjimui, todėl Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto redakcija aiškintina siaurinamai ir sistemiškai, atsižvelgiant į ankstesnes Ginklų įstatymo redakcijas. Atsižvelgiant į tai, policijos turimais duomenimis gali būti laikoma tik asmens įrašymas į operatyvinę įskaitą Operatyvinės veiklos įstatymo prasme. Priešingu atveju, pernelyg platus vertinamasis kriterijus neužtikrina konstitucinio asmenų lygybės ir teisinio apibrėžtumo bei aiškumo principų.

Paaiškino, kad vykstančio ikiteisminio tyrimo duomenys, kuriame pareiškėjas neturi jokio procesinio statuso, ir kuris nuo 2006 m., negali būti laikomi duomenimis, patvirtinančiais kokią nors jo keliamą grėsmę. Be to, pateikti duomenys yra visiškai nepagrįsti ir klaidingi: A. K. niekada artimai nebendravo su dukters A. G. vyru, kartu negyveno, šeiminių ar draugiškų santykių nepalaikė. Šiuo metu tarp A. G. ir A. G. vyksta skyrybų procesas, jie kartu nebegyvena. Taigi, visiškai nesuprantama ir nelogiška išvada, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-30039-06 gauta duomenų, jog pareiškėjas artimai bendravo tiek su įtariamuoju A. G., tiek su kitais asmenimis, įtariamais minėto labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Pareiškėjas neturi informacijos apie bet kokius kitus asmenis, bet kokiu būdu susijusius su ikiteisminiu tyrimu Nr. 10-1-30039-06, apie kuriuos užsimenama Sprendime. Visiškai nesuprantama prielaida, kuri, sprendžiant iš Sprendimo, per penkerius vykdomo ikiteisminio tyrimo metus vis dar nėra atmesta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kad T. P. galėjo būti nužudytas ar jo kūnas galėjo būti laikomas A. K. gyvenamosios vietos kieme esančiuose pagalbiniuose pastatuose. Tai, jog pareiškėjas nekelia jokios grėsmės kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, patvirtina ir įsiteisėję procesiniai sprendimai: Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. liepos 29 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-081-11 nutraukimo ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartis patvirtinti minėtą nutarimą ir atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, kai pagal laidavimą asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tuo atveju, jeigu yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Mano, kad Elektrėnų PK, dėl nežinomų priežasčių siekdamas bet kokiu būdu panaikinti jo turėtą leidimą ir nerasdamas jokios kitos Ginklų įstatymo nuostatos, suteikiančios jam tokią teisę, pasirinko Ginklų įstatymo nuostatą, kuri, nesat teismų praktikos, traktuotina plačiausiai, nors kitos Ginklų įstatymo nuostatos, pvz., Ginklų įstatymo 18 straipsnio nuostatos, pakankamai plačiai ir griežtai apibrėžia atvejus, kada asmeniui panaikinamas leidimas ginklui. Be to, duomenys apie A. K. ar jo dukters A. G. padarytus kitus administracinės teisės pažeidimus negalėjo būti vertinami kaip policijos turimi duomenys pagal Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, nes jie visiškai nesusiję su šiurkščiais teisės aktų pažeidimais, reglamentuojamais Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje ar kitose Ginklų įstatymo nuostatose. Todėl galima pagrįstai teigti, jog įstatymų leidėjas yra detalizavęs baigtinį sąrašą administracinių ir baudžiamosios teisės normų pažeidimų, kuriuos padarius asmeniui gali būti panaikintas išduotas leidimas ginklui. Pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, negali būti laikomi negatyviomis aplinkybėmis, kurių egzistavimas yra pagrindas panaikinti jam leidimą ginklui laikyti (nešioti). Pareiškėjas nuo 2003 m. yra medžiotojas, kuriuo daugelis medžiotojų pasitiki ir gerbia, saugo ir prižiūri gamtą, pirmininkauja medžiotojų būreliui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis kelią grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 35–37) nurodė, kad skundžiamą Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagrindė tuo, kad: 2011 m. kovo 2 d. A. K. namuose Elektrėnų sav., Gilučių k., namo rūsyje įrengtoje ginklų saugykloje buvo rastas naktinio matymo taikiklis ir už tai jam 2011 m. gegužės 2 d. pagal ATPK 199(1) straipsnį buvo skirta administracinė nuobauda su daikto konfiskavimu; 2011 m. kovo 2 d. A. K. namuose Elektrėnų sav., Gilučių k., jo ginklai ir šaudmenys buvo rasti ne tam skirtoje vietoje ir už tai jam 2011 m. balandžio 18 d. pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį buvo skirta administracinė nuobauda; 2011 m. liepos 29 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-081-11 nutraukimo, patvirtinto Šiaulių miesto apylinkės teismo, A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje; Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gegužės 5 d. nutarimu A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171(2) straipsnio 1 dalį; 2011 m. kovo 2 d. jo namuose buvo rasta 276 cigarečių pakeliai, paženklinti Rusijos federacijos banderolėmis, kurie priklausė jo dukrai, kuri už minėtą nusižengimą patraukta atsakomybėn pagal ATPK 163(2) straipsnio 3 dalį; 2011 m. gegužės 5 d. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos poskyrio viršininkės pranešimas, kad, įvertinus ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-30039-06 medžiagą, pradėtą pagal nusikaltimų požymius, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, neatmetama galimybė, kad T. P. galėjo būti nužudytas ar jo kūnas galėjo būti laikomas A. K., gyvenančio Gilučių k., kieme esančiuose pagalbiniuose pastatuose, kuriuose savo veiklą vykdo A. K. įmonė „Gilučių verslas“. Įvertinus minėtas aplinkybes, buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad policija turi duomenų, jog A. K. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Paaiškino, kad Ginklų įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Asmenims, norintiems įsigyti ginklus ir šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką.

Pabrėžė, kad faktai, jog A. K. per metus kelis kartus nusižengė įstatymams, padarė nusikaltimą, vyksta ikiteisminis tyrimas, pagal kurį jo gyvenamojoje vietoje atliekamos kratos ir yra duomenų, kad ten galėjo būti nužudytas žmogus, leidžia neigiamai charakterizuoti pareiškėjo asmenybę, jo elgesį, požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką ir pagrįstai teigti, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kad šie duomenys, gauti apie pareiškėjo asmenybę, yra pakankamas pagrindas Elektrėnų PK priimti sprendimą panaikinti leidimą A. K. laikyti (nešiotis) ginklus.

Teigia, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog Elektrėnų PK priėmė nemotyvuotą sprendimą ir dėl to jis negali gintis, nes Sprendime išvardyti konkretūs ir neabejotini juridiniai faktai, kurie, sujungti į vieną visumą, išdėstyti nuosekliai ir jų pagrindu padarytos motyvuotos išvados, pritaikant teisės aktų normas. Be to, A. K. kaltina Elektrėnų PK piktnaudžiaujant savo teisėmis, vartoja instituciją žeminančius teiginius, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių savo teiginius.

Atsakovas nurodo, kad žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, viešoji tvarka, visuomenės saugumas savaime yra neabejotinai didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu, todėl tam, kad institucija priimtų sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, pakanka nustatyti grėsmę ir šiuo atveju įstatymų leidėjas nereikalauja padarinių. Todėl ši norma leidžia užbėgti sunkioms pasekmėms už akių ir, atimant iš asmens specialiąją teisę, užkardyti pagrįstą pavojų kitiems asmenims ir visuomenei.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas vertindamas skundžiamo Sprendimo atitikimą VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, konstatavo, kad Elektrėnų PK Sprendime yra aiškiai suformuluotas A. K. atžvilgiu priimtas sprendimas, t. y. A. K. dėl Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimų pažeidimo yra panaikintas leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) šaunamiesiems ginklams laikyti (nešiotis) galiojimas; Sprendimas yra aiškiai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės akto (Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto) normomis, o taikomos poveikio priemonės, t. y. leidimo panaikinimas, yra motyvuotos tuo, kad A. K. įvykdyti minėtų teisės normų pažeidimai, jo dukters neteisėta veikla, A. K. bendravimas su sunkiais nusikaltimais kaltinamais asmenimis leidžia policijai daryti išvadą, kad A. K. kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; Sprendimas pasirašytas įgalioto atstovo, t. y. Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl atmesti pareiškėjo argumentai, kad Sprendimas neargumentuotas ir nemotyvuotas.

Teismas pažymėjo, kad Sprendime nenurodyta minėto administracinio akto apskundimo tvarka, kaip to reikalauja VAĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostatos. Tačiau nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 9 d. Elektrėnų PK A. K. bei Advokatų kontorai CONSULTAX Kručkauskas ir partneriai išsiuntė pranešimą apie priimtą Sprendimą panaikinti A. K. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) šaunamiesiems ginklams laikyti (nešiotis) galiojimą, bei išaiškino, kad Sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 30 kalendorinių dienų, todėl teismas konstatavo, kad Sprendime nenurodyta minėto administracinio akto apskundimo tvarka neužkirto kelio A. K. tinkamai ir laiku pasinaudoti jam suteikta teise apskųsti Elektrėnų PK Sprendimą, t. y. vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, nėra pagrindo naikinti Sprendimo dėl formalaus pažeidimo, nenurodžius Sprendime akto apskundimo tvarkos.

Konstatavęs, kad Elektrėnų PK priėmė Sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad Elektrėnų PK spręsdamas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus A. K. panaikinimo, tinkamai įvertino neteisėtą A. K. bei jo dukters veiką, pagrįstai atsižvelgė į A. K. veiksmus, bendraujant su asmenimis, įtariamais sunkių nusikaltimų padarymu. Teismas taip pat konstatavo, kad Elektrėnų PK padarė pagrįstą išvadą, jog A. K., laikydamas ginklus bei šaudmenis, kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bei pagrįstai vadovavosi Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, panaikindamas jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Atlikęs teisės aktų, reglamentuojančių ginklų bei jų šaudmenų įsigijimą, laikymą bei nešiojimą, analizę, teismas padarė išvadą, kad ginklai bei šaudmenys yra priskiriami prie daiktų, turinčių ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, o juos įsigyti galima tiktai pagal specialius leidimus. Ginklai yra traktuojami, kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esantys daiktai, o ši apyvarta, siekiant užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, sveikatą, išsamiai ir tiksliai reglamentuojama, asmenims, norintiems įsigyti ginklus ir jų šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata leidžia užbėgti sunkioms pasekmėms, susijusioms su ginklo naudojimu, už akių ir, atimant iš asmens specialiąją teisę, užkardyti pagrįstą pavojų kitiems asmenims ir visuomenei. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad ginklai ir jų šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi aiškius įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką, todėl policijai yra deleguotos funkcijos užtikrinti, kad ginklų bei jų šaudmenų įsigijimo, laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo bei panaikinimo sąlygų ir tvarkos būtų tinkamai laikomasi.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas yra kelis kartus baustas administracine tvarka (pažeidimai susiję su ginklais bei jų priedėliais, su naftos produktų ir kitų degiųjų skysčių laikymu ir gabenimu), jog jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) pagal laidavimą, jog pareiškėjo dukra buvo bausta administracine tvarka, laikydama cigaretes jo gyvenamojoje vietoje, pažeisdama akcizais apmokestinamų prekių laikymo tvarką, jog vyksta ikiteisminis tyrimas, pagal kurį A. K. gyvenamojoje vietoje atliekamos kratos ir yra duomenų, kad ten galėjo būti nužudytas žmogus, jog pareiškėjas bendrauja su asmenimis, įtariamais sunkių nusikaltimų padarymu, yra pagrindas neigiamai charakterizuoti pareiškėją, jo elgesį, požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką ir pagrįstai teigti, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl teismas padarė išvadą, kad Elektrėnų PK, įvertinęs minėtus duomenis apie pareiškėją, pagrįstai priėmė Sprendimą panaikinti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Teismas pažymėjo, kad teigiama medžiotojų būrelio charakteristika bei vadovavimas būreliui nepaneigia Elektrėnų PK nustatytos neteisėtos pareiškėjo veikos, dėl kurios jam buvo panaikintas leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) šaunamiesiems ginklams laikyti (nešiotis) galiojimas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Elektrėnų PK tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, ir priėmė pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjo A. K. skundą yra atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas A. K. apeliaciniu skundu (b. l. 137–144) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą panaikinti atsakovo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą „Dėl A. K. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Apeliacinį skundą grindžia skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais motyvais, papildomai nurodo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas, plečiamai taikęs ir aiškinęs įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, neatsižvelgęs, kad apie pareiškėją atsakovas neturi jokios operatyvinės informacijos (pareiškėjas niekada negavo pranešimo, kad jo atžvilgiu buvo atliekami operatyviniai veiksmai, pareiškėjui niekada nebuvo pateiktas oficialus perspėjimas ir pareiškėjas nėra įrašytas į operatyvinę įskaitą) netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normą (Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir iš esmės analogišką šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą).

2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neobjektyviai vertino ypatingos svarbos teisingam bylos išsprendimui turinčias aplinkybes. Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, kuria pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarė išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visi atsakovo Sprendime nurodomi pažeidimai buvo padaryti iki minėtos nutarties priėmimo, tai reiškia, kad teismas vertino minėtas aplinkybes, spręsdamas, ar yra pagrindo manyti, jog A. K. laikysis įstatymų ir nekelia grėsmės visuomenės saugumui. Minėta nutartis įsiteisėjusi ir vykdytina ir turi res judicata galią, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ja vadovautis.

3. Pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendimo motyvas, kad pareiškėjo keliamą grėsmę patvirtina tai, jog vyksta ikiteisminis tyrimas, pagal kurį A. K. gyvenamojoje vietoje atliekamos kratos ir yra duomenų kad ten galėjo būti nužudytas žmogus, nesukelia jokio pagrindo teigti apie A. K. keliamą grėsmę. Jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad minėta informacija buvo pateikta atsakovui, ar kad atsakovas apskritai tokią informaciją turi byloje nėra. Todėl minėta išvada visiškai nepatvirtinta bylos duomenimis ir yra neteisėta.

4. Atsakovas iš esmės nusprendė panaikinti leidimą laikyti ginklą tik remdamasis paties atsakovo 2011 m. gegužės 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-28-PR5-1718 dėl rangovo, kuriame yra 2011 m. gegužės 5 d. žyma „teikti siūlymus dėl leidimo ginklams panaikinimo“. Minėtu dokumentu siekiama išspręsti civilinį ginčą ir sudaryti prielaidas civilinės sutarties nutraukimui. Tačiau dokumente nepateikiami jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys A. K. keliamą realią grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui – jis neigiamai charakterizuotas remiantis tik prielaidomis. Pareiškėjo bendravimas su A. K., V. K., M. Č. ir S. Č., apie kurį nėra jokių duomenų, galėtų lemti leidimo ginklui laikyti panaikinimą tik tuo atveju, jei jis su minėtais asmenimis kartu gyventų (Ginklų įstatymo 17 str. 1 d, 10 p.), todėl minėti duomenys nepagrįstai vertinti, kaip patvirtinantys jo keliamą grėsmę visuomenei.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas atsiliepimu (b. l. 150–152) prašo apeliacinį skundą atmesti, savo poziciją grindžia argumentais analogiškais nurodytiems atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų PK 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus panaikintas remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, pagal kurį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus, ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, pagal kurį leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, numatytoms sąlygoms, šiuo atveju policija turi nurodyti sprendimo atsisakyti išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.

Skundžiamą Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus atsakovas pagrindė tuo, kad: 2011 m. kovo 2 d. A. K. namuose Elektrėnų sav., Gilučių k., namo rūsyje įrengtoje ginklų saugykloje buvo rastas naktinio matymo taikiklis ir už tai jam 2011 m. gegužės 2 d. pagal ATPK 199(1) straipsnį buvo skirta administracinė nuobauda su daikto konfiskavimu; 2011 m. kovo 2 d. A. K. namuose Elektrėnų sav., Gilučių k., jo ginklai ir šaudmenys buvo rasti ne tam skirtoje vietoje ir už tai jam 2011 m. balandžio 18 d. pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį buvo skirta administracinė nuobauda; 2011 m. liepos 29 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-081-11 nutraukimo, patvirtinto Šiaulių miesto apylinkės teismo, A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje; Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gegužės 5 d. nutarimu A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171(2) straipsnio 1 dalį; 2011 m. kovo 2 d. jo namuose buvo rasta 276 cigarečių pakeliai, paženklinti Rusijos federacijos banderolėmis, kurie priklausė jo dukrai, kuri už minėtą nusižengimą patraukta atsakomybėn pagal ATPK 163(2) straipsnio 3 dalį; 2011 m. gegužės 5 d. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos poskyrio viršininkės pranešimas, kad, įvertinus ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-30039-06 medžiagą, pradėtą pagal nusikaltimų požymius, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, neatmetama galimybė, kad T. P. galėjo būti nužudytas ar jo kūnas galėjo būti laikomas A. K., gyvenančio Gilučių k., kieme esančiuose pagalbiniuose pastatuose, kuriuose savo veiklą vykdo A. K. įmonė „Gilučių verslas“, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-30039-06 gauta duomenų, jog įtariamojo A. G. žmonos A. G. tėvas A. K. artimai bendravo tiek su įtariamuoju A. G., tiek su kitais asmenimis, įtariamais minėto labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Atsakovo nuomone, nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad policija turi duomenų, jog A. K. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad Elektrėnų PK priėmė Sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, taip pat padarė išvadą, kad Elektrėnų PK, vertindamas aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus A. K. panaikinimo, tinkamai įvertino neteisėtą pareiškėjo bei jo dukters veiką, pagrįstai atsižvelgė į A. K. veiksmus, bendraujant su asmenimis, įtariamais sunkių nusikaltimų padarymu. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad esant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytoms sąlygoms buvo teisėtai panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Pažymėtina, kad informacija apie tai, kad pareiškėjas palaiko glaudžius ryšius su asmenimis linkusiais daryti nusikalstamas veikas ir priskiriamais organizuoto nusikalstamumo atstovams nurodyta atsakovo 2011 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-28-PR5-1718 dėl rangovo (b. l. 89). Šiame pranešime remiamasi operatyvine informacija, tačiau konkretūs duomenys apie tai, kad pareiškėjas palaiko glaudžius ryšius su asmenimis linkusiais daryti nusikalstamas veikas ir priskiriamais organizuoto nusikalstamumo atstovams nėra pateikti į nagrinėjamą administracinę bylą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat negalėjo paaiškinti aplinkybių dėl pareiškėjo palaikomų glaudžių ryšių su asmenimis linkusiais daryti nusikalstamas veikas ir priskiriamais organizuoto nusikalstamumo atstovams.

Tačiau iš nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių darytina išvada, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas pareiškėjui iš esmės siejamas su ta aplinkybe, kad pareiškėjas bendrauja su sunkiais nusikaltimais kaltinamais asmenimis. Tuo tarpu pareiškėjo įvykdyti aukščiau minėti teisės normų pažeidimai ir jo dukros neteisėta veikla nesudarytų atskiro pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, jog minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą (šiai bylai aktualiu klausimu), turėjo nustatyti, ar informacija, kurios pagrindu atsakovas nustatė, kad pareiškėjas palaiko glaudžius ryšius su asmenimis linkusiais daryti nusikalstamas veikas ir priskiriamais organizuoto nusikalstamumo atstovams, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka yra įslaptinta; nustatęs, kad informacija yra įslaptinta, spręsti, ar ji gali būti pripažinta įrodymu administracinėje byloje; nusprendus, kad ji gali būti tokiu įrodymu, ją įvertinti pagal įrodymų įvertinimo taisykles.

Minėtos informacijos vertinimo požiūriu svarbi teismų praktika – Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo 2005 m. balandžio 26 d. sprendimas Jose Maria Sison prieš Europos Sąjungos Tarybą sujungtose bylose T-110/03, T-150/03 ir T-405/03 ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai – 2006 m. spalio 31 d. Güner Çorum prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59739/00, 24-31 punktai; 2006 m. spalio 31 d. Aksoy (Eroğlu) prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59741/00, 24-31 punktai; 2007 m. lapkričio 27 d. Meral prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02, 32-39 punktai; 2009 m. balandžio 21 d.

Miran prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9-18 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Topal prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12-15 punktai). 2008 m. gruodžio 16 d. Europos žmogaus teisių teismo sprendime Gulijev prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 10425/03, buvo kilęs klausimas, ar faktiniai duomenys, sudarę valstybės paslaptį, laikytini įrodymais administracinėje byloje. EŽTT šiame sprendime buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje „įslaptinta“ išvada ne tik buvo panaudota kaip įrodymas, bet buvo ir vienintelė priežastis neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad administraciniai teismai savo sprendimuose rėmėsi šia išvada, nors pareiškėjas su jos turiniu supažindintas nebuvo, taip suvaržant jo teisę į gynybą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-326/2009 buvo konstatuota, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas EŽTK pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (EŽTK 6 straipsnis), be to, teisėjų kolegija šiame sprendime laikėsi nuostatos, kad individo asmeniniai interesai ir viešasis interesas negali būti priešpriešinami, juos būtina derinti, tai reiškia, kad tarp šių interesų turėtų būti užtikrinta teisinga pusiausvyra, vadovaujantis Konstitucinio teismo, EŽTT ir Europos Sąjungos teisminių institucijų nustatytais kriterijais.

Kaip jau aukščiau minėta, nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad pareiškėjas bendrauja su sunkiais nusikaltimais kaltinamais asmenimis. Iš 2011 m. gegužės 4 d. tarnybinio pranešimo Nr. 10-28-PR5-1718 aišku, kad šis pareiškėjo bendravimas su sunkiais nusikaltimais kaltinamais asmenimis grindžiamas operatyvinės medžiagos duomenimis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, vertino tik atsakovo 2011 m. gegužės 4 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-28-PR5-1718, tačiau operatyvinės medžiagos duomenų nevertino. Nagrinėjamoje byloje nėra ir duomenų, kad teismui tokie operatyvinės medžiagos duomenys būtų pateikti.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą iš esmės nemotyvuotą, dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrįstumą, turėtų įvertinti atsakovo pateiktą informaciją apie pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, taip pat, jeigu ši informacija yra slapta, pasiūlyti atsakovui išslaptinti su byla susijusią slaptą operatyvinę medžiagą ar jos dalį.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nesurinkęs ir neįvertinęs visų reikalingų nagrinėjamoje byloje įrodymų, dėl to Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Virgilijus Valančius

Skirgailė Žalimienė