2019-08-07 Nr. AB-15140-3-61-3-02453-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1094-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02453-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 30.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (dabar – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) dėl akto ir nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. liepos 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–16), kurį vėliau patikslino (III t., b. l. 3–26), prašydamas panaikinti: 1) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. gegužės 5 d. pareiškėjo neplaninio patikrinimo aktą Nr. E3-1 (toliau – ir Aktas); 2) Komisijos 2017 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. O3E-265 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB neplaninio patikrinimo akto patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad neplaninio patikrinimo metu Komisija nustatė, kad pareiškėjas, teikdamas pasiūlymus akcinės bendrovės Litgrid (toliau – ir Operatorius) 2016 m. gruodžio 13 d. vykdytam aukcionui, neteisingai taikė Komisijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. O3-391 (toliau – ir Kainų ribų nutarimas) 2 punktu nustatytas viršutines kainų ribas 2017 metams ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 68 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229 (toliau – ir Metodika), 28 punktą. Pareiškėjo nuomone, Akto išvados prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad individualus aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

3. Pareiškėjas pastebi, kad jo pasiūlymas minėtame aukcione buvo atmestas, o aukcionas nutrauktas, todėl neplaninio patikrinimo metu buvo išnykęs neplaninio patikrinimo objektas ir pareiškėjo pasiūlymas, kaip nesukėlęs jokių pasekmių, iš viso neturėjo būti Komisijos vertinamas reguliuojamos veiklos požiūriu. Komisija konstatavo pažeidimą, remdamasi ta EEĮ nuostata, kurioje yra įtvirtinti pačios Komisijos įgaliojimai, o ne pareiškėjo pareigos. Be to, Komisija nepagrįstai sulygino aukciono objektą ir Kainų ribų nutarimo objektą. Aukcionas nebuvo skelbtas tretiniam galios rezervui, kurio teikimo paslaugai Komisijos yra nustatomos viršutinių kainų ribos. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija nebuvo nustačiusi viršutinės kainų ribos I tipo rezervui ir II tipo rezervui. Pareiškėjas pastebėjo, kad Operatorius taip pat pripažino, kad tretinio galios rezervo paslaugą reikia suprasti kaip dvi atskiras paslaugas, t. y. kaip I tipo ir II tipo rezervus. Pasak pareiškėjo, kol Komisija neatliks naujo elektros energijos rezervinės galios rinkos arba tretinio galios rezervo rinkos tyrimo ir nenustatys asmenų, turinčių didelę įtaką šiose rinkose, elektros energijos gamintojų (taip pat ir pareiškėjo) kainos neturėtų būti reguliuojamos (neturėtų būti nustatomos viršutinės kainų ribos). Šiai dienai aktualus Rezervinės galios rinkos tyrimas pareiškėją pripažino didelę įtaką turinčiu asmeniu tik rezervinės galios rinkoje, į kurią įeina tretinis galios rezervas. Pareiškėjo nuomone, tretinio galios rezervo paslaugos atskiri tipai (I tipo rezervas ir II tipo rezervas) turėjo būti vertinami kaip nevienarūšiai, nes kiekvieno tipo rezervui yra apibrėžti individualūs techniniai reikalavimai. Jokie teisės aktai nenumato, kad aukcionu pirkti abiejų tipų rezervai yra sudėtinė rezervinės galios rinkos dalis.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad susidaro situacija, jog jo veiksmų laisvė yra suvaržyta, o interesai pažeisti, nes pareiškėjas yra įpareigotas teikti pasiūlymus aukcione ir yra įpareigotas pasiūlymus teikti tik už tokią kainą, kurią nustato Komisija. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad aukcionas buvo vykdomas pagal Operatoriaus patvirtintą Tretinio galios rezervo aukciono reglamentą (toliau – Reglamentas), kurio 5.5 punkte nustatyta, kad jeigu pasiūlymas neatitinka šio Reglamento 5.4 punkte nustatytų reikalavimų, laikoma, kad pasiūlymas yra negaliojantis. Pareiškėjo pasiūlymui esant negaliojančiam, jis apskritai nepateko į Metodikos 28 punkto taikymo sritį ir negalėjo būti laikomas vertinimo objektu.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija nustato paslaugos viršutines kainų ribas ir jas taiko tik tuo atveju, jei pareiškėjas paslaugą teikia visa apimtimi, t. y. 484 MW/val. Pareiškėjo pasiūlyme buvo nurodyta, kad užsakant 484 MW/val. galią visiems metams, kaina būtų 10,04 Eur/MW/val., t. y. kaina atitiko Komisijos nustatytas viršutines kainų ribas.

6. Pareiškėjas pastebėjo, kad Komisija 2017 m. rugpjūčio 17 d. priėmė Metodikos pakeitimą, kuriuo nustatė dvi atskiras tretinio galios rezervo paslaugas, kurioms būtų atskirai nustatomos viršutinės kainų ribos, o Lietuvos Respublikos energetikos ministerija šiuo metu yra inicijavusi Elektros tinklų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 (toliau – Tinklų taisyklės), pakeitimus, kuriais keičiamas Tretinio galios rezervo apibrėžimas bei apimtis. Pareiškėjas taip pat pastebėjo, kad Komisija pratęsė pareiškėjo neplaninio patikrinimo terminą šiam jau pasibaigus, kai pareiškėjas jau turėjo teisėtą lūkestį, kad neplaninis patikrinimas nebebus tęsiamas ir bus baigtas.

7. Pareiškėjo nuomone, šioje byloje būtina gauti eksperto (Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos) išvadą, ar Operatoriaus aukcionu pirktos I ir II tipų rezervo paslaugos gali būti suprantamos taip, kaip jos buvo suprantamos priimant Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. O3-274.

8. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime (II t., b. l. 18–33) prašė nutraukti bylos nagrinėjimą, taip pat prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Komisijos nuomone, nei skundžiamas Nutarimas, nei Aktas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, nes jais nėra duoti pareiškėjui nurodymai, nėra pasisakyta dėl pareiškėjo teisinės atsakomybės, nėra pritaikytos pareiškėjui poveikio priemonės. Pareiškėjas Nutarimą ir Aktą ginčija tik siekdamas ateityje išvengti galimos sankcijos skyrimo. Pasak Komisijos, precedentinę reikšmę nagrinėjamai bylai turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir 2017 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1034-525/2017. Komisijos nuomone, šiose iš esmės analogiškose bylose, teismas konstatavo, kad Komisijos atliktas patikrinimas negali būti ginčo dalyku byloje.

10. Komisija nurodė, kad pareiškėjo vykdoma elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo veikla ir pareiškėjui nustatytų kainų teisingo taikymo priežiūra, vertinimas ir kontrolė neabejotinai priklauso Komisijos kompetencijai. Metodikos 28 punkto nuostata įtvirtina imperatyvų draudimą elektros energijos gamintojui, kuris Komisijos yra pripažintas didelę įtaką rinkoje turinčiu subjektu, teikti pasiūlymus dėl reguliuojamos paslaugos, t. y. paslaugos, kurios kainos yra reguliuojamos Komisijos, kuriuose būtų nurodyta aukštesnė reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina, nei kaina, pagal Metodiką nustatyta Komisijos. Pagal Metodikos 28 punktą, reguliuojamos kainos taikymas yra siejamas su pasiūlymo pateikimu. Aukcione pateikti pasiūlymai, kaip įvykęs faktas, nei juos atmetus, nei nutraukus aukcioną, neišnyko.

11. Komisijos nuomone, Reglamente rezervas suprantamas kaip tretinis aktyviosios galios rezervas. Reglamentas buvo parengtas vadovaujantis Tinklų taisyklėmis, kuriomis vadovaujantis taip pat buvo vykdytas aukcionas. Aplinkybė, kad Operatorius aukcione siekė įsigyti tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą, susidedančią iš dviejų tipų, pasak Komisijos, neturi jokios teisinės reikšmės pareiškėjo padėčiai elektros energijos rezervinės galios rinkoje. Aukcione buvo įsigyjamas bendras minėtos galios kiekis (484 MW). Kol Komisija nėra atlikusi naujo elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo, tol tretinio aktyviosios galios rezervo rinka, kaip atskira ir savarankiška rinka, neegzistuoja, o tretinio aktyviosios galios rezervo paslauga yra laikoma sudėtine elektros energijos rezervo rinkos dalimi. Pareiškėjo pasiūlyme nurodyta 10,04 Eur/MW/val. kaina buvo susijusi su papildoma sąlyga (jei pareiškėjas būtų pripažintas laimėtoju visam minėtos galios kiekiui), nors vadovaujantis Reglamento 5.4 punktu, jokios papildomos sąlygos teikiant pasiūlymus negalėjo būti nurodytos.

12. Komisija paaiškino, kad Kainų ribų nutarimo 2 punktu nustatyta kainos viršutinė riba taikoma bet kuriai tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos teikimo apimčiai, kuri ne didesnė nei 484 MW/val. Pasak Komisijos, iš pareiškėjo pasiūlymų akivaizdžiai matyti, jog juose nurodytos kainos (15,09 Eur/MW/val. ir 13 Eur/MW/val.) yra aukštesnės nei Kainų ribų nutarimo 2 punktu nustatyta kainos viršutinė riba 2017 metams (10,04 Eur/MW/val.).

13. Komisija nurodė, kad patikrinimo pratęsimas pavėlavus 2 dienomis neturėtų būti vertinamas kaip esminis procedūros pažeidimas, dėl kurio turėtų būti panaikintas skundžiamas Nutarimas ir Aktas.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu (III t., b. l. 86–97) pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nurodė, kad Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 (toliau – Aprašas), 60 punkte numatyta, jog nustačius reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, Komisija energetikos įmonei skiria sankcijas. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 16 dalį, Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo gali būti skundžiamas teismui.

16. Teismas taip pat nurodė, kad skundžiamame Nutarime konstatuotas faktas pats savaime pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių nesukelia, nes akivaizdu, kad Komisija ar kita kompetentinga institucija turėtų imtis kokių nors papildomų veiksmų (priimti konkrečius sprendimus), siekdama pašalinti šį pažeidimą ir (ar) taikydama atitinkamas poveikio priemones. Nutarimo pagrindu galėtų atsirasti pareiškėjui atitinkami įpareigojimai ar sankcijos, tačiau tik ateityje. Įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų pradėta sankcijos pareiškėjui skyrimo procedūra, teismas pritarė Komisijos pozicijai, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Nutarimas ir Aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Ginčijamą Nutarimą teismas vertino kaip tarpinį, procedūrinį veiksmą, skirtą patikrinimo rezultatams fiksuoti. Teismas nurodė, kad nesutikimo su konstatuotu pažeidimu argumentus pareiškėjas neabejotinai turės teisę reikšti sankcijos skyrimo procedūros, jei tokia bus pradėta, metu.

III. 17. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ apeliaciniame skunde (III t., b. l. 100–105) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad:

18.1. Aprašo 58 punkte įtvirtinta, jog įmonės patikrinimo pabaiga laikomas patikrinimo rezultatus įtvirtinančio Komisijos sprendimo priėmimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Nutarimas yra tarpinis, procedūrinis dokumentas.

18.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Nutarimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, neturi įtakos jo teisėms ar pareigoms. Pirmosios instancijos teismas paneigė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, nes pareiškėjas siekė, kad būtų panaikintas pareiškėją diskredituojantis Nutarimas, kad būtų apginta pareiškėjo dalykinė reputacija bei, kad būtų išvengta neigiamų materialinių pasekmių, kurias Nutarimas neišvengiamai sukelia. Pirmosios instancijos teismas užkirto pareiškėjui kelią ginčyti pažeidimo padarymo faktą ir galimos sankcijos skyrimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas paneigė pareiškėjo galimybę įrodyti, kad pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė. Ginčijamas Aktas ir Nutarimas sukelia ne tik reputacinę žalą pareiškėjui, bet dėl jų realiai gali kilti ir kitos pasekmės, kurių neturėjo būti. Pažeidimo konstatavimas suteikia pagrindą Komisijai imtis tolesnių veiksmų prieš pareiškėją (pagal Aprašo 60 punktą, nustačiusi pažeidimus, Komisija skiria sankcijas), t. y. Nutarimas sukelia pasekmes pareiškėjui, todėl gali būti teisminio ginčo objektu. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad išnagrinėjus pareiškėjo skundą, atsirastų konkrečios teisinės pasekmės – neliktų pagrindo inicijuoti bet kokių poveikio priemonių taikymą pareiškėjo atžvilgiu.

19. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime (III t., b. l. 117–124) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Komisija pastebi, kad nei ginčijamu Aktu, nei ginčijamu Nutarimu nėra išsprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, nes juose yra konstatuojami faktai, tačiau nėra išreiškiami privalomojo pobūdžio patvarkymai, sukūrę pareiškėjui teisių ar pareigų, Aktu ir Nutarimu nebuvo pritaikytos jokios poveikio priemonės. Nutarimu nėra daroma įtaka pareiškėjo teisėms, nes pareiškėjo teisių apimtis liko tokia pati. Akte pateiktas pareiškėjo veiksmų vertinimas pats savaime pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Komisija pakartoja atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, kad skundžiamo Nutarimo pagrindu pareiškėjui galėtų atsirasti atitinkami įpareigojimai ar sankcijos, tačiau tik ateityje. Komisija taip pat pastebi, kad pareiškėjo argumentai susiję su tuo, kad ginčijamas Aktas ir Nutarimas sukelia jam reputacinę žalą, yra nemotyvuoti ir niekuo nepagrįsti.

21. Komisija pažymi, kad pažeidimą pareiškėjas galėtų ginčyti apskundęs Komisijos sprendimą dėl sankcijos skyrimo arba kitą Komisijos sprendimą, kuris skundžiamo Nutarimo pagrindu sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes. Atsižvelgdama į tai, Komisija nurodo, jog nesutinka, kad buvo paneigta pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Komisijos nuomone, administraciniai teismai nenustatinėja teisine prasme reikšmingų aplinkybių, kurios galimai kada nors sukels kokias nors pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos (dabar – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) atlikto neplaninio pareiškėjo patikrinimo Akto bei Nutarimo, kuriuo buvo patvirtintas šis Aktas, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Komisijos Aktą ir Nutarimą, atmetė, konstatavęs, kad ginčijami aktai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje buvo išaiškinta, kad, kai skundžiamas aktas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

24. Ginčijamas Komisijos Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi bei 9 dalies 4 punktu. Energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 17 d.) 8 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Komisija reguliuoja energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir atlieka valstybinę energetikos priežiūrą, o Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 4 punkte nustatyta, kad Komisija kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai. Pažymėtina, jog Aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. sausio 13 d.) reglamentuoja energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarką (Aprašo 1 p.).

25. Skundžiamas Aktas buvo priimtas atlikus pareiškėjo neplaninį veiklos patikrinimą, todėl plačiau pasisakytina apie Komisijos atliekamus energetikos įmonių patikrinimus. Aprašo 44 punktas nustato, jog patikrinimas įforminamas patikrinimo aktu, kurio projektą surašo tikrinimo komisija. Aprašo 50 ir 52 punktuose, be kita ko, nustatyta, kad tikrinimo komisija, atsižvelgdama į tikrinamos įmonės pastabas (jei tokių buvo), surašo patikrinimo aktą, kuris teikiamas svarstyti Komisijos posėdyje. Energetikos įmonės patikrinimo pabaiga laikomas patikrinimo rezultatus įtvirtinančio Komisijos sprendimo priėmimas (Aprašo 58 p.). Taigi, ginčijamo Komisijos Nutarimo (I t., b. l. 64), kuriuo buvo pritarta neplaninio patikrinimo Aktui ir jame pateiktoms išvadoms, priėmimu buvo baigta pareiškėjo patikrinimo procedūra.

26. Tikrinimo komisija pareiškėjo ginčijamame Akte (II t., b. l. 77–82) konstatavo, kad pareiškėjo aukcionui pasiūlytos tretinio rezervo paslaugų kainos viršijo Kainų ribų nutarimu nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo kainos viršutinę ribą (4 išvada). Be to, tikrinimo komisija konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas pasiūlymus aukcione, neteisingai taikė Kainų ribų nutarimo 2 punktu nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 metams ir tokiais savo veiksmais pažeidė EEĮ 68 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Metodikos 28 punktą (5 išvada). Komisijos Nutarimu buvo pritarta Aktui ir jame pateiktoms išvadoms, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamu Komisijos Nutarimu iš esmės buvo nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimas. Aprašo 60 punktas reglamentuoja, jog, nustačiusi reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, Komisija energetikos įmonei skiria sankcijas, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis bei Sankcijų skyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 (toliau – Sankcijų skyrimo taisyklės).

27. Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad už pažeidimus Komisija energetikos įmonėms skiria baudas. Sankcijų skyrimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 25 d. iki 2018 m. sausio 13 d.) 14.1 punkte nustatyta, kad Komisija turi teisę skirti dviejų tipų sankcijas, t. y. taikyti nuobaudą – įspėjimą arba skirti piniginę baudą. Akivaizdu, kad ginčijamu Komisijos Nutarimu (kaip ir ginčijamu Aktu) buvo nustatytas pažeidimas, kuris atsižvelgiant į Aprašo 60 punkte įtvirtintą reguliavimą, gali būti pagrindu sankcijos (įspėjimo arba piniginės baudos) pareiškėjui skyrimui. Taigi, ginčijamu Komisijos Nutarimu buvo baigta viena procedūra – pareiškėjo patikrinimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad ginčijamo Komisijos Nutarimo pagrindu prasidėjo kita procedūra – sankcijos pareiškėjui skyrimas, kuris darytų konkrečią įtaką pareiškėjo interesams. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, kad ši procedūra yra prasidėjusi. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas siekia ginčyti Komisijos Nutarimą tik kaip galimos sankcijos skyrimo pagrindą. Tai patvirtina aplinkybę, kad pats pareiškėjas teisines pasekmes sieja su sankcijos skyrimu, kuris galbūt įvyks ateityje. Darytina išvada, kad pareiškėjui teisinės pasekmės kol kas nėra kilusios.

28. Energetikos įstatymo 36 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, energetikos srityje veikiantis subjektas, ginčydamas Komisijos nutarimą dėl sankcijos skyrimo, kuri skiriama įvertinant patikrinimo metu nustatytą pažeidimą, įrodinėdamas, kad šio nutarimo priėmimo procedūra buvo neteisėta, kas nulėmė ir paties nutarimo dėl sankcijos skyrimo neteisėtumą, įgyja teisę ginčyti visą tokio nutarimo priėmimo procedūrą ir jos eigoje priimtus sprendimus bei atliktus veiksmus (nutarimą, kuriuo patvirtinamas patikrinimo aktas, atlikto neplaninio patikrinimo teisėtumą ir kitus veiksmus ir aktus, kurie priimti sankcijos skyrimo procedūroje). Atlikto patikrinimo išvados ir šias išvadas patvirtinantis aktas (nutarimas) yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentai, kurie nėra tiesiogiai susiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu, tačiau tokių dokumentų teisėtumas taip pat yra vertinamas, sprendžiant dėl aktų, sukeliančių asmenims konkrečias teisines pasekmes, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su paneigta jo teise teisme ginčyti pažeidimo faktą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjo skundžiami Aktas ir Nutarimas kol kas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nurodytas vertinimas mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) dera su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panašiose bylose išreikšta pozicija (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-826-261/2015; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1034-525/2017).

29. Pareiškėjo apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodyti argumentai dėl ginčijamų aktų daromos neigiamos įtakos pareiškėjo reputacijai negali būti vertinami kaip teisiškai pagrįsti argumentai, sudarantys pagrindą spręsti, jog skundo išnagrinėjimas iš esmės pareiškėjui sukeltų apibrėžtas, konkrečias, tiesiogines teisines pasekmes.

30. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė