c1f5d68f-31f2-49d8-9c0f-e0f24c5e91a4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedįstatymų leidÄjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybÄs ekonominÄ, finansinÄ padÄtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lÄÅ¡as, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);
Legislator headnote
AI generatedc1f5d68f-31f2-49d8-9c0f-e0f24c5e91a4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Be to, Konstitucinis Teismas minÄtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidÄjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybÄ per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybÄs ekonominÄ, finansinÄ padÄtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lÄÅ¡as, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai â tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, â juos kompensuos.
Full text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-1175-629/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05435-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Milda VainienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos D. L. skundÄ atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo, n u s t a t Ä :
PareiÅ¡kÄja D. L. (toliau â pareiÅ¡kÄja) su skundu (b. l. 1â6) kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti pareiÅ¡kÄjai iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priskaiÄiuotÄ ir neiÅ¡mokÄtÄ valstybÄs tarnautojo darbo užmokesÄio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjÅ«Äio 1 d. iki teismo sprendimo priÄmimo dienos.PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad dirba Vilniaus pataisos namuose. PažymÄjo, kad ginÄo laikotarpiu jos darbo užmokestis buvo mažinamas nesilaikant proporcingumo principo, todÄl yra pagrindas konstatuoti, kad jos teisÄ Ä¯ teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ buvo pažeista ir Å¡iÄ teisÄ privalu apginti, t. y. priteisti dÄl neproporcingo sumažinimo susidariusį darbo užmokesÄio skirtumÄ .Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 18â19) praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjos reikalavimui taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â DK) 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį ir atidÄti teismo sprendimo dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo pareiÅ¡kÄjai vykdymÄ , atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus pataisos namai neturi papildomai skirtų valstybÄs biudžeto asignavimų.Vilniaus pataisos namai atkreipÄ dÄmesį, jog pagal DK 301 str. darbuotojui priklausanÄios darbo užmokesÄio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus.Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄja ir atsakovų atstovai nedalyvavo, apie teismo posÄdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 46, 50).Skundas atmestinas.Byloje ginÄas kilo dÄl statutinÄs valstybÄs tarnautojos darbo užmokesÄio dalies, susidariusios dÄl Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau â Konstitucija) prieÅ¡taraujanÄio reglamentavimo taikymo, priteisimo.Atkreiptinas dÄmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau â Konstitucinis Teismas) 2014 m. gegužÄs 8 d. nutarime konstatavo, kad DK nuostata, ribojanti darbuotojo teisÄ gauti jam priklausantį, bet neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, todÄl Vilniaus pataisos namų atsiliepime nurodomas DK 301 str. netaikytinas.Vilniaus pataisos namai pareiÅ¡kÄjos reikalavimui priteisti neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio nepriemokÄ praÅ¡Ä taikyti DK 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijÄs su 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. ir taikytinu reikalavimui dÄl darbo užmokesÄio priteisimo (žr.
LVAT 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaÄiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginÄo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .PareiÅ¡kÄja praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio dalį už laikotarpį 2009 m. rugpjÅ«Äio 1 d. iki teismo sprendimo priÄmimo dienos, o į teismÄ su skundu pareiÅ¡kÄja kreipÄsi 2013 m. spalio 17 d. (b. l. 14).Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne reÄiau kaip kas mÄnesį, pareiÅ¡kÄja ne vÄliau kaip kiekvieno mÄnesio atlyginimo mokÄjimo dienÄ galÄjo suprasti, ar darbo užmokestis už praÄjusį mÄnesį jai iÅ¡mokÄtas teisingai.
TodÄl, atsižvelgiant į Vilniaus pataisos namų praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatÄ , kurioje įtvirtinta, kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra 3 metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dÄl ieÅ¡kinio senaties termino skaiÄiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kÄja pateikÄ skundÄ praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui, kildinamam už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjÅ«Äio mÄn. iki 2010 m. rugsÄjo mÄn. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjos reikalavimas Å¡ioje dalyje atmetamas.Nustatyta, kad ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄja dirbo Vilniaus pataisos namų SocialinÄs reabilitacijos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste (B lygis, 7 kategorija) (b. l. 7), virÅ¡ininko pavaduotoja (A lygis, 11 kategorija) (b. l. 11), jai buvo suteikta 2-a, 1-a kvalifikacinÄs kategorijos (b. l. 8, 9â10).PareiÅ¡kÄjos darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos KalÄjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau â Statutas) bei Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo (toliau â VTÄ®) nuostatos.
Pagal VTÄ® 23â25 str. nuostatas, valstybÄs tarnautojo darbo užmokesÄio pagrindinÄ dalį sudaro pareiginÄ alga, kurios dydis apskaiÄiuojamas taikant Å¡io įstatymo 1 priede atitinkamai valstybÄs tarnautojo pareigybÄs kategorijai nustatytÄ pareiginÄs algos koeficientÄ . ValstybÄs tarnautojo darbo užmokesÄio dalis, be kita ko, yra ir priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , kvalifikacinÄ klasÄ arba kvalifikacinÄ kategorijÄ , laipsnį arba tarnybinį rangÄ .Nuo 2009 m. rugpjÅ«Äio 1 d.
įsigaliojus VTÄ® 1 priedo pakeitimams buvo sumažinti 11 ir aukÅ¡tesnių pareigybių kategorijų valstybÄs tarnautojų pareiginÄs algos koeficientai, be to, nuo 2009 m. rugpjÅ«Äio 1 d. įsigaliojus Statuto 42 str. 6 d. pakeitimams buvo sumažinti KalÄjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigÅ«nų priedų už kvalifikacinÄ kategorijÄ dydžiai, taigi pareiÅ¡kÄjai buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisÄs aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjai buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai âkiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.
Be to, Konstitucinis Teismas minÄtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidÄjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybÄ per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybÄs ekonominÄ, finansinÄ padÄtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lÄÅ¡as, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai â tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, â juos kompensuos.
Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisÄ, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisÄs aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujanÄiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodÄ Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesÄio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisÄs aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinÄs darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidÄjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Teismas atkreipia dÄmesį, jog VTÄ® 25 str., 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimų įstatymo priedÄlio pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimų įstatymo priedÄlio pakeitimo įstatymo 2 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 str. pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos KalÄjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 str. pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinÄs kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 str. pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau â Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau â VyriausybÄ) buvo pavesta iki 2014 m. gegužÄs 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl ekonomikos krizÄs neproporcingai sumažinto darbo užmokesÄio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesÄio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojanÄio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaiÄiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lÄšų sumÄ .
MinÄtas terminas vÄliau pratÄstas iki 2015 m. gegužÄs 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkriÄio 19 d. nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidÄtas kompensavimo mechanizmÄ nustatanÄio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Apibendrinant nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dÄl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrÄžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:
1) įstatymų leidÄjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;
2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybÄs ekonominÄ, finansinÄ padÄtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lÄÅ¡as, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);
3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidÄjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;
4) minÄtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidÄjimas vieneriems metams â iki 2015 m. gegužÄs 1 d. â neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nÄra laikytinas nepagrįstu delsimu.Atkreiptinas dÄmesys, kad 2015 m. balandžio 30 d. VyriausybÄ pateikÄ Seimui įstatymo projektÄ , kurio pagrindu Seimas 2015 m. birželio 30 d. priÄmÄ Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl ekonomikos krizÄs neproporcingai sumažinto darbo užmokesÄio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau â GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsÄjo 1 d.
MinÄto įstatymo preambulÄje inter alia nurodyta, kad Seimas jį priÄmÄ Ä¯gyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl per ekonomikos krizÄ neproporcingai sumažinto darbo užmokesÄio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvÄ patirta, jeigu bÅ«tų buvÄs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesÄio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.
Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, praradimų, patirtų dÄl per ekonomikos krizÄ neproporcingai sumažinto darbo užmokesÄio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatÄ, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidÄjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidÄjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatÄ asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatuoja, kad Vilniaus pataisų namams GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kÄjos patirtus praradimus.
PareiÅ¡kÄjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme ir pareiÅ¡kÄjai nesuformulavus teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, nÄra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kÄjos reikalavimÄ priteisti jai darbo užmokesÄio neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio nepriemokÄ teismo sprendimu.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85â87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjos D. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja             Milda VainienÄ