Legislator Case Law & Legislation
c1e74ffc-00ae-4e3a-8341-b21fdd3aeedb AI generated

c1e74ffc-00ae-4e3a-8341-b21fdd3aeedb · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c1e74ffc-00ae-4e3a-8341-b21fdd3aeedb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(toliau – Ž. O.) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas Ž. O. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorės R. N. (toliau - prokurorė) 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ panaikinimo,                                                                                           n u s t a t ė : 2014 m. rugsėjo 8 d.

Legislator headnote

AI generated

c1e74ffc-00ae-4e3a-8341-b21fdd3aeedb · Vilniaus apygardos teismas: Å iuo klausimu nurodyta teorinė galimybė tokį veiksmÄ atlikti civilinio proceso eigoje, tačiau vien Å¡i aplinkybė, Ž. O. teigimu, negali bÅ«ti pagrindas atmesti baudžiamųjų teisinių priemonių taikymo tikslingumÄ ir pagrįstumÄ . Kiekvienu atveju turi bÅ«ti akcentuojama, kad ne bet kokia procesinių veiksmų atlikimo alternatyva yra pagrįsta ir teisinga, tačiau esminis dėmesys turi bÅ«ti skiriamas jos efektyvumui ir realioms galimybėms jų pagalba apginti ir apsaugoti nukentėjusio asmens interesus ir greičiausiai bei sklandžiausiai pasiekti norimus rezultatus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                                             Skundas Nr. 1S-1016-628/2014                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.1. (S) Teisėjas R.

R.                                                                                              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. lapkričio 25 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Ž.

O. (toliau – Ž. O.) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas Ž. O. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorės R. N. (toliau - prokurorė) 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ panaikinimo,                                                                                           n u s t a t ė : 2014 m. rugsėjo 8 d.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«roje buvo gautas Ž. O. pareiÅ¡kimas dėl to, kad 2014 m. gegužės 20 d. UAB „P. P.“, (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡ant įvairius dokumentus, galimai buvo duotas pasiraÅ¡yti neteisingo turinio dokumentas - pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad savo iniciatyva darbo sutarties su UAB „P. P.“ nutraukti neketino, tačiau kasmetinių atostogų metu 2014 m. gegužės 20 d. buvo iÅ¡kviestas į darbÄ ir atvykęs sužinojo, kad darbo sutartis su juo nutraukiama.

Susipažinęs su įsakymais dėl atÅ¡aukimo iÅ¡ atostogų ir atleidimo iÅ¡ darbo bei Materialinių vertybių priėmimo - perdavimo aktu, Ž. O. sudarė (pasirašė) susitarimÄ su darbdaviu „Dėl darbo sutarties pasibaigimo“. PareiÅ¡kėjo teigimu, 2014 m. gegužės 12 jo pasiÅ«lymas UAB „P. P.“ 1. e. p. direktoriui K. G. dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo Å¡alių susitarimu yra suklastotas, nes iÅ¡ darbo iÅ¡eiti jis neketino ir tokio pasiÅ«lymo darbdaviui neteikė, galimai per klaidÄ tokį dokumentÄ pasirašė.

Å iuo pagrindu Ž. O. prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 300 str. 1 d. IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo Ž. O. pareiÅ¡kimÄ , Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorė R. N., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , konstatavusi, kad negauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 300 str. 1 d.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Å¡iuo prokurorės nutarimu, pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. spalio 20 d. nutartimi Ž. O. skundÄ atmetė, motyvuojant tuo, kad teisėsaugos institucijai pateikta informacija apie galimai padaryto nusikaltimo faktÄ turi bÅ«ti pagrįsta objektyviais duomenimis, suteikiančiais pagrindÄ manyti, jog minėta nusikalstama veika realiai galėjo bÅ«ti padaryta, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo Ž. O. nurodytos aplinkybės, taip pat keliamos galimai padarytos nusikalstamos veikos versijos nelaikytinos pagrindu baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 300 str. 1 d. atsirasti.Skundu apygardos teismui pareiÅ¡kėjas Ž.

O. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorės R. N. nutarimÄ , kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, tiek skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, tiek prokurorės nutarime nėra pateikiama aiÅ¡ki ir motyvuota argumentacija, kodėl jo pareiÅ¡kime bei skunde apylinkės teismui nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Ž. O. vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje tiesiog pakartotinai nurodomi deklaratyvaus pobÅ«džio Å¡abloniÅ¡ki teiginiai, kurie nėra paaiÅ¡kinami jo įvardintų aplinkybių kontekste, kas leidžia teigti, jog skundžiama ikiteisminio tyrimo nutartis neatitinka tokiems procesiniams dokumentams LR BPK nustatytų reikalavimų. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nesiėmė jokių objektyvių aktyvių veiksmų, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Ž. O. pareiÅ¡kime nurodytų duomenų pagrįstumÄ .

Maža to, iÅ¡ priimtų procesinių sprendimų matyti, kad pastarojo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių aiÅ¡kinimasis atliktas visiÅ¡kai pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pareigÅ«nų dėmesys sutelktas į selektyvius faktus (pavyzdžiui, tai, kad pareiÅ¡kėjas ir jo darbdavys sudarė susitarimÄ â€žDėl darbo sutarties pasibaigimo“), turinčius savarankiÅ¡kÄ reikÅ¡mę galimo dokumento klastojimo kontekste. Tokiomis aplinkybėmis, t. y. nesiaiÅ¡kinant visų, konkrečioje situacijoje aktualių aplinkybių, priimti procesiniai sprendimai teismų praktikos yra vertinami kaip neteisėti ir nepagrįsti, taigi – naikintini.

Pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimÄ nepakankamai įvertinti ir Ž. O. pateikti faktai, susiję su potencialiais duomenų Å¡altiniais, galinčių suteikti objektyvios ir bÅ«tinos informacijos, sprendžiant dėl galimo nusikalstamos veikos padarymo. PareiÅ¡kėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje galimybė patikrinti (apžiÅ«rėti) UAB „P. P.“, adresu (duomenys neskelbtini), esantį M. L. (UAB „P. P.“ personalo vadovo, dirbančio ir UAB „O.“ teisininku) kompiuterį ir tokiu bÅ«du nustatyti tiksliÄ datÄ , kada sukurtas tariamai 2014 m. gegužės 12 d. suraÅ¡ytas pasiÅ«lymas, kurio suklastojimo aplinkybės ir sudaro galimai padarytos nusikalstamos veikos pagrindÄ , aptarta lakoniÅ¡kai ir formaliai.

Å iuo klausimu nurodyta teorinė galimybė tokį veiksmÄ atlikti civilinio proceso eigoje, tačiau vien Å¡i aplinkybė, Ž. O. teigimu, negali bÅ«ti pagrindas atmesti baudžiamųjų teisinių priemonių taikymo tikslingumÄ ir pagrįstumÄ . Kiekvienu atveju turi bÅ«ti akcentuojama, kad ne bet kokia procesinių veiksmų atlikimo alternatyva yra pagrįsta ir teisinga, tačiau esminis dėmesys turi bÅ«ti skiriamas jos efektyvumui ir realioms galimybėms jų pagalba apginti ir apsaugoti nukentėjusio asmens interesus ir greičiausiai bei sklandžiausiai pasiekti norimus rezultatus.

Akcentuojama ir tai, kad skundžiamuose procesiniuose dokumentuose visiÅ¡kai neįvertinta ir pusiausvyra tarp to, kiek informacijos yra įpareigotas pateikti asmuo, siekiantis ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ir to, kaip ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs tokiÄ informacijÄ , turi į jÄ reaguoti, atsižvelgdamas i galimÄ tolesnę ikiteisminio tyrimo perspektyvÄ . Teismų praktikoje akcentuojama, kad reikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo tokių duomenų pateikimo nėra įstatymų numatyto pagrindo, prieÅ¡ingai, bÅ«tent ikiteisminio tyrimo institucijų pareiga yra patikrinti, kas, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais motyvais atliko atitinkamus veiksmus, bei spręsti klausimÄ , ar tokie veiksmai, jų faktui pasitvirtinus, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimÄ tokiomis aplinkybėmis iÅ¡ esmės pažeidžia nukentėjusiųjų asmenų interesus ir neužtikrina baudžiamojo proceso paskirties realizavimo.PareiÅ¡kėjo teigimu, nukentėjusio asmens interesai taip pat liko neįvertinti priimant sprendimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Pagrindžiant Å¡iÄ aplinkybę, pabrėžiama, kad potencialaus nukentėjusiojo interesai pirmiausia turi bÅ«ti ginami valstybės subjektams tinkamai atliekant savo pareigÄ atskleisti nusikalstamas veikas ir traukti baudžiamojon atsakomybėn jas padariusius asmenis, tokiu bÅ«du įgyvendinant vienÄ esminių proceso principų - oficialumÄ . Visais atvejais bÅ«tina įvertinti objektyvias pareiÅ¡kėjo galimybes gauti visus įmanomus duomenis, kurie neginčijamai patvirtintų nusikalstamos veikos padarymÄ .

BÅ«tent ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų funkcija yra rinkti, analizuoti ir vertinti duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų nusikalstamos veikos padarymo faktÄ . Taigi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui yra privaloma atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus, siekiant surinkti visÄ aktualiÄ informacijÄ , tačiau esminis procesinis sprendimas jokiu bÅ«du neturi bÅ«ti priimamas vadovaujantis formaliais pagrindais, ignoruojant situacijai svarbias aplinkybes. Å iuo atveju, įvertinant proporcijos disbalansÄ tarp ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliktų veiksmų, jų pasyvumo renkant ir aiÅ¡kinantis aktualius situacijoje duomenis ir potencialaus nukentėjusiojo interesų apsaugos, ikiteisminį tyrimÄ atsisakyta pradėti aiÅ¡kiai per greitai, neatlikus visų bÅ«tinų veiksmų.

Pažymėtina, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimÄ , savo ruožtu, pripažintinas ultima ratio sprendimu. PrieÅ¡ingu atveju sukuriama situacija, kurioje asmuo, kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tampa ignoruojamas ir neapsaugomas dėl to, kad jis yra procesiÅ¡kai prastesnėje padėtyje, kadangi neturi jokių objektyvių galimybių daryti įtakÄ priimant esminį, proceso eigÄ nulemiantį sprendimÄ .Skundas netenkinamas.LR BPK 2 str. įpareigoja prokurorÄ bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus reaguoti į kiekvienÄ informacijÄ apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika bÅ«tų atskleista.

Kita vertus, tiek pradedant baudžiamÄ jį procesÄ , tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali bÅ«ti vykdomas. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.LR BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. IÅ¡nagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagÄ bei pareiÅ¡kėjo skundÄ , darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorės R.

N. 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamų veikų požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). SkundÄ nagrinėjantis teismas pritaria prokurorės nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodytiems pareiÅ¡kėjo skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Atvirkščiai nei teigia Ž. O., jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra pagrindo minėtų procesinių sprendimų naikinti.Atkreiptinas pareiÅ¡kėjo dėmesys, kad jis skundo argumentus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų grindžia iÅ¡imtinai savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais.

Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai LR BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sÄ moningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno LR BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama. Pažymėtina, kad LR BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Aptariamo straipsnio dispozicijoje nurodyto nusikaltimo dalykas gali bÅ«ti tiek netikras dokumentas (kai jis pagaminamas), tiek tikras dokumentas (kai jis suklastojamas). Dokumentu gali bÅ«ti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įraÅ¡as, kurio turiniui keliami atitinkami reikalavimai. Svarbu, kad dokumentas suteiktų informacijÄ apie įvykį, veiksmÄ ar asmenį. LR BK 300 str. numatyto nusikaltimo sudėtis nustato tik tyčinę kaltės formÄ .

Pagamindamas netikrÄ dokumentÄ ar į tikrÄ dokumentÄ Ä¯raÅ¡ydamas žinomai melagingas žinias, kurios iÅ¡kreipia dokumento tikrumÄ , bei jį panaudodamas, kaltininkas turi suvokti pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir norėti taip veikti (LR BK 15 str. 2 d.).Å ių duomenų kontekste analizuojant Ž. O. pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, matyti, kad 2014 m. gegužės 20 d. Ž. O. ir UAB „P. P.“ sudarė susitarimÄ â€žDėl darbo sutarties pasibaigimo“, kuriuo su juo nuo 2014 m. gegužės 20 d. buvo nutraukta darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 125 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas Å¡alių susitarimu).

Ž. O. buvo iÅ¡mokėta 40 000 litų dydžio iÅ¡eitinė kompensacija bei kitos su išėjimu iÅ¡ darbo susijusios iÅ¡mokos. LR CK 125 str. nuostatos numato, kad viena darbo sutarties Å¡alis gali raÅ¡tu pasiÅ«lyti kitai Å¡aliai nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu. Jei Å¡i sutinka su pasiÅ«lymu, per septynias dienas turi apie tai praneÅ¡ti Å¡aliai, pateikusiai pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, Å¡alys sudaro raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo.

Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama ir kitos sutarties nutraukimo sÄ lygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). 2014 m. birželio 20 d. Ž. O. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nurodydamas, kad darbdavys pažeidė darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu tvarkÄ , darbo sutarties nutraukimas neatitiko tikrosios ieÅ¡kovo valios, o darbdavys sÄ moningai pasinaudojo susiklosčiusiomis sunkiomis ieÅ¡kovui aplinkybėmis, tačiau ieÅ¡kinyje nieko nenurodė apie LR DK 125 str. reikalaujamÄ pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu.

Tuo tarpu UAB „P. P.“ 2014 m. liepos 21 d. pateikdama atsiliepimÄ Ä¯ Ž. O. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, prie jo prijungė 2014 m. gegužės 12 d. paties Ž. O. pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡ytinį pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį Å¡alių sutarimu, nurodant, kad Å¡iuo pasiÅ«lymu buvo įformintas žodinis Ž. O. pasiÅ«lymas dėl darbo sutarties nutraukimo. BÅ«tent dėl Å¡io raÅ¡ytinio pasiÅ«lymo suklastojimo Ž. O. kreipėsi su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal LR BK 300 str., nurodydamas, kad jokio raÅ¡ytinio pasiÅ«lymo jis 2014 m. gegužės 12 d.

UAB „P. P.“ nepasirašė ir darbdaviu nepateikė.Vertinant Å¡ių aplinkybių pagrįstumÄ ir objektyvumÄ , bÅ«tina pažymėti tai, kad kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, aptariamas 2014 m. gegužės 12 d. pasiÅ«lymas yra pasiraÅ¡ytas ir paties Ž. O.. Ant minėto dokumento esantis paraÅ¡as, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ikiteisminio tyrimo teisėja, yra identiÅ¡kas kituose Ž. O. procesiniuose dokumentuose esantiems jo paraÅ¡ams, kas neabejotinai kelia pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumo klausimÄ .

Å ių duomenų plotmėje pažymėtina ir tai, kad pats Ž. O. pareiÅ¡kime dėstydamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes nurodė, jog 2014 m. gegužės 20 d. iÅ¡kviestas į savo darbo vietÄ jis pasiraÅ¡inėjo įvairius dokumentus, tokius kaip materialinių vertybių priėmimo – perdavimo aktÄ , susitarimÄ dėl darbo sutarties pasibaigimo ir kt., tačiau nepamena, kad bÅ«tų pasirašęs ant pasiÅ«lymo nutraukti darbo sutartį, papildomai paaiÅ¡kindamas, kad galimybės, jog tarp jam pasiraÅ¡yti pateiktų dokumentų sÄ moningai galėjo bÅ«ti paslėptas tariamai 2014 m. gegužės 12 d. pasiÅ«lymas ir dėl didelio pasiraÅ¡ytinų dokumentų kiekio, nuolatinio streso, kurį tuo metu pareiÅ¡kėjas iÅ¡gyveno po tėvo mirties, galėjo nepastebėti ir nesuvokti, kad pasirašė ant tokio dokumento, neatmeta.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, spręstina, kad Ž. O. ikiteisminį tyrimÄ pagal LR BK 300 str. nuostatas praÅ¡o pradėti remdamasis vien tik savo samprotavimais apie galimÄ 2014 m. gegužės 12 d. pasiÅ«lymo suklastojimÄ , visiÅ¡kai nepateikdamas jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų, o prieÅ¡ingai, nurodydamas, kad galimai šį dokumentÄ pasirašė jis pats, tačiau tokius jo veiksmus, pasak pareiÅ¡kėjo, lėmė jo patirtas didelis stresas. Å iame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad nepaisant Å¡io pasiÅ«lymo, 2014 m. gegužės 20 d. darbo sutarties nutraukimÄ Å¡alių susitarimu Ž.

O. visgi pasirašė ir Å¡ios aplinkybės neneigia. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, asmuo, dirbdamas vadovaujantį darbÄ (Ž. O. 2012 m. sausio 16 d. darbo sutartimi buvo paskirtas į UAB „P. P.“ Komercijos skyriaus Å iaurės regiono vadovo pareigas), vykdydamas tiesiogines savo darbo funkcijas, pasiraÅ¡ydamas dokumentus, susijusius tiek su įmonės veikla, tiek su savo asmeniu, privalo bÅ«ti pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, todėl vien tai, kad aptariamÄ pasiÅ«lymÄ darbdaviui jis pasirašė tik dėl didelio pasiraÅ¡ytinų dokumentų skaičiaus ir patiriamo streso, apdairiai su jais nesusipažinęs, nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal LR BK 300 str. nuostatas.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pabrėžtina, kad pagal LR BPK 1 str. 1 d., baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Ä® teisėsaugos institucijÄ dėl įžvelgtos galimai padarytos nusikalstamos veikos gali kreiptis visi asmenys, tačiau tikrinti gautÄ informacijÄ apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , rinkti nusikalstamÄ veikÄ pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus yra ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų pareiga.

Tuo tarpu teisėsaugos institucijoms pateikta informacija apie galimai padaryto nusikaltimo faktÄ turi bÅ«ti pagrįsta objektyviais duomenimis, suteikiančiais pagrindÄ manyti, jog minėta nusikalstama veika realiai galėjo bÅ«ti padaryta. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Ž. O. pareiÅ¡kime bei skunduose pateiktus argumentus, įvertinus jo abejones dėl galimai paties pasiraÅ¡yto 2014 m. gegužės 12 d. pasiÅ«lymo, konstatuotina, kad Å¡ių aplinkybių nepakanka ikiteisminio tyrimo pradėjimui pagal LR BK 300 str.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Lietuvos teismo informacinės sistemos – LITEKO, duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-28811-631/2014 pagal Ž.

O. ieÅ¡kinį dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kurioje neabejotinai bus sprendžiamas ir aptariamo 2014 m. gegužės 12 d. pasiÅ«lymo nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu pagrįstumo klausimas, kas teismui leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie pasiÅ«lymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo Å¡alių susitarimu klastojimÄ bus patikrintos civilinio proceso eigoje. Kaip teisingai pažymėta ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, LR CPK 184 str. nuostatos numato galimybę civilinę bylÄ nagrinėjančiam teismui praneÅ¡ti apie įrodymo suklastojimÄ .

Tokiam pareiÅ¡kimui patikrinti teismas gali skirti ekspertizę arba iÅ¡reikalauti kitokius įrodymus. Jeigu teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktÄ praneÅ¡a prokurorui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ nebuvo procesinio pagrindo, nes sprendžiant iÅ¡ nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tokios iÅ¡vados pagrįstai konstatuotos skundžiamuose procesiniuose dokumentuose. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : netenkinti pareiÅ¡kėjo Ž. O. skundo ir palikti galioti 2014 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį.Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                              Sigita Bieliauskienė                  Â