2018-03-29 Nr. AB-6692-4-45-3-00057-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3948-624/2018

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00057-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant Baltarusijos Respublikos piliečiui S. Z. (S. Z.), jo atstovei – advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjai Astai Kvietkauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. Z. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose 2018 m. vasario 14 d. buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro teikimas Nr. (21/26)-7K-144, kuriuo prašoma pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio S. Z. (toliau – ir Užsienietis), gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2018 m. gegužės 27 d. (b. l. 1–2).

2. Teikime VSAT Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad Užsienietis Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2017 m. lapkričio 27 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. Užsieniečio sulaikymo terminą pratęsė iki 2018 m. vasario 27 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)15PR-181 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“, tačiau galutinis sprendimas prieglobsčio prašytojo atžvilgiu nepriimtas. Taip pat nurodė, kad Užsienietis piktybiškai naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų jam suteiktomis teisėmis, o prieglobsčio prašymas yra tik būdas nevaržomai keliauti į kitas Europos Sąjungos šalis. Pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus bei nevykdydamas kompetentingų institucijų sprendimų, Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, o neteisėtai bandydamas išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, trukdo Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo. Teigė, jog Užsieniečio sulaikymo pagrindai neišnyko, todėl prašė pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2018 m. gegužės 27 d. Teismo posėdyje VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovė teikime pateiktą prašymą palaikė.

3. Teismo posėdyje Užsienietis prašė teikimo netenkinti ir paskirti jam apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Pripažino, kad pasielgė netinkamai, tačiau nurodė, kad jis tik norėjo pasiimti pasą, kurį iš (duomenys neskelbtini) atvežė draugai. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) turėjo problemų su teisėsauga dėl neatsargaus nusikaltimo, anksčiau tėvynėje buvo teistas už chuliganizmą.

4. Užsieniečio atstovė advokatė Asta Astrauskienė prašė teikimo netenkinti atsižvelgiant į tai, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Migracijos departamentas, priėmęs užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio priėmė nagrinėti iš esmės, jo dar neišnagrinėjo ir neaišku, kada jį išnagrinės. Per laikotarpį, praėjusį nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių, kuriomis buvo atmesti Užsieniečio skundai dėl apylinkės teismų sprendimų, aplinkybės pasikeitė tuo atžvilgiu, kad prieglobsčio prašytojas keletą mėnesių be pagrindo laikomas apribojus jo judėjimo laisvę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. vasario 21 d. sprendimu VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino (b. l. 10–11).

6. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2017 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo iš esmės, o 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Užsienietis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. 2017 m. rugsėjo 27 d. Užsienietis buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams sulaikytas Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnų. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5212-556/2017 paliktas nepakeistu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalies 2 punktu, Užsienietis buvo sulaikytas. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi paliktas nepakeistu, Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminas pratęstas iki 2018 m. vasario 27 d.

7. Teismas konstatavo, kad Užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė, nes Migracijos departamentas Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dar neišnagrinėjo, taip pat nepasikeitė faktinės aplinkybės, kurių pagrindu nuspręsta, kad yra išlikę Užsieniečio sulaikymo pagrindai. Atsižvelgdamas į tai, teismas Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą pratęsė iki 2018 m. gegužės 27 d.

III. 8. Baltarusijos Respublikos pilietis S. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti (b. l. 15–18).

9. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Migracijos departamentas 2018 m. vasario 21 d. Užsieniečio atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. (15/60-8)12PR-37 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kurį Užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies bei 5 dalies 7 punkto nuostatas.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju Užsienietis nebuvo sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, nėra sprendžiamas Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, todėl Užsieniečio sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu apskritai negali būti taikomas.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tam, kad prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašymo motyvai yra išaiškinti, priimtas galutinis sprendimas, kuris yra apskųstas, turi būti įvertinta ar yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

12. Užsienietis sutinka, kad pažeidė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą, tačiau nurodo, kad būtina įvertinti tokio poelgio motyvus, neapsiribojant formaliu situacijos vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš Lietuvos Respublikos Užsienietis išvyko todėl, kad buvo susitaręs su draugais, jog jam į Lazdijus iš (duomenys neskelbtini) atveš jo pasą bei pinigų. Lazdijuose Užsienietis sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) sugedo jo draugų automobilis, todėl Užsienietis ir vyko iki jų, tikėdamas laiku grįžti į Užsieniečių registracijos centrą. Užsienietis nurodo, kad jam nėra tikslo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis paaiškina, kad pasimokė iš savo klaidų ir daugiau jokių pažeidimų neketina daryti, nes yra suinteresuotas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

13. Apeliaciniame skunde Užsienietis remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-5454-1062/2017 ir teigia, kad jis galėjo būti sulaikytas ilgiausiai iki 2018 m. kovo 27 d. Nurodo, kad Migracijos departamento 2018 m. vasario 21 d. sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo Lietuvos Respublikoje ir išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) yra neįsiteisėjęs, klausimai dėl Užsieniečio išsiuntimo nėra sprendžiami, todėl Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis nagrinėjamu atveju, pasak Užsieniečio, negali būti taikoma.

14. Teismo posėdyje Užsienietis ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Užsienietis paaiškino, kad pasas, kurio sugedus automobiliui vyko paimti į (duomenys neskelbtini), yra perduotas Migracijos departamentui. Yra prašęs prieglobsčio eilėje šalių, taip pat yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Švedijoje. Sulaikymo laikotarpiu Migracijos departamento buvo apklaustas vieną kartą.

15. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

16. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepimą grindžia iš esmės tokiais pačiais argumentais, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame teikime.

17. Atsiliepime nesutinka su Užsieniečio nuomone, kad jo atžvilgiu negali būti taikytina Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis. Teigia, kad aiškinant Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies taikymą reikia remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais administracinėje byloje Nr. N575-1297/2012. Lietuvos Respublikoje klausimas dėl prieglobsčio suteikimo/nesuteikimo ir jo išsiuntimo/neišsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sprendžiamas vienos administracinės procedūros metu. Pažymi, kad visos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros metu (tiek Migracijos departamentui priimant sprendimą, tiek ir tada, kai šis sprendimas yra apskųstas teismui) yra siekiama priimti sprendimą tiek dėl prieglobsčio užsieniečiui suteikimo /nesuteikimo, tiek ir dėl jo išsiuntimo/neišsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Todėl daro išvadą, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma bet kurioje šios procedūros stadijoje.

18. Dėl Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punkto taikymo pažymi, kad Užsienietis, pateikęs prieglobsčio prašymą, pasirašytinai buvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis. Akivaizdu, kad jis žinojo, jog prieglobsčio prašytojo statusas nesuteikia jam teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos kol yra sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio jam suteikimo.

19. VSAT Užsieniečių registracijos centrui nekyla abejonių, kad S. Z. išvykimas iš Lietuvos Respublikos buvo tyčinis, turint tikslą išvykti į kitas ES valstybes nares, o jo paaiškinimai skirti tik suklaidinti teismą.

20. VSAT Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad šiuo metu S. Z. atžvilgiu nėra pradėta išsiuntimo procedūra tol, kol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio nesuteikimo klausimu. Užsienietis yra sulaikytas ne išsiuntimo tikslu, bet kaip prieglobsčio prašytojas, kuris piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra. Jo sulaikymas yra teisiškai pagrįstas, bei tikslingas, siekiant valstybei eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio sistema. Pažymi, kad minėto Užsieniečio sulaikymas neviršija maksimalaus Įstatyme numatyto sulaikymo termino, t. y. 18 mėnesių nuo sulaikymo pradžios.

21. Teismo posėdyje VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovė prašė Užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

24. Pažymėtina, kad užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kurio 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, kad toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2018 m. gegužės 27 d. priėmė, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi ir 113 straipsnio 5 dalies 7 punktu.

26. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

27. Ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu Užsienietis turėjo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje), todėl jis galėjo būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ar užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką.

28. Pasisakydama dėl Užsieniečio apeliacinio skundo teiginių, kad jis neturėjo tikslo išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes šioje šalyje siekia gauti prieglobstį, o jo išvykimo į Lenkijos Respubliką aplinkybės buvo įvertintos formaliai, neatsižvelgiant į tikruosius išvykimo tikslus, teisėjų kolegija pastebi, kad Užsieniečio 2017 m. rugsėjo mėnesį įvykusio išvykimo į Lenkijos Respubliką aplinkybės jau buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5212-556/2017. Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad Užsienietis siekė visiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pažeidė Įstatymo 135 straipsnio 4 punktą, numatantį, kad užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos. Minėtoje byloje teismas konstatavo Užsieniečio sąmoningą siekį pažeisti nustatytą tvarką ir nebegrįžti į Užsieniečių registracijos centrą. Teismas sprendė, kad tai yra pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą kartu su minėto straipsnio 4 dalies 2 punktu. Minėtos Užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos aplinkybės taip pat buvo įvertintos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2018. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog užsienietis atsiradus galimybei dar kartą nebandytų išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso, todėl teismas darė išvadą, kad sulaikymas yra objektyviai būtina priemonė.

29. Tačiau nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui (Įstatymo 114 str. 5 d.). Be to, prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 str. 7 d.).

30. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas priėmė 2018 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (15/60-8)12PR-37 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuris yra apskųstas teismui, duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiautų siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.), nėra, asmens dokumentai (pasas), reikalingi išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti, yra Migracijos departamente, todėl Užsieniečio sulaikymas negalėjo trukti ne ilgiau nei 6 mėnesius, t. y. ilgiau nei iki 2018 m. kovo 27 d.

31. Užsienietis buvo sulaikytas 2017 m. rugsėjo 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu, todėl Užsieniečio sulaikymo terminas galėjo būti pratęstas, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, iki 2018 m. kovo 27 d. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečio sulaikymo terminą pratęsė iki 2018 m. gegužės 27 d. Kadangi Užsieniečio sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, absoliučiai ribojant jo judėjimo laisvę, šiuo metu tęsiasi jau ilgiau nei 6 mėnesius, teisėjų kolegija sprendžia, kad jo sulaikymas ilgesniam laikui (nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. gegužės 27 d.) neatitiktų Įstatymo nuostatų dėl sulaikymo terminų.

32. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 str. 64 d.), ir įvertinus tai, kad Užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro taisykles, darytina išvada, kad Įstatyme numatytos priemonės Užsieniečiui negali būti visiškai netaikomos.

33. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija nutaria Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki jo atžvilgiu bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. gegužės 27 d. (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 4–5 dalys).

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl jo priimtas 2018 m. vasario 21 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Baltarusijos Respublikos piliečio S. Z. (S. Z.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Netenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2018 m. vasario 14 d. teikimo pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio S. Z. (S. Z.) sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. gegužės 27 d.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį S. Z. (S. Z.) Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki jo atžvilgiu bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gegužės 27 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė