c1ef816a-5d41-41fc-9efe-efc0b6d36e07 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1-1398-503/2013(Proceso Nr. 1-15-1-00347-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1 (S) NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 30 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant H. Chmieliauskienei, R. Braškienei, N. Dargytei,dalyvaujant prokurorei A. Petrenko,kaltinamajai R.

L., jos gynėjai adv. L. Guižauskienei,nukentėjusiajam L. M., jo atstovei adv. G. L.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje kaltinamoji R. L., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, turinti specialų iÅ¡silavinimÄ , netekėjusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 135 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,-n u s t a t ė:kaltinamoji R.

L. sunkiai sutrikdė žmogui sveikatÄ , o bÅ«tent:ji, 2012-04-15, apie 22.50 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ dÅ«rė virtuviniu peiliu L. M. į pilvÄ , padarydama nukentėjusiajam kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo žaizdÄ su diafragmos, perikardo ir kepenų kairės skilties I laipsnio pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvo ertmėje, tuo sunkiai sutrikdydama jam sveikatÄ .Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. L. paaiÅ¡kino, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies.

Apie 22 val. ji su A. O. nuėjo į L. M. namus. PrieÅ¡ tai su A. O. prieÅ¡ porÄ valandų kalbėjosi apie R., kuri paliko savo vaikus, o naujagimį iÅ¡sinešė su savimi ir girtuokliauja. Atėję pas L. M. jiedu pamatė nuogÄ verkiantį kÅ«dikį, o pati R. buvo girta. Ji su A. O. R.i pasakė, kad ji eitų namo, tačiau Å¡i pradėjo Å¡aukti ant A. O.. Kai ji (R. L.) norėjo paimti kÅ«dikį ir jį iÅ¡ ten iÅ¡neÅ¡ti, R. puolė ant jos, jos susikibo. L. M. pradėjo Å¡aukti, kad R. niekur neis.

Kol jie su R. aiÅ¡kinosi, A. paėmė ir suvyniojo kÅ«dikį ir ruošėsi jį iÅ¡neÅ¡ti. Tai pamačiusi R. labai įsiuto. Tada Å¡i jÄ pastÅ«mė ir ji parkrito prie stalo. Paskui Å¡oko bÅ«senoje bÅ«dama, ji (R. L.) griebė nuo stalo peilį ir su juo sužalojo L. M.. Atsakė, kad pripažįsta, kad žmogui sunkiai sutrikdė sveikatÄ . Be to, A. O. jos sÅ«nėnas; R. O. buvo įtraukta į rizikos Å¡eimų grupę; kada ji paėmė peilį, kuria ranka jį paėmė, kiek kartų dÅ«rė L.

M. ir pan. pasakyti negali, nes buvo Å¡oko bÅ«senoje; įvykio vakarÄ buvo blaivi; žmogaus sveikatÄ . Taip pat atsakė, kad L. M. sėdėjo fotelyje ir plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais; visos tÄ vakarÄ matytos aplinkybės jai sukėlė Å¡okÄ ; ten visi Å¡aukė, rėkė, mušėsi ir pan. taip pat atsakė, kad L. M., sėdėdamas fotelyje, jokių daiktų neturėjo, kurie keltų jai pavojų; L. M. bandė stotis nuo fotelio, tačiau jis buvo toks girtas ir nesiorientavo, todėl atsistoti jam nepavyko; kai L.

M. stojosi iÅ¡ fotelio, jis peilio neturėjo; kai L. M. svirduliuodamas bandė stotis, tuomet ji pajuto pavojų. Be to, ji matė, kaip L. M., keldamasis nuo fotelio, bandė tiesti rankÄ link stalo, kur buvo peilis, tai jai ir sukėlė Å¡okÄ ; R. O. yra jos sesuo; ji (kaltinamoji) neiÅ¡tekėjusi; turi vaikÄ , kurio auginti vyras nepadeda; ji dirba kebabinėje, uždirba minimumÄ ; jokio turto neturi, o gyvena su mama, kuri yra dirbanti. Taip pat atsakė, kad visas įvykis vyko namo kambaryje; o ji anksčiau tame name nėra buvusi; kad R. išėjo su kÅ«dikiu pas L.

M. jai pasakė A. O.; iÅ¡ pradžių ji plÅ«dosi su R., paskui jos susikibo; L. M. jai leido suprasti iÅ¡ jo žodžių, kad R. iÅ¡ jo namų niekur neis ir liks ten; kai R. O. jÄ pastÅ«mė link stalo, ji nukrito; paskui ji kėlėsi ir pamatė kaip L. M. viena ranka mosikuojasi prieÅ¡ save, o kitÄ tiesia link stalo, kur gulėjo nedidelis, medine rankena virtuvinis peilis; L. M. peilio nuo stalo nepasiekė, nes ji tuo metu pagriebė tÄ peilį; ji norėjo peilį nusviesti ir neketino niekam nieko su juo padaryti; ji visko tiksliai nepamena, nes jai buvo Å¡okas.

Be to peilį L. M. bandė griebti deÅ¡ine ranka; ji pasikeldama nuo stalo norėjo virtuvinį peilį nusviesti, tačiau kai L. M. bandė stotis iÅ¡ fotelio, ji galėjo jį kliudyti (peiliu). Be to, kaip ji laikė rankoje peilį pasakyti negali, nes neatsimena, ji buvo Å¡oko bÅ«senoje; ji pripažįsta patį faktÄ , kad sužalojo žmogų, tačiau nepripažįsta, kad tai buvo tyčia. Be to, L. M., keldamasis iÅ¡ fotelio, svirduliavo, gal dėl to jam peilis ir įsmigo giliau; tačiau ji tiksliai nepamena kaip elgėsi su peiliu, kurioje jos rankoje Å¡is buvo, kaip šį ji laikė ir pan.; koks buvo jos rankos su peiliu judesys (sužalojimo mechanizmas).

Taip pat atsakė, kad ant stalo, be peilio, dar buvo tuÅ¡ti plastikiniai buteliai; ji su seserimi taip stipriai susipyko pirmÄ kartÄ . Be to, atsakė, kad ji L. M. name prabuvo apie 15 minučių; ji nukentėjusiojo nepažinojo, todėl jo bÅ«senos įvertinti tikrai negalėjo; koks buvo tuo metu L. M. girtumas nežino; tačiau L. M. bÅ«senÄ Ä¯vertintų kaip stipriai iÅ¡gėrusio žmogaus bÅ«senÄ . Be to, kai ji atėjo į L. M. namÄ jis pradėjo Å¡aukti ko ji čia atėjo. Tačiau jis jÄ buvo gal vienÄ kartÄ matęs ir žinojo, kad ji R. sesuo.

Be to nukentėjusysis plÅ«dosi necenzÅ«riniais keiksmažodžiais, sakė tiek jai, tiek A. „eikit ... iÅ¡ mano namų“. Tačiau ji su A. O. į L. M. namus atėjo pasiimti R. su kÅ«dikiu. Be to, jos nuomone, jeigu motina girtuokliauja, o paskui maitina vaikÄ krÅ«timi, tai yra nenormalu. Patikslino, kad jos susikibimas su R. buvo tampymasis, stumdymasis; R. iÅ¡ pradžių puolė ant A., paskui kÄ pamatė, ant to puolė; tačiau kai ji su A. atėjo pas L. M., jiedu iÅ¡ karto prašė R. eiti namo, tačiau ji iÅ¡ karto kategoriÅ¡kai atsisakė eiti namo; nukentėjusysis neturėjo jokios priežasties manyti, kad ji su A. atėjo į jo namus sumuÅ¡ti R..

Taip pat atsakė, kad kai ji mušėsi su R., A. O. tuo metu vyniojo kÅ«dikį; kai ji priėjo prie L. M., A. tuo metu kambaryje nebebuvo; po to, kai ji įdÅ«rė nukentėjusiajam, ji iÅ¡ karto iÅ¡bėgo iÅ¡ jo namų; kur ji padėjo peilį nežino; nes neatsimena. Be to L. M. kÅ«ne peilio ji nepaliko, šį ji iÅ¡traukė.Be kaltinamosios R. L. teisme duotų paaiÅ¡kinimų, kurie patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, iÅ¡skyrus tai, kad ji jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė tyčia, jos kaltė padarius minėtÄ nusikaltimÄ pasitvirtino sekančiais duomenimis.Nukentėjusiojo L.

M. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, kad ji su draugu nutarė atÅ¡vęsti vienÄ progÄ . Kadangi jis (nukentėjusysis) su R. O. turi vaikÄ , nutarė pasikviesti ir jÄ . Jis su draugu pavartojo alkoholio („pabaliavojo“) normaliai, o R., kadangi buvo su vaiku, gėrė mažai. Atsakė, kad jis su R. sėdėjo kambaryje, o draugas jau buvo nuėjęs miegoti į antrÄ aukÅ¡tÄ . Jis su R. žiÅ«rėjo televizorių, gėrė alkoholį. Vaikas miegojo ant sofos. Ä® jo namus įsiveržė R. ir A..

Ar šie buvo girti, ar apsvaigę, jis nežino, tačiau šių akys buvo „kvardartinės“. A. puolė prie jo muštis. Šį jis bandė nuraminti, tačiau šis jam sudavė. Šiam jis pasakė, kad nesikištų. Pamena kelis A. žodžius, o būtent: šiam jis pasakė, kad pasidarys DNR tyrimus ir bus viskas aišku, o A. pasakė, kad tai neteisingas atsakymas ir jam smogė. Paskui atsigavęs, jis pamatė, kad R. mojuoja su peiliu, po to jis jau nieko nepamena, tik jam labai skaudėjo. Be to, atsakė, kad jis stojosi nuo fotelio ir priėjo prie stalo, o R. tuo metu stovėjo galia stalo;

R. jam dÅ«rė stovinčiam; kur jam dÅ«rė R. jis nežino, nes jis tuo metu jai žiÅ«rėjo į akis ir sakė, kad padėtų peilį, nes prisižais; prieÅ¡ dÅ«rį jis stovėjo ir Å¡nekėjo; dÅ«rį gavo gal todėl, kad įsikiÅ¡o į seserų reikalaus; jis necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, tačiau gal kažkÄ ir pasakė, nes į jo namus atėjo nepraÅ¡yti svečiai ir pradėjo labai negražiai elgtis; po dÅ«rio jis susmuko į fotelį ir daugiau nieko nepamena. Taip pat atsakė, kad prieÅ¡ dÅ«rį, peilis buvo ant stalo, nes ant stalo buvo užkanda;

R. peilį paėmė nuo stalo; jis įvykio dienÄ vartojo alkoholį, todėl pamena ne viskÄ , tik epizodus. Taip pat atsakė, kad ant stalo buvo visokių daiktų: stikliukų, užkandos, brendžio. Be to, iki įvykio, R. pas jį buvo visÄ dienÄ . Paskui ji pernakvojo ir tada įvyko įvykis. R. O. yra jo vaiko motina; Jis žinojo, kad jai (R.i) yra apribotos motinystės teisės; jis negali pasakyti, kiek kartų jam sudavė A. O., nes jis daug kartų mosikavosi; ar ligoninėje jam tikrino blaivumÄ nepamena; po dÅ«rio jis R.i sakė, kad kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ ; prieÅ¡ tai A.

O. sudaužė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ; jam bėgo kraujas ir iÅ¡ galvos, ir iÅ¡ pilvo. Patikino, kad prieÅ¡ dÅ«rį jis žiÅ«rėjo R.i į akis ir sakė, kad baigtų mosikuotis su peiliu, nes prisižais ir tada gavo dÅ«rį. Kuria ranka ji jam dÅ«rė jis nežino. Å iuo metu jaučia įvykio pasekmes. Retkarčiais tai ten paskauda, tai Å¡en, tačiau dėl to į medikus nesikreipia. PrieÅ¡ įvykį jis buvo registruotas darbo biržoje; po įvykio buvo gydomas apie 6 mėnesius; dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo dirbti.

Paskui buvo įsidarbinęs, vėliau iÅ¡siėmė verslo liudijimÄ ; jis dirba epizodiÅ¡kai, kai yra užsakymų. Taip pat atsakė, kad jis ligoninėje gulėjo 8-10 dienų. Paskui gydėsi namuose, atsargiai vaikščiojo, o kokius vartojo vaistus nepamena. Dėl patirtų sužalojimų jis turėjo daug nepatogumų: patyrė stresinę bÅ«senÄ , tačiau pas psichiatrÄ nesigydė, 6-12 mėnesių reikėjo labai saugotis, negalėjo nieko sunkiai kelti, negalėjo dirbti sode, padėti mamai; be to jam medikai pasakė, kad tai neliks be pasekmių; pas jį į ligoninę buvo atėjusi R. mama ir siÅ«lė jam 20-40 000 Lt.

Civilinį ieÅ¡kinį palaiko.Liudytojos D. J. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, kad kaltinamosios nepažįsta, o nukentėjusysis jos (liudytojos) kaimynas. TÄ vakarÄ apie 22 val. pas jÄ Ä¯ namus atbėgo R. O. ir paprašė telefono paskambinti į greitÄ jÄ . Pasakė, kad sužalota jos dukra. Ji jai davė telefonÄ ir ji išėjo į laukÄ . Kadangi buvo vasara, langai praviri ji iÅ¡girdo kaip ji aiÅ¡kino telefonu greitajai, kad L. M. labai bloga, kad jis sužalotas. Tuomet ji nuėjo ir pasakė savo vyrui, kad R. iÅ¡ pradžių sakė, kad sužalota jos dukra, paskui jau, kad kažkas nutiko L.

M.. Ji apsirengė ir nubėgo pas L. M.. Ten atėjusi pamatė kraujuojantį L. M.. Ji dar jo paklausė, kas jam nutiko. Jis pasakė, kad jam labai skauda ir bloga. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba, policija. Atsakė, kad ji R. O. žinojo, tačiau jos jokių santykių nepalaikė. Be to R. greitajai skambino jos namuose. Prieš R.i ateinant į jos namus, ji jokio triukšmo iš L. M. namų negirdėjo. Taip pat atsakė, kad kai ji atėjo pas L. M. aplinka buvo baisi: mėtėsi tušti buteliai, buvo daug kraujo, viskas suversta.

Jokių įrankių (peilio) ji nematė. Be to, nukentėjusiajam kraujas bėgo ir iÅ¡ galvos, ir iÅ¡ pilvo. Kaip įvykio dienÄ buvo apsirengęs L. M. nepamena; tiek R., tiek L. M. buvo gerai iÅ¡gėrę.Liudytojos B. L. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, kad R. L. yra jos dukra. Ji (liudytoja) girdėjo, kad R. nuėjo paimti sesers vaiko iÅ¡ L. M. namų. Paskui girdėjo, kad L. M. buvo ligoninėje. Kadangi iÅ¡ ankstesnių laikų turėjo jo telefono numerį, ji jam paskambino, tačiau telefonas buvo iÅ¡jungtas.

Nuvažiavusi pas jį į ligoninę, klausė jo, ko jis lenda į svetimÄ Å¡eimÄ . Atsakė, kad ji 2012-04-15 įvykio nematė. IÅ¡ žodžių girdėjo, kad sužalotas L. M.. Kas jį sužalojo ji nežino.Liudytojos R. O. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, kad kaltinamoji yra jos sesuo, o nukentėjusysis – draugas. Ji 2012-04-15 buvo adresu (duomenys neskelbtini). Ten atėjo prieÅ¡ dienÄ iki įvykio su savo ir nukentėjusiojo vaiku į svečius. Tuo metu vaikÄ maitino krÅ«timi.

Pas nukentėjusįjį jÄ atvežė per pietus iÅ¡ jos namų Pupų g. 1A. Å iuo adresu ji gyvena su savo sÅ«numi A. O., dukra E. O. ir sugyventiniu V.. Atvažiavusi pas draugÄ L. M., jie sėdėjo, kalbėjosi. Jų vaikui tuo metu buvo 3 mėnesiai. Vyrai gėrė alkoholį, o ji tÄ dienÄ Å¡io negėrė, sėdėjo už kompanijÄ . NamiÅ¡kiai žinojo, kur ji yra. 2012-04-15 vakare ji ruošėsi važiuoti namo. Nuo ryto ji apsitvarkė, pagamino valgyti. Paskui nebuvo kam jÄ parvežti. Pripažino, kad per tÄ dienÄ buvo iÅ¡gėrusi nestipriai, sidro.

Atsakė, kad paskui jÄ namo parvežti pažadėjo kaimynas. Jai belaukiant kaimyno, pas L. M. į namus atėjo sÅ«nus A. O. ir jos sesuo R. L., nors jų ten niekas nekvietė ir A. rankomis pradėjo muÅ¡ti L. M.. Už kÄ - nežino; kiek kartų buvo suduota L. M. nežino, nes neskaičiavo; paskui jam pradėjo bėgti kraujas, jo visas veidas buvo kraujuotas, apdraskytas; R. taip pat mušė L. M., jai (R. O.) taip pat kliuvo nuo jos; muÅ¡tynės vyko kambaryje; kai į L. M. namus įsiveržė A. su R., L.

M. sėdėjo fotelyje, o ji ant sofos, kambaryje buvo stalas, ant kurio buvo maistas, stiklinės; jų vaikas miegojo sofoje-lovoje prie sienos; per muÅ¡tynes buvo rėkavimai, riksmai; jai (liudytojai) buvo Å¡okas; L. beveik nieko neÅ¡nekėjo, tik R. suÅ¡uko, kad dÅ«rė ar pradÅ«rė ir liepė A. paimti vaikÄ ir iÅ¡bėgo; ar jai buvo grasinta tuo peiliu, su kuriuo buvo durta L. M., nežino; ji matė ant stalo peilį, Å¡is su medine rankena; paskui peilį ji matė pas R. rankoje, tačiau kurioje - nežino; ar jÄ R. gÄ sdino tuo peiliu pasakyti negali, viskas vyko labai staigiai;

įvykio vakarÄ jai buvo Å¡okas, nes atėjo du savi žmonės ir pradėjo daužyti žmogų; ji grÅ«mėsi tiek su R., tiek su A., ten buvo didelė sumaiÅ¡tis. Taip pat atsakė, kad kai atėjo R. su A. į L. M. namus, jie jos klausė ar jau eis namo, ji jiems pasakė, kad jau greitai eis, nes ji su vaiku. Dėl to ir įvyko visas konfliktas. Patikslino, kad ji stumdėsi ir su R., ir su A., o L. M. sėdėjo fotelyje ir negalėjo pasikelti, nes jam to padaryti neleido tai R., tai A.; peilis su medine rankena gulėjo kambaryje ant stalo; konflikto metu peilis buvo pas R. rankoje; ji matė kaip R. dÅ«rė sėdinčiam L.; ji su R. ir mušėsi, ir už plaukų tampėsi.

Taip pat, atsakė, kad R. parkritusi nebuvo, bent jau ji jos parkritusios tikrai nematė. Tačiau parkritusi prie krosnies buvo ji (liudytoja). Taip pat atsakė, kad ji matė R. rankÄ prie L. M. pilvo. Paskui R. surėkė: „dÅ«riau, pradÅ«riau“ ir iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario. A. tuo metu griebė jos vaikÄ ir iÅ¡bėgo. Ar Å¡is viskÄ matė ji nežino; ji negali pasakyti, ar girdėjo L. M. žodžius sakytus R.i – „padėk peilį, nes prisižaisi“; ji nematė, kur R. po dÅ«rio padėjo peilį; kai ji (liudytoja) pamatė kraujuojantį L.

M. iÅ¡ karto Å¡oko prie jo; kai jie visi mušėsi, dar iki dÅ«rio, ji bandė mobiliuoju telefonu skambinti policijai, bet jie (R. ir(ar) A.) sudaužė telefonÄ . Be to, kai ji pamatė kraujuojantį L. M., Å¡oko prie jo, paskui nubėgo pas kaimynę iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ ir sakė jai, kad padurtas L. M.; ji kaimynei nesakė, kad sumuÅ¡ta jos dukra; į L. M. namus atvyko greitoji, policija. Paskui atbėgo kita jos sesuo R., atėjo mama. Taip pat atsakė, kad kai į L. M. namus atėjo R. su jos (liudytojos) sÅ«numi A., tuo metu ji sėdėjo ant sofos prie vaiko, o L.

M. sėdėjo fotelyje; buvo rÅ«koma virtuvėje, ne kambaryje; tÄ vakarÄ ji buvo iÅ¡gėrusi truputį sidro, nes jai buvo Å¡okas; iÅ¡ namo pirma iÅ¡bėgo A., paskui R.; kai buvo sužalotas L. M., kambaryje A. buvo; visų aplinkybių tiksliai pasakyti negali, nes ji patyrė Å¡okÄ ; Å¡okÄ patyrė nuo to momento, kai buvo daužomas L. M.; pas R. peilį pamatė tuo metu, kai ji jį iÅ¡metė, iki to momento (dÅ«rio) ar matė pas jÄ peilį pasakyti negali; ji matė kaip R. stovėjo prieÅ¡ L.

M. ir tada suprato, kad ji jam dÅ«rė, tada R. suriko ir liepė A. paimti vaikÄ ; kaimynas, kuris turėjo jÄ parvežti namo, vardu V., kur jis gyvena nežino; dienos metu jie buvome sutarę, kad jis jÄ parveÅ¡ namo; nuo nukentėjusiojo namo iki jos namų yra apie 1-1,5 km. atstumas; pas L. M. ji visuomet važiuoja; po įvykio su L. M. bendravo, jis sakė, kad jam tai geriau, tai blogiau, o anksčiau jis niekuomet niekuo nesiskundė ir jokių sužalojimų neturėjo; po patirtų sužalojimų nukentėjusysis dirbti pradėjo negreitai; kiek laiko L.

M. gulėjo reanimacijoje nežino, ji jo ligoninėje nelankė, nes sesuo R. jai pasakė, kad ji ten nesilankytų; kokioje darbovietėje dirbo L. M. ji nežino, kiek uždirbo taip pat nežinau; L. M. jai padėjo iÅ¡laikyti vaikÄ , duodavo pinigų maistui, sauskelnėm.Liudytojo A. M. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, kad 2012-04-15 įvykių nelabai kÄ matė, nes miegojo antrame namo aukÅ¡te. Atsakė, kad jis pas L. M. gėrė 1,5 dienos; R. pas save parsivežė L. M.. Jie vakare gėrė vynÄ , rytojaus dienos metu negėrė, o vakare simboliÅ¡kai iÅ¡gėrė du butelius vyno „Kagor“.

Po to jis nuėjo miegoti, nes buvo labai pavargęs, o L. M. su R. liko apačioje sėdėti. Paskui jį pažadino, kai jau viskas buvo įvykę, kad padėtų susitvarkyti. Jie gėrė proto ribose; R. atrodė normaliai; jis miegoti nuėjo apie 21.30 val.; ar dar buvo likę alkoholio nežino; vaikas buvo kartu su L.; jis nežino, kodėl kaimynė sakė, kad R. buvo labai girta; R. atvažiavo įvykio dienÄ ; viskas vyko prieÅ¡ du metus, todėl smulkiai visų aplinkybių tikrai nepamena; kai jis nulipo į namo apačiÄ , tuo metu buvo iÅ¡vežamas L.

M..Liudytojo A. O. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, jis yra R. L. sÅ«nėnas. TÄ dienÄ jis su R. susitiko. Jo mama buvo išėjusi iÅ¡ namų gal 2-3 dienas, su ja buvo jo mažametis brolis M., kuriam tada buvo gal pusę metukų, namie dar buvo mažametė sesė. Jis R.i pasakė, kad reikėtų kažkaip parsivesti mamÄ Ä¯ namus, kadangi ji išėjusi geria, o namie dar sesė yra. Jiedu nusprendė mamÄ parsivesti į namus. Jis su R. įėjo į vidų ir pamatė, kad mama sėdi ant M. kelių, jie abu buvo girti, aplinkui buvo daug tuščių butelių nuo gėrimų.

Jo brolis M. gulėjo paguldytas ant sofos. Jis tada mamai pasakė, kodėl ji taip daro, kiek galima; sakė, kad eitų kartu namo, kiek galima taip ir tada tarp jų įvyko konfliktas. Motina atsistojo, jis su ja tuo metu susigriebė, o R. bėgo prie M., kurį ji norėjo įvynioti ir išnešti, nes tokioje aplinkoje vaikui būti neįmanoma. R. vaiko nepaėmė. Jis tada buvo šalia mamos, jis su ja lyg ir stumdėsi, o kai mama pamatė, kad R. nori paimti M., ji tada pradėjo pulti ant R.. L. tada sėdėjo tame pačiame fotelyje ir atrodė, kad jis tuoj kelsis iš fotelio.

Viskas vyko labai greitai ir atrodė, kad M. gali kažkas nutikti, nes tuo metu buvo galima tikėtis bet ko. J. M. sudavė keletÄ smÅ«gių. Visos minėtos kirstinės žaizdos galėjo atsirasti dėl to, kad jis (liudytojas) mÅ«vėjo žiedÄ , dabar nepamena ant kurios rankos pirÅ¡to, o jis buvo įtrÅ«kęs. Dėl įtrÅ«kusio žiedo galėjo bÅ«ti ir kirstinės žaizdos ant M. galvos. Jie ten stumdėsi, tampėsi ir R. kažkaip sugriebė mamÄ ir jam suriko, kad jis bėgtų. Jis paėmė vaikÄ ir greitai iÅ¡bėgo į laukÄ , atsistojo Å¡alia vartelių, norėjo palaukti kol R. ateis.

Palaukė keletÄ minučių, tačiau, jos nesulaukęs, išėjo namo su vaiku ant rankų. Kas vyko toliau jis nelabai ir žino. Atsakė, kad jo nebuvo, kai R. sužalojo nukentėjusįjį L.. Jis peilio nematė, jis tokių smulkmenų nepamena. Po įvykio R. atbėgo pas jį į namus ir pasakė, kad ji netyčia įdÅ«rė L.. R. jam nesakė, kur ji įdÅ«rė. Nuo M. namų iki jų namų yra apie pusę kilometro. Nuo ten pėstute tikrai galima pareiti. Taip pat atsakė, kad po jo smurto M. atžvilgiu, M. toliau liko sėdėti fotelyje.

Jis (liudytojas) negali dabar tiksliai pasakyti, ar Å¡is kažkÄ tada sakė, ar nesakė. Tuo metu buvo taip, kad jis su mama grumiasi ir ji bando prieiti prie vaiko, arba atvirkščiai. Po smÅ«gių M. jis dar su mama grÅ«mėsi. Jis ten su ja grÅ«mėsi, tampėsi. Tačiau, arba jis su mama grumiasi ir R. bando prieiti prie vaiko, arba atvirkščiai, R. grumiasi su mama, o jis bando prieiti prie vaiko. Galų gale jis paėmė vaikÄ ir iÅ¡ ten iÅ¡bėgo. R. tuo metu laikė motinÄ , o jis iÅ¡bėgęs atsistojo prie vartelių jos (R.) palaukti.

Tačiau palaukęs keletÄ minučių ir nesulaukęs R., jis nuėjo. Taip pat atsakė, kad jie (motina, M.) ten buvo girti. Pripažino, kad jis sakė M., kodėl jis lenda į jų Å¡eimÄ , o kÄ jis į tai atsakė jis nepamena. M. tuo metu buvo piktas, agresyvus, neprognozuojamas. Be to, buvo ir anksčiau daugiau tokių įvykių, kai M. buvo piktas ir neprognozuojamas. J. M. buvo matęs keletÄ kartų anksčiau. Patikslino, kad jam R. pasakė, kad ji įdÅ«rė L., bet už kÄ Ä¯dÅ«rė nepasakė.

Pas juos apie tai jokio pokalbio nebuvo. Jis jos to nepaklausė, nes jam buvo stresas. Jam ji apie Å¡itÄ Ä¯vykį pasakė atėjusi pas jį, kai jis jau buvo parėjęs namo ir buvo paguldęs brolį. Ji pas jį atbėgo ir pasakė, kad ji netyčia įdÅ«rė. Be to, kai jis su R. atėjo jo brolis verkė, o mama tame pačiame fotelyje sėdėjo L. ant jo kelių. Taip pat atsakė, kad tai, kad mama yra pas M. jis sužinojo iÅ¡ kalbų. Nepamena iÅ¡ kur tiksliai sužinojo, nes viskas buvo senai. Taip pat atsakė, kad jam pas M. namuose grėsmė buvo tokia, kad jis gali jį sužaloti.

Tačiau M. jam nieko nespėjo padaryti.Liudytojo V. C. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, kad, teisėjui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nui duotus paaiÅ¡kinimus, Å¡ie teisingi. Atsakė, kad jis nukentėjusiojo sužalojimų nematė. Jis vėliau pabendravo su nukentėjusiuoju. Jis jam nieko neaiÅ¡kino ir daug nekalbėjo. Nepamena, ar su jo porininku A. Å . nukentėjusysis daugiau kÄ tai kalbėjo. Be to, nepamena, ar R. O. paaiÅ¡kino dėl ko kilo konfliktas.Protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, kuomet nukentėjusysis L.

M. patvirtino savo paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje (t. 1, b.l. 35-38 ).Daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, kuomet L. M. atpažino peilį, su kuriuo buvo sužalotas (t. 1, b.l. 39-41).Specialisto išvada Nr. G 1402/12(01), kurioje nurodyta, kad L. M. nustatytos dvi pjautinės žaizdos viršugalvio srityje, kurios kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kiauryminė durtinė - pjautinė pilvo žaizda su diafragmos, perikardo ir kepenų kairės skilties I laipsnio pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvo ertmėje, kuri kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l.49-52).

Teisiamojo posėdžio metu Å¡iÄ iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusios specialistės J. M. – Č. duotais paaiÅ¡kinimais, kurie iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki nurodytoms iÅ¡vadoje aplinkybėms; jog pagal proceso dalyvių teisiamojo posėdžio metu jai užduotus klausimus, argumentus jai nėra priežasties suabejoti minėta iÅ¡vada.Daiktų apžiÅ«ros protokole nurodytomis aplinkybėmis, kuomet buvo apžiÅ«rėti L. M. drabužiai (t. 1, b.l.55-59).Specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1586(12), kurioje nurodyta, kad ant pateikto peilio yra pluoÅ¡tai, kurie atitinka L.

M. drabužių pluoÅ¡tus (t. 1, b.l.63-67). Liudytojos R. O. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytomis aplinkybėmis, kuomet ji ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiÅ¡kinimus patvirtino įvykio vietoje (t. 1, b.l.73-75).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b.l. 13-24). Nenustatyta aukščiau apraÅ¡ytais duomenimis abejoti, netikėti, jog Å¡ie gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Aktualių, - kaltinimÄ pagrindžiančių, aukščiau apraÅ¡ytų teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo L.

M., liudytojų A. O., D. J., A. M., V. C., specialistės J. M. – Č. teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų analizė rodo, kad tarp jų nėra prieštaravimų, šių asmenų šie paaiškinimai patvirtina kaltinime nurotas aplinkybes. Be to, rašytiniai duomenys vieni kitiems ir aukščiau nurodytų asmenų minėtiems paaiškinimams neprieštarauja, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl minėtų asmenų šiuos paaiškinimus ir rašytinius duomenis teismas vertina, kad šie yra kaltinamosios R.

L. kaltės įrodymai.Pagal tai teismas sprendžia, kad minėtais įrodymais byloje įrodyta, jog kaltinamoji kaltinime nurodytu laiku, vietoje, bÅ«du sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam L. M. sveikatÄ . Jos veika pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jos kaltę.Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios R. L. iÅ¡sakytus argumentus (versijas), jog ji netyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam L. M. sveikatÄ , neįtikinantys. Aukščiau apraÅ¡ytų duomenų (įrodymų) analizė neabejotinai patvirtina, jog ji atėjo pas nukentėjusįjį emociÅ¡kai nestabili, įvykus jos, A.

O. iÅ¡ pradžių žodiniam, galiausiai fiziniam konfliktui su R. O., jos Å¡i bÅ«sena labiau pasidarė nestabili, ji įtūžo, ir tuoj pat po žodinio konflikto su nukentėjusiuoju, nesant jokių nukentėjusiojo realių veiksmų, kurie pagrįstai bÅ«tų kėlę grėsmę jos sveikatai, ar saugumui, tyčia sunkiai sutrikdė Å¡iam sveikatÄ .Kaltinamosios R. L. atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skirdamas kaltinamajai R. L. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių, bei į nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes bei į kaltinamosios asmenybę.Be to, LR BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyR.s aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teismingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (LR BK 54 straipsnio 3 dalis). Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos.

Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskirtis Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka LR BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtÄ bausmės paskirtį ir LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011).Nors LR BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimÄ iki deÅ¡imties metų, vis dėlto manytina, kad R. L. laisvės atėmimas yra per griežta bausmės rÅ«Å¡is, kuri aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teismingumo principui.Ä®vertinęs bylos aplinkybes, atkreipiant dėmesį į situacijÄ dėl kaltinamosios R.

L. pagrįsto nerimo dėl galbÅ«t neprižiÅ«rėto giminaičio, kÅ«dikio M., teismas sprendžia, kad nelaikytina, jog R. L. padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas ar sukėlė sunkių padarinių. Kaltinamosios R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau nėra ir sunkinančių. Be to, ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė, jog peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam L. M.. Ji praeityje neteista, ji bausta administracine tvarka, tačiau ne už pavojingiausius pažeidimus, ji neįraÅ¡yta į priklausomybės ligų centro, psichikos sveikatos centro ir psichiatrijos ligoninės įskaitas, nusikaltimÄ padarė daugiau prieÅ¡ pusantrų metų, byloje nėra duomenų, kad po Å¡io nusikaltimo padarymo jos atžvilgiu bÅ«tų pradėti ar atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai R.

L. dirba, augina vienÄ mažametę dukrÄ OksanÄ , gim. 2007-09-06. Pagal R. L. įtikinamus paaiÅ¡kinimus Å¡iuo metu dukra tėvas nesirÅ«pina, iÅ¡laikymo neteikia. Esant Å¡ioms aplinkybėms kaltinamosios R. L. atskyrimas nuo mažametės dukros gali neigiamai paveikti jos socialinius ryÅ¡ius, socialinę brandÄ . Bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant net ir nedidelės trukmės laisvės atėmimo bausmę, kadangi tai akivaizdžiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Pagal aukščiau apraÅ¡ytas aplinkybes R.

L. už LR BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skirtina Å¡velnesnė bausmės rÅ«Å¡is, nei numatyta įstatymo sankcijoje, o bÅ«tent laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimÄ .Civilinis ieÅ¡kovas Valstybinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 7376,06 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo (t. 1, b. l. 142, 143). Kaltinamosios R. L. kaltė padarius nusikaltimÄ Ä¯rodyta. Dėl jos veiksmų ieÅ¡kovas patyrė plačiÄ ja prasme žalÄ . IeÅ¡kovo civilinis ieÅ¡kinys įrodytas, pagrįstas byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga visiÅ¡kai.

R. L. ieškinio dydžio neginčijo. Todėl priteistina iš R. L. Valstybinės ligonių kasos naudai turtinės žalos atlyginimas (LR CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).Nukentėjusysis, civilinis ieškovas L. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidas, - turėtas išlaidas atstovės advokatės paslaugoms apmokėti (t. 2, b. l. 28-30).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o Å¡ie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti bÅ«tina įvertinti jo nustatymo kriterijus. Pagal tai, koks yra kompensacijÄ didinančių ir mažinančių kriterijų santykis.

Byloje nustatyta kaltinamosios R. L. kaltė padarius nukentėjusiojo L. M. atžvilgiu sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį jam pasekmes su iÅ¡liekamaisiais reiÅ¡kiniais. Teismui nekyla abejonių, jog L. M. dėl R. L. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, bendravimo, dirbti galimybių sumažėjimÄ . L. M. jam padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 40000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas, sukeltas R. L. nusikaltimu L. M. pasekmes, ir įvertinęs tai, kad L.

M. nepateikė ieÅ¡kinio argumentams dėl iÅ¡liekamųjų reiÅ¡kinių pagrįsti jokių raÅ¡ytinių įrodymų, sprendžia, kad 40000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to L. M. ieÅ¡kiniui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kad R. L. turtinė padėtis labai gera. PrieÅ¡ingai R. L. teismui pateikė, jog ji nei kilnojamo, nei nekilnojamo turto neturi, jos darbo užmokestis nėra didelis. Pagal Å¡ias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotÄ praktikÄ neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad priteistina L.

M. iÅ¡ R. L. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250, 6.263 straipsniai).Nukentėjusysis L. M. teismui pateikė pinigų priėmimo kvitus už atstovės advokatės G. L. atstovavimÄ teisme, jog už advokatės pagalbÄ jai sumokėjo bendrai 3000 Lt.Pagal LR BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidÄ , skirtas mokėti vertėjui, o pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į Å¡ių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobÅ«dį, nusprendžia, kiek proceso iÅ¡laidų turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ kiekvieno.Pagal LR BPK 107 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Teismas, įvertinęs kaltinamosios R. L. turtinę padėtį, - jog nėra duomenų, jog jos turtinė padėtis gera, taip pat atsižvelgiant į ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo sudėtingumÄ , apimtį, jog ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas tik ieÅ¡kovo argumentais, teismo posėdžių skaičių, kuriuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovė, sprendžia, kad dalis L.

M. apmokėtų iÅ¡laidų už atstovės advokatės dalyvavimÄ procese pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ R. L. iÅ¡ieÅ¡kotina L. M. naudai 1500 Lt proceso iÅ¡laidų.Vadovaudamasis LR BPK 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-n u s p r e n d ė:pripažinti    R. L. kalta pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį už sunkų sveikatos sutrikdymÄ Å¾mogui ir už tai jÄ nubausti, taikant LR BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant jÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu.R.

L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o jam įsiteisėjus panaikinti.Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iÅ¡ R. L. 7376,06 Lt (septynis tÅ«kstančius tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 6 ct) žalai atlyginti.Nukentėjusiojo L. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ R. L. 20 000 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo L. M. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį netenkinti.Nukentėjusiojo L. M. praÅ¡ymÄ priteisti 3000 Lt, - turėtas proceso iÅ¡laidas, patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti nukentėjusiajam L. M. iÅ¡ kaltinamosios R. L. 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) turėtoms proceso iÅ¡laidoms atlyginti. Kitoje dalyje praÅ¡ymo netenkinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                               Valdas Petraitis