c1ea1e92-0a53-4609-964c-e80dbf603c27 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1022-464/2018 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00519-2011-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Sparta“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Sparta“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aviacijos paslaugų centras“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Sparta“ 2011-04-13 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir jį patikslinusi (t. 1, b. l. 4-6, t. 2, b. l. 2-6) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Aviacijos paslaugų centras“ 38 204 Eur (131 910,08 Lt) nuostolių atlyginimÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo ieÅ¡kinio sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė su Rusijos Federacijos įmone OOO MDS „Dauber“ 2008-04-15 sudariusi pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 45/1 dėl prekių pardavimo. Prekės turėjo bÅ«ti pristatytos pirkėjui į RusijÄ , todėl buvo privaloma atlikti ir muitinį Å¡ių prekių patikrinimÄ bei dokumentų įforminimÄ . Vadovaudamasi su atsakove UAB „Aviacijos paslaugų centras“ 2005-09-27 sudaryta muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartimi Nr. MT-407, ieÅ¡kovė prekes, skirtas iÅ¡vežimui į RusijÄ pirkėjui OOO MDS „Dauber“, perdavė atsakovei.

Sudarytoje muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartimi Å¡alys susitarė, kad atsakovė (muitinės tarpininkas) atstovauja ieÅ¡kovei (aptarnaujamam asmeniui), t. y. įformina muitinės bendrÄ jį dokumentÄ ir pateikia jį, kitus reikalingus dokumentus bei prekes muitiniam tikrinimui, deklaruoja prekes ir pateikia jas muitiniam tikrinimui, o ieÅ¡kovė pateikia atsakovei prekes, kurios turi bÅ«ti pateikiamos muitiniam tikrinimui (sutarties 1 p., 2.2 p., 3.1.3 p.).

3. Tačiau prekių gavėjas OOO MDS „Dauber” pranešė ieÅ¡kovei, kad Å¡ios, atsakovei perduotos, prekės OOO MDS “Dauber” įgaliotam asmeniui nebuvo pristatytos. IeÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu, tačiau atsakovė arba ignoravo ieÅ¡kovės raÅ¡tus, arba vengdavo atskleisti, kur ir kam yra perduotos ieÅ¡kovės dingusios prekės. Todėl ieÅ¡kovė turi pagrindo manyti, kad atsakovė perdavė ieÅ¡kovės prekes neįgaliotam asmeniui. Å ių prekių ji nei grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei, nei perdavė prekių gavėjo nurodytam ekspeditoriui, t. y.

UAB „Hoptransa“, taigi prekes atsakovė prarado. Atsakovei netinkamai įvykdžius sutartį ir praradus jai patikėtÄ turtÄ , jai kyla civilinė atsakomybė už ieÅ¡kovei atsiradusius nuostolius. Atsakovė neveikė tiek apdairiai, jog įsitikintų, ar perduodamas prekes turi teisę priimti asmuo, kuriam atsakovė jas ir perdavė. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo susiklosčiusi praktika, kad uždaroje ir saugomoje atsakovės teritorijoje esančiame sandėlyje ieÅ¡kovė palikdavo prekes muitiniam patikrinimui, o atsakovė turėdavo perduoti prekes įgaliotam prekių gavėjo nurodytam ekspeditoriui.

Tokiomis sÄ lygomis bendradarbiavo ieÅ¡kovė ir prekių gavėjas, t. y. ieÅ¡kovė privalėdavo prekes perduoti prekių gavėjo dispozicijon sutartoje vietoje (konkrečiu atveju tai atsakovės sandėlys), o prekių gavėjas turėdavo priimti prekes sutartoje vietoje ir organizuoti prekių vežimÄ .

4. Kauno apygardos teismas 2011-06-27 sprendimu (t. 1, b. l. 85-87) ieÅ¡kinį atmetė, nusprendęs, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, todėl CK 6.246 straipsnyje numatytos privalomos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti nėra nustatytos. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-14 nutartimi (t. 1, b. l. 109-115) Kauno apygardos teismo 2011-06-27 sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-06 nutartimi (t. 1, b. l. 161-169) Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-14 nutartį panaikino ir perdavė apeliacinės instancijos teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Kasacinis teismas nesutiko su AB „Sparta“ teiginiu, jog tarp Å¡alių susiklostė ir pasaugos teisiniai santykiai vien dėl prekių atsakovei perdavimo muitiniam tikrinimui pagal judviejų sudarytos sutarties 3.1.3 punktÄ . Tačiau kasacinis teismas konstatavo, kad bylÄ nagrinėję teismai neįvertino, ar atsakovė tinkamai atliko sutartinį prekių iÅ¡krovimo–pakrovimo įsipareigojimÄ , taip pat ar ji vykdė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. pakrauti prekes į tinkamÄ automobilį, perduoti jas ir atitinkamus dokumentus įgaliotam asmeniui. Taip pat pažymėjo, kad teismai nepagrįstai neiÅ¡sireikalavo ieÅ¡kovės praÅ¡ytos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00071-09 medžiagos iÅ¡ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros.

6. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , 2014-03-27 nutartimi (t. 1, b. l. 183-189) Kauno apygardos teismo 2011-06-27 sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pripažino, kad didelė dalis Å¡ių aplinkybių anksčiau nebuvo žinomos nei pirmosios, nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismams, todėl visapusiÅ¡kai ir pilnai neiÅ¡nagrinėjus Å¡ių aplinkybių liko neatskleista bylos esmė, o byla galimai buvo iÅ¡spręstas neteisingai.

7. Kauno apygardos teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , 2015-10-21 sprendimu (t. 3, b. l. 20-26) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 19 102 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuotinas už priteistÄ sumÄ (19 102 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2011-04-13) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 517,42 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; iÅ¡ ieÅ¡kovės bei atsakovės valstybės naudai priteisė po 17,85 Eur turėtų teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-03-08 nutartimi (t. 3, b. l. 104-111) Kauno apygardos teismo 2015-10-21 sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nustatęs absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), t. y. kad pirmosios instacijos teismas, iÅ¡nagrinėję bylÄ iÅ¡ esmės, nusprendė ir dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – atsakovo draudiko – materialiųjų teisių bei pareigų (CPK 266 str.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Kauno apygardos teismas 2018-05-28 sprendimu (t. 4, b. l. 73-78) ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 2 915,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, trečiojo asmens „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje, naudai 1 824,69 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybės naudai 43,10 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

10. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė AB „Sparta“ su Rusijos Federacijos įmone OOO MDS „Dauber“ 2008-04-15 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 45/1 2.3 punkte buvo susitarusios dėl prekių tiekimo pirkėjui į Muitinės sandėlius, esančius Kaune, EXW sÄ lygomis (Incoterms 1990). Tarptautinių prekybos rÅ«mų taisyklėse Incoterms 1990 nurodyta pristatymo sÄ lyga EXW reiÅ¡kia, kad pardavėjas perduoda prekes pirkėjui numatytoje vietoje, eksporto procedÅ«ra nėra atlikta, visa atsakomybė už prekių pakrovimÄ , gabenimÄ , muitinės procedÅ«rų atlikimÄ tenka pirkėjui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas atsakomybės ribas pagal pristatymÄ EXW bÅ«du, yra pažymėjęs, kad pagal EXW sÄ lygas perdavus krovinį pirkėjui, visa krovinio praradimo ar sužalojimo rizika iÅ¡ pardavėjo pereina pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2000).

11. Kadangi pirkimo – pardavimo sutartyje nuosavybės teisės į turtÄ perėjimo pirkėjui momentas – buvo nustatytas nuo Å¡ių prekių pateikimo į atsakovės muitinės sandėlius (CK 4.49 str. 1 d.) ir tokia sÄ lyga yra įvykusi, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo krovinys tapo prekių gavėjo OOO MDS „Dauber“ nuosavybė. Atitinkamai, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡ prekių gavėjo atsiskaitymo pagal 2008-04-15 pirkimo–pardavimo sutartį, o prekių gavėjas OOO MDS „Dauber“ įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl neva neįgaliotam vežėjui perduotų prekių (kojinių krovinio).

12. Tai nustatęs, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės į žalos dėl prarastų prekių (kojinių krovinio) atlyginimÄ , t. y. ji nėra tinkama ieÅ¡kovė, ir ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ remdamasis CPK 5 straipsniu. Pripažinęs ieÅ¡kovę neturinčiÄ reikalavimo teisės į žalos už prarastÄ krovinį atlyginimÄ , dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu teismas nepasisakė. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 13.

IeÅ¡kovė AB „Sparta“ apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 80-84) praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018-05-28 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį pilna apimtimi, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas. Viena vertus, teismas nurodo, kad prekės neperduotos atsakovei, kuri turėjo perduoti prekes įgaliotam asmeniui (Å¡alių nesiejo pasaugos teisiniai santykiai), kita vertus, prekės tinkamai perduotos prekių gavėjui sutartoje vietoje (pirkimo –pardavimo sutarties sÄ lyga įvykdyta tinkamai). 13.2.

Deklaruoti prekių jų fiziÅ¡kai neperduodant atsakovei neįmanoma, o sandėliavimo trukmė neturi reikÅ¡mės pasaugos teisiniams santykiams atsirasti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, netinkamai tyrė įrodymus, todėl neįvertino, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai ir atsakovė pakrovė ieÅ¡kovės prekes neįgaliotam asmeniui. 13.3. Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia Å¡alims sudaryti sandorį, turintį kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų (CK 6.156 str. 3 d.), o sutartyje įtvirtinti sÄ lygas, bÅ«dingas kelių skirtingų rÅ«Å¡ių sutartims, t. y. sudaryti miÅ¡riÄ sutartį.

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių susiklostė paslaugų teikimo (dokumentų paruoÅ¡imas muitiniam tikrinimui) ir atstovavimo (ieÅ¡kovės vardu prekių ir jų dokumentų pareikimas muitiniam patikrinimui) civiliniai teisiniai santykiai, reglamentuojami CK 2.137 straipsnio 1 dalyje ir 6.716 straipsnio 1 dalyje, o taip pat tos pačios sutarties pagrindu galėjo bÅ«ti teikiamos ir kitos, susijusios (krovos, saugojimo) paslaugos. Savo sutartinių prievolų atsakovė tinkamai neįvykdė ir ieÅ¡kovės perduotas jai sutarčiai vykdyti prekes dėl savo aplaidumo perdavė neįgaliotam asmeniui, dėl ko Å¡ios prekės nei buvo grÄ Å¾intos ieÅ¡kovei, nei perduotos prekių gavėjui.

Atsakovė neveikė tiek apdairiai, jog įsitikintų, ar tas asmuo, kuriam ji perdavė prekes, turi teisę jas priimti (yra įgaliotas). Taigi atsakovė atsako už jai perduotų daiktų praradimÄ pagal CK 6.844 straipsnio 1 d. ir 6.845 straipsnio 2 dalį. 13.4. Pirkėjas OOO MDS „Dauber“ baudžiamojoje byloje nurodė, kad Latvijos įmionės SIA „Feti“ nebuvo įgaliojęs perimti ir vežti prekes. Atsakovė, negavusi nei iÅ¡ ieÅ¡kovės, nei iÅ¡ prekių pirkėjo įgaliotų asmenų nurodymų dėl prekių perdavimo konkrečiam vežėjui, privalėjo saugoti jas savo sandėliuose, bet to nepadarė.

Taigi jai kyla civilinė atsakomybė už netinkamÄ sutarties įvykdymÄ ir jai patikėto turto praradimÄ â€“ perdavus prekes neįgaliotam asmeniui.

14. Atsakovė UAB „Aviacijos paslaugų centras“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 4, b. l. 92-94) praÅ¡o šį skundÄ atmesti, priteisti 1 089 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais: 14.1. Pirmosios instacijos teismas skundžiamame sprendime teisingai įvertino ieÅ¡kovės ir OOO MDS „Dauber“ sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį. 14.2. Vadovaujantis Tarptautinių prekybos rÅ«mų taisyklėse „Incoterms 1990“ nurodyta pristatymo sÄ lyga EXW, ieÅ¡kovei prekes pristačius į atsakovės sandėlius, pareiga toliau rÅ«pintis prekėmis, įskaitant ir atsakomybė už jų pakrovimÄ tinkamam vežėjui, perėjo pirkėjui.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime neanalizavo atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų. 14.3. Byloje nėra jokių papildomų įrodymų, kurie galėtų paneigti kasacinio teismo Å¡ioje byloje jau padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl pasaugos teisinių santykių tarp Å¡alių neatsiradimo ir faktÄ , kad prekės nebuvo sandėliuojamos atsakovės sandėlyje. Pasaugos teisiniai santykiai siejo atsakovę ir OOO MDS „Dauber“.

15. Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje, atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 4, b. l. 87-90) praÅ¡o jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Atsakovė savo pareigas pagal muitinės tarpininkavimo paslaugų sutartį pilnai įvykdė, dėl suteiktų paslaugų ieÅ¡kovė pretenzijų nereiÅ¡kė. 15.2. IeÅ¡kovė pagal pirkimo – pardavimo sutartį prekių nuosavybės teisę ir praradimo rizikÄ perdavė pirkėjui OOO MDS „Dauber“ nuo prekių pristatymo į muitinės sandėlį Kaune momento.

Tokiu atveju ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti kainos už prekes sumokėjimo, tačiau visos prekių gabenimo ir muitinės įforminimo operacijos ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo neutralios, kadangi ieÅ¡kovės nei su muitinės tarpininkais, nei su vežėjais nesiejo jokie teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieÅ¡kovė galėjo įgyti kokias nors teises ar patirti žalÄ dėl krovinio praradimo. 15.3. Perdavus prekes į terminalÄ , ieÅ¡kovė tuo pačiu metu perdavė nuosavybės teisę į prekes ir Å¡ių prekių praradimo rizika perėjo pirkėjui. 15.4.

Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama muitinės teisės kontekste, t. y. jog muitinės tarpininkas neįgyja jokio prekių fizinio valdymo, jis tik praneÅ¡a muitinei apie pristatytas į muitinę kliento prekes ir, remdamasis kliento pateiktais dokumentais bei informacija, muitinės elektroninėje duomenų bazėje įformina atitinkamÄ deklaracijÄ . Å iuo atveju atsakovė tinkamai įformino deklaracijÄ ir dėl to jokių pretenzijų pareikÅ¡ta nebuvo. 15.5. Trečiasis asmuo Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartimi yra apdraudęs tik atsakovės profesinę civilinę atsakomybę, susijusiÄ su vykdoma muitinės tarpininko veikla.

Å iuo atveju atsakovė muitinės tarpininko paslaugas suteikė tinkamai, todėl trečiajam asmeniui pareiga atlyginti žalÄ dėl prarasto krovinio nekyla. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacijos ribų 16. Apeliacinis procesas nėra ginčo nagrinėjimas iÅ¡ naujo, jis vyksta pagal specialias CPK nustatytas taisykles, o tokio proceso paskirtis – patikrinti, ar skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepadaryta teisės ir fakto klaidų.

Kita vertus, ir tokia patikra atliekama ne apeliacinės instancijos teismo nuožiūra pasirinktais aspektais, bet pagal apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su teismo sprendimu (jo motyvais ir / ar išvadomis) konkrečius argumentus, kurių peržengti pagrindo šiuo atveju nenustatyta (apeliantė yra privatus juridinis asmuo) (CPK 320 str.).

17. Apeliantė savo apeliaciniame skunde kelia Å¡alis siejusių teisinių santykių netinkamo kvalifikavimo problemÄ , skunde tvirtindama, kad teismas šį klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai, neatsižvelgęs į Å¡alių ketinimus, neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, patvirtinančius Å¡alių pasiraÅ¡ytos muitinės tarpininko paslaugų sutarties faktinį vykdymÄ , Å¡alių ankstesnį elgesį, kiekvienos iÅ¡ sutartinių santykių dalyvių atliktus ar reikalingus atlikti pagal Å¡iÄ sutartį veiksmus, vykdant pagrindinę susitarimo dalį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo.

Taip pat apeliantė aptaria Å¡io ginčo nagrinėjimo teismuose chronologijÄ , pateikia civilinėje ir prijungtoje prie jos baudžiamojoje bylose esančių įrodymų detalų vertinimÄ Å¡alių santykių kontekste, dar kartÄ nurodo ne viename procesiniame Å¡ios bylos dokumente jau iÅ¡sakytÄ savo pozicijÄ , kuri kartu reiÅ¡kia ir aiÅ¡kiai apibrėžtÄ faktinį jos ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindÄ , t. y.:

1) atsakovė netinkama vykdė Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutartį ir prarado jai patikėtÄ turtÄ , perdavusi jį neįgaliotam vežti asmeniui;

2) jai kyla civilinė atsakomybė už turto neaišsaugojimu apeliantei padarytus nuostolius pagal CK 6.845 straipsnio 1 dalį.

18. Teisėjų kolegija, prieÅ¡ aptardama tokių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumÄ ,visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantė savo skunde nurodo nesutinkanti su teismo iÅ¡vada dėl reikalavimo teisės pareikÅ¡ti bÅ«tent tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinį neturėjimo (dėl žalos atlyginimo, praradus ginčo turtÄ ), tačiau jokiais konkrečiais argumentais tokios teismo iÅ¡vados ji nekritikuoja. Skunde nesama motyvų ar pačios apeliantės vertinimo, susijusių su nuosavybės teisių į ginčo turtÄ perėjimo pirkėjui OOO MDS „Dauber“ momentu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo (teismo iÅ¡vadų) esmė yra tokia, kad ginčo prekių savininku nuo jų pristatymo į muitinės sandėlius pagal pirkėjo OOO MDS „Dauber“ ir atsakovės sudarytos sutarties sÄ lygas jau buvo tapęs pirkėjas, todėl žala pačiai apeliantei dėl Å¡io turto praradimo (tiksliau, dėl jo konfiskavimo Rusijos Federacijos muitinėje) nėra padaryta, tokius reikalavimus galėjo kelti nebent naujasis turto savininkas (pirkėjas), o apeliantė savo pažeistas teises turėjo ginti reikalaudama apmokėjimo už parduotas prekes iÅ¡ pirkėjo OOO MDS „Dauber“.

Vadinasi, nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė netenkinantis ieÅ¡kinio pagal CPK 5 straipsnį – ieÅ¡kovei neturint teisės į teisminę gynybÄ jos pasirinktu pažeistų teisių gynimo bÅ«du ir todėl dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų nepasisakantis, tokia teismo padaryta iÅ¡vada, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad teismas nenustatė dviejų civilinės atsakomybės sÄ lygų – tokios žalos padarymo apeliantei fakto ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų / neveikimo ir apeliantės galimų turtinių praradimų (negauto užmokesčio už pirkėjo nuosavybėn perduotas prekes).

19. Tokiu atveju, nepažeidžiant proceso apeliacinės instacijos teisme taisyklių ir šalių procesnio lygiateisiškumo bei dispozityvumo (CPK 13 str., 17 str.), teisėjų kolegija patikrins, ar teismas tinkamai nustatė svarbiausius šios bylos faktus ir ar nustytiems faktams taikė tinkamas teisės normas, taip pat pagal skundo argumentus įvertins šalių susitarimų esmę ir kaip jie buvo (ar turėjo būti) vykdomi, patikrins, ar byla išnagrinėta nenukrypus nuo kasacinio teismo 2013-12-06 nutartyje pateiktų ir šioje byloje teismams privalomų išiaškinimų (CPK 362 str. 2 d.).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir Å¡alių susitarimų turinio 20. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad muitinės tarpininkė UAB „Aviacijos paslaugų centras“ (atsakovė) ir aptarnaujamasis asmuo AB „Sparta“ (apeliantė) 2005-09-27 sudarė neterminuotÄ muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį MT-407 (t. 1, b. l. 17-18), kuria sulygo, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atsakovė atstovauja apeliantei, tai yra įformina muitinės bendrÄ jį dokumentÄ ir pateikia jį, kitus reikalingus dokumentus bei prekes muitiniam tikrinimui, taip pat teikia kitas Å¡ioje sutartyje nurodytas paslaugas, o apeliantė suteikia atsakovei teisę jÄ atstovauti muitinėje, pateikia jai visus dokumentus, reikalingus Å¡iai veiklai vykdyti.

21. Atsakovė UAB „Aviacijos paslaugų centras“, kaip importo ir eksporto terminalo (laikinojo prekių saugojimo sandėlio) savininkė, 2005-09-27 sudarė su disponentu OOO MDS „Dauber“ prekių saugojimo importo ir eksporto terminale (laikinojo prekių saugojimo prekių saugojimo sandėlyje) sutartį Nr. T-256 (t. 2, b. l. 160-163), pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo priimti disponento prekes, jas laikinai saugoti, priimti į terminalÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡leisti, taip pat jame perkrauti prekes tik po to, kai atliktas jų muitinis tikrinimas, jas atitinkama tvarka perduoti gavėjui, konkrečiai pagal Å¡ios sutarties 3.2 punktÄ prekes iÅ¡ terminalo iÅ¡duoti asmeniui, pateikusiam dokumentus, liudijančius, kad jis turi teisę disponuoti prekėmis arba jas vežti ar kad jis atstovauja turinčiam Å¡iÄ teisę asmeniui ir tik atlikus reikalaujamus muitinės formalumus.

Disponentas OOO MDS „Dauber“ įsipareigojo sandėlio savininkei UAB „Aviacijos paslaugų centras“ perduoti laikinai saugoti terminale prekes kartu su dokumentais, liudijančiais, kad jis turi teisę disponuoti prekėmis arba jas vežti, įvežti ir iÅ¡vežti iÅ¡ terminalo prekes tik po to, kai atliktas jų muitinis tikrinimas ir įforminimas, be to, raÅ¡tu nurodyti asmenį (vežėjÄ , ekspeditorių), iÅ¡ kurio terminalo savininkas priima ir kuriam perduoda prekes (jeigu prekes į terminalÄ Ä¯veža ar iÅ¡ jo iÅ¡veža disponentui atstovaujantis asmuo).

22. Tiekėja AB „Sparta“ su pirkėju OOO MDS „Dauber“ 2008-04-15 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 45/1 (t. 2, b. l. 165-167), kuria susitarė dėl prekių (kojinių) pardavimo. Å ios sutarties 2.3 punkte Å¡alys sulygo, kad prekės tiekiamos pirkėjui į muitinės sandėlius, esančius Kaune, EXW sÄ lygomis (Incoterms 1990). Taip pat pirkėjas įsipareigojo padengti tiekėjos iÅ¡laidas, kurias ji patiria saugodama prekes muitinės sandėlyje.

23. Iš eksporto deklaracijos MRN 08LTKA1000205E4EC9 (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00071-09 t. 2, b. l.

6) nustatyta, kad AB „Sparta“ siunčiamas 232 pakuočių 3 634 kg kojinių iÅ¡ medvilnės 2008-04-15 pakrovė į transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraÅ¡tyje CMR Nr. LV-0415 (t. 3, b. l. 3-4) nurodoma, jog krovinys 2018-04-15 buvo pakrautas UAB „Aviacijos paslaugų centras“ sandėlyje, esančiame Kaune vežėjui SIA „Feti“ į vilkikÄ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, atsakovė 2008-04-15 apeliantei suteikė muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartyje sulygtas paslaugas – įformino ieÅ¡kovės pateikto kojinių krovinio eksporto deklaracijÄ bei CMR važtaraÅ¡tį, atliko krovos darbus į vežėjo SIA „Feti“ transporto priemonę, pakrovimo kortelėje (t. 1, b. l.

47) nurodant, jog pakrauta į apeliantės atstovo nurodytÄ automobilį. Už suteiktas paslaugas atsakovė 2008-04-30 iÅ¡rašė apeliantei sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (t. 1, b. l. 62), pagal kuriÄ atsakovė ieÅ¡kovei 2008-05-16 sumokėjo 487,40 Lt (t. 1, b. l. 67).

24. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, priimtame 2013-01-18 nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimÄ (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00071-09 t. 3, b. l. 143-147) konstatavo, kad SIA „Feti“ vilkiku Volvo, valst Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristatė rinktinį krovinį kartu ir visus su kroviniu susijusius dokumentus į Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus krovinių postÄ â€žPaneriai“, kuriame patikrinus transporto priemones, jose esantį krovinį ir dokumentus, nenustačius jokių pažeidimų, buvo pritaikyta muitinės procedÅ«ra – tranzitas, ir prekės iÅ¡gabentos per Lietuvos Respublikos sienÄ teisėtai.

Minėtu vilkiku vežamos prekės buvo sulaikytos Rusijos Federacijos muitinėje, kadangi patikrinus krovinį gabenamos prekės neatitiko deklaracijoje nurodytų prekių (nurodyta, jog gabenami radiatoriai). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės krovinys (kojinės) nebuvo deklaruotos, Pskovo srities Sebežo rajono teismas 2012-10-03 krovinį pripažino bešeimininkiu turtu ir perdavė valstybės (Rusijos Federaciijos) naudai. Gabentos prekės Rusijos Federacijoje buvo pripažintos padaryto nusikaltimo (kontrabandos) dalyku, dėl šios priežasties jos negalėjo pasiekti užsakovo.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo, kuris tyčiniais savo veiksmais bÅ«tų bandęs neteisėtai pasisavinti kojinių krovinį savo ar kitų asmenų naudai, taip pat nenustatyta, kad dokumentai galėjo bÅ«ti suklastoti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nors buvo daroma prielaida, jog gabenamas krovinys galimai turėjo dvigubus dokumentus. Dėl Å¡alis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo 25. Nagrinėjamu atveju apeliantė atsakovei reikalavimus kildina iÅ¡ muitinės tarpininko paslaugų teikimo 2005-09-27 sutarties (CK 6.716 str. 1 d.), apeliaciniame skunde vertindama jÄ kaip miÅ¡riÄ , kelių sutarčių elementus (dar ir atstovavimo bei pasaugos) turinčiÄ sutartį, ir tvirtindama, kad žalÄ jai sukėlė bÅ«tent sutarties dalies dėl pasaugos netinkamas įvykdymas (patikėto turto neiÅ¡saugojimas, perdavimas neįgaliotam asmeniui) (CK 6.245 str. 1 d., CK 6.844 – 6.845 str.).

Teisėjų kolegija negali pritarti skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo Å¡alių santykius pagal tikrÄ jį jų turinį, Å¡alių ketinimus bei tikslus, ir todėl neįžvelgė netinkamo susitarimo dalies dėl pasaugos įvykdymo.

26. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisylės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Å ios normos 1 dalyje nustatyta, kad visos sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos nesiremiant vien pažodiniu sutarties tekstu, bet pirmiausiai nagrinėjant tikruosius Å¡alių ketinimus ir tikslus. AiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir įprastines, nors sutartyje ir nenurodytas, tokios sutarties sÄ lygas, taip pat į Å¡alių elegesį po sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju muitinės tarpininko paslaugų teikimo 2005-09-27 sutarties (t.1, b. l. 17-18) objektas yra aptartas 1 punkte – tai atsakovės vydomas atstovavimas apeliantei, kuris apibrėžiamas kaip muitinės Bendrojo dokumento, kitų reikalingų dokumentų įforminimas, jų ir atstovaujamo asmens prekių pateikimas muitiniam tikrinimui, taip pat kitų Å¡ioje sutartyje nurodytų paslaugų teikimas.

Sutarties 2.5 punkte nurodoma, kad muitinės tarpininkas teikia aptarnaujamam asmeniui paslaugas, išvardintas šios sutarties priede. Prie šios sutarties yra pateikti atsakovės vadovės 2004-09-06 patvirtinti paslaugų įkainiai (t. 1, b. l. 19-20), kur, be kita ko, nurodyti ir krovos bei saugojimo paslaugų apmokėjimo dydžiai (minimalus sandėliavimo mokestis, krovinių ir krovininių automobilių saugojimo įmonės teritorijoje bei atviroje aikštelės saugojimo mokesčiai).

27. Pasaugos sutarties samprata pateikta CK 6.830 straipsnio 1 dalyke. Pasaugos sutartimi saugotojas įsipareigoja saugoti kitos Å¡alies (pasaugos davėjo) perduotÄ kilnojamÄ jį dauiktÄ ir grÄ Å¾inti jį pačiam davėjui iÅ¡saugotÄ . Pažymėtina, kad saugotojas neturi teisės reikalauti, kad davėjas arba kitas asmuo, kuriam turi bÅ«ti daiktas grÄ Å¾intas, įrodytų, kad jie yra saugomo daikto savininkai arba turi kitokiÄ teisę į tÄ daiktÄ , saugotojui numatyta tik teisė reikalauti iÅ¡ atsiimančio daiktÄ asmens kvitÄ ar kitÄ dokumentÄ , patvirtinantį pasaugos sutarties sudarymÄ (CK 6.832 str. 3, 5 d.).

