2025-04-30 Nr. AB-7428-3-61-3-07175-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1711-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07175-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos 9.2; 9.3

(S)

(N)

.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. Y. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Y. Y. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 24S278853 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, kreipėsi į atsakovą su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsakovas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1539-492/2024 tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikino atsakovo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

2.2. Atsakovas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

2.3. Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas. Atsakovas tyrimą dėl prieglobsčio prašytojo baimės kilmės valstybėje būti persekiojamam atliko atmestinai, paviršutiniškai, neobjektyviai, iškreipdamas prieglobsčio byloje nustatytas aplinkybes, nevertindamas pareiškėjo nurodytų persekiojimo priežasčių, pateiktų įrodymų, neįvertindamas objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

2.4. Atsakovas neginčijo pareiškėjo dalyvavimo protestuose fakto ir jo politinių pažiūrų nekvestionavo, o kilmės valstybės informacija patvirtina protestuotojų persekiojimą, tačiau Sprendime nepagrįstai akcentuojama, kad pareiškėjas asmeniškai nepatyrė jokio spaudimo iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų.

2.5. Atsakovas neįvertino pareiškėjui kilmės valstybėje kylančios grėsmės, susijusios su jo dalyvavimu protesto eisenoje, dėl dalyvavimo kurioje buvo įkalinti jo draugai, nevertino grėsmės dėl pasirašytos peticijos ir paskelbto viešo protesto laiško, kuriame pareiškėjas viešai išreiškia savo požiūrį į suklastotų rinkimų rezultatus, nevertino pareiškėjo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) ir prieglobsčio prašymo pateikimo aplinkybių.

2.6. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytai prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkai – pateikti įrodymai nebuvo vertinti objektyviai, nevertinta jų visuma, tinkamai neįvertinta kilmės valstybės informacija, neįvertintos kilmės valstybės grėsmės, galinčios prilygti kankinimams arba nežmoniškam elgesiui.

2.7. Pareiškėjo persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje susijusi su tuo, jog jis 2020 m. dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) mieste dėl prezidento rinkimų rezultatų klastojimo. Vykstant protestams, kartu su savo vadovu V. T. (toliau – ir V. T.) pareiškėjas parašė viešą laišką prieš rinkimų rezultatų klastojimą. Numalšinus protestus, milicijos pareigūnai pradėjo identifikuoti asmenis, kurie dalyvavo protestuose, ir masiškai juos sulaikyti. Taip buvo sulaikytas pareiškėjo draugas, kuris nuteistas dviejų metų laisvės atėmimo bausme pataisos darbų kolonijoje. 2022 m. vasario 27 d. pareiškėjas buvo informuotas, jog jam atsiųstas šaukimas į miliciją. Suvokdamas grėsmes, pareiškėjas iškart išvyko iš šalies ir per Kaliningrado sritį atvyko į Lietuvos Respubliką bei 2022 m. kovo 4 d. pateikė prieglobsčio prašymą sienos perėjimo punkte.

2.8. Pareiškėjas negali įrodyti, jog jo pašto dėžutėje buvęs šaukimas yra susijęs su baudžiamuoju persekiojimu, tačiau negalima reikalauti, kad prieglobsčio prašytojas įrodytų būsimo persekiojimo neišvengiamumą. Byloje surinkta informacija (viešas laiškas, liudytojų parodymai, kartu protestavusių asmenų persekiojimas) pakankama, kad būtų įrodyta pagrįsta tokio persekiojimo tikimybė. Aplinkybė, jog iki šiol pareiškėjui nepateikti kaltinimai nereiškia, kad jam tokia grėsmė nekyla.

2.9. Pareiškėjo pasakojimas ir Departamentui pateikti įrodymai, surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog pareiškėjas pagrįstai bijo būti persekiojamas dėl priskyrimo režimo priešininkams, turi pagrįstą persekiojimo baimę ir atitinka pabėgėlio apibrėžimą, kaip jis suprantamas pagal Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį, todėl Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

3. Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime nesutiko su skundu, prašė jį atmesti ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. kovo 7 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis buvo atmestas, nes nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika pareiškėjui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.2. Nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata neįvykdyta, prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas.

3.3. Prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Paaiškinimų patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu.

3.4. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nevaržomai pateikti savo paaiškinimus, pasakojimus ir visus jo prieglobsčio prašymą ir pasakojimus pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjas atsakovui nei žodžiu, nei raštu nebuvo nurodęs, kad jo buvęs vadovas V. T. ir jo sutuoktinė dalyvavo protestuose ir dėl to jam kyla persekiojimas. Pareiškėjas apklausų metu teigė tik tai, jog jis dalyvavo keliuose protestuose, tačiau jų metu nebuvo nei sulaikytas, sumuštas ar kitaip nubaustas dėl savo pilietinės pozicijos.

