2025-01-22 Nr. AB-1261-3-61-3-02302-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1111-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02302-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 24S112226, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas1), ir 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 24S113530, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2029 m. gegužės 2 d. (toliau – ir Sprendimas2) (toliau – kartu ir Sprendimai).

2. Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu, nes uždarojoje akcinėje bendrovėje „I-Photinics“ (toliau – ir Bendrovė) ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų sąrašą. Bendrovė Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20240108-005445. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė informaciją apie jos išsilavinimą, darbovietes bei poziciją dėl Rusijos atliekamų karinių veiksmų Ukrainoje, įskaitant ir dėl Krymo priklausimo Ukrainai. Tačiau Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 1 d. priėmė Sprendimą1, nes Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) nuomone, pareiškėjos praeityje (nuo 2001 m. iki 2017 m.) darbas Baltarusijos Respublikos valstybinėje mokslo įstaigoje „Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos naujų medžiagų chemijos institutas“ tariamai gali patvirtinti jos lojalumą ir patikimumą Baltarusijai. VSD nuomone, pareiškėjai išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Todėl pareiškėjos darbas ir buvimas Lietuvoje galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamento Sprendimas2 priimtas Sprendimo1 pagrindu.

3. Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas1 yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neatlikus išsamaus ir individualaus jos grėsmės saugumui tyrimo, o remiantis tik prielaidomis, kurios nėra pagrįstos konkrečiais įrodymais. Be to, Sprendimas1 nėra tinkamai motyvuotas bei neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Todėl egzistuoja pagrindas Sprendimą1 panaikinti. Kadangi Sprendimas2 priimtas Sprendimo1 pagrindu, atitinkamai, neteisėtas ir nepagrįstas yra ir Sprendimas2.

4. Migracijos departamentas formaliai perkėlė VSD išvados turinį į Sprendimą1. Aplinkybė, kad pareiškėja praeityje dirbo Baltarusijos valstybinėje mokslo įstaigoje „Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos naujų medžiagų chemijos institutas“ nereiškia, nei, kad ji buvo (galėjo būti) lojali Baltarusijos valdžiai (režimui), nei, kad ji buvo atlikusi (ar bent jau galėjo būti atlikusi) kokius veiksmus, kurie galėtų leisti daryti prielaidą dėl realios ir akivaizdžios grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

5. Pareiškėja Baltarusijos valstybinėje mokslo įstaigoje „Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos naujų medžiagų chemijos institutas“ iki prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nedirbo 6 metus. Migracijos departamentas šią aplinkybę nepagrįstai ignoravo. Net jeigu ir jos darbas šiame institute ir hipotetiškai galėtų lemti rizikos dėl jos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui egzistavimą, tai ši rizika pasibaigė sulig tuo momentu, kuomet pareiškėja nutraukė darbo sutartį su nurodyta Baltarusijos valstybine mokslo įstaiga.

Nuo 2017 m. pareiškėja dirbo privačioje bendrovėje OOO „Izovac technologii“ chemijos technike (vadovaujančioji inžinierė technologė). Bendrovė, kurioje pareiškėja ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Lietuvoje įsteigta 2021 m. rugsėjo 29 d. įgyvendinant Baltarusijoje įsteigtos bendrovės OOO „Izovac“ veiklos perkėlimą į Lietuvą bendradarbiaujant su viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“. OOO „Izovac“ yra viena iš IZOVAC įmonių grupei priklausančių bendrovių, kuri veiklą vykdo fotonikos srityje, projektuoja bei gamina įrangą, skirtą ekranų, saulės elementų, optinių ir lazerinių prietaisų, išmaniųjų ekranų ir akinių gamybai ir t. t.

Perkeliant veiklą Bendrovė perkėlė iš Baltarusijos į Lietuvą visą technologinės ir inžinerinės plėtros veiklą, visą OOO „Izovac“ priklausančią intelektinę nuosavybę, visą aukštos kvalifikacijos specialistų komandą fizikos, matematikos, programavimo ir chemijos srityse; įkūrė Lietuvoje plonasluoksnių technologijų srities tyrimų centrą ir funkcinių dangų dengimo vakuuminės technologinės įrangos projektavimo centrą; Lietuvoje sukūrė vakuuminės technologinės įrangos gamybos centrą su vertikalia gamybos integracija su tiekėjais iš Taivano, ES šalių, Šiaurės Amerikos šalių.

Bendrovė sukūrė 45 naujas darbo vietas, iš kurių beveik kiekviena skirta aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims, kurių darbo užmokestis viršija 1,5 šalies vidurkio ir kurie sukuria aukštą pridėtinę vertę kurdami naujas technologijas ir produktus. Kitas Bendrovės augimo ir investicijų etapas apima, įskaitant, bet neapsiribojant, fotolitografijos mašinų ir procesų įrengimą (reikalingų kosminei optikai gaminti) bei Bendrovės augimą iki 70 darbuotojų iki 2026 m. pabaigos. Įgyvendinant šį plėtros planą Bendrovė planavo (ir planuoja iki šiol) įdarbinti ir į Lietuvą perkelti chemijos mokslų daktaro laipsnį turintį asmenį.

Būtent tuo tikslu ir ketinama su pareiškėja sudaryti darbo sutartį, nes darbo sutarties su ja sudarymas yra visapusiško verslo perkėlimo iš Baltarusijos vieno iš etapų įgyvendinimo bei Bendrovės veiklos Lietuvoje plėtros pasekmė.

6. Pareiškėja viešai yra deklaravusi, kad ji nepritaria Baltarusijos režimui bei Baltarusijos valdžios veiksmams. (Duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė vienareikšmiškai patvirtina, kad Sprendime1 bei VSD išvadoje darytos prielaidos ar išvados yra akivaizdžiai nepagrįstos ir neatitinka tikrovės, pareiškėjos viešai išreikštos pozicijos dėl Baltarusijos režimo ir jo atliekamų veiksmų. Kadangi pareiškėja dirba privačioje bendrovėje, ji galėjo be jokių pasekmių prisijungti prie minėtos iniciatyvos bei išreikšti jos poziciją dėl Baltarusijos valdžios atliekamų veiksmų. Jeigu ji būtų galėjusi būti lojali Baltarusijos režimui, tai ji nebūtų rizikavusi ir viešai išreiškusi protesto prieš Baltarusijos valdžios atliekamus veiksmus.

7. Pareiškėjos darbo ir buvimo Lietuvoje grėsmės nacionaliniam saugumui nebuvimą patvirtina ir kita Migracijos departamento ignoruota aplinkybė – laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2024 m. Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos bei Italijos vizų išdavimo faktas. Visuotinai žinoma, kad Jungtinės Amerikos Valstijos neišduoda vizų, jeigu egzistuoja bent minimali rizika Amerikos nacionaliniam saugumui. Akivaizdu, kad jeigu būtų kokia nors grėsmė nacionaliniam saugumui, tai nei Jungtinės Amerikos Valstijos, nei kitos valstybės nebūtų išdavusios pareiškėjai atitinkamų vizų.

8. Atsakovas Migracijos departamentas nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas pažymėjo, kad VSD 2024 m. balandžio 3 d. išvadoje Nr. 18-3141 nurodė, jog pareiškėja, 2001–2017 m. dirbdama Baltarusijos valstybinėje mokslo įstaigoje „Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos naujų medžiagų chemijos institutas“, privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD konstatavo, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

10. Migracijos departamentas pagal kompetenciją atliko pareiškėjos individualų vertinimą ir nustatė, jog ji neturi socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuva, pareiškėjai leidimai gyventi Lietuvoje išduoti nebuvo, ji neturi galiojančios nacionalinės ar Lietuvos išduotos Šengeno vizos, įvertino ginčijamų sprendimų proporcingumą.

11. Priimdamas ginčijamus Sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui.

12. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijami Sprendimai priimti atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: Sprendimai priimti įvertinus pareiškėjos veiksmus, iš atliktų jos veiksmų VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant ginčijamus Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuva. Ginčijamuose sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad jos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo laikinai gyventi neišdavimas ir uždraudimas atvykti į Lietuvą 5 metus yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.

13. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2023 m. atvyko iš Baltarusijos į Lietuvą ir grįžo į Baltarusiją, kas patvirtina, kad pareiškėja nebuvo sulaikyta kaip Baltarusijos režimo opozicijos dalyvė, Baltarusijos režimas nelaiko pareiškėjos nelojalia. Pareiškėjos teiginiai, kad ji Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos naujų medžiagų chemijos institute nebedirba LVAT praktikos kontekste neturi reikšmės. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad jai buvo išduotos Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos ir Italijos vizos neturi įtakos ginčijamų Sprendimų teisėtumui, nes Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos ar Italijos valstybinės institucijos, išduodamos vizas, nevertina užsieniečio keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

14. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. VSD vertinimu, atsakovo Sprendimas1 yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

17. VSD 2024 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 18-3141 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė) 2001–2017 m. dirbo Baltarusijos valstybinėje mokslo įstaigoje „Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos naujų medžiagų chemijos institutas“.

18. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Baltarusijos valstybinėje institucijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pagal LVAT praktiką darbas Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose yra pripažįstamas pakankamu faktiniu pagrindu užsieniečio grėsmei Lietuvos valstybės saugumui konstatuoti.

19. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai ar šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

II. 20. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjos I. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Teismas nustatė, kad:

21.1 Pareiškėja 2024 m. vasario 29 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad pareiškėja yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotoja (nereglamentuota profesinė veikla). Pareiškėja nurodė, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. dirbo valstybinėje mokslo įstaigoje „Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos naujų medžiagų chemijos institutas“ moksline sekretore, o nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. dirbo ООО „Izovak technologijos“ chemijos technike.

21.2 VSD 2024 m. balandžio 4 d. pateikė išvadą Nr. 18-3141, kurioje nurodyta, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Asmuo, dirbdamas valstybinėje mokslo įstaigoje „Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos naujų medžiagų chemijos institutas“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

21.3 Migracijos departamentas atsižvelgęs į VSD išvadą, Sprendimu1 nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, o Sprendimu2 uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus.

22. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų. VSD padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrinamas bylą nagrinėjant teisme. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, teismas pritarė VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjos grėsmės vertinimo ir laikė, jog pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

23. Teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėja būtų buvusi persekiota, todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Baltarusijos valdžiai nebuvo kilę abejonių dėl pareiškėjos lojalumo. Pareiškėjos ryšys su aptariama valstybine mokslo institucija yra ilgalaikis. Teismo vertinimu, tai lemia didesnę grėsmės tikimybę, kuri neišnyksta net ir nutraukus darbinius santykius.

24. Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos vertinimą: Sprendime1 nurodyta, kad Migracijos departamento vertinimu, asmens ekonominiai, taip pat socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja, kadangi asmuo Lietuvoje niekada nedirbo, Migracijos departamentas neturi duomenų, kad Lietuvoje gyventų asmens šeimos nariai ar nepilnamečiai vaikai. Pareiškėjos sutuoktinis ir dukra taip pat jokių ryšių su Lietuvos Respublika neturi (prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi jie pateikė per išorės paslaugų teikėją, dėl leidimų laikinai gyventi anksčiau jie nesikreipė, galiojančios nacionalinės ar Lietuvos Respublikos išduotos Šengeno vizos neturi).

25. Šioje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad VSD ar Migracijos departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvą, buvo nusiteikę prieš pareiškėją, taigi nepaneigta, kad sąžiningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesą.

26. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Sprendimo1, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

27. Migracijos departamento sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 37 punktą, kuriame nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nuostatas.

28. Nors pareiškėja nurodė, kad tokie apribojimai, draudimai bei įpareigojimai nepagrįsti ir tik formalaus pobūdžio, tačiau pareiškėja nei faktiškai, nei teisiškai nepagrindė savo teiginių, todėl jos argumentai laikytini deklaratyviais. Migracijos departamentas vadovavosi turimais duomenimis ir Sprendime2 nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jo pagrindą. Teismas savarankiškų Sprendimo2 panaikinimo pagrindų nenustatė, todėl jis paliktinas galioti.

29. Teismas, konstatavo, kad ginčijami Sprendimai buvo priimti laikantis nustatytos procedūros, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas išvadas, todėl juo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, netenkintinas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 31. Pareiškėja I. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė formalų sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė VAĮ 3 bei 10 straipsnių nuostatas, netinkamai vertino administracinėje byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo LVAT praktikos analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2263-821/2024; 2024 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2391-968/2024; 2024 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2325-1047/2024; 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-34-442/2024; 2024 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2269-502/2024).

33. Pareiškėjos vertinimu, Migracijos departamentas automatiškai perkėlė VSD išvados turinį į Sprendimą1. Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjos praeityje atliktų veiksmų, iš kurių galėtų būti daroma išvada apie realią ir akivaizdžią pareiškėjos tariamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Priešingai nei sprendė teismas, aplinkybė, jog atsakovas atliko pareiškėjos šeiminių, ekonominių ryšių su Lietuva vertinimą (nustatė, jog pareiškėja bei jos šeimos nariai praeityje nėra gyvenę ar dirbę Lietuvoje, jiems nebuvo išduotos Lietuvos nacionalinės ar Šengeno vizos), nepatvirtina, jog atsakovas atliko pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimą. Nagrinėjamu atveju atliktas tik pareiškėjos šeiminių bei ekonominių ryšių su Lietuva vertinimas, bet ne pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimas.

34. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tokio pobūdžio bylose, kuriose ginčijami Migracijos departamento priimti sprendimai. Teismas neanalizavo ir iš esmės nevertino aplinkybės, jog pareiškėja praeityje yra viešai deklaravusi ir šiuo metu viešai deklaruoja savo nepritarimą Baltarusijos režimui bei Baltarusijos veiksmams.

35. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Sprendimas2 yra neatitinka proporcingumo reikalavimų.

36. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37. Migracijos departamentas nurodo, kad Migracijos departamento Sprendimai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose (žr., pvz., 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1934-815/2024, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023). Pareiškėjos užimtos pareigos nepaneigia galimybės pareiškėjai rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus (tokios užduotys nereikalauja specialių pareigų užėmimo ar specialaus parengimo).

38. Pareiškėja neneigia, kad 2001–2017 m. dirbo Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos naujų medžiagų chemijos institute (kas VSD surinktos informacijos kontekste leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui), todėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjos veiksmų, dėl kurių pareiškėja galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui, yra nepagrįsti.

39. Priimdamas Sprendimus Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, esamus šeiminius ir ekonominius ryšius, Sprendimų proporcingumą. Sprendimai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

40. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad ji 2020 m. yra viešai deklaravusi savo nepritarimą Baltarusijos režimui (buvimu įrašyta į Baltarusijos Respublikos mokslų bendruomenės atstovų kreipimąsi numeriu (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, kad pareiškėja yra nelojali Baltarusijos režimui. Pareiškėja teismui nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų, kad jį yra Baltarusijos Respublikos režimo opozicijos dalyvė. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2023 m. atvyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir grįžo į Baltarusiją, kas patvirtina, kad pareiškėja nebuvo sulaikyta kaip Baltarusijos režimo opozicijos dalyvė, Baltarusijos režimas nelaiko pareiškėjos nelojalia.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

42. VSD nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog Migracijos departamento Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą. Iš Migracijos departamento Sprendimų turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas, t. y. vertinti jos šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėja nėra pasiekusi ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Teismo sprendimu buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų bei LVAT praktikos nuostatos, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 1 d. sprendimo Nr. 24S112226, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ir 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 24S113530, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2029 m. gegužės 2 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Šis laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

45. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai ir formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

48. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.

49. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Rusijos ir Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir į Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), sprendžia, jog atsakovas pagrindė išvadą dėl pareiškėjos galimos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėja nepateikė faktinių duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad pareiškėja nuo 2001 m. iki 2017 m. dirbdama Baltarusijos Respublikos valstybinėje mokslo įstaigoje „Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos naujų medžiagų chemijos institutas“, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai valdžiai, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

51. Iš Sprendimo1 turinio matyti, jog nors esminis jo faktinis pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau Migracijos departamentas atliko vertinimą pareiškėjos turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu bei nustatė, kad užsienietė tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjusi ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės vizos, taip pat nėra niekada dirbusi ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėja pateikė per išorės paslaugų teikėją. Migracijos departamentas nenustatė, kad ji turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjos sutuoktinis ir dukra per išorės paslaugų teikėją pateikė prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjos sutuoktiniui ir dukrai anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, galiojančios nacionalinės ar Lietuvos Respublikos išduotos Šengeno vizos jie neturi.

52. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad VSD ir Migracijos išvados yra hipotetinės ir grįstos prielaidomis. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėja dirbo Baltarusijos Respublikos valstybinėje mokslo įstaigoje „Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos naujų medžiagų chemijos institutas“, kurioje, nepaisant jos užimamų pareigų, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai, jos vykdomai politikai. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, suponuoja pareiškėjos pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo valstybėje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tokia galimybė šiuo atveju yra nustatyta ir nepaneigta.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjos darbo trukmė, užimtos pareigos, įsidarbinimo priežastys, taip pat aplinkybės, jog ji galbūt nepriiminėjo jokių strateginių sprendimų ir kitos panašios aplinkybės savaime nereiškia, kad grėsmė dėl jos ryšių su Baltarusijos Respublikos valstybine mokslo įstaiga „Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos naujų medžiagų chemijos institutas“, yra išnykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti įrodymai yra pakankamas pagrindas išvadai dėl pareiškėjos pažeidžiamumo Baltarusijos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu.

54. Vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėja, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą1 teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

55. Pareiškėja taip pat nesutinka su Sprendimu 2, kuriuo jai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2029 m. gegužės 2 d. t. y. 5 metus.

56. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, inter alia (be kita ko) atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 37 p.).

57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021).

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, sprendimas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2029 m. gegužės 2 d. t. y. 5 metus nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei proporcingumo principo, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.

59. Ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta LVAT praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje.

60. Nors, nagrinėjamu atveju, Migracijos departamento Sprendimai iš esmės yra grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija ir joje nurodytu pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu, tačiau iš Migracijos departamento Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinio matyti, kad, kaip nustatyta, Migracijos departamentas kiekvienu atveju atliko savarankišką kiekvienam sprendimui priimti aktualių ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimą ir taikė atitinkamas teisės normas.

61. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taikytiną teisinį reguliavimą, aktualią teismų praktiką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog Migracijos departamento Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

62. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

63. Nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl jos prašymas atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis