c1ed16ef-ed6b-456f-b4e2-cfa48165cd15 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-8774-331/2015                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-02569-2015-3                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (t.

I, b. l. 1-8) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 4 500 Eur neturtinės žalos.PaaiÅ¡kino, kad į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2013-01-29 ir buvo patalpintas į karantino kamerÄ (7 m2), kurioje buvo prievarta laikomas dar su 5-ais suimtaisiais, neiÅ¡duodant priklausomos patalynės. Buvo kalinamas įvairiose kamerose žiauriomis, nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis.

LukiÅ¡kių TI-K nebuvo supažindintas su tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis, taip pat nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo įstaigoje tvarkÄ , pacientų teises ir pareigas.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas 2010-05-11 Nr. V-124, nurodantis, kad vienam asmeniui turi tekti nemažiau nei 3,62 m2 ploto, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. PraÅ¡o vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nuo 1999 m. spalio 22 d.

Nr, 461, priimtomis Lietuvos higienos normomis HN 76:1999, nustatančiomis, kad kamerų tipo patalpos kameros plotas nemažesnis kaip 5 m2.Klozeto ir praustuvės bendras plotas turi bÅ«ti neįskaitomas į kameros plotÄ vienam asmeniui. Kamerose valgomieji staliukai maži, prie jo pritvirtintos dvi kėdutės. Geriausiu atveju, prie tokio staliuko galėdavo valgyti tik du suimtieji iÅ¡ keturių, likę priversti laukdavo, todėl valgydavo atÅ¡alusį maistÄ . BÅ«nant tokiomis nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis labai sunku ne tik judėti, bet ir kvėpuoti, trÅ«kdavo oro, privatumo.

Kamerose sanitariniai mazgai dvokė, buvo labai drėgna, neturėjo ventiliacijos. PareiÅ¡kėjui nuolat skaudėjo galvÄ , kameroje tvyrojo įtampa, pasidarė irzlus, nervingas, sunkiai galėdavo užmigti. Nebuvo įrengti iÅ¡kvietimo skambučiai.Teigia, kad kalinamajam priklauso 3 m2 pasivaikščiojimo plotas, tačiau tai prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui, kuriuo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.

LukiÅ¡kių TI-K galėdavo skirti vos 1 valandÄ pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemeliuose. O jei bÅ«davo prastas oras visiÅ¡kai neidavo į pasivaikščiojimo kiemelius. Nors atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K pranešė apie tai, kad yra nerÅ«kantis, tačiau buvo patalpintas su rÅ«kančiais. Kartu su rÅ«kančiais kalėjo 150 parų. Be to, kalėjo pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymÄ 10 straipsnio suimtųjų izoliavimo reikalavimų 4 punktÄ , pagal kurį asmenys, ankščiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, turi bÅ«ti laikomi atskirai nuo asmenų, ankščiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių.

Tokiose sÄ lygose buvo kalinamas 150 parų. Kiemeliai visiÅ¡kai nepritaikyti pasivaikščiojimui (netvarkomi, nėra tinkamų pavėsinių, plotas ir laikas visiÅ¡kai neatitinka Europos standartus).Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė moralinę žalÄ t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortÄ , dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgÅ«džiai, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai, todėl to sumažėjo bendravimo galimybė.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsiliepime (t. I, b. l. 14-24) pateikė pareiÅ¡kėjo judėjimo grafikÄ . PaaiÅ¡kino, jog maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Pažymėjo, kad Å¡is skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų reikalavimų.Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra iÅ¡duodami į kameras.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Dėl kamerų remonto LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad jis LukiÅ¡kių Tl-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms laikyti. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis.

Taip pat, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 134 str. 1 dalimi, nemokant už darbÄ , nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus. Pasivaikščiojimo kiemeliai LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡dėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 m2 iki 23,14 m2, II korpuse - 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34.16 m2 iki 37,40 m2, III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 m2 iki 31,05 m2.

Kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose sėdintys suimtieji bei nuteistieji asmenys.PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su skundu nesutinka, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skundÄ atmesti. Atsiliepime (t.

II, b. l. 8-11)paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas su skundu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į Kalėjimų departamentÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, t. y. pareiÅ¡kėjas nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad laisvės atėmimo įstaigoje bÅ«tų sÄ moningai siekta nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, nepateikia įrodymų, kad jam bÅ«tų padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip ji pasireiÅ¡kė.

Skunde remiamasi abstrakčiais teiginiais, nedetalizavo aplinkybių, susijusių su patirta neturtine žala, nepateikė jokių įrodymų. Å ios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Å iuo atveju nėra bÅ«tinų sÄ lygų kilti valstybės civilinei atsakomybei, pagal CK 6.271 straipsnį.Bylos Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (t. II, b. l. 23). S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i Å¡Â Â d a l i e s. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2015-01-14.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Taigi, nepagrįstai pareiÅ¡kėjas teigia, kad vienam kalinama asmeniui turi tekti 5 m2. Be kita ko, minėto įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuojant, kad vienam asmeniui turi tekti 3,6 kv. m. minimalus kameros plotas, pareiÅ¡kėjo argumentas, jog sanitarinio mazgo, baldų užimamas plotas negali bÅ«ti įskaičiuojamas į bendrÄ kameros plotÄ , yra nepagrįstas.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal teismui pateiktus duomenis nustatyta, kad į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 2013-03-01, buvo iki 2015-01-14. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 111 (plotas 7,45 m2), Nr. 105 (plotas 7,38 m2), Nr. 119 (plotas 7,31 m2), Nr. 371 (plotas 7,18 m2), Nr. 108 (plotas 7,38 m2), Nr. 256 (plotas 23,32 m2), Nr. 112 (plotas 7,28 m2), Nr. 265 (plotas 7,87 m2), Nr. 106 (plotas 7,38 m2), Nr. 374 (plotas 7,23 m2), Nr. 309 (plotas 7,72 m2), Nr. 119 (plotas 7,31 m2), Nr. 323 (plotas 7,75 m2), Nr. 118 (plotas 7,38 m2), Nr. 319 (plotas 7,78 m2), Nr. 314 (plotas 7,58 m2), Nr. 115 (plotas 7,45 m2), Nr. 376 (plotas 7,35 m2), Nr. 113 (plotas 6,43 m2), Nr. 405 (plotas 17,02 m2), Nr. 124 (plotas 7,31 m2), Nr. 391 (plotas 34,27 m2), Nr. 389 (plotas 26,63 m2), Nr. 398 (plotas 32,33 m2), Nr. 321 (plotas 7,70 m2), Nr. 114 (plotas 7,31 m2), Nr. 272 (plotas 7,75 m2), Nr. 385 (plotas 6,79 m2), Nr. 121 (plotas 7,38 m2), Nr. 321 (plotas 7,70 m2), Nr. 271 (plotas 7,79 m2), Nr. 124 (plotas 7,31 m2), Nr. 312 (plotas 7,28 m2), Nr. 117 (plotas 7,31 m2), Nr. 118 (plotas 7,38 m2), Nr. 116 (plotas 7,49 m2), Nr. 269 (plotas 7,68 m2), Nr. 270 (plotas 7,79 m2) kartu su 1-7 asmenimis.

PareiÅ¡kėjo judėjimo grafikas (b. l. 22-27, 34-36) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visÄ laikÄ buvo stabilus. LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtintÄ nuostatÄ , kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m., iÅ¡ dalies atitiko Å¡iomis dienomis: 2013-03-01 vakare, 2013-03-02 – 2013-03-05, 2013-03-06 ryte, 2013-03-07 ryte, 2013-04-24 vakare, 2013-04-25 ryte, 2013-04-26 vakare, 2013-04-27 ryte, 2013-04-30 vakare, 2013-05-01 – 2013-05-03, 2013-05-04 ryte, 2013-05-08, 2013-05-09 ryte, 2013-05-22 vakare, 2013-05-23 ryte, 2013-06-06, 2013-07-19 – 2013-07-20, 2013-07-22, 2013-09-05, 2013-09-20 – 2013-09-21, 2013-09-23, 2013-10-09 – 2013-10-18, 2013-11-27 – 2013-11-28, 2014-01-04 – 2014-01-09, 2014-01-29 - 2014-01-30, 2014-02-01 – 2014-02-04, 2014-03-07 – 2014-03-12, 2014-03-14, 2014-03-20 – 2014-03-22, 2014-04-04 – 2014-04-09, 2014-04-11, 2014-04-30 – 2014-05-02, 2014-05-30 – 2014-06-05, 2014-07-11 – 2014-07-12, 2014-08-27 – 2014-08-30, 2014-12-10 – 2014-12-11, 2015-01-07 – 2015-01-08.

Be to, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K buvo iÅ¡vykęs Å¡iais laikotarpiais: 2013-03-08 – 2013-04-23, 2013-05-10 – 2013-05-21, 2013-05-29 – 2013-06-04, 2013-06-21 – 2013-07-18, 2013-07-24 – 2013-09-03, 2013-09-06 – 2013-09-19, 2013-09-25 – 2013-10-08, 2013-10-11 – 2013-10-15, 2013-10-23 – 2013-11-26, 2013-11-29 – 2014-01-02, 2014-01-10 – 2014-01-28, 2014-02-05 – 2014-03-06, 2014-03-26 – 2014-04-03, 2014-04-18 – 2014-04-29, 2014-05-07 – 2014-05-29, 2014-06-06 – 2014-07-10, 2014-07-16 – 2014-08-26, 2014-09-03 – 2014-12-09, 2014-12-12 – 2015-01-06.Valandomis laikas, kai kameroje bÅ«davo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, todėl teismas pareiÅ¡kėjo kalinimo kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vienÄ parÄ dalijant per pusę.

Minėti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2015-01-14 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 86 paras tinkamai neužtikrinant pareiÅ¡kėjo teisės į minimaliÄ 3,6 m2 gyvenamojo ploto normÄ kamerose, nustatytÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124, t.y. LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. PareiÅ¡kėjo teigimu kamerose sanitariniai mazgai dvokė, buvo drėgna, nebuvo ventiliacijos.

Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai paneigiami atsakovo į bylÄ pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, patvirtinančiais, kad pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K atitinkamose kamerose nurodytų pažeidimų nebuvo nustatyta (t I, b. l. 31-193).Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, įrodymų, kad dėl jo nurodomų aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į kalinimo įstaigos administracijÄ ar kitas institucijas, atsakingas dėl higienos normų reikalavimų laikymosi, pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė.PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis. Pagal Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus draudžiama rÅ«kyti visose Å¡vietimo, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

To paties straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, ir kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. HN 76:2010 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Å ios higienos normos 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Atsakovas niekaip neatsikirto į šį pareiÅ¡kėjo argumentÄ . LVAT formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiga paneigti, pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT administracinėse bylose:

Nr. A442-1251/2013, Nr. A858 -977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginio, susijusio su pareiÅ¡kėjo laikymu su rÅ«kančiais asmenimis, jis laikomas nustatytas (LVAT administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).Atmestinas pareiÅ¡kėjo argumentas dėl suteikiamo nepakankamo laiko pasivaikščioti. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas valandos pasivaikščiojimas gryname ore.

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimÄ , dėl pasivaikščiojimų trukmės nėra pagrindo nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), nes LukiÅ¡kių TI-K neturėjo pareigos leisti pareiÅ¡kėjui pasivaikščioti gryname ore ilgiau kaip valandÄ .Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, patalpindami pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių kančių.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinėse bylose: Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, s Nr. A756-122/2010).Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į laikotarpio trukmę (86 paras), kuria pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, į pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas rėmėsi iÅ¡ esmės bendro pobÅ«džio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikymÄ valstybės lėšomis.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokiÄ neturtinę žalÄ , kuri turėtų bÅ«ti įvertinta 4500 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjui priteisia 500 Eur neturtinės žalos už kalinimÄ neužtikrinant minimalaus kamerų plotų ir laikymÄ kartu su rÅ«kančiais asmenimis.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

             S. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti S. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                  Henrikas Sadauskas