3.5. Nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Rizika, kurią pareiškėjas įvardina yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjo profilis ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju.

3.6. Atsakovas atliko detalią pareiškėjo apklausą (apklaustas kelis kartus), suteikė jam galimybę papildomai pateikti informaciją tyrimą atliekančiam pareigūnui, taigi, sudarė jam sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jo paties nurodytus teiginius.

3.7. Vykdant pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, nebuvo pažeistos jokios procedūrinės normos ar reikalavimai, atsakovas tinkamai atliko pareiškėjo prašymo vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu ir atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, priėmė pagrįstą Sprendimą, todėl skundas atmestinas.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2022 m. kovo 7 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas buvo apklaustas 2023 m. sausio 31 d. vykusios apklausos metu, nurodė aplinkybes, kuriomis grindė prieglobsčio prašymą.

5.2. Atsakovas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 23S445509 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. vasario 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1669-979/2024 nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko galioti skundžiamą atsakovo sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1539-492/2024 nusprendė tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą bei Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. kovo 7 d. prašymą suteikti prieglobstį.

5.3. Atsakovas 2024 m. liepos 30 d. atliko pakartotinę pareiškėjo apklausą.

5.4. Atsakovas skundžiamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę per 14 dienų nuo Sprendimo įsigaliojimo dienos, įspėjo pareiškėją, jog per nustatytą laiką neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies.

6. Teismas įvertino Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 83 straipsnio 2 dalies, 86 straipsnio 1–3 dalių, 87 straipsnio 1–3 dalių, Aprašo 97, 99 punktų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

7. Teismas nustatė, kad, atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės grindžiamas dviem aplinkybėmis lėmusiomis jo persekiojimą kilmės valstybėje: darbine veikla ir dalyvavimu 3–4 protesto akcijose.

8. Teismas išanalizavo atsakovo atliktų apklausų metu pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo darbo pobūdžio, dėl jo dalyvavimo protestuose. Teismas taip pat detaliai išanalizavo skundžiamame Sprendime nurodytą pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, atsakovo pateiktą pareiškėjo nurodytų aplinkybių (veiklos, dalyvavimo protestuose) įvertinimą. Teismas pažymėjo, kad daugelis pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį ir apklausų metų nurodytų aplinkybių ir teiktų duomenų atsakovo buvo įvertinti kaip nepatikimi, nelaikyti nustatytais faktais.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), dalyvavo 3–4 protestuose. Teismas pažymėjo, kad, vertinant tikimybę pareiškėjui nukentėti dėl dalyvavimo taikiose protestuose, būtina atsižvelgti ir į individualias riziką didinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs viešų šaltinių informaciją, kad 2020 metais (duomenys neskelbtini) protestuose bent kartą dalyvavo virš 1 milijono asmenų ir ne visi protestuose dalyvavę asmenys susiduria su persekiojimu, nes (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, žurnalistus, aukšto profilio opozicijos aktyvistus, viešai valdžią kritikuojančius asmenis ir pan., pažymėjo, kad pareiškėjas šio profilio neatitinka, nėra duomenų, jog, numalšinus protestus, pareiškėjas toliau aktyviai dalyvavo politinėje veikloje.

10. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas dėl jo politinių įsitikinimų, dėl dalyvavimo politinio pobūdžio protestuose, būtų sumuštas, ar suimtas valstybinių įstaigų pareigūnų, jam būtų iškelta administracinė ar baudžiamoji byla. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo dalyvavimas politinėje veikloje savaime nelemia galimybės gauti prieglobstį, o vien tik abstraktūs teiginiai, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę bus nesaugu laisvai reikšti savo politinius įsitikinimus, nėra pakankami prielaidai, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko tik 2022 m. kovo mėn. t. y. praėjus beveik pusantrų metų po jo politinės nuomonės viešo išreiškimo, tačiau per tą laikotarpį jis nebuvo politiškai persekiojamas, nebuvo sulaikytas, nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis, jo atžvilgiu nebuvo inicijuotas baudžiamasis persekiojimas. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2021 m. balandžio 5 d. buvo išduotas naujas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas, o jis 2022 m. kovo mėn. be jokių kliūčių kirto kilmės valstybės sieną ir per Kaliningrado sritį atvyko į Lietuvos Respubliką, bei padarė išvadą, kad kilmės valstybė nėra identifikavusi pareiškėjo, kaip asmens, keliančio grėsmę valdančiajam režimui, ir dėl to jis gali būti persekiojamas.

12. Teismas įvertino tai, kad Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija turi bendrą duomenų bazę, kurioje yra duomenys apie šių valstybių teisėsaugos paieškomus asmenis, todėl jeigu prieglobsčio prašytojas domintų kilmės valstybės teisėsaugos institucijas, jis būtų buvęs sulaikytas Rusijos Federacijos pasienio punkte, besiribojančiame su Lietuvos Respublika. Teismo vertinimu, tai paneigia pareiškėjo keliamą versiją, kad konspiracijos tikslu jis buvo priverstas pirmiausia išvykti į Sankt Peterburgą, o po to, atvykęs į Kaliningrado sritį, kirto Rusijos ir Lietuvos sieną pasienio punkte.

13. Teismas įvertino skunde pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad palikti kilmės valstybę jį paskatino gautas šaukimas atvykti į rajono Vidaus reikalų ministerijos instituciją, ir pažymėjo, kad šio šaukimo turinys nežinomas, be to, pareiškėjas anksčiau buvo šaukiamas atvykti į teismą kaip liudytojas ir jam jokių neigiamų pasekmių nekilo, todėl pareiškėjo teiginius, kad galimai jam šaukimą siekta įteiktas norint pareikšti kaltinimus dėl dalyvavimo protestuose ar jo politinės veiklos vertino kaip hipotetinius.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus V. T., I. T. (toliau – ir I. T.) ir S. P. (toliau – ir S. P.) pasirašytus laiškus, kuriuose nurodoma apie jų patirtas pasekmes dėl dalyvavimo protestuose, pažymėjo, kad pareiškėjo įvardijama persekiojimo rizika yra grindžiama išskirtinai išvestiniais, o ne tiesioginiais faktais. Teismas akcentavo, kad, atsakovui atliekant tyrumą, nebuvo nustatyta, jog tariamas persekiotojas ((duomenys neskelbtini) tarnybos) dėl dalyvavimo protestuose ar įvardijamo viešo kreipimosi, identifikuoja pareiškėją kaip grėsmę valdančiajam (duomenys neskelbtini) režimui ir dėl to ieško prieglobsčio prašytojo bei siekia jį sulaikyti ir nubausti.

15. Teismas įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl viešo pareiškimo apie atsisakymą teikti paslaugas mokykloms, kuriose per rinkimus buvo užfiksuoti rinkimų rezultatų klastojimo veiksmai, taip pat šio viešo pareiškimo turinį ir pažymėjo, kad atsisakymas bendradarbiauti su režimui lojalia institucija yra grindžiamas politiniais motyvais, t. y. reiškiant nesutikimą su 2020 m. prezidento rinkimų rezultatais, tačiau pranešime nėra reikalaujama pakeisti (duomenys neskelbtini) režimą, piliečiai nėra raginami imtis konkrečių veiksmų ar kitaip siekiama pakenkti kilmės valstybės valdžiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad viešo kreipimosi autoriumi yra įvardijamas V. T., o pareiškėjas minimas tik kaip asmuo parašęs pareiškimą 12-osios mokyklos direktoriui dėl atleidimo iš pareigų dėl rinkimų metu padarytų pažeidimų.

16. Teismas akcentavo, kad po šio pranešimo paskelbimo pareiškėjas kilmės valstybėje gyveno beveik pusantrų metu ir jokios represinio pobūdžio priemonės jo atžvilgiu nebuvo panaudotos, todėl padarė išvadą, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos nepriskirta pareiškėjo režimui pavojingų asmenų kategorijai.

17. Teismas taip pat įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis gali būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl darbinės veiklos (kad jis ir įmonės vadovas V. T. atsisakė teikti paslaugas visiems asmenims, lojaliems valdančiajam režimui). Teismas nustatė, jog pareiškėjas įmonėje buvo samdomas darbuotojas, įmonės vykdomą politiką kontroliavo jos vadovas V. T., o po to, kai jo darbdavio atžvilgiu teisėsaugos institucijos pradėjo politinį persekiojimą, jis teikdavo paslaugas ir valstybinėmis institucijoms. Teismas padarė išvadą, kad valdantysis režimas nelaikė pareiškėjo pavojingu ir jam grėsmę keliančių asmeniu, kadangi ir toliau siekė naudotis pareiškėjo teikiamomis paslaugomis, o pats pareiškėjas iš esmės neatsisakė toliau bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas kilmės valstybėje dėl vykdytos darbinės veiklos galėtu būti persekiojamas.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) mieste vykusiuose protestuose, ir jo pažįstamų asmenų atžvilgiu buvo taikytos represines priemones, tačiau pažymėjo, kad tai nėra pagrindas pripažinti, jog ir pareiškėjo atžvilgiu tikėtinai gali būti taikomos analogiškos priemones, kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas aktyviai ir nuosekliai priešinosi kilmės valstybės valdančiajam režimui ar jo atžvilgiu buvo taikytos įprastos (duomenys neskelbtini) teisėsaugos naudojamos represinės priemonės. Teismas nenustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. pareiškėjas kilmės valstybėje būtų persekiojamas dėl dalyvavimo taikiuose protestuose. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka asmenų, persekiojamų (duomenys neskelbtini) režimo, profilio, jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam suteikti pabėgėlio statuso nėra teisinio pagrindo.

19. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą, nes tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų susidurti su realia kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika, ar, kad jam grėstų mirties bausmė ar egzekucija grįžimo į kilmės valstybę atveju. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu atsakovas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šio užsieniečio grąžinimas į užsienio valstybę, gali būti neįmanomas. Teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimu pagrįstai atsisakyta suteikti prieglobstį pareiškėjui, todėl pagrįstai Sprendimu atsakovas įpareigojo pareiškėją išvykti į kilmės valstybę, t. y. priėmė sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę.

21. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas detaliai įvertinus pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, pateiktus įrodymus, apklausoje pateiktą informaciją, Sprendime nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindas, Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, ir naikinti Sprendimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo ir atmetė išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo. Teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą; atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

23.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojų V. T., I. T. ir S. P. paaiškinimų, kad jie kartu su pareiškėju 2020 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini) mieste dalyvavo protestuose prieš rinkimų rezultatų klastojimą, todėl buvo persekiojami kilmės valstybės teisėsaugos institucijų. Minimiems liudytojams buvo suteiktas prieglobstis Lietuvoje, tačiau nors pareiškėjo politinės pažiūros buvo analogiškos, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas to neįvertino.

23.2. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog ir pareiškėjas patirs analogišką persekiojimą, prieštarauja Aprašo nuostatoms, jog prieglobsčio prašymas vertinamas, be kita ko, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas taip pat prieštarauja EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

23.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl pareiškėjo pasirašyto viešo pareiškimo prieš rinkimų rezultatų klastojimą, ir dėl to jam kilusios persekiojimo grėsmė, nors dėl šių aplinkybių buvo pasisakyta pirmą kartą nagrinėjant pareiškėjo skundą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus pareiškėjo teiktų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių reikšmę prieglobsčio byloje, juos ignoruojantis atsakovo Sprendimas pažeidžia res judikatą (draudimas pareikšti tapatų ieškinį) ir teisės viršenybės principą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą atsakingo valdymo principą.

23.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija turi bendrą duomenų bazę, kurioje yra duomenys apie šių valstybių teisėsaugos paieškomus asmenis, taigi, jei prieglobsčio prašytojas domintų kilmės valstybės teisėsaugos institucijas, jis būtų buvęs sulaikytas Rusijos Federacijos pasienio punkte, besiribojančiame su Lietuvos Respublika. Atsakovo sprendime nėra surinkta jokių duomenų apie Baltarusijos piliečių patikras Rusijos ir Lietuvos pasienyje, juo labiau – apie bendros šių valstybių duomenų bazės naudojimą Karaliaučiaus srityje, be to, pareiškėjo pateikta informacija patvirtina, kad „alternatyvus kelias“, Baltarusijos piliečiams siekiant pasiprašyti tarptautinės apsaugos Lietuvoje, veda per Karaliaučių. Pareiškėjo atvykimo aplinkybės byloje nebuvo objektyviai įvertintos.

23.5. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų persekiojamo asmens profilio, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, nustatytiems faktams, liudytojų parodymams, kilmės valstybės informacijai, kad žmonės (duomenys neskelbtini) yra persekiojami už komentarus socialiniuose tinkluose arba dalyvavimą protestuose ir pan.

23.6. Pareiškėjas dalyvauja (duomenys neskelbtini) opozicijos palaikymo akcijose Lietuvoje. Pareiškėjas ir jo vadovas dviese pasirašė viešą atsišaukimą dėl paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini) įstaigoms. Šio atsišaukimo pagrindu prieš pareiškėjo vadovą pradėtas persekiojimas, jam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Nėra jokių objektyvių aplinkybių teigti, kad persekiojimo grėsmė šiuo pagrindu kyla tik vienam iš dviejų kreipimąsi pasirašiusių asmenų. Pareiškėjas savo baimę grindžia identiškoje situacijoje buvusių bendradarbių ir draugų persekiojimo faktais. Atsakovas šių aplinkybių neįvertino.

23.7. Pareiškėjas grindžia savo prieglobsčio prašymą individualia ir objektyviai pagrįsta baime, kad kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso straipsnius dėl atviro pilietinės pozicijos reiškimo. Ši baimė pagrįsta analogiškose situacijose esančių asmenų padėtimi kilmės valstybėje.

23.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo darbo santykių, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo darbovietėje buvo pradėtas persekiojimas, pareiškėjas buvo verčiamas nenoromis teikti paslaugas tam, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo, ir tai lėmė, kad pareiškėjas privalėjo pasitraukti nuo persekiojimo veiksmų už kilmės valstybės ribų.

23.9. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad dėl kiekvienos iš nurodytų aplinkybių pareiškėjams kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas, kyla grėsmė būti pagrobtiems, kankinamiems, žeminamiems, savavališkai įkalintiems sunkiomis ir pavojingomis gyvybei sąlygomis. Todėl pareiškėją grąžinus į kilmės valstybę, jam grėstų persekiojimas, įskaitant fizinį ir psichologinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis.

23.10. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo pateiktų asmenų, kartu su juo dalyvavusių protestuose, parodymų, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo viešas pranešimas nekelia jam persekiojimo rizikos.

23.11. Pareiškėjas skunde pirmos instancijos teismui taip pat skundė atsakovo sprendimą grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas Lietuvoje dirba, nuomojasi būstą, be to, atsakovas, pirmą kartą priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio, pareiškėjui yra nurodęs, kad jis turi teisę legalizuoti savo buvimą kitu pagrindu, todėl pakartotinis atsakovo sprendimas nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, kuriuo pareiškėjas taip pat įpareigojamas grįžti į kilmės valstybę, pablogina pareiškėjo padėtį, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.

24. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, pareiškėjas atsakovui nenurodė duomenų apie tai, kad jo buvęs vadovas V. T. ir jo sutuoktinė dalyvavo protestuose ir dėl to, jam kyla persekiojimas, pareiškėjas šių asmenų dalyvavimo protestuose ar situacijos, kurioje jie atsidūrė, nesiejo su savo prieglobsčio prašymu ir pareiškėjui asmeniškai kylančia grėsme. Pareiškėjas atsakovui taip pat nepateikė laiško, kurį parašė su savo buvusiu vadovu.

25.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia naujus argumentus (nebuvo surinkta kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) piliečių patikras Rusijos ir Lietuvos pasienyje), kurie nebuvo nurodęs nei su skundu pirmosios instancijos teismui, nei per teismo posėdį, t. y. šie argumentai atsirado tik po skundžiamo sprendimo. Pareiškėjas nenurodo, kaip minima informacija susijusi su pareiškėjo situacija.

25.3. Pareiškėjas, kaip vieną iš esminių argumentų dėl persekiojimo tikimybės nurodydamas viešą pranešimą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai atsisako teikti paslaugas mokykloms, kuriose per rinkimus buvo užfiksuoti rinkimų rezultatų klastojimo veiksmai, ignoruoja aplinkybę, kad šio viešo kreipimosi autoriumi yra įvardijamas V. T., o pareiškėjas minimas tik kaip asmuo, parašęs pareiškimą 12-osios mokyklos direktoriui dėl atleidimo iš pareigų dėl rinkimų metu padarytų pažeidimų. Be to, po šio pranešimo paskelbimo pareiškėjas kilmės valstybėje gyveno beveik pusantrų metų ir jokios represinio pobūdžio priemonės jo atžvilgiu nebuvo panaudotos. Tai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos nepriskirta pareiškėjo režimui pavojingų asmenų kategorijai, o pareiškėjo rizika nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju.

25.4. Migracijos departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją apie proteste dalyvavusių asmenų situaciją, pareiškėjo nurodomų asmenų (S. P.) padėtį bei kitą informaciją, bei padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie tai, jog jam gresia tokios pačios pasekmės, yra pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo politinio pobūdžio veikla nebuvo tiek aktyvi ir nuosekli, jog, pagal byloje surinktus duomenis, būtų galima pripažinti jam kylančios baimės būti persekiojamam dėl šios veiklos visiška pagrįstumą. Pareiškėjo veikla nėra laikytina tiek vieša, kad būtų patraukusi arba galėtų patraukti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų dėmesį dėl informacijos ribotos prieigos. Nors pareiškėjas siekia įrodyti, jog šiuo atveju jam grėsmė kyla dėl to, jog su atitinkamu persekiojimu yra susidūrę kiti panašaus profilio asmenys, galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Pareiškėjo nurodoma informacija apie kitiems asmenims iškeltų baudžiamųjų bylų eigą nėra pakankamas pagrindas nuspręsti apie pareiškėjui kylančios baimės būti persekiojamam visišką pagrįstumą,

25.5. Nors pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi rašytiniai įrodymai ir liudytojo pateikti paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) mieste vykusiuose protestuose ir jo pažįstamų asmenų atžvilgiu buvo taikytos represines priemones, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, jog ir pareiškėjo atžvilgiu tikėtinai gali būti taikomos analogiškos priemones, kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas aktyviai ir nuosekliai priešinosi kilmės valstybės valdančiajam režimui ar jo atžvilgiu buvo taikytos įprastos (duomenys neskelbtini) teisėsaugos naudojamos represinės priemonės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi neaktualia EŽTT praktika.

25.6. Priimant ginčijamo Sprendimo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę, buvo įvertintos pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės. Tai, kad pareiškėjas dirba Lietuvoje, nuomoja būstą, nesudaro pagrindo jam suteikti prieglobstį Lietuvoje ar kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2022 m. kovo 7 d. pateikė prašymą jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų metu, 2020 m. rugpjūčio 9 d. vakare, iš pareiškėjo telefono buvo skambinama draugams ir kai kurie jų jau atlieka bausmę kalėjimuose, todėl jis mano, kad pavojus gresia ir jam, ir sūnui, kuris mokosi (duomenys neskelbtini) universitete mokamame skyriuje, nes jeigu pareiškėjas būtų areštuotas, tolesnės sūnaus studijos būtų neįmanomos, nebūtų lėšų, o jeigu sūnus negalės tęsti studijų, jis bus pašauktas atlikti karo tarnybos. Įvertinęs pareiškėjo prašyme ir apklausose pateiktą informaciją bei jo kilmės valstybės informaciją, atsakovas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 23S44509 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nenustačius individualizuotos persekiojimo grėsmės dėl konvencinių priežasčių. Pareiškėjui kreipusis į administracinius teismus, Migracijos departamento sprendimas buvo panaikintas ir atsakovas įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Migracijos departamentas, vykdydamas teismo sprendimą, 2024 m. liepos 30 d. papildomai apklausė pareiškėją ir 2024 m. gruodžio 2 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį, konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, bei įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę per 14 dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos.

29. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

30. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

31. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

33. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindžia tuo, kad į savo kilmės valstybę bijo sugrįžti dėl to, jog jis po 2020 m. įvykusių (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų dalyvavo protesto mitinguose, kuriuose išreiškė savo nepritarimą rinkimų rezultatų falsifikavimui. Be to, pareiškėjo draugai 2020 m. rugpjūčio 9 d. vykusių protestų metu naudojosi jo telefonu skambindami kitiems protestuotojams, ir šie asmenys buvo režimo persekiojami; pareiškėjas ir jo darbdavys V. T. parašė viešai prieinamą laišką (pareiškimą), kad jie atsisako aptarnauti (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą Nr. 12, tokiu būdu pasakydami, kad nesutinka su vykdoma politika ir tuo, kad suklastoti rinkimai įvyko mokyklos teritorijoje; pareiškėjo darbdavys ir jo žmona buvo nuteisti dėl jų politinių pažiūrų, taip pat buvo nuteistas ir kitas, kartu su pareiškėju protestuose dalyvavęs draugas.

34. Pareiškėjas pateikė liudytojų V. T., I. T. ir S. P. pasirašytus laiškus, kuriuose teigiama, kad jie kartu su prieglobsčio prašytoju 2020 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini) mieste dalyvavo protestuose prieš rinkimų rezultatų klastojimą, todėl buvo persekiojami kilmės valstybės teisėsaugos institucijų – buvo sumušti, jų atžvilgiu pradėtos baudžiamosios bylos, buvo priversti palikti (duomenys neskelbtini) (V. T. ir I. T.) arba buvo nuteisti ir atliko laisvės atėmimo bausmę (S. P.). Pareiškėjas taip pat pateikė nuorodas į jo darbdavio V. T. ir jo paties laiškus, kuriuose jie atsisako toliau teikti paslaugas švietimo įstaigoms, taip pat (duomenys neskelbtini) vykusių protestų, kuriuose dalyvavo pareiškėjas, vaizdo įrašą, nuotraukas. Pareiškėjas akcentavo, kad jo politinės pažiūros yra tokios pačios, kaip ir V ir I. T. bei S. P., taigi, jam taip pat gresia baudžiamasis persekiojimas kilmės valstybėje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu.

35. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog pareiškėjas po 2020 m. įvykusių (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų dalyvavo (duomenys neskelbtini) mieste vykusiuose protestuose ir jo pažįstamų asmenų atžvilgiu buvo taikytos represines priemones.

36. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, pakartotinai nagrinėdamas jo prieglobsčio prašymą ir priimdamas skundžiamą Sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad buvo paviešintas pareiškėjo ir jo darbdavio V. T. pareiškimas dėl atsakymo dirbti švietimo įstaigoje po 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, ir dėl šio pareiškimo V. T. buvo persekiojamas, jam iškelta baudžiamoji byla, o Lietuvoje jam ir jo žmonai suteiktas pabėgėlio statusas.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją apie pareiškėjo ir jo darbdavio laišką (pareiškimą) dėl atsisakymo dirbti (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje Nr. 12 bei konstatavo, kad atsisakymas bendradarbiauti su režimui lojalia institucija yra grindžiamas politiniais motyvais, t. y. reiškiant nesutikimą su 2020 m. prezidento rinkimų rezultatais, tačiau pranešime nėra reikalaujama pakeisti (duomenys neskelbtini) režimą, piliečiai nėra raginami imtis konkrečių veiksmų ar kitaip siekiama pakenkti kilmės valstybės valdžiai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viešo kreipimosi autoriumi yra įvardijamas V. T., be to, po šio pranešimo paskelbimo pareiškėjas kilmės valstybėje gyveno beveik pusantrų metų ir jokios represinio pobūdžio priemonės jo atžvilgiu nebuvo panaudotos. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme 2025 m. vasario 18 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. T. nurodė, kad minimas pareiškimas dėl atsisakymo dirbti švietimo įstaigoje buvo tik viena iš aplinkybių, dėl kurių jis buvo persekiojamas (duomenys neskelbtini).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino aplinkybes, kad pareiškėjas dirbo V. T. priklausančioje įmonėje samdomu darbuotoju, o įmonės vadovas V. T. atsisakė teikti paslaugas visiems asmenims, lojaliems valdančiajam režimui. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad įmonės vadovui V. T. išvykus iš (duomenys neskelbtini), įmonė, taigi – ir pareiškėjas, teikdavo paslaugas ir valstybinėms įmonėms, t. y. su jomis bendradarbiavo, bei priėjo išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas kilmės valstybėje dėl vykdytos darbinės veiklos galėtų būti persekiojamas.

39. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjo argumentai, kad jo ir liudytojo V. T. situacija yra analogiška, yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje, kaip ir V. T., gresia persekiojimas. Ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas įvertino individualias, su pareiškėjo situacija susijusias aplinkybes ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog kilmės valstybė nėra identifikavusi pareiškėjo, kaip asmens, keliančio grėsmę valdančiajam režimui, dėl ko jis gali būti persekiojamas.

40. Pažymėtina, kad atsakovas ginčijamame Sprendime detaliai išanalizavo aplinkybes, susijusias su S. P. iškelta baudžiamąja byla, bei pareiškėjo argumentus, kad jam, kaip ir minėtam asmeniui, gresia susidorojimas dėl dalyvavimo protestuose. Atsakovas nustatė, kad S. P. ne tik dalyvavo protestuose, bet ir buvo jų rėmėjas, t. y. buvo aktyvus protestų dalyvis, todėl pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo baimė patirti tokio pat pobūdžio persekiojimą nagrinėjamu atveju grindžiama ne pareiškėjo individualiomis savybėmis, o trečiųjų asmenų išgyvenimais. Tai, kad pareiškėjas buvo apklaustas S. P. baudžiamojoje byloje, teikė paaiškinimus dėl pareiškėjo telefono naudojimo skambinant protesto dalyviams, patvirtina, jog informacija apie pareiškėjo dalyvavimą protesto mitinguose teisėsaugos institucijoms buvo žinoma, tačiau poveikio priemonių prieš pareiškėją nebuvo imtasi, t. y. valstybė nėra identifikavusi pareiškėjo, kaip asmens, keliančio grėsmę valdančiajam režimui. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjui buvo atsiųstas šaukimas atvykti į policiją, neturint duomenų apie šio šaukimo turinį, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas yra persekiojamas dėl jo politinių pažiūrų.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis (pareiškėjas 2020 m. dalyvavo keliuose mitinguose prieš prezidento rinkimų rezultatus, taip pat parašė viešą laišką, kuriame atsisako toliau teikti paslaugas švietimo įstaigoms, buvo apklaustas kaip liudytojas draugo baudžiamojoje byloje, bet, kaip teigia, nebuvo sulaikytas, smurto nepatyrė, tik gavo pranešimą atvykti į policiją) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; ir kt.). Todėl pareiškėjo argumentai dėl bendros situacijos, vykstančios jo šalyje, t. y. kilmės valstybėje vykstančių žmogaus teisių galimų pažeidimų (iškeltų bylų, sulaikymų), niekaip nepagrindžia individualaus pobūdžio persekiojimo galimybės jo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta informacija (dėl galimai kilsiančios persekiojimo dėl politinių įsitikinimų grėsmės), perspektyvinio individualaus vertinimo aspektu, yra hipotetiška, paremta pareiškėjo subjektyviu vertinimu. Pareiškėjas nurodo, kad prieglobsčio prašymą pateikė sienos perėjimo punkte, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados dėl pareiškėjui gręsiančio persekiojimo.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, jog prieglobsčio prašytojo individualios aplinkybės nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas kilmės valstybėje dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, o pareiškėjo argumentai dėl dalyvavimo protestuose, dėl savo pažiūrų išreiškimo viešame laiške ir su tuo susijusios galimo persekiojimo rizikos vertintini kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, nepaneigiantys atsakovo padarytų išvadų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

43. Įstatymo 87 straipsnis numato, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Įstatyme vartojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė“ reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti prieglobstį ne tik ir ne tiek dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių, su prašytoju tiesiogiai susijusių aplinkybių, kurios kiekvienu konkrečiu atveju yra nagrinėjančios prašymą dėl prieglobsčio suteikimo institucijos vertinimo dalykas.

44. Prieglobsčio prašytojas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam dėl atviro pilietinės ir politinės pozicijos reiškimo gresia baudžiamoji atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini)baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius, todėl jis gali būti pagrobtas, kankinamas, žeminamas, savavališkai įkalintas sunkiomis ir pavojingomis gyvybei sąlygomis. Šią baimę pareiškėjas grindžia abstraktaus pobūdžio aplinkybe, t. y. analogiškose situacijose esančių asmenų padėtimi kilmės valstybėje. Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovas, atlikęs prieglobsčio prašytojo individualios situacijos vertinimą, jokios grėsmės rizikos kilmės valstybėje iš (duomenys neskelbtini) valdančiojo režimo pusės nenustatė.

45. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir padėties kilmės valstybėje įvertinimą, taip pat nenustatyta tikimybė galimos prievartos grėsmės pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę (būtų įvykdyta mirties bausmė, būtų kankinami, patirtų žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir pan.), todėl nėra pagrindo taikyti ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Kadangi (duomenys neskelbtini), o taip pat ir prieglobsčio prašytojo buvusioje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

46. Netenkinus reikalavimo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, pirmą kartą priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio, pareiškėjui yra nurodęs, kad jis turi teisę legalizuoti savo buvimą kitu pagrindu, todėl pakartotinis atsakovo sprendimas nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, kuriuo pareiškėjas taip pat įpareigojamas grįžti į kilmės valstybę, pablogina pareiškėjo padėtį, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.

48. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui pirmą kartą priimat sprendimą dėl prieglobsčio, pareiškėjas turėjo galiojančią vizą, todėl jo grąžinimo į kilmės valstybę klausimas tuo metu nebuvo sprendžiamas. Pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko turėdamas galiojančią vizą, kurios galiojimas Sprendimo priėmimo metu yra pasibaigęs, taigi pareiškėjas, įsiteisėjus Migracijos departamento Sprendimui ir neturint kito galiojančio dokumento (vizos, leidimo laikinai gyventi ar kt.), praranda teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 5 punktu, užsienietis turi būti grąžintas į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad sprendimas grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, įvertinus Sprendimo priėmimo metu buvusią situaciją (kad pareiškėjui išduotos vizos galiojimas jau buvo pasibaigęs), todėl toks sprendimas negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis teisėtų lūkesčių principą.

50. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašyme bei apklausų Migracijos departamente metu pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taip pat motyvuotai įvertino pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, aplinkybes. Atsakovas, įvertinęs faktinius duomenis, taip pat pagrįstai sprendė, jog nei surinkta informacija apie kilmės valstybę, nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai nepagrindė jo baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje pagrįstumo. Taigi nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo sprendimas dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos nesuteikimo yra nepagrįstas, kad Migracijos departamentas nevykdė pareigos bendradarbiauti, atlikti objektyvų ir išsamų tyrimą prieglobsčio byloje.

51. Pastebėtina, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, išsamiai išnagrinėjo kilmės valstybės informaciją (žmogaus teisių gynimo centro „Viasna“, opozicinių iniciatyvų „BYPOL“, „By_help“, „BYSOL“ ir nepriklausomos žiniasklaidos pranešimus ir kt.) ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui, kuris aktyviai dalyvavo opozicinėje veikloje prieš (duomenys neskelbtini) režimą arba pateko į (duomenys neskelbtini)teisėsaugos pareigūnų padidinto dėmesio akiratį, po dokumentų patikrinimo (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, nustačius jo tapatybę, kiltų rizika būti sulaikytam. Šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Sprendime nevertinta pareiškėjo pateikta kilmės valstybės informacija, kilmės valstybėje vykdyto pareiškėjo bendražygių ir kitų panašioje aplinkoje esančių asmenų politinio persekiojimo faktai, ignoruoti į bylą pateikti ir pareiškėjo persekiojimo grėsmę patvirtinantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju Spendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio buvo priimtas įvertinus individualią pareiškėjo situaciją ir padarius išvadą, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės savaime nepagrindžia tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) režimo) tikėtino motyvo ir tikslo ieškoti užsieniečio (pareiškėjo), siekti jį sulaikyti ir nubausti, dėl jo dalyvavimo keliose protesto akcijose kilmės valstybėje, politinių pažiūrų išreiškimo.

52. Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra nereikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

53. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, nėra pagrindo jam priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. Y. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis