c1f92e97-b8d4-4dc3-b16e-42dde5a6787c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1630-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11726-2009-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 38.; 73.2.6.1.; 121.18; 130.1.; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 30 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: R. J., Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo ir 2011-11-21 papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB DK „PZU Lietuva“ ir Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „PZU Lietuva“ ir Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. 46 984,62 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 7 047,69 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad Čekijos Respublikoje 2006 m. birželio 13 d. įvykusio eismo įvykis, kurio metu į stovinčio autobuso EOS Coach, v.n. SSS 955, galinę dalį atsitrenkė M.

K. vairuojamas vilkikas Scania, v.n. 1E6 4033. Buvo apgadintas minėtas autobusas bei sužaloti trys autobusu keliavę nepilnamečiai vaikai. Eismo įvykio kaltininku pripažintas vilkiko Scania vairuotojas M. K., kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta Čekijos draudimo bendrovėje Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s., o Å¡ios draudimo bendrovės atstovas pretenzijoms Lietuvoje nagrinėti yra UAB DK „PZU Lietuva“. Bendrovei „Jovitos turizmo agentÅ«ra“ priklausantis autobusas buvo apdraustas ADB „Reso Europa (nuo 2009-03-31 AAS Gjensidige Baltic“) savanoriÅ¡kuoju (kasko) draudimu, todėl už sugadinto autobuso transportavimÄ ir remontÄ ADB „Reso Europa“ iÅ¡mokėjo 72 440,00 Lt. draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas teigė, kad jis turi teisę savo pasirinkimu ieÅ¡kinį teikti tiek Čekijos draudimo bendrovei tiek jos atstovui pretenzijoms Lietuvoje reikÅ¡ti UAB DK „PZU Lietuva“ ir siekdamas ekonomiÅ¡kesnio civilinio proceso, ieÅ¡kinį reiÅ¡kia atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ bei solidariÄ ja bendraatsakove traukia autoįvykio kaltininko Čekijos draudimo bendrovę Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. IeÅ¡kovas teigė, kad 2007-03-29 atsakovei bendrovei DK „PZU Lietuva“ pareiÅ¡kė pretenzijÄ , dėl iÅ¡mokėjimo 72 440,00 Lt draudimo iÅ¡mokos, tačiau pretenzija buvo patenkinta tik iÅ¡ dalies, t.y. buvo pervesta 30 836,47 Lt ir 9 104,76 Lt.

BÅ«tent dėl netinkamo iÅ¡mokos mokėjimo pareigos vykdymo ir kilo ginčas tarp Å¡alių. Čekijos Respublikos teismų priimtais nuosprendžiais kiekvienos iÅ¡ eismo įvykyje dalyvavusių Å¡alių kaltės laipsnis nebuvo nustatomas, todėl galimus atsakovių atleidimo nuo dalies prievolės vykdymo pagrindus turi nustatyti teismas Å¡ioje byloje. Taip pat teisme ieÅ¡kovo atstovas teigė, kad byloje turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, nes iÅ¡laidos, t.y. nuostoliai, buvo patirti Lietuvoje, o priteisiama draudimo iÅ¡moka negali bÅ«ti mažinama atsižvelgiant į autobuso nusidėvėjimÄ ir turi bÅ«ti priteisiama pagal faktinius nuostolius.

Atsakovai UAB DK „PZU Lietuva“ ir Čekijos draudimo bendrovė Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. pateikė bendrÄ atsiliepimÄ , kuriuo su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė bendrovė DK „PZU Lietuva“ negali bÅ«ti laikoma tinkama atsakove Å¡ioje byloje, nes ji yra Čekijos draudimo bendrovės atstovė pretenzijoms nagrinėti ir veikia iÅ¡imtinai tik ikiteisminėje stadijoje. Atsakovė bendrovė DK „PZU Lietuva“ nėra Čekijos draudimo bendrovės atstovė teisme ir neprivalo savo sÄ skaita atlyginti draudimo iÅ¡mokos.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas priteisti 46 984,62 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau iÅ¡mokos dydžio pagrįstumo neįrodinėja. Teigė, kad atsakove byloje gali bÅ«ti tik Čekijos draudimo bendrovė, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti teikiamas pagal draudiko verslo vietÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2011-11-10 sprendimu ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „PZU Lietuva“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo atmetė, kaip nepagrįstÄ , o ieÅ¡kinį atsakovui draudimo kompanijai Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo paliko nenagrinėtÄ .

Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteisė 183,92 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai. Teismas konstatavo, kad Europos sÄ jungos narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra Å¡ios įmonės patikėtinis, skiriamas žalos administravimo ir iÅ¡mokos mokėjimo funkcijoms Å¡ios draudimo įmonės vardu atlikti. Remiantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 14 str. teismas nurodė, kad UAB DK „PZU Lietuva“ yra kitos ES valstybės narės, Å¡iuo atveju Čekijos draudimo bendrovės Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. patikėtinė, nagrinėdama ir spręsdama žalos administravimo ir iÅ¡mokos mokėjimo klausimus, veikia iÅ¡imtinai Čekijos valstybės minėtos draudimo bendrovės vardu ir sÄ skaita kaip atstovė, o Å¡iame ginčo santykyje savo vardu neįgijusi jokių teisių ir pareigų, todėl nėra tinkamas atsakovas Å¡iame ginče. Pažymėjo, kad Å¡ios bylos ieÅ¡kovas nėra vilkiko draudėju, nėra apdraustuoju ar naudos gavėju, o žala atsirado autoįvykio metu Čekijos Respublikoje.

Remtis CK 1.43 straipsnio nuostatomis ieÅ¡kovas taip pat negali, nes čia kalbama apie atskirų valstybių teisės taikymÄ sprendžiant analogiÅ¡kus ginčus, o ne apie tokių ginčų teismingumÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas negali pasirinkti teismingumo, kaip tai numato CPK 33 str.1 d. ir Europos SÄ jungos tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. reglamento Nr.44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 9 str. nuostatos, todėl ieÅ¡kovo ginčas su Čekijos draudimo bendrove Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. Lietuvos Respublikos teismams neteismingas.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-21 papildomu sprendimu priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ atsakovo Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. naudai 3 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Remdamasis LR CPK 94 str. 1 d. bei nustatęs, kad atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, pažeidžiant Å¡io ginčo teismingumo taisykles, kad atsakovÄ byloje atstovavo advokatas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas privalo atlyginti ieÅ¡kovas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentaiIeÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-10 sprendimÄ ir 2011-11-21 papildomÄ sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apelianto teigimu UAB DK „PZU Lietuva“ yra tinkamas atsakovas. Å iÄ savo pozicijÄ apeliantas grindžia 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos priimto Transporto priemonių draudimo direktyvos 2009/103/EB  20-22 straipsniais, pagal kuriuos, pasak ieÅ¡kovo, už žalos bylų administravimÄ ir draudimo iÅ¡mokų mokėjimÄ atsakingas atstovas žalos sureguliavimo reikalams turi visas atsakingojo draudiko teises ir pareigas. Taigi, apelianto įsitikinimu UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė yra numatyta teisės aktuose (LR TPVCAPDÄ® ir 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos priimtoje Transporto priemonių draudimo direktyvoje 2009/103/EB), todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad UAB DK „PZU Lietuva“ neprivalo atsakyti pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ .

Pasak apelianto, bÅ«tent UAB DK „PZU Lietuva“ iÅ¡ savo asmeninių lėšų patenkino dalį ieÅ¡kovo reikalavimo ir tik po to tarpusavio sutarties pagrindu kreipėsi į kitÄ atsakovÄ (Česka pojiÅ¡t'ovna a.s.), kad Å¡is kompensuotų jos ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas sumas. Tai pat apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas negalėjo ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to dviem atsakovams, tuo pačiu metu ir atmesti, ir palikti nenagrinėtu, nes tokios galimybės nenumato CPK 270 str. 5 d. Be to, pagal CPK 297 str. 1 d., kai ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi.

Å iuo atveju priimtas sprendimas neatitinka CPK 270 str. reikalavimų, kadangi rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodyta, ar ieÅ¡kinys yra patenkinamas (visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), ar atmetamas. Apelianto teigimu, teismas taip pat negalėjo palikti ieÅ¡kinio nenagrinėtu, nes tai pažeidžia LR CPK 781 str. 1 d.. Pasak apelianto, aplinkybę, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu byla buvo teisminga Lietuvos Respublikos teismams, patvirtina Å¡ioje byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2011-03-01 nutartis, kurioje konstatuota, jog nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį Vilniaus m. 1-aiam apylinkės teismui, CPK nuostatų, reglamentuojančių civilinės bylos teismingumÄ , nepažeidė.

Taigi, nepriklausomai nuo to, ar vėliau pasikeitė kokios nors sÄ lygos, byla, vadovaujantis CPK 781 straipsniu, privalėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta Vilniaus m. 1 apylinkės teisme. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl vieno iÅ¡ atsakovų atsakomybės, kito atsakovo atsakomybės dydžio net nenagrinėjo (jo atžvilgiu paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ ), kas rodo, kad teismas bylos iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo. Tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 2 d. 7 p., 327 str. 1 d. 2 p.).IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su papildomu sprendimu, kuriuo atsakovo Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. naudai buvo priteisto iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.

Pasak apelianto, Å¡io atsakovo elgesys negali bÅ«ti pripažintas tinkamu, nes, nors ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos vyksta dar nuo 2007 metų (teisme byla iÅ¡kelta 2009 metais), pirmÄ kartÄ nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus bendraatsakovai iÅ¡dėstė tik 2011-08-24. Visi ankstesni atsakovo atstovo veiksmai (procesiniai dokumentai, atstovavimas teismo posėdžiuose) buvo susiję su teismingumo ginčijimu, kol galiausiai šį klausimÄ ieÅ¡kovo naudai iÅ¡sprendė Vilniaus apygardos teismas. Todėl priežastys, dėl kurių atsirado didžioji atsakovo iÅ¡laidų dalis, nėra susijusios su kokiais nors neteisėtais ieÅ¡kovo reikalavimais.

Apelianto įsitikinimu, atsakovas galėtų reikalauti tik dalį iÅ¡laidų, patirtų už 2011-08-24 PraÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ Â ir atstovavimÄ 2011-08-31 teismo posėdyje.Atsakovai UAB DK „PZU Lietuva“ ir draudimo bendrovė Česka pojiÅ¡tovna a.s. pateikė bendrÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad TPVCAPDÄ® 14 straipsnio 1 dalis aiÅ¡kiai apibrėžia atstovo pretenzijoms nagrinėti įgaliojimų apimtį, t.y. kitos Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra Å¡ios įmonės patikėtinis, skiriamas žalos administravimo ir iÅ¡mokos mokėjimo funkcijoms Å¡ios draudimo įmonės vardu atlikti.

Atstovas pretenzijoms nagrinėti veikia ne savo vardu, o užsienio valstybės draudimo įmonės vardu ir bÅ«tent Å¡ios užsienio valstybės draudimo įmonės sÄ skaita. IÅ¡ TPVCAPDÄ® nuostatų matyti, kad atstovas pretenzijoms nagrinėti neturi įgaliojimų bÅ«ti užsienio draudimo bendrovės atstovu teisme, o yra įgaliotas administruoti žalos bylÄ ikiteisminėje stadijoje. Atstovo pretenzijoms nagrinėti teisinis statusas taip pat detaliai apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/26/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, ir iÅ¡ dalies keičiančioje Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva)“, kurios 4 straipsnis numato, kad atstovas žalų sureguliavimo reikalams atsako už reikalavimų, susijusių su autoavarijomis, tvarkymÄ ir sureguliavimÄ .

Direktyvos 4 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad atstovo žalų sureguliavimo reikalams paskyrimas nėra filialo atidarymas, o atstovas žalų sureguliavimo reikalams neturi bÅ«ti laikomas draudimo įmonės įstaiga. Taip pat atsiliepime pažymima, kad UAB DK „PZU Lietuva“ Å¡iame ginčo santykyje savo vardu neturi teisių ir pareigų, o veikia iÅ¡imtinai atsakovo Česka pojiÅ¡tovna a.s. vardu, todėl UAB DK „PZU Lietuva“ negali bÅ«ti atsakovu teisme. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, UAB DK „PZU Lietuva“ ne iÅ¡ savo asmeninių lėšų patenkino dalį apelianto reikalavimo, o dalį draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokos dydį suderinęs su užsienio draudimo bendrove Česka pojiÅ¡tovna a.s., kuri suderintÄ sumÄ iÅ¡mokėjo UAB DK „PZU Lietuva“ kaip savo atstovui pretenzijoms nagrinėti.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta c.b. UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, trečiasis asmuo -Allianz, Compania de Seguros y Reaseguros, S. A., bylos Nr. 3K-3-474/2011, kurioje teigiama, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusio asmens draudikas turi teisę kreiptis į sukėlusio eismo įvykį asmens draudiko atstovÄ Å¾alų sureguliavimo reikalams ir subrogacijos pagrindu reikalauti, jog Å¡is atlygintų nuostolius, patirtus iÅ¡mokant nukentėjusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ .

Dėl Å¡ių aplinkybių teismas pagrįstai pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį UAB DK „PZU Lietuva“ atmetė. Atsakovai taip pat nesutinka su apelianto motyvu, kad teismingumo klausimas Å¡ioje byloje buvo iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartyje. Pažymi, kad tik bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyvai priklauso nustatyti, ar ieÅ¡kinys yra pateiktas nepažeidus teismingumo taisyklių. BylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, teismingumo klausimas buvo sprendžiamas bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė bylos teismingumo klausimÄ , nustatydamas, kad byla nėra teisminga Lietuvos teismams, nes atsakovo Česka pojiÅ¡tovna a.s. nuolatinė verslo vieta yra Čekijos Respublikoje, o ieÅ¡kovas nėra draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas, ieÅ¡kinys atsakovui Česka pojiÅ¡tovna a.s. negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kovo gyvenamosios (netgi ne verslo) vietos teisme (Reglamento 9 str. 1 d. b p.), o turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas valstybės narės, kurioje yra draudiko verslo vieta, teismuose (Reglamento 9 str. 1 d. a p.).

Be to, draudikui taip pat gali bÅ«ti iÅ¡kelta vietos, kurioje įvyko žalingas įvykis, teismuose, o Å¡iuo atveju eismo įvykis įvyko Čekijos Respublikoje. Atsakovas Česka pojiÅ¡tovna a.s. nėra iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimo dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos. Dėl Å¡ių aplinkybių nėra teisinio pagrindo pagal apelianto nurodytus teisinius motyvus grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, nes bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs teismas, tinkamai nustatė, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad teismas pagrįstai priteisė visas atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias jis patyrė bylÄ nagrinėjant teisme. Pažymima, kad atsakovai laikėsi vieningos pozicijos, jog ieÅ¡kinys negali bÅ«ti nagrinėjamas dėl teismingumo taisyklės pažeidimo.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali bÅ«ti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.).Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) bei materialines teisės normas, norminių teisės aktų reikalavimus bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad nagrinėjamu atveju UAB DK „PZU Lietuva“ nėra tinkamas atsakovas, o ieÅ¡kovo ginčas su Čekijos draudimo bendrove Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. Lietuvos Respublikos teismams neteismingas.

Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Čekijos Respublikoje 2006-06-13 įvyko eismo įvykis, kurio metu į stovinčio autobuso EOS Coach, v.n. SSS 955, galinę dalį atsitrenkė M. K. vairuojamas vilkikas Scania, v.n. 1E6 4033. Šio įvykio metu buvo apgadintas minėtas autobusas bei sužaloti trys autobusu keliavę nepilnamečiai vaikai. Čekijos Respublikos Berouno apskrities teismo nutartimi vilkiko Scania vairuotojas M.

K. pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė. Vilkiko Scania vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Čekijos draudimo bendrovėje Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s., o Å¡ios draudimo bendrovės atstovas pretenzijoms Lietuvoje nagrinėti yra atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“. Bendrovei „Jovitos turizmo agentÅ«ra“ priklausantis autobusas buvo apdraustas ADB „Reso Europa“ (nuo 2009-03-31 AAS „Gjensidige Baltic“) savanoriÅ¡kuoju (kasko) draudimu, todėl už sugadinto autobuso transportavimÄ ir remontÄ ADB „Reso Europa“ iÅ¡mokėjo 72 440,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“ 2007-03-29 UAB DK „PZU Lietuva“ pareiÅ¡kė pretenzijÄ dėl iÅ¡mokėtos 72 440,00 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo, tačiau pretenzija buvo patenkinta tik iÅ¡ dalies – UAB DK „PZU Lietuva“ 2008 m. liepos 08 ir spalio 01 d. į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ pervedė 30 836,47 Lt ir 9 104,76 Lt. IeÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų bendrovės DK „PZU Lietuva“ ir Čekijos draudimo bendrovės Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. likusiÄ sumÄ - 46 984,62 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 7 047,69 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas.

Nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kurioje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog UAB DK „PZU Lietuva“ nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, nes Å¡i bendrovė yra tik Čekijos draudimo bendrovės Česka pojiÅ¡t'ovna a.s. atstovė pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje ir sprendžia tik žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo klausimus, veikdama iÅ¡imtinai Čekijos draudimo bendrovės vardu ir sÄ skaita, apeliantas AAS „Gjensidige Baltic“ pagrinde remiasi TPVCAPDÄ® 13 str. 1 d. nuostatomis bei 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos priimtos Transporto priemonių draudimo direktyvos 2009/103/EB 20-22 straipsnių nuostatomis.

Atsakovai, atsikirsdami, jog ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo Å¡ioje byloje reikÅ¡ti reikalavimu UAB DK „PZU Lietuva“, remiasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/26/EB „Dėl valstybių narių įstatymų susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, ir iÅ¡ dalies keičiančios Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva)“ nuostatomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo nurodoma direktyva 2009/103/EB iÅ¡ esmės kodifikavo (apjungė) anksčiau priimtas direktyvas, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2000/26/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.

Direktyvos 2009/103/EB 20-22 str. nuostatos, kuriomis remiasi ieškovas, yra iš esmės analogiškos 2000/26/EB direktyvos 4 str. nuostatoms, todėl pastarosios direktyvos nuostatų išaiškinimas teismų praktikoje yra aktualus ir šioje nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimus atsakovų nurodomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-12-05 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-474/2011) pateikti paaiškinimai yra reikšmingi šioje civilinėje byloje, todėl jais remiasi.Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo teiginiais, jog pagal TPVCAPDĮ 13 str. 1 d. nuostatas jis turi teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo tiek draudimo bendrovei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, tiek ir draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teisė pateikti pretenzijÄ dėl padarytos žalos atlyginimo nurodytiems asmenims nėra analogiÅ¡ka teisei reikÅ¡ti turtinius reikalavimus ginčo teisenoje. Be to, TPVCAPDÄ® 14 str. 1 d. aiÅ¡kiai apibrėžia atstovo pretenzijoms nagrinėti įgaliojimų apimtį, t.y. kitos Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra Å¡ios įmonės patikėtinis, skiriamas žalos administravimo ir iÅ¡mokos mokėjimo funkcijoms Å¡ios draudimo įmonės vardu atlikti.

Atstovas pretenzijoms nagrinėti veikia ne savo vardu, o užsienio valstybės draudimo įmonės vardu ir sÄ skaita, todėl atstovas pretenzijoms nagrinėti negali bÅ«ti atsakovu teisme pagal nukentėjusiosios Å¡alies ieÅ¡kinį (o tuo labiau pagal draudiko subrogacinį reikalavimÄ ). TÄ konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2011-12-05 nutartyje, kur, įvertinus TPVCAPDÄ® bei 2000/26/EB direktyvos nuostatas, pasisakė, jog Å¡ių nuostatų turinys neteikia pagrindo pripažinti, jog nukentėjusiojo asmens draudikas turi teisę kreiptis į sukėlusio eismo įvykį draudiko atstovÄ Å¾alų sureguliavimo reikalams, ir subrogacijos pagrindu reikalauti, jog Å¡is atlygintų nuostolius, patirtus iÅ¡mokant nukentėjusiam asmeniui patirtÄ iÅ¡mokÄ .

Atsakingo draudiko atstovas žalų sureguliavimo reikalams, nors ir turi pakankamai įgaliojimų kitoje valstybėje narėje atstovauti draudikui prieÅ¡ nukentėjusiuosius, tačiau nevertintinas kaip draudiko filialas ar draudimo įmonės įstaiga, todėl, kilus ginčui, procese netraukiamas atsakovu (LAT 2011-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, remiantis apeliacinio skundo teiginiais, daryti kitas iÅ¡vadas, todėl prieÅ¡ingi apelianto aiÅ¡kinimai atmetami, kaip nepagrįsti.Nepagrįsti ir ieÅ¡kovo teiginiai, kad jis turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį Čekijos draudimo bendrovei Lietuvos Respublikos teisme, kad bylos teismingumÄ Lietuvos Respublikos teismams patvirtino Vilniaus apygardos teismo 2011-03-21 nutartis (priimta civilinėje byloje Nr. 2S-227-464/2011), kad teismo sprendimas palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu atsakovo Čekijos draudimo bendrovės Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. atžvilgiu pažeidžia LR CPK 270 str., 297 str., 781 str. nuostatas.

Su minėtais apelianto nurodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pirmiausia pažymėtina tai, kad jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręstas teismingumo klausimas, turi būti taikomos tarptautinės nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (LR CPK 780 str.). (LAT 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2009, 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2009). Nagrinėjamu atveju ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iš draudimo teisinių santykių, susijusių su žalos atlyginimu, todėl yra taikytinas Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“, priimtas 2000-12-22.

Å io reglamento 9 straipsnyje nurodyta, kad draudikui, nuolat gyvenančiam ar kurio verslo vieta yra valstybėje narėje, bylÄ galima iÅ¡kelti: a. valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta ar verslo vieta, teismuose; b. kitoje valstybėje narėje, jeigu ieÅ¡kinius pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, ieÅ¡kovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose; c. bendro draudimo sutarties atveju, valstybės narės, kurioje yra iÅ¡kelta byla pagrindiniam draudėjui, teismuose. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-05 nutartyje pasisakyta, jog reikalavimo teisių perėjimo atveju, kai ieÅ¡kinį pareiÅ¡kia nukentėjusiojo teises parėmęs subjektas, teisė pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį (savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje) atsakingam užsienio draudikui priklauso nuo to, ar ieÅ¡kovas, perėmęs nukentėjusio asmens teises, taip pat gali bÅ«ti laikomas silpnesniÄ ja Å¡alimi, dėl ko ir suteikiama bendrųjų jurisdikcijos taisyklių iÅ¡imtis.

Draudimo įmonė, perėmusi reikalavimo teisę, nelaikytina draudėju, apdraustuoju, naudos gavėju bei silpnesniÄ ja susiklosčiusių santykių Å¡alimi, todėl nėra galimybės Å¡iuo atveju pasinaudoti Reglamento Nr. 44/2001 9 str. 1 d. b punkte nustatyta jurisdikcijos taisykle. Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad, esant draudimo kompanijos subrogaciniam reikalavimui, draudikui, nuolat gyvenančiam ar kurio verslo vieta yra valstybėje narėje, bylÄ galima iÅ¡kelti pagal Reglamento 9 str. 1 d. a punktÄ , t.y. valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta.

Taip pat pagal minimo Reglamento 10 str. byla, susijusi su atsakomybės draudimu, draudikui gali būti iškelta ir vietos, kurioje įvyko žalingas įvykis, teismuose. Remiantis abiem Reglamento nustatytais jurisdikcijos atvejais ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui Čekijos draudimo kompanijai Česka pojišt‘ovna a.s. turi teisę pateikti tik Čekijos Respublikos atitinkamuose teismuose, kadangi šio atsakovo verslo vieta, o taip pat ir žalingo įvykio vieta yra Čekijos Respublikoje.

Remiantis iÅ¡dėstytu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo ginčas su Čekijos draudimo bendrove Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. Lietuvos Respublikos teismams neteismingas, todėl, remiantis LR CPK 782 str. nuostatomis, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-03-01 nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2S-227-464/2011) jau buvo iÅ¡spręstas Å¡ios bylos teismingumas, o teismo sprendimas dalyje dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu prieÅ¡tarauja LR CPK 781 str. nuostatoms.

IÅ¡ bylos duomenų seka, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-06-23 nutartimi ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovams Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo paliko nenagrinėtu, iÅ¡ esmės konstatuodamas, jog atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nėra tinkamas atstovas Å¡ioje byloje, o reikalavimai Čekijos draudimo bendrovei gali bÅ«ti reiÅ¡kiami Čekijos Respublikos teismuose (b.l. 91-92). Vilniaus apygardos teismas 2011-03-01 nutartimi minimÄ apylinkės teismo nutartį panaikino ir perdavė bylÄ tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (b.l. 115-117).

Teismas pateikė iÅ¡samius tokio procesinio sprendimo motyvus. Apeliantas remiasi tik vieninteliu Å¡ios nutarties sakiniu, aiÅ¡kindamas jį per siaurai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas (be teisėto pagrindo) pareiÅ¡kė solidarų reikalavimÄ tiek Lietuvoje veikiančiam juridiniam asmeniui, tiek ir Čekijos draudimo bendrovei. Pagal bendras CPK nuostatas (29 str., 33 str.) ieÅ¡kovas gali pasirinkti, kuriam teismui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, t.y. pagal vieno iÅ¡ atsakovų gyvenamÄ jÄ ar buveinės vietÄ .

Nagrinėjamu atveju tuo pasinaudojo ieÅ¡kovas, tačiau reikalavimus UAB DK „PZU Lietuva“ pareiÅ¡kė be teisėto pagrindo, kadangi minėta įmonė negali bÅ«ti atsakovu Å¡ioje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2011-03-01 nutarties argumentai aiÅ¡kiai parodo, kodėl buvo panaikinta skundžiama apylinkės teismo nutartis ir byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo, t.y. buvo konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas (2010-06-23 nutartimi) ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu nusprendęs, kad vienas iÅ¡ atsakovų, kurio buveinė yra Lietuvoje, yra netinkamas atsakovas, t.y. pirmosios instancijos teismas jau pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje sprendė dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio teisėtumo ir pagrįstumo.

Taigi minimoje nutartyje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog skundžiama nutartimi pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje teismas pasisakė dėl bylos esmės, padaręs iÅ¡vadÄ , jog UAB DK „PZU Lietuva“ yra netinkamas atsakovas, kas pagal teisines pasekmes tolygu ieÅ¡kinio konkretaus asmens atžvilgiu atmetimui, nusprendimui dėl jo teisių ir pareigų, kÄ tokioje bylos nagrinėjimo stadijoje draudžia CPK nuostatos. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, atskirÄ jį skundÄ nagrinėjęs teismas nesprendė bylos teismingumo klausimo pagal Å¡alių nurodomas nacionalinių įstatymų (TPVCAPDÄ®, CPK) bei Direktyvų, Reglamentų nuostatas, o tÄ nurodė atlikti pirmosios instancijos teismui.

Taigi, prieÅ¡ingi apelianto iÅ¡vedžiojimai laikytini nepagrįstais. Kadangi byloje konstatuota, jog UAB DK „PZU Lietuva“ negali bÅ«ti atsakovu Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovas be teisėto pagrindo pareiÅ¡kė reikalavimus Å¡iai įmonei, Å¡iÄ draudimo kompanijÄ nepagrįstai patraukė bendraatsakovu, o byla gali bÅ«ti nagrinėjama tik Čekijos Respublikos teismuose, nėra pagrindo konstatuoti, jog, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamÄ sprendimÄ , buvo pažeistos LR CPK 781 str. 1 d. nuostatos.

IÅ¡ dalies sutiktina su apelianto teiginiais, kad CPK nuostatos nenumato, jog vienu teismo sprendimu bÅ«tų dalyje ieÅ¡kinys atmetamas, o kitoje dalyje – paliekamas nenagrinėtu. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės bei nustatęs, kad vieno atsakovo atžvilgiu ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmetamas, o kito atsakovo atžvilgiu paliktas nenagrinėtu, pagrįstai priėmė vientisÄ procesinį dokumentÄ â€“ sprendimÄ , o ne atskirus procesinius dokumentus – sprendimÄ ir nutartį, kaip tÄ nurodo apeliantas.

Taigi teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo konstatuoti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei tuo pagrindu panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , todėl prieÅ¡ingi apelianto nurodymai atmetami.Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta nuomone dėl papildomo teismo sprendimo nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, papildomu sprendimu priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovo 3 500 Lt atsakovo naudai turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, nepažeidė civilinio proceso kodekso nuostatų, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes.

Bylos duomenys rodo, kad atsakovus atstovavo advokatė, kuri rengė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog UAB DK „PZU Lietuva“ nėra tinkamas atsakovas, jog ši byla neteisminga Lietuvos teismams, su kuo nesutiko ieškovas. Byloje konstatuota, jog ieškovas nepagrįstai pareiškė šį ieškinį Lietuvoje, netinkamai įgyvendino savo procesines teises, dėl ko atsakovas patyrė nepagrįstų išlaidų, apmokėdamas advokatų teisines paslaugas, todėl šias išlaidas, teismui atmetus ieškinio reikalavimus atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu, o reikalavimus Čekijos draudimo bendrovei palikus nenagrinėtais, turi kompensuoti ieškovas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumÄ , į tai, kad byla susijusi su tarptautiniu elementu, į rengtų procesinių dokumentų kiekį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, neturi pagrindo konstatuoti, jog papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis turi bÅ«ti sumažintas, todėl prieÅ¡ingi apelianto nurodymai atmestini. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo bei 2011-11-21 papildomo sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimai turėtų bÅ«ti naikinami ar keičiami apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

Pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir sprendimÄ priėmė nepažeisdamas įrodymų vertinimÄ bei kitus procesinius veiksmus reglamentuojančias civilinio proceso kodekso nuostatas. Atsakovas Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. atsiliepime į apeliacinį skundÄ ir papildomame praÅ¡yme praÅ¡o priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme – 725 EUR (2 503,28 Lt) Lt, kurias patvirtina kartu pateikti dokumentai. Remiantis LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., 98 str. 2 d., toks atsakovo praÅ¡ymas tenkintinas tik iÅ¡ dalies.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti reikalavimai (aplinkybės) nėra ypatingai sudėtingi nei teisiniu, nei faktiniu požiÅ«riu; į tai, kad apeliaciniame skunde bei atsiliepime pateikti paaiÅ¡kinimai pagrinde buvo suformuluoti ankstesniuose Å¡alių teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovo atstovo teisme duotose paaiÅ¡kinimuose; į tai, kad atsiliepimÄ parengė ir pasirašė tos pačios advokatų kontoros, kurios advokatė atsakovų interesus atstovavo pirmosios instancijos teisme, advokatas;

į tai, kad atsakovo praÅ¡oma priteisti suma virÅ¡ija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11. p. maksimalų dydį; taip pat į tai, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl priteistinÄ patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį mažina iki 1 300 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija n u t a r i a :             IeÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ ir 2011 m. lapkričio 21 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, atsakovo Česka pojiÅ¡t‘ovna a.s. naudai 1 300 Lt iÅ¡laidų teisinei pagalbai bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

Teisėjai                                                              Romualda Janovičienė                                                                            Dalia Kačinskienė Kolegijos pirmininkas                                                 Dainius Rinkevičius