28. Atsižvegiant į Å¡alių susitarimo turinį bei į pasaugos teisinį reglamentavimÄ , akivaizdu, kad byloje nagrinėjamu atveju Å¡alių tikslas nebuvo pasaugos teisinių santykių sukÅ«rimas, kuomet saugotojui savaime atsiranda atsakomybė už perduoto daikto neiÅ¡saugojimÄ , vien pažeidus pareigÄ grÄ Å¾inti daiktÄ arba perduoti jį davėjo įgaliotam asmeniui (CK 6.844 str. 1 d., 6.845 str. 1 d.). Kitokio vertinimo nesuponuoja ir aplinkybė, kad atsakovės pareigų pagal 2005-09-27 sutartį įvykdymas iÅ¡ tiesų buvo negalimas be prekių, kurių dokumentus atsakovė privalėjo parengti ir pateikti muitiniam patikrinimui, perdavimo atsakovės dispozicijon, o apeliantė turėjo kompensuoti ir jų saugojimo kaÅ¡tus, iki Å¡ie dokumentai buvo tvarkomi / bus sutvarkyti.

Todėl atsakovės veiksmų nebuvo pagrindo vertinti CK 6.844 straipsnyje saugotojui nustatytų pareigų atlikimo aspektu. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, paslaugų teikimo sutartimi ji neprisiėmė prievolės iÅ¡saugoti prekes ir jas grÄ Å¾inti apeliantei (arba jos įgaliotam asmeniui). Dar daugiau, atsakovė neprisiėmė ir krovinio praradimo rizikos dėl siuntėjo, vežėjo, gavėjo padarytų pažeidimų, dėl ko prekės (krovinys) galėjo bÅ«ti sulaikytas, konfiskuotas ir pan., tokia sÄ lyga yra aptarta 2005-09-27 sutarties 5.4 punkte.

29. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ioje byloje 2013-12-06 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-641/2013 jau yra konstatavęs, kad Å¡alių pasaugos teisiniai santykiai nesiejo; aplinkybė, kad apeliantė atsakovei perdavė į muitinės sandėlį prekes sutarčiai vykdyti, kurios tÄ pačiÄ 2008-05-15 dienÄ buvo pakrautos į kitÄ automobilį, į sÄ skaitÄ apeliantei neįtraukiant užmokesčio už laikinÄ sandėliavimÄ , nėra pakankama iÅ¡vadai, jog tarp Å¡alių susiklostė dar ir pasaugos teisiniai santykiai; sprendžiant dėl atsakomybės atsakovei galimo taikymo vertintina, ar Å¡i tinkamai atliko savo sutartinius įsipareigojimus, susijusius su papildomai suteikta rankinio prekių iÅ¡krovimo – pakrovimo paslauga, ir bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (t. 1, b. l. 161-169).

Kitokia apeliantės nuomonė bei skundo argumentai, kad pasaugos teisinis santykis vis tik buvo tarp Å¡alių susiklostęs, todėl atsakovei taikytina atsakomybė bÅ«tent už prekių neiÅ¡saugojimÄ pagal CK 6.845 straipsnio nuostatas, negali paneigti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų prejudicinės reikÅ¡mės ir jų privalomumo, įskaitytinai ir Å¡ia nutartimi nustatytos aplinkybės dėl Å¡alis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo (CPK 362 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai vadovavosi Å¡iais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais.

30. Su apeliantės pozicija dėl pasaugos teisinių santykių tarp jos ir atsakovės susiklostymo taip pat neleidžia sutikti ir byloje esantys įrodymai, liudijantys Å¡alių bendradarbiavimo praktikÄ . Apeliantės atstovas 2011-06-17 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog anksčiau prekes pristačius atsakovei į sandėlį iki jų iÅ¡vežimo, Å¡i ir už kelias dienas ėmusi sandėliavimo mokestį. Todėl, siekiant iÅ¡vengti sandėliavimo mokesčių, iÅ¡ anksto žodžiu bÅ«davo suderinama su atsakove bei gavėju, kada bus atsiųsta transporto priemonė pasiimti prekes iÅ¡ atsakovės sandėlio, buvo nusistovėjusi praktika iÅ¡krautas sandėlyje prekes pakrauti gavėjui tÄ pačiÄ dienÄ (t. 1, b. l. 76).

Vadinasi, pati apeliantė neturėjo tokio tikslo ar ketinimų palikti ginčo turto pasaugai, jos interesas buvo kuo operatyvesnis prekių iÅ¡siuntimas gavėjui. Tokiu atveju ir tokia jos skunde akcentuojama aplinkybė, kad atsakovė negalėjusi deklaruoti prekių ir įvykdyti sutartį jų fiziÅ¡kai neperimdama iÅ¡ apeliantės, apie kÄ liudijo ir 2011-06-17 teismo posėdyje apklausiamas apeliantės darbuotojas N. O. (t. 1, b. l. 80-81), savaime nereiÅ¡kia nei susitarimo dėl pasaugos, nei faktinio tokios paslaugos suteikimo.

Prekių perėmimas savo žinion, turint tikslÄ sutvarkyti muitinės dokumentus, užpildyti krovinio deklaracijÄ , prieÅ¡ tai privalomai krovinį iÅ¡matuojant, pasveriant ir t. t., negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai kaip suteikta dar viena savarankiÅ¡ka – pasaugos – paslauga ar tų prekių sandėliavimas, nes tokio disponavimo tikslas buvo muitinės tarpininko paslaugų suteikimas, o ne prekių saugojimas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir po kasacinio teismo nutarties Å¡ioje byloje priėmimo nėra nustatyta jokių naujų aplinkybių (net ir prijungus baudžiamÄ jÄ bylÄ ), kurios leistų teisėjų kolegijai spręsti dėl kitokio Å¡alis siejusių santykių pobÅ«džio ir kitaip teisiÅ¡kai Å¡iuos santykius kvalifikuoti (CPK 185 str.).

31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tiek iš prijungtoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, tiek ir iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo šalys viena kitos atžvilgiu įvykdė sutartyje sulygtus įsipareigojimus. Apeliantė perdavė prekes atsakovei, ši tinkamai įformino muitinės dokumentus, prekes tinkamai deklaravo ir pateikė muitiniam tikrinimui. Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu J. Š. bei Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus, muitininko D.

S. duoti parodymai (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00071-09 t. 2, b. l. 26-28, 38-39), t. y. kad Å¡is krovinys buvo iÅ¡vežtas su teisingais dokumentais, muitinės poste buvo pateiktas rinktinis krovinys, atliekant muitinės procedÅ«rÄ pažeidimų nebuvo nustatyta. Byloje taip pat nėra nustatyta kitų duomenų, paneigiančių tokį faktÄ , kad prekės iÅ¡ Lietuvos Respublikos buvo iÅ¡vežtos nepažeidžiant muitinės procedÅ«rų.

32. Kaip jau buvo nurodyta Å¡ios nutarties 28 punkte, Å¡alys muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties 5.3 punkte susitarė, kad atsakovė neatsako už siuntėjo, vežėjo, gavėjo pažeidimus, ko pasekoje prekės (krovinys) gali bÅ«ti sulaikytas, konfiskuotas ir t.t. Taigi jai sutartinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ bÅ«tent tokio pobūžio veiksmais, negalėtų bÅ«ti taikoma. Å iuo atveju ikiteisminio tyrimo metu nustatyta labiau tikėtina aplinkybė, kad buvo du dokumentų rinkiniai, kuriuose deklaruotos skirtingos prekės, nesudaro prielaidų vertinimui, jog atsakovė yra pažeidusi ar netinkamai vykdžiusi tarpininkavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir dėl Å¡ių įsipareigojimų netinkamo įvykdymo ji padarė apeliantei žalos. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl galimai nusikalstamų veiksmų, nepriklausančių nuo atsakovės valios, taigi jie nesietini su atsakovės tinkamu ar netinkamu veikimu arba neveikimu.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasaugos teisiniai santykiai, atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 21 punkte aptartÄ atsakovės ir OOO MDS „Dauber“ sutartinį bendradarbiavimÄ , buvo susiklostę bÅ«tent tarp Å¡ių dviejų subjektų, todėl teismo iÅ¡vada apie pirkėjo galėjimÄ pasinaudoti žalos atlyginimo insititutu dėl prekių neiÅ¡saugojimo, iÅ¡ esmės yra teisinga. Pažymėtina, kad Rusijos įmonė OOO MDS „Dauber“ nuo 2013-02-20 likviduota kaip juridinis asmuo, todėl iÅ¡ nagrinėjamos bylos dalyvių tarpo teismo 2018-04-17 nutartimi buvo paÅ¡alinta (t. 4, b. l. 66-67).

Dėl atsakovės pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai 34. Apeliaciniame skunde atsakovės veiksmų neteisėtumas grindžiamas ir jos neatidžiu / nerÅ«pestingu elgesiu, suteikiant pakrovimo paslaugas, t. y. jas pakrovus į neįgalioto ekspeditoriaus SIA „Feti“ transporto priemonę, tvirtinant, kad Å¡iuo atveju prekės turėjo bÅ«ti pakrautos ekspeditoriui UAB „Hoptransa“. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo nurodymÄ Ä¯vertinti byloje surinktus įrodomuosius duomenis, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, susijusius su atsakovės pareigų pagal muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį vykdymu, į apeliantės skunde pateikiamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismui neatlikus tokio vertinimo, jį atlieka pats.

Apeliacinis teismas yra ir fakto instancija, todėl gali ištaisyti tokias sprendimo spragas bei trūkumus (CPK 328 str., 329 str. 1 d.).

35. Kaip buvo nurodyta pirmiau, apeliantė 2008-04-15 su OOO MDS „Dauber“ sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje susitarė, kad prekės tiekiamos pirkėjui į muitinės sandėlius, esančius Kaune, EXW sÄ lygomis (Incoterms 1990). Tarptautinių prekybos rÅ«mų oficialiosiose prekybos terminų aiÅ¡kinimo taisyklėse Incoterms (https://iccwbo.org/publication/incoterms-rules-2010/) (pažymėtina, kad nors Å¡iuo metu galioja nauja Incoterms 2010 taisyklių redakcija, EXW sÄ lyga nebuvo modifikuota nuo 1990 m.; https://iccwbo.org/resources-for-business/incoterms-rules/incoterms-rules-history/) nurodyta pristatymo sÄ lyga EXW (angl. ex works) reiÅ¡kia, kad pardavėjas savo patalpose ar teritorijoje (t. y.

įmonėje, sandėlyje ar kt.) paruoÅ¡ia prekes perduoti pirkėjui. Pardavėjas neprisiima jokių įsipareigojimų pakrauti prekes į pirkėjo transporto priemonę ir sutvarkyti prekių eksporto muitinės formalumus. Tačiau pagal sutarties (kontrakto) sÄ lygas pardavėjas gali įsipareigoti pakrauti prekes į pirkėjo transportÄ . Pirkėjas atskirai apmoka prekių pakrovimo į transporto priemonę pardavėjo patalpose arba teritorijoje iÅ¡laidas ir prekių gabenimo nuo jų iÅ¡siuntimo (pakrovimo) vietos iki paskirties vietos iÅ¡laidas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju byloje kilęs ginčas ne iÅ¡ pirkimo – pardavimo sutartinių teisinių santykių, tačiau iÅ¡ atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių, todėl Incoterms 1990 EXW sÄ lyga nagrinėjamos bylos kontekste svarbi tik nustatant prekių, jas pakraunant į SIA „Feti“ transporto priemonę, disponentÄ bei asmenį, turėjusį pareigÄ nurodyti ekspeditorių (vežėjÄ ).

37. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovei pristačius prekes į atsakovės sandėlius, pareiga toliau rÅ«pintis prekėmis, įskaitant ir atsakomybę už jų pakrovimÄ tinkamam vežėjui, perėjo pirkėjui ir jos laikytinos prekių gavėjo OOO MDS „Dauber“ nuosavybe. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2000). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisę turto įgijėjas pagal sutartį įgyja nuo daikto perdavimo momento, jei ko kita nenumato įstatymas arba sutartis.

Apeliantė ir OOO MDS „Dauber“ pirkimo – pardavimo sutartimi numatytÄ nuosavybės teisės į prekes perėjimo prekių pirkėjui OOO MDS „Dauber“ momentÄ apibrėžė kaip prekių pateikimÄ pirkėjui į muitinės sandėlius, esančius Kaune, EXW sÄ lygomis (Incoterms 1990) (t. 2, b. l. 165-167). Nors Å¡ios sutarties Å¡alių susitarimo dėl pardavėjos (apeliantės) pareigos toliau rÅ«pintis prekių pakrovimu į pirkėjo transporto priemonę, 2008-04-15 sutartyje nesama, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ir pačios atsakovės dokumentuose yra užfiskuotas apeliantės tolimesnis dalyvavimas (prieraÅ¡as dokumente „pakrauta į Spartos atstovo nuodytÄ automobilį“), krovos paslaugos jai teikimas bei atsiskaitymas (t.

1. b. l. 19-20, 47, 62).

38. Taigi, net ir esant tokiems pirkėjo bei apeliantės susitarimams, kuomet prekių disponavimo teisė pagal Incoterms ir pagal pardavėjos (apeliantės) ir pirkėjo sudarytos sutarties sÄ lygas nuo jų atgabenimo į atsakovės sandėlius Kaune, Lietuvoje momento buvo perduota pirkėjui, o pagal pirkėjo OOO MDS „Dauber“ ir atsakovės sudarytÄ prekių saugojimo importo ir eksporto terminale (laikinojo prekių saugojimo sandėlyje) 2005-09-27 sutarties 2.3.4 punktÄ , prekių gabenimÄ turėjo organizuoti OOO MDS „Dauber“ (t. 2 , b. l. 160-163), apeliantė, tikėtina, Å¡iame procese taip pat dalyvavo. Kita vertus, atsakovės ir OOO MDS „Dauber“ sutartyje buvo sulygta dėl terminalo savininkės (atsakovės) atsakomybės už terminale laikomų prekių sugdinimÄ arba jų praradimÄ dėl jos kaltės bÅ«tent disponentui OOO MDS „Dauber“ (sutarties 5.1 p.), o ne apeliantei.

39. Å iuo aspektu nėra pagrindo nesutikti su teismo padaryta iÅ¡vada, kad pagal Å¡alių sudartytus susitarimus apeliantė, perdavusi OOO MDS „Dauber“ nuosavybėn prekes ir neturėdama pareigos organizuoti jų gabenimo pirkėjui proceso, įgijo teisinį pagrindÄ reikalauti iÅ¡ OOO MDS „Dauber“ atsiskaitymo pagal pirkimo – pardavimo sutartį, o prekių įgijėjas OOO MDS „Dauber“ – teisinį pagrindÄ reikalauti žalos atlyginimo, be kita ko, ir už neįgaliotam vežėjui perduotų prekių praradimÄ .

40. Pirkėjas, negavęs prekių, su apeliante neatsiskaitė, dėl to ginčo nėra. Šios įmonės vadovas M. S. I. Rusijos Federacijos ikiteisminio tyrimo pareigūnams paaiškino, kad žala OOO MDS „Dauber“ padaryta nebuvo (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00071-09 t. 2, b. l. 154-155). Taigi šioje susiklosčiusioje situacijoje neabejotina, kad apeliantė faktiškai patyrė materialinių nuostolių, negaudama nei atlygio už prekes (tiesa, tokio atlygio ir nepareikalavusi iš sutarties kontrahento), nei atgaudama prekių, kurios buvo konfiskuotos Rusijos Feredeacijoje kaip kontrabanda gabentas ir bešeimininkis turtas.

Ir nors teismo teisingai konstatuota, kad apeliantė, atsižvelgiant į faktinį jos ieÅ¡kinio pagrindÄ , negali reikalauti atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės taikymo už prekių praradimÄ , nes nebuvo sudariusi pasaugos sutarties (tokiÄ sutartį, minėta, su atsakove buvo sudaręs kitas subjektas), teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje pateiktus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bei nurodymus, aptaria civilinės atsakomybės taikymo galimybę kitu aspektu – bendro pobūžio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, atliekant sutartinį prekių iÅ¡krovimo–pakrovimo įsipareigojimÄ .

41. Atsakovės su prekių gavėja sudarytos prekių saugojimo sutarties 3.2. punkte nurodoma, kad prekės iÅ¡ terminalo iÅ¡duodamos asmeniui, pateikusiam dokumentus, liudijančius, kad jis turi teisę disponuoti prekėmis arba jas vežti ar kad jis atstovauja turinčiam Å¡iÄ teisę asmeniui ir tik atlikus reikalaujamus muitinės formalumusi. Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str.). Todėl vertinant, ar apeliantės patirtus nuostolius turėtų kompensuoti atsakovė, turi bÅ«ti patikrinta, ar Å¡i, pakraudama ginčo krovinį, turėjo galimybę įsitikinti, kad pakrauna tinkamam vežėjui, t. y. ar elgėsi kaip protingas ir atsargus civilinių santykių subjektas, veikė tiek rÅ«pestingai ir apdairiai, kad kitam asmeniui nepadarytų žalos.

42. Apeliantės atstovas ikiteisminio tyimo metu nurodė, kad OOO MDS „Dauber“ direktorius apeliantę informavo telefonu, kad prekių gavėjas dėl minėto krovinio pervežimo tarėsi su UAB „Hoptransa“ darbuotoju R. (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00071-09 t. 2, b. l. 22-23). Minėtos įmonės darbuotojas R. D. paaiškino, kad UAB „Hoptransa“ nėra sudariusi jokių sutarčių nei su AB „Sparta“, nei su OOO MDS „Dauber“, taip pat nėra gabenusi krovinių šių įmonių užsakymu, tačiau UAB „Hoptransa“ yra sudariusi logistikos krovinių sutartį su UAB „Aviacijos paslaugų centras“.

Nurodė, kad OOO MDS „Dauber“ žodiniu praÅ¡ymu yra tarpininkavęs gabenant AB „Sparta“ ir kitų įmonių krovinius per UAB „Aviacijos paslaugų centras“ terminalÄ , kad yra bendravęs su AB „Sparta“ direktoriumi krovinių pristatymo klausimais, kad jam telefonu skambinę OOO MDS „Dauber“ darbuotojai tikslindavosi, ar kroviniai yra paruoÅ¡ti, tinkamai supakuoti ir pan. (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00071-09 t. 2, b. l. 25).

43. Ginčo prekes į SIA „Feti“ vilkikÄ krovęs UAB „Aviacijos paslaugų centras“ darbuotojas K. M. paaiÅ¡kino, kad UAB „Aviacijos paslaugų centras“ buvo susijęs su UAB „Hoptransa“ (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00071-09 t. 2, b. l. 29). Be to, nustatyta, kad krovinį pakrovė taip pat ir UAB „Krovada“ darbuotojai D. Å ., M. M., A. G. ir D. S., tačiau jie, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nieko neprisiminė ir negalėjo tiksliai nurodyti ar dalyvavo pakrovime, o jeigu ir dalyvavo, į kokį ir kam priklausantį automobilį buvo pakrautos prekės. Prekės buvo kraunamos sandėlininko nurodymu (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00071-09 t. 2, b. l. 30-33).

Atsakovės UAB „Aviacijos paslaugų centras“ vadovė J. Å ., be kita ko, paaiÅ¡kino, kad nežino, kas tiksliai ginčo kroviniui pervežti pasamdė SIA „Feti“, taip pat nurodė, jog atsakovė bendradarbiauja su UAB „Hoptransa“, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, ar minėta bendrovė yra susijusi su ginčo krovinio pervežimu. Teigė, jog atsakovė elektroniniu paÅ¡tu turėjo gauti užsakymÄ krovinio pakrovimui, kuriame ir buvo nurodyta į kokiÄ transporto priemonę ir kada turi bÅ«ti pakrautas krovinys, tačiau nėra iÅ¡likęs užsakymas dėl Å¡io pervežimo, tokie užsakymai nėra spausdinami ir prie buhalterinės apskaitos dokumentų nėra saugomi (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00071-09 t. 2, b. l. 26-28).

44. Apeliantė 2009-12-02 praÅ¡yme dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų nurodė, kad UAB „Aviacijos paslaugų centras“ pateikė 2008-04-14 UAB „Hoptransa“ užsakymÄ su paraÅ¡u, liudijantį prekių paėmimÄ iÅ¡ terminalo Kaune transporto priemonėmis, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas SIA „Feti“), taip pat CMR deklaracijÄ , kuri patvirtina, jog prekės perduotos ekspeditoriaus UAB „Hoptransa“ dispozicijon. Nurodė, kad apeliantei prekių gavėjas OOO MDS „Dauber“ patvirtino, kad dėl konkretaus prekių pervežimo į Rusijos FederacijÄ pateikė užsakymÄ UAB „Hoptransa“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b. l. 154-155).

Atitinkamai, UAB „Hoptransa“ nurodė, jog neturėjo komercinių santykių, t. y. nebendradarbiavo su OOO MDS „Dauber“ bei SIA „Feti“ (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00071-09 t. 2, b. l. 17), o UAB „Hoptransa“ direktorius V. B., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, taip pat nurodė, jog UAB „Hoptransa“ nėra gabenusi krovinių pagal AB „Sparta“ užsakymus, dėl krovinių pervežimo su šia bendrove jokia sutartis nėra sudaryta. Laikėsi pozicijos, jog įmonė nėra sudariusi sutarčių su OOO MDS „Dauber“ ir niekada negabeno krovinių šios įmonės užsakymu (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00071-09 t. 2, b. l. 24).

Tuo tarpu OOO MDS „Dauber“ vadovas M. S. I. savo pareiškime, adresuotame Kauno m. prokuratūrai, tvirtino priešingai, t. y. kad su UAB „Hoptransa“ vyko ilgalaikis bendradarbiavimas, būtent su bendrovės darbuotoju Rimu, prašė padėti surasti jiems priklausantį krovinį, nes įmonė patyrė nuostolių nepristačiusi jo savo kontrahentams, taip pat neigė turėjęs verslo santykių su transporto įmone SIA „Feti“ ir terminalu UAB „Aviacijos paslaugų centras“ (atsakove) (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00071-09 t. 2, b. l. 21).

Tokios pačios pozicijos OOO MDS „Dauber“ vadovas M. S. I. laikėsi ir teikdamas paaiÅ¡kinimus Rusijos Federacijos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, nurodęs, jog už krovinio gabenimÄ iÅ¡ AB „Sparta“ gavėjui OOO MDS „Dauber“ buvo atsakinga UAB „Hoptransa“, kuriai krovinį turėjo perduoti AB „Sparta“ (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00071-09 t. 2, b. l. 154-155). Tas pats asmuo pareiÅ¡kime Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«rai nurodė, kad minėtų prekių tiekimo ekspeditorius buvo bÅ«tent UAB „Hoptransa“ (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00071-09 t. 2, b. l. 177-179).

45. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių bei ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, kad nei AB „Sparta“, nei OOO MDS „Dauber“ nesiejo raÅ¡ytiniai sutartiniai santykiai su UAB „Hoptransa“ ar su SIA „Feti“, nors, OOO MDS „Dauber“ teigimu, tiek ginčo atveju, tiek ir anksčiau jį ir UAB „Hoptransa“ siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo daromos prielaidos, jog galimai UAB „Hoptransa“ prekes vežė kaip ekspeditorius per SIA „Feti“, tačiau, nesant galimybės susisiekti su pastarÄ ja Latvijos Respublikos bendrove, nėra galimybės patvirtinti UAB „Hoptransa“ pozicijos, jog vežime ji iÅ¡ viso nedalyvavo, o taip pat nustatyti, kieno užsakymu SIA „Feti“ transporto priemonė atvyko į atsakovės terminalÄ pasikrauti prekių.

46. Prekių pakrovimo pažymoje (t. 1, b. l.

47) nurodoma, jog ginčo kojinės pakrautos į AB „Sparta“ atstovo nurodytÄ automobilį. Atsakovė viso proceso metu taip pat tvirtino, kad prekės buvo pakrautos į apeliantės vairuotojo nurodytÄ transporto priemonę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie padėtų nustatyti, kas konkrečiai samdė ir nurodė vežėjÄ SIA „Feti“ ar kad Å¡is vežėjas iÅ¡ tiesų buvo netinkamas. Net ir prekių pirkėjui OOO MDS „Dauber“ pripažįstant, kad ekspeditorius (ir / ar vežėjas) buvo UAB „Hoptransa“, Å¡i bendrovė tokiÄ aplinkybę, taip pat tiek tarp apeliantės ir jos, tiek tarp prekių pirkėjo ir jos buvusius arba krovinio vežimo metu susiklosčiusius ekspedijavimo (ir / ar vežimo) teisinius santykius, neigia.

Taip pat byloje nėra duomenų, leidžiančių patikrinti, kad UAB „Hoptransa“, galimai esant tarp šalių žodiniam susitarimui, būtų pati atvykusi krovinio arba būtų nurodžiusi pakrauti šį krovinį jos įgaliotam asmeniui SIA „Feti“.

47. SÄ lygas civilinei atsakomybei taikyti, be kita ko, ir asmens veiksmų neteisėtumÄ bei kaltę (iÅ¡skyrus preziumuojamÄ pagal įstatymÄ ), turi įrodyti tas asmuo, kuris praÅ¡o žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, teigdama, jog krovinys turėjo bÅ«ti pakrautas bÅ«tent į UAB „Hoptransa“ transporto priemonę, bet ne vežėjui SIA „Feti“, Å¡ios aplinkybės neįrodė. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodoma, kad prekės perduotos UAB „Hobtransa“, jas pakraunant į SIA „Feti“ transporto priemonę. Byloje nėra paneigta ir galimybė, kad UAB „Hobtransa“ galėjo ekspedijuoti krovinio vežimÄ , o krovinys prarastas ne dėl netinkamų atsakovės atidumo bei rÅ«pestingumo pareigų vykdymo, o bÅ«tent dėl SIA „Feti“ klaidos ar galimai atliktų nusikalstamų veiksmų.

48. Taip pat pažymėtina, kad pati ieÅ¡kovė, anksčiau nereiÅ¡kusi atsakovei pretenzijų dėl netinkamai perduoto – pakrauto į netinkamÄ transporto priemonę krovinio, iÅ¡ esmės savo neveikimu prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Pradėjus atitinkamus veiksmus tik po 1,5 metų, kai krovinys buvo sulaikytas Rusijos Federacijos muitinėje, buvo prarasta galimybė ir pareikÅ¡ti pretenzijas į šį krovinį Rusijos Federacijioje, ir surinkti tokiam ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingus įrodymus, ir nustatyti aplinkybę, kam turėjo ir kam buvo perduotas krovinys, ir spręsti, kad dėl netinkamo perdavimo, jei toks faktas bÅ«tų nustsytas, atsakomybė tenka atsakovei.

49. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija nenustatė, jog atsakovė elgėsi nepakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai – apeliantė to neįrodė. Neteisinga bÅ«tų teigti prieÅ¡ingai, kai byloje dėl įrodymų trÅ«kumo ir surinktų įrodymų prieÅ¡taringumo nėra galimybės net nustatyti, ar iÅ¡ tiesų krovinys buvo pakrautas netinkamam vežėjui. Å iuo konkrečiu atveju net ir baudžiamojo proceso priemonėmis nepavyko nustatyti, kas buvo tinkamas vežėjas, todėl vertinti, kad atsakovė, teikdama apeliantei muitinės tarpininkės paslaugas, jį identifikavo neteisingai ir dėl Å¡ios priežasties yra atsakinga už žalÄ , kilusiÄ dėl kontrabanda ir, labai tikėtina, su dvigubais dokumentais gabento krovinio konfiskavimo kitoje valstybėje, nebÅ«tų pagrįsta.

Tokiu atveju teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 50. Atmetus apeliantės AB „Sparta“ apeliacinį skundÄ , jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ prieÅ¡ingų Å¡alių nepriteisiamos (CPK 93 str.).

51. Atsakovė UAB ,,Aviacijos paslaugų centras“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (t. 4, b. l. 95-96). Atsakovės praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-21 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydžio – 1 163,76 Eur (895,20 Eur x 1,3). Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, darbo laiko sÄ naudas, atsakovei UAB „Aviacijos paslaugų centras“ iÅ¡ apeliantės priteistinos 1 089 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 98 str.).

52. Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje, taip pat prašė priteisti 1 129,57 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (t. 4, b. l. 91). Trečiojo asmens praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , taigi ir trečiajam asmeniui iÅ¡ apeliantė priteistina 1 129,57 Eur suma bylinėjimosi iÅ¡laidoms kompensuoti (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Aviacijos paslaugų centras“ (j. a. k. 134135422) iÅ¡ akcinės bendrovės „Sparta“ (j. a. k. 121730797) 1 089 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje, (j. a. k. 302279548) iÅ¡ akcinės bendrovės „Sparta“ (j. a. k. 121730797) 1 129,57 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt devynis eurus 57 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Dalia Kačinskienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė