2020-04-29 Nr. AB-8841-3-61-3-00718-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-272-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00718-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. KS-8 „Dėl P. B.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų ir 3 straipsnyje įtvirtintų išsamumo bei įstatymų viršenybės principų. Sprendime neįvertinta, kad Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) tarnybos (toliau – ir Tarnyba) pranešimai, į kuriuos Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) darbuotojai parengė atsakymus, gauti KTU bendruoju elektroniniu paštu ir, kad KTU vadovas asmeniškai dokumentų neregistruoja, nenukreipia jų vykdymui, nevertina jų turinio prieš atsakymus parengiant kompetentingiems asmenims.

Sprendime neatsižvelgta, kad pareiškėjui Tarnybos atliekamo tyrimo, dėl kurio gauti užklausimai, apimtis buvo nurodyta tik 2017 m. spalio 17 d., o Tarnyba turėjo galimybę susisiekti su pareiškėju asmeniniais kontaktiniais duomenimis, tačiau dokumentus siuntė į KTU. Šios aplinkybės patvirtina, jog KTU darbuotojų atsakymai į Tarnybos raštus buvo parengti dėl objektyviai susiklosčiusių faktinių aplinkybių, o ne tikslingų pareiškėjo veiksmų, nukreiptų į asmeninės naudos gavimą. Nors viešojoje erdvėje buvo nurodyta, kad Tarnyba atlieka tyrimą dėl pareiškėjo monografijos, tačiau nei viename iš paklausimų nebuvo konkrečiai įvardintas tiriamo skundo dalykas, nustatinėjamų aplinkybių apimtis, numatomo susitikimo klausimų pobūdis ir pan.

Sprendime nepaaiškinama, kodėl Komisija mano, kad KTU darbuotojai, registruodami ir atsakydami į gautus raštus, buvo atitraukti nuo tiesioginio jų darbo funkcijų vykdymo. Priimant Sprendimą, nebuvo ištirta, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis darbuotojai parengė atsakymus į paklausimus, ar tai išėjo už jų darbo apimties ribų, ar dėl to kilo kliūtys efektyviai vykdyti pareigas. Sprendimas yra neaiškus, iš jo negalima suprasti Komisijos atliktų vertinimų bei duomenų, kuriais ji rėmėsi, jį priimdama. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1262/2010, 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2146/2008, 2008 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-55/2008) pažymi, kad Komisija, siekdama konstatuoti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, turėjo nurodyti ir konkrečias elgesio taisykles nustatančių Įstatymo straipsnių ir jų dalių ar kitų teisės aktų pažeidimą.

Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas gavo asmeninę naudą ir, kad jis pasinaudojo einamomis pareigomis.

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Komisija paaiškino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas veikė pasyviai ir leido, kad jo tarnybinėje veikloje atsirastų Įstatymo nuostatoms prieštaraujanti veika. Jokie teisės aktai neribojo Tarnybos teisės į tuometinį KTU (duomenys neskelbtini) kreiptis viešai skelbiamais jo tarnybinio elektroninio pašto adresais, o iš Tarnybos raštų turinio matyti, kad jie yra asmeninio pobūdžio. Iš pareiškėjo pasirašytų raštų turinio matyti, kad jam buvo žinoma, jog tyrimas atliekamas ne dėl KTU (duomenys neskelbtini) veiklos, o dėl jo kaip privataus asmens, konkrečiai dėl habilitacijai pateiktos monografijos. Gavęs Tarnybos raštus ir aiškiai supratęs asmeninį jų pobūdį, būdamas rūpestingas ir atidus vadovas, pareiškėjas privalėjo imtis konkrečių veiksmų užkirsti kelią Įstatymo nuostatų pažeidimui atsirasti. Abejonės, jeigu tokios yra, atitenka viešojo intereso naudai, todėl pagrįsti, kad pareiškėjo tarnybinis elgesys buvo tinkamas, privalo jis pats. Sprendimas priimtas remiantis tyrimo metu surinkta medžiaga, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais bei juose įtvirtintais teisėtumo, nešališkumo, skaidrumo, viešumo ir kt. principais, paremtas galiojančia Lietuvos teismų praktika. Sprendime įvertinti Komisijai pateikti KTU dokumentai, atsakingų darbuotojų paaiškinimai, tyrimas buvo vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme (toliau – ir VTEKĮ) nustatytų procedūrų, pareiškėjui suteiktos visos galimybės būti tinkamai išklausytam.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimo į skundą nepateikė. Tarnybos atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno technologijos universitetas atsiliepimo į skundą nepateikė, jo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo P. B. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. S-402 (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 27 d. raštas) informavo pareiškėją apie Tarnyboje 2017 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą nagrinėti skundą apie galimus jo akademinės etikos pažeidimus dėl habilitacijai pateiktos monografijos ir paprašė atvykti bei pateikti su šiuo klausimu susijusią informaciją. Tarnybos 2017 m. rugsėjo 27 d. raštas adresuotas pareiškėjui ir išsiųstas jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@ktu.lt ir ktu@ktu.lt. Atsakant į 2017 m. rugsėjo 27 d. raštą, ant oficialaus KTU blanko Tarnybai pateiktas 2017 m. spalio 3 d. raštas Nr. DV10-629 (toliau – ir 2017 m. spalio 3 d. atsakymas), kuriame, be kita ko, teigiama, kad „2017 m. rugpjūčio 28 d. pradėtas nagrinėti skundas dėl galimų mano akademinės etikos pažeidimų, susijusių su habilitacijai pateikta monografija <...>. Informuoju, kad esu pasirengęs bendradarbiauti ir visą man žinomą informaciją bei paaiškinimus, kurie susiję su nagrinėjamu skundu, Tarnybai pateikti raštu“. KTU blanke įforminto rašto rengėja I. A., pasirašė – pareiškėjas.

9. Tarnyba 2017 m. spalio 4 d. raštu Nr. S-407 (toliau – 2017 m. spalio 4 d. raštas) kreipėsi į pareiškėją, prašydama atvykti ir pateikti paaiškinimus apie monografijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir monografija) bei jos santraukos rašymą, leidimą ir gynimą, nuo kurių priklausys tolesni klausimai. Minėtas Tarnybos raštas adresuotas pareiškėjui, tuometiniam KTU (duomenys neskelbtini), ir išsiųstas jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@ktu.lt ir šio rašto kopija išsiųsta adresu ktu@ktu.lt. Atsakant į 2017 m. spalio 4 d. raštą, ant oficialaus KTU blanko Tarnybai pateiktas 2017 m. spalio 6 d. raštas Nr. DV10-639 (toliau – ir 2017 m. spalio 6 d. atsakymas), kuriame, be kita ko, teigiama: „Dar kartą pakartosiu, kad esu pasirengęs bendradarbiauti, siekdamas, kad Tarnybos atliekamas tyrimas dėl galimų mano akademinės etikos pažeidimų vyktų kuo sklandžiau, nešališkiau ir objektyviau. Būtent dėl nurodytos priežasties dar kartą siūlau pateikti tyrimui atlikti reikiamus klausimus raštu, į kuriuos atsakysiu per įmanomai trumpiausią laiką ir kaip galėdamas išsamiau <...>“. KTU blanke įforminto rašto rengėja R. D., pasirašė – pareiškėjas.

10. Tarnyba 2017 m. spalio 9 d. raštu Nr. S-416 (toliau – ir 2017 m. spalio 9 d. raštas) kreipėsi į pareiškėją, prašydama atvykti ir pateikti paaiškinimus dėl galimų akademinės etikos pažeidimų, susijusių su jo monografija bei jos pagrindu parengta santrauka. Minėtame Tarnybos rašte, be kita ko, pareiškėjo prašoma atsisakius atvykti į Tarnybą, nurodyti telefono numerį ir tikslų laiką, kada galima būtų su juo susisiekti ir užduoti klausimus apie habilitacijai pateiktą monografiją arba skirti susitikimą, Kontrolieriui atvykstant į KTU. Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštas adresuotas pareiškėjui ir išsiųstas jo elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini)@ktu.lt, (duomenys neskelbtini)@ktu.lt ir šio rašto kopija išsiųsta adresu ktu@ktu.lt. Atsakant į 2017 m. spalio 9 d. raštą, ant oficialaus KTU blanko Tarnybai pateiktas 2017 m. spalio 10 d. raštas Nr. DV10-00654 (toliau – ir 2017 m. spalio 10 d. atsakymas), kuriame, be kita ko, teigiama: „Atsakant į visus Jūsų kvietimus atvykti, buvo pabrėžiama, kad esu pasirengęs bendradarbiauti ir visą man žinomą informaciją bei paaiškinimus, susijusius su nagrinėjamu skundu, Tarnybai pateikti raštu. Rašte, nepaisant pakartotinio prašymo, nenurodėte teisinio pagrindo, kuriuo remiantis mano atvykimas į Jūsų tarnybą man būtų privalomas <...>“. KTU blanke įforminto rašto rengėja R. B., pasirašė – pareiškėjas.

11. Tarnyba 2017 m. spalio 19 d. raštu Nr. S-432 „Dėl galimo P. B. viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimo“ (toliau – ir 2017 m. spalio 9 d. raštas) Komisiją informavo apie tai, kad, Tarnybai atliekant tyrimą dėl pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų, pareiškėjas Tarnybai teikė paaiškinimus, kuriuos rengė KTU darbuotojai, tokiu būdu pareiškėjas galbūt pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tarnyba 2017 m. spalio 27 d. raštu Nr. S-449 „Dėl Kauno technologijos universiteto (duomenys neskelbtini) P. B. veiklos įvertinimo“ (toliau – ir 2017 m. spalio 27 d. raštas) Komisijai išsiuntė pareiškėjui adresuotus 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. spalio 4 d. ir 2017 m. spalio 9 d. raštus.

12. Komisija 2017 m. spalio 31 d. raštu Nr. S-2751-(2.5.) informavo Kontrolierių apie tai, kad, vadovaudamasi VTEKĮ 17 straipsnio 2 punktu, 20 straipsniu, 28 straipsnio 1 ir 5 dalimis, nusprendė atlikti tyrimą ir įvertinti, ar P. B. nepažeidė Įstatymo įtvirtintos prievolės nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 str. 1 d. 3 p.), kai galbūt nurodė pavaldiems darbuotojams rengti Tarnybai atsakymus dėl skundo, tiesiogiai susijusio su jo paties habilitacijai pateikta monografija. Atlikdama galbūt padaryto pareiškėjo pažeidimo tyrimą, Komisija, be kita ko: apie tyrimą informavo pareiškėją ir gavo išsamius jo paaiškinimus su priedais; apie tyrimą informavo KTU ir gavo šio universiteto detalius paaiškinimus; pareiškėjui išsiuntė informaciją apie Komisijos posėdį; klausimą dėl pareiškėjo Komisija svarstė 2018 m. sausio 22 d. posėdyje.

13. Teismas nustatė, kad Komisija 2017 m. sausio 17 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nustatė aplinkybes, susijusias su KTU teisiniu statusu, pareiškėjo paskyrimu KTU (duomenys neskelbtini), jo teisėmis, pareigomis. Taip pat nustatė, kad KTU lėšas sudaro ir valstybės biudžeto lėšos studijoms, kad (duomenys neskelbtini) organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, atsako už tinkamą aukštosios mokyklos lėšų naudojimą. Nustatė ir tai, kad Tarnyboje 2017 m. rugpjūčio 28 d. pradėtas nagrinėti skundas dėl galimų pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų, susijusių su jo habilitacijai pateikta monografija ir pristatė Tarnybos 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. spalio 9 d. raštų ir į juos teiktų 2017 m. spalio 3 d., 2017 m. spalio 6 d., 2017 m. spalio 10 d. atsakymų turinį, jų priėmimo aplinkybes ir pareiškėjo paaiškinimus.

Komisija konstatavo, kad: eidamas KTU (duomenys neskelbtini) pareigas, pareiškėjas buvo priskirtinas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kuriems Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos apimties; viešųjų interesų viršenybei užtikrinti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; nagrinėjant pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui klausimą, svarbūs du aspektai – ar jis pasinaudojo pareigomis asmeniniais tikslais ir, ar gavo iš to naudos; išnagrinėjus tyrimo metu surinktą medžiagą darytina išvada, kad pareiškėjas, gavęs Tarnybos raštus, būdamas rūpestingas ir atidus vadovas, galėjo ir turėjo suprasti, kad tyrimas atliekamas ne dėl KTU (duomenys neskelbtini) veiklos, o dėl jo kaip privataus asmens, konkrečiai dėl habilitacijai pateiktos monografijos.

Tai, kad jis suprato, jog Tarnyboje tyrimas atliekamas ne dėl KTU (duomenys neskelbtini), o dėl jo kaip privataus asmens veiklos, patvirtina atsakymų į Tarnybos raštus turinys, P. B. kalba pirmuoju asmeniu ir aiškiai nurodo, kad dėl galimų jo akademinės etikos pažeidimų, susijusių su habilitacijai pateikta monografija, yra pasirengęs bendradarbiauti ir visą žinomą informaciją bei paaiškinimus, kurie susiję su nagrinėjamu skundu, Kontrolieriui pateiks raštu. Visi trys Tarnybai teikti atsakymai įforminti pagal bendruosius dokumentų rengimo ir įforminimo reikalavimus, kurie taikomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, tarp jų ir viešosioms įstaigoms, dokumentuose yra visi privalomi jų rekvizitai, pagal kuriuos identifikuojamas dokumento sudarytojas, rengėjas ir jį pasirašantis asmuo, nurodoma, kad jų sudarytojas yra KTU, pateiktos rengėjų nuorodos, iš kurių matyti, kad aptariamus su P. B. habilitacijai pateiktos monografijos tyrimu susijusius asmeninio pobūdžio raštus parengė skirtingi KTU darbuotojai, dokumentų parašo rekvizite nurodoma, kad juos pasirašė tuometinis KTU (duomenys neskelbtini) P. B..

Komisija sprendė, kad jokie teisės aktai neribojo Kontrolieriaus teisės į tuometinį KTU (duomenys neskelbtini) kreiptis viešai skelbiamais jo tarnybinio elektroninio pašto adresais, jog atsiųstųjų raštų turinys yra asmeninio pobūdžio, P. B. privalėjo imtis atitinkamų veiksmų ir pats asmeniškai pateikti atsakymus; Komisijai tyrimo metu pateikti dokumentai patvirtina, kad Tarnybos raštai buvo užregistruoti KTU elektroninių dokumentų valdymo sistemoje, duoti nurodymai atsakingiems darbuotojams parengti į juos atsakymus, atsakomieji raštai įforminti KTU blanke ir, nors iš jų turinio galima suprasti, kad atsakoma išimtinai P. B. vardu, tačiau po tokiu tekstu pateiktos rengėjų nuorodos.

Komisija padarė išvadą, kad P. B. pasirašyti, tačiau jo vardu universiteto darbuotojų parengti asmeninio pobūdžio raštai patvirtina, jog tokiais buvusio (duomenys neskelbtini) veiksmais universiteto darbuotojai buvo atitraukti nuo tiesioginio jų darbo funkcijų vykdymo, dėl to P. B., pasinaudodamas einamomis pareigomis, gavo asmeninės naudos sau; P. B. nepateikė Komisijai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Kontrolieriui pateikti raštai buvo ne asmeninio pobūdžio, o susiję su jo, kaip KTU (duomenys neskelbtini), statusu ir veikla.

Komisija Sprendimu nusprendė pripažinti, kad buvęs KTU (duomenys neskelbtini) P. B., Tarnybai pateikęs universiteto darbuotojų parengtus, su jo habilitacijai pateiktos monografijos tyrimu susijusius asmeninio pobūdžio raštus, pasinaudojo universiteto žmogiškaisiais ištekliais ne tarnybos tikslais ir pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

14. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas ėjo KTU (duomenys neskelbtini) pareigas, jog jis buvo priskirtinas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kuriems tiesiogiai taikomos Įstatymo nuostatos ir, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo atsakingas už tinkamą KTU veiklos organizavimą, jam skirtų lėšų naudojimą. Nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. spalio 3 d., 2017 m. spalio 6 d., 2017 m. spalio 10 d. atsakymus į Tarnybos 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. spalio 9 d. raštus rengė ne pats pareiškėjas, o KTU darbuotojai, kurie atsakymuose nurodyti rengėjais ir, jog šiuos atsakymus pareiškėjas pasirašė kaip KTU (duomenys neskelbtini). Nėra ginčo ir dėl to, kad minėti atsakymai buvo parengti KTU darbuotojų (šiuose atsakymuose nurodytų rengėjais) darbo metu.

15. Teismas nurodė, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1262/2010, 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2146/2008 ir 2008 m. vasario 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-55/2008 pateiktais išaiškinimais, teigia, kad Komisija, siekdama konstatuoti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, turėjo nurodyti ir konkrečias elgesio taisykles nustatančių Įstatymo straipsnių ir jų dalių ar kitų teisės aktų pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad nesutampa pareiškėjo minimų ir nagrinėjamos administracinių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Įstatymo kituose straipsniuose (jų dalyse, punktuose) nėra suformuluotos atskiros nuostatos (elgesio taisyklės), kuriuose būtų detalizuojama 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pareiga valstybinėje tarnyboje dirbantiems arba jiems prilyginamiems asmenims nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas vien dėl to, kad jame konstatuotas tik Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas.

16. Teismas nurodė, kad Sprendime pakankamai detaliai atskleistos nagrinėjamu atveju reikšmingos KTU (duomenys neskelbtini) funkcijos, t. y. nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (kuriuo ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas) organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, be kita ko, atsako už tinkamą aukštosios mokyklos lėšų naudojimą. Todėl teismui nekilo abejonių, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pareigos pažeidimas konstatuotas KTU (duomenys neskelbtini) veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų (duomenys neskelbtini) (kuriuo ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas) pareigų tinkamai organizuoti aukštosios mokyklos veiklą, atsakyti už tinkamą aukštosios mokyklos lėšų naudojimą, netinkamo įgyvendinimo kontekste.

17. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, darė išvadą, kad Sprendimas yra pakankamai motyvuotas (motyvų išdėstymas yra adekvatus ir pakankamas), pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

18. Teismas, įvertinęs Komisijos veiksmus, susijusius su Įstatymo pažeidimo tyrimu ir Sprendimo priėmimu, nenustatė, jog Komisija būtų viršijusi jai suteiktus įgaliojimus, pažeidusi teisės principus ar būtų padariusi esminius procedūrinius pažeidimus. Todėl teismas pareiškėjo teiginį, kad Sprendimas priimtas nesilaikant VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų išsamumo bei įstatymų viršenybės principų, atmetė.

19. Teismas iš esmės sutiko su Sprendime pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu ir pritarė Sprendime išdėstytai Komisijos pozicijai, kad pareiškėjas, gavęs Tarnybos 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. spalio 9 d. raštus, būdamas rūpestingas ir atidus vadovas, suprato (galėjo ir turėjo suprasti), jog tyrimas atliekamas ne dėl KTU (duomenys neskelbtini) veiklos, o dėl jo kaip privataus asmens, konkrečiai dėl habilitacijai pateiktos monografijos. Teismas pritarė Komisijos išvadai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju privalėjo pats asmeniškai pateikti atsakymus. Teismo nuomone, Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasirašyti, tačiau jo vardu universiteto darbuotojų parengti asmeninio pobūdžio raštai patvirtina, jog tokiais buvusio (duomenys neskelbtini) veiksmais universiteto darbuotojai buvo atitraukti nuo tiesioginio jų darbo funkcijų vykdymo, dėl to pareiškėjas, pasinaudodamas einamomis pareigomis, gavo asmeninės naudos sau.

20. Teismas konstatavo, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai nusprendė pripažinti, jog buvęs KTU (duomenys neskelbtini) P. B., Tarnybai pateikęs universiteto darbuotojų parengtus, su jo habilitacijai pateiktos monografijos tyrimu susijusius asmeninio pobūdžio raštus, pasinaudojo universiteto žmogiškaisiais ištekliais ne tarnybos tikslais ir pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teismas skundą atmetė ir netenkino ir jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 21. Pareiškėjas P. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų jo nurodytų aplinkybių apie gaunamos korespondencijos gavimą ir registravimą KTU. Pareiškėjas iki 2017 m. spalio 17 d. nežinojo, kokio turinio skundo pagrindu vykdomas Kontrolieriaus tyrimas ir, atitinkamai, ar tiriami jo, kaip KTU (duomenys neskelbtini), ar kaip privataus fizinio asmens, veiksmai. Nebuvo ištirta, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis darbuotojai parengė atsakymus į paklausimus, ar tai išėjo už jų darbo apimties ribų, ar dėl to jiems kilo kliūtys efektyviai vykdyti pareigas. Išvada, kad pareiškėjas, pasinaudodamas einamomis pareigomis, gavo asmeninės naudos sau, yra lakoniška ir nemotyvuota. Teismo sprendime netirtos ir nevertintos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, kurios buvo reikšmingos pagrįstam ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo reikalavimus atitinkančiam teismo sprendimui priimti. Šie teismo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai lėmė neteisėto sprendimo byloje priėmimą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja teisės norma ir nenustato konkrečių elgesio taisyklių, kurių pažeidimas galėtų užtraukti atsakomybę. Konkrečios elgesio taisyklės, nustatomos specialiosiomis teisės normomis, kurios dėstomos kituose Įstatymo skirsniuose ar kituose teisės aktuose. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą šioje byloje, privalėjo taikyti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas vadovaudamasis pareiškėjo cituotais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais. Neatsižvelgęs į aktualią teismų praktiką, teismas neįvertino fakto, jog Komisija, siekdama konstatuoti pareiškėjo padarytą Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, turėjo nurodyti ir konkrečias elgesio taisykles nustatančių Įstatymo straipsnių ir jų dalių ar kitų teisės aktų pažeidimą, o ne vien apsiriboti nuoroda į Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Sprendime nenurodyta, kokią specialiąją teisės normą pažeidė pareiškėjas dėl to, kad KTU darbuotojai atsakinėjo į KTU elektroniniu paštu gautus dokumentus. Netinkamai aiškindamas ir taikydamas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą bei ignoruodamas šiuo klausimu aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas neteisėtai paliko galioti nepagrįstą Sprendimą.

24. Teismas neatsižvelgė į tai, kad trys Kontrolieriaus raštai siųsti KTU elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini)@ktu.lt ((duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu) ir ktu@ktu.lt (KTU bendruoju paštu). Šie elektroninio pašto adresai yra KTU nuosavybė ir yra administruojami KTU atsakingų darbuotojų. Visi institucijos bendruoju paštu gaunami dokumentai yra registruojami KTU dokumentų valdymo sistemoje ir pagal kompetenciją nukreipiami vykdymui be pareiškėjo papildomai duodamų pavedimų. Pareiškėjas negalėjo suvokti, kad atsakius į KTU gautus raštus tokiu būdu, kaip jie buvo gauti (oficialiai), tai bus vertinama kaip pasinaudojimas einamomis pareigomis. Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 12 punkto 4 dalyje pažymėta, kad Kontrolierius privalo užtikrinti efektyvų ir konfidencialų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų tyrimą. Tokiu atveju, kai asmeniui adresuojami užklausimai yra persiunčiami jo darbovietei, nenurodant, kad vykdomas tyrimas dėl konkretaus privataus asmens, o ne universiteto darbuotojo veiksmų, negali būti laikomas konfidencialiu. Atliekant tyrimą dėl monografijos, buvo siunčiama daug paklausimų siekiant surinkti informaciją, kuria pareiškėjas, kaip privatus asmuo, nedisponavo. Dėl to iš esmės nebuvo galima vertinti, kada P. B. turėjo į kai kuriuos raštus atsakyti tik asmeniškai. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė. KTU nuolat gaudavo Kontrolieriaus užklausimus dėl kitų tyrimų dėl kitų KTU bendruomenės narių veiksmų. Gavus užklausimą, atsakymus rengdavo KTU darbuotojai pagal kompetenciją, nepaisant to, koks buvo Kontrolieriaus tyrimo objektas. Todėl, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nes nesinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti ir tokios naudos negavo.

25. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Komisija nurodo, kad faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog pareiškėjas suprato, kad tyrimas atliekamas dėl jo kaip privataus asmens. Pareiškėjas, būdamas KTU (duomenys neskelbtini), turėjęs valdingus įgaliojimus ir visas teises bet kurioje byloje minimų dokumentų gavimo, nukreipimo vykdyti ar galutinėje (parengtų atsakomųjų dokumentų pasirašymo) stadijoje išimti šiuos dokumentus iš KTU elektroninių dokumentų registro ir imtis iniciatyvos pats asmeniškai Kontrolieriui teikti paaiškinimus dėl jo atžvilgiu atliekamo tyrimo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tokiai situacijai išvengti.

Komisija, atlikdama pareiškėjo veikos teisinį vertinimą, nenagrinėjo ir nekėlė uždavinio nustatyti, kokią konkrečią asmeninę naudą nagrinėjamu atveju jis gavo. Teismų praktikoje pasisakoma, kad Įstatymo reikalavimai yra formalaus pobūdžio. Todėl vertindama, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo juos vykdė tinkamai, Komisija neturi pareigos nustatinėti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos, užtenka vien tik Įstatymui priešingos veikos fakto. Pareiškėjo teiginys, kad Komisija nenustatė, kokią konkrečiai naudą jis gavo, pasirašydamas asmeninio pobūdžio KTU darbuotojų už jį parengtus raštus, leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjas visgi pripažįsta, jog pasinaudojo eitomis pareigomis KTU, tik nesutinka su iš to gautos asmeninės naudos apibrėžtimi.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Ši bendrosios nuostatos pavidalu suformuota valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privalomo elgesio taisyklė kituose Įstatymo straipsniuose nėra detalizuojama. Todėl darytina išvada, kad įstatymų leidėjas nustatė pareigą nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, kuri yra akivaizdžiai pakankama, Komisijai kvalifikuojant priešingo Įstatymo nuostatoms ir jų tikslams elgesio pažeidimus.

Valstybės institucijos vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Atitinkamai ir pareiškėjui, ėjusiam KTU (duomenys neskelbtini) pareigas, turi būti taikomi aukščiausi elgesio standartai ir dėl jo veiksmų visuomenei neturi kilti nė menkiausių abejonių. Skundžiamas Komisijos Sprendimas priimtas remiantis tyrimo metu surinkta medžiaga, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais bei juose įtvirtintais teisėtumo, nešališkumo, skaidrumo, viešumo ir kt. principais, paremtas galiojančia Lietuvos teismų praktika.

Pareiškėjas pasinaudojo savo teise ir raštu bei žodžiu pateikė Komisijai paaiškinimus. Komisija įvertino pareiškėjo argumentus ir pagrįstai bei argumentuotai juos atmetė. Komisija savo kompetencijos neviršijo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti, o Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino Komisijos nustatytas aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Ginčas byloje kilo dėl Komisijos 2018 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. KS-8 teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtu sprendimu pripažinta, kad pareiškėjas P. B., buvęs KTU (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai pateikęs universiteto darbuotojų parengtus, su jo habilitacijai pateiktos monografijos tyrimu susijusius asmeninio pobūdžio raštus, pasinaudojo universiteto žmogiškaisiais ištekliais ne tarnybos tikslais ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

30. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Ši Įstatymo nuostata neatsiejamai susijusi su Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta Įstatymo paskirtimi ir uždaviniais – šiuo Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

31. Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. S-402 informavo pareiškėją apie Tarnyboje 2017 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą nagrinėti skundą apie galimus jo akademinės etikos pažeidimus dėl habilitacijai pateiktos monografijos ir paprašė atvykti bei pateikti su šiuo klausimu susijusią informaciją. Pareiškėjas, tuo metu ėjęs KTU (duomenys neskelbtini) pareigas, atsakė Tarnybai pasirašydamas 2017 m. spalio 3 d. raštą Nr. DV10-629 ant oficialaus KTU blanko. Minėto rašto rengėja nurodyta KTU darbuotoja. Analogišku būdu buvo pasirašyti ir pateikti ir kiti pareiškėjo atsakymai į kitus Tarnybos kvietimus ir raginimus pareiškėjui pateikti paaiškinimus dėl atliekamo tyrimo dėl pareiškėjo monografijos (2017 m. spalio 6 d. raštas Nr. DV10-639, 2017 m. spalio 10 d. raštas Nr. DV10-00654, žr. nutarties 8–10 p.). T. y. į Tarnybos siunčiamus raštus pareiškėjui dėl paaiškinimų pateikimo dėl atliekamo tyrimo tiriant galbūt padarytus pareiškėjo akademinės etikos pažeidimus rengiant monografiją, buvo atsakoma raštais, sudarytais ant KTU oficialaus blanko, su nustatytais dokumentų rekvizitais, o raštus rengė KTU darbuotojai.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti, kad Tarnyba atlieka tyrimą dėl jo, kaip privataus asmens, parengtos monografijos, o ne dėl jo, kaip KTU (duomenys neskelbtini) veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad jau pirmajame Tarnybos siųstame rašte – 2017 m. rugsėjo 27 d. Nr. S-402, yra aiškiai nurodytas adresatas – fizinis asmuo – P. B., KTU siunčiama tik šio rašto kopija, aiškiai įvardyta, jog Tarnyboje pradėtas nagrinėti skundas dėl „<...> galimų Jūsų akademinės etikos pažeidimų, susijusių su habilitacijai pateikta monografija <...>“ ir kviečiama atvykti į Tarnybą „<...> pateikti Jums žinomą informaciją <...>“. Taigi, akivaizdu, kad minėtas raštas yra susijęs su pareiškėjo asmeniniais interesais ir pareiškėjui turėjo būti aiški skundo esmė. Pareiškėjas, atsakydamas į minėtą raštą, teiginius formulavo pirmuoju asmeniu, nurodė, kad yra pasirengęs bendradarbiauti ir visą žinomą informaciją bei paaiškinimus pateikti raštu. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis 2017 m. spalio 17 d. nežinojo, kokio turinio skundo pagrindu vykdomas Kontrolieriaus tyrimas ir, ar tiriami jo, kaip KTU (duomenys neskelbtini), ar kaip privataus fizinio asmens, veiksmai, vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Pažymėtina, ir tai, kad pareiškėjui, kaip įstaigos vadovui, keltini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

33. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas savo praktikoje jau yra pasisakęs, kad žvelgiant į Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievoles, ir vertinant jas įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą nėra pagrindo teigti, kad minėtų pareigų pažeidimas gali būti padarytas tik tyčios forma, o valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, turėdami pareigą nepažeisti viešojo intereso, privalo elgtis atsakingai, sąžiningai ir rūpestingai, vertinti galimas savo veiksmų ar neveikimo pasekmes (2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-493/2013).

34. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylose taikant Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pasisakė, kad pareiškėjo nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Kaip minėta, pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Ginčo situacijoje nėra konkrečių elgesio taisykles nustatančių Įstatymo straipsnių ir jų dalių ar kitų teisės aktų, kurių pažeidimą reikėtų įvardinti, o pakanka bendrosios Įstatymu nustatytos pareigos nevykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tam, kad pareiškėjas būtų pripažintas pažeidusiu Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakanka vien fakto, kad atsakymus į raštus, susijusius pareiškėjo asmeniniais interesais, rengė jo vadovaujamo KTU darbuotojai, o minėti raštai buvo parengti naudojant KTU oficialiųjų dokumentų rekvizitus, nors raštų turinys šiuo atveju nesusijęs su universiteto veikla. Neabejotina, kad KTU darbuotojai, rengdami atsakymus į asmeninio pobūdžio paklausimus, adresuotus pareiškėjui, ėjusiam (duomenys neskelbtini) pareigas, tuo darbo metu nevykdė kitų, tiesiogiai su universiteto veikla susijusių funkcijų, o pareiškėjas šiuo atveju gavo nematerialią asmeninę naudą.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija, atlikdama tyrimą ir priimdama Sprendimą, įvertino ir pasisakė dėl reikšmingų pareiškėjo padaryto pažeidimo kvalifikavimo aplinkybių: KTU (duomenys neskelbtini) atliekamų funkcijų, jo teisių ir pareigų vadovaujant KTU, dokumentų registravimo, rengimo ir pasirašymo tvarkos ir kt. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl Komisijos atliekamo tyrimo. Komisijos Sprendimas yra išsamus, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normomis ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė