c1e68ae9-b68e-4bf2-8d38-b82558ff3ca9 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. M1-358-806/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05946-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.14; 1.2.3.1.2.2; 1.2.3.1.2.3; 1.2.3.1.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Gavelytės-Kalytienės, Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai JasiÅ«nienei, asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, nukentėjusiesiems V.

U. (V. U.), E. Ž.-D., ekspertei Jolantai Didžiokienei, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktuose bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, padarymÄ E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, nedirbančiam, teistam užsienyje, gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės E. Ž., negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės Å¡izofrenijos (F20.0), psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, žalingas vartojimas (F19.1) 2022-02-20, apie 4.28 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ir psichoaktyviųjų medžiagų (amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirÅ«gÅ¡ties, temazepamo, nordazepamo), savo Å¡eimos narei, miegančiai motinai I.

Ž. dÅ«rė peiliu ne mažiau kaip 19 smÅ«gių į krÅ«tinės lÄ stÄ , veidÄ , rankas, pilvÄ , tuo padarydamas durtines-pjautines žaizdas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, veide, rankose, pilve, deÅ¡inio plaučio ir deÅ¡inio inksto pažeidimus, ko pasėkoje nuo durtinių-pjautinių krÅ«tinės lÄ stos, veido, rankų, pilvo sužalojimų, komplikavusis Å«miniu vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu, I. Ž. įvykio vietoje mirė ir taip jis nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės savo Å¡eimos narę.

Po ko E. Ž. peiliu dÅ«rė ir Å¡alia motinos miegančiam Å¡ios sugyventiniui V. U. ne mažiau kaip 2 smÅ«gius į nugarÄ , o nukentėjusiajam atsibudus nuo smÅ«gių ir iÅ¡bėgus į bendrÄ koridorių, kur slėpėsi už laiptinės koridoriuje esančių durų, jis persekiodamas V. U. iÅ¡bėgo į laiptinę, stÅ«mė V. U. laikomas duris, peiliu dÅ«rė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius pro atsidariusių durų tarpÄ V. U. į galvÄ , krÅ«tinės lÄ stÄ , pilvÄ , kairįjį žastÄ , rankas, sėdmenį, tuo padarydamas daugybines durtines-pjautines žaizdas (galvos, krÅ«tinės lÄ stos, pilvo, nugaros, kairio žasto, deÅ¡inės alkÅ«nės, kairės plaÅ¡takos I-o tarpupirščio, kairio sėdmens), savo veiksmais padarydamas trauminį kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ deÅ¡inės krÅ«tinplėvės ertmę, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluoÅ¡intas ir taip jis pasikėsino nužudyti V.

U. II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. Ž.-D. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Su broliu bendravo normaliai, viskas tarp jų buvo gerai, jis tik su mama pykdavosi. Nenori duoti parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, davė parodymus, tačiau dabar parodymų nenori duoti. Prisimena, kÄ pasakojo. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 104). E. Ž.-D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad jai yra iÅ¡aiÅ¡kinta teisė, kad įtariamojo artimi giminaičiai gali atsisakyti duoti parodymus, ar neatsakinėti į pateiktus klausimus.

Ä®tariamasis E. Ž. yra jos brolis. Sutinka duoti parodymus. E. Ž. nuolat gyveno su mama (duomenys neskelbtini). Ji pradžioje irgi gyveno kartu, kol iÅ¡sikraustė 2021 birželį. Apie brolio ir mamos santykius gali pasakyti tik tiek, kad jie labai dažnai pykosi. Pykosi dėl to, kad mama dažnai gerdavo alkoholį, o tai E. nepatikdavo. Jis siÅ«lė mamai įsidarbinti, susitvarkyti, o mama tai vienÄ vyrÄ surasdavo, tai kitÄ ir tai labai nervuodavo E. E buvo ne kartÄ sumušęs motinÄ , miÅ¡kelyje yra spyręs mamai per kojÄ ir jai sulaužė kojÄ .

Ji negalėjo iÅ¡eiti į darbÄ ir jie vėl susipyko, kad mama negalėjo dirbti. Buvo ne vienÄ kartÄ kviesta policija dėl to, kad E. sumuÅ¡davo mamÄ , turi bÅ«ti posėdis 2022‑03‑03 dėl smurto artimoje aplinkoje. Nebuvo galimybės mamai iÅ¡eiti kitur gyventi nuo E. Mama tvarkėsi su V. dokumentus kažkokio buto ir norėjo iÅ¡eiti, bet nespėjo. Žino, kad E. vartojo narkotines medžiagas apie 3-4 metus. Pradžioje nepastebėjo narkotinių medžiagų poveikio, bet kai susidraugavo su A., kuris Å¡iuo metu atlieka bausmę, pasidarė kitoks.

A. jam buvo davęs didelį kiekį narkotinių medžiagų pardavimui, o E. pats suvartojo tuos narkotikus. Jis pradėjo juoktis be priežasties, kalbėtis su savimi. Kai jis nevartojo narkotikų, elgėsi normaliai, o kai parÅ«kydavo, ar pavartodavo kokių narkotikų, galėjo tylėti, į sienÄ Å¾iÅ«rėti, kalbėtis su savimi, lyg kÄ matytų, sakė draugams, kad jį demonai puola. Sakė E., kad baigtų vartoti, nes jai pačiai darėsi baisu, kai pradėdavo į jÄ Å¾iÅ«rėti ir ne iÅ¡ ko pradėdavo juoktis.

Po narkotikų pavartojimo pasidaro piktas žvilgsnis, jei kÄ pasakysi, tai darėsi agresyvesnis, galėjo ir pasiųsti. Ankščiau, kai sumuÅ¡davo mamÄ , praeidavo pyktis ir jis sėdėdavo, verkdavo. Mano, tokiam E. elgesiui turėjo įtakos pavartotų narkotinių medžiagų poveikis. Kai jis nevartojo narkotinių medžiagų, tai jis buvo normalus, ir jos vaikÄ palaikydavo ant rankų, normaliai galima pasikalbėti. O kai parÅ«kydavo ko, tai miegojo tualete dvi valandas ir išėjęs juokėsi. Iki mamos nužudymo ilgÄ laikÄ nematė E. Su mama buvo susitikę 2022-02-19 per miÅ¡ias.

E. į miÅ¡ias neatėjo. MiÅ¡ios buvo 10 val. Po miÅ¡ių su mama ir V. nuėjo į picerijÄ pasėdėti, pavalgė ir ji iÅ¡važiavo namo, o mama su V. liko dar pasėdėti. Mama su V. picerijoje iÅ¡gėrė po du bokalus alaus. Ji buvo namuose apie 13-14 val. KelintÄ jie grįžo namo, nežino. Jos teta kalbėjo su jos mama ir jai žinoma iÅ¡ tetos, kad 2022-02-19 apie 15 val. jos mama buvo išėjusi padirbti pas pažįstamÄ , gyvenančiÄ nuosavame name, tvarkėsi prie namų. Žino, kad mamai už darbÄ sumokėjo 20 eurų.

V. jau po mamos nužudymo kalbėjo su savo teta, kuriuos duomenų Å¡iuo metu neprisimena, ir jai pasakojo, kad tuo metu, kai jie grįžo namo 2022‑02‑19, E. Å¡oko, dainavo kažkokiems dievams. Kadangi mama uždirbo 20 eurų, V. buvo nuėjęs į parduotuvę, nupirko alaus ir cigarečių. Kai iÅ¡gėrė, matomai tarp E. ir mamos kilo kažkoks konfliktas. Žino, kad jie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir policijÄ . Policija pažiÅ«rėjo, nesulaikė E., nes greitosios medikai pasakė E. iÅ¡eiti dvi valandas pasivaikščioti ir jam praeis.

Matomai jis buvo pavartojęs narkotinių medžiagų ir dėl to kilo konfliktas. IÅ¡ E. draugo žino, kad E. 2022‑02‑20 apie 4 val. ryto buvo pas jį užėjęs, bet Å¡is niekur neišėjo, ir E. išėjo. V. teta klausė apie tai, kas atsitiko, o jis atsakė, kad jam dar sunku apie tai pasakoti, jam viskas dar sapnuojasi, todėl jis joms nieko nepapasakojo, kas ten įvyko. Paklausė, kiek pas jį patį dÅ«rių, jis atsakė, kad 7 ar 11, tiksliai nežino. Ji nežino, ar V. matė, kaip buvo nužudyta jos mama, ar ne, nes jis apie tai nepasakojo, jam sunku apie tai kalbėti.

Daugiau apie įvykį nieko nežino. PraÅ¡o pripažinti jÄ nukentėjusiÄ ja, nes jai dėl mamos netekties padaryta moralinė ir turtinė žala (t. 2, b. l. 23, 24). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. U. parodė, kad jo santykiai su kaltinamuoju buvo nelabai geri, jis prieÅ¡ motinÄ smurtavo. Kaltinamojo motina buvo jo sugyventinė, o kaltinamasis – sugyventinės sÅ«nus. Kartu pragyveno tik tris metus. Jis keturis mėnesius gulėjo ligoninėje, buvo reabilitacijoje. Buvo nuvažiavę į kapines, nes buvo pusę metų po jos motinos mirties, t. y.

E. motinos. Paėmė butelį degtinės ir atėjo, trise iÅ¡gėrė butelį, jam turėjo bÅ«ti teismas 3 dienÄ , motina jam parodė popierius, jis paskaitė, supyko ir išėjo. Jie buvo namie (duomenys neskelbtini). E. supyko ir išėjo, jie nuėjo miegoti, buvo gal 16 valanda, kai jis išėjo. Jie kai miegojo, buvo įjungtas televizorius, jis grįžęs paėmė peilį ir turbÅ«t pirmÄ jÄ pradėjo badyti. Jis nematė, kaip kaltinamasis grįžo, nes miegojo. Grįžo jau naktį, kai jie miegojo.

Jis pabudęs pamatė smÅ«gį su peiliu, jam buvo dÅ«rimas į Å¡onÄ , ant Å¡ono gulėjo. Jis tik nepamena, turbÅ«t jÄ pirmÄ subadė. VienÄ kartÄ matė, kaip E. su peiliu badė sugyventinę, jis pabudo, pamatė smÅ«gius, jis jam dÅ«rė į Å¡onÄ . Jis iÅ¡bėgo į laiptinę, o kaltinamasis jam iÅ¡ paskos. Jis pajuto du ar vienÄ smÅ«gį peiliu, jam Å¡okas, jis Å¡oko ir pradėjo bėgti. IÅ¡bėgo į koridorių ir pradėjo belstis į duris, jis jį pirmame aukÅ¡te pasivijo, jis laikė duris, kaltinamasis bandė atidaryti ir pradėjo jam smÅ«giuoti.

Ten pirmame aukÅ¡te buvo kaip vonia tokia, džiovyklė, durys buvo atidarytos, jis ten įbėgo ir laikė duris, o jis bandė užeiti. E. per laiptinę bėgo jam iÅ¡ paskos ir dÅ«rė. Paskui jis išėjo, durų jam nepavyko atidaryti, tik bandė. E. nieko nesakė. Kai jis išėjo, jis nuėjo pas kaimynÄ R. į trečiÄ aukÅ¡tÄ . Policija turbÅ«t jau buvo iÅ¡kviesta, kraujo buvo visur, nes į duris „baladojo“. R. išėjo ir toliau jis nepamena, kaip iki greitosios nuėjo. Jam buvo suduota 12 smÅ«gių peiliu, 3 į plaučių sritį.

Kažkiek smÅ«gių buvo suduota lovoje, dar bėgdamas jam iÅ¡ paskos dÅ«rė, jau laiptinėje. Čia jau buvo pirmame aukÅ¡te prie įėjimo į džiovyklÄ , jis laikė tas duris, bet buvo tarpas, E. bandė atidaryti, į tarpÄ Ä¯kiÅ¡o rankÄ ir su peiliu jam durdavo. Jis bandė iÅ¡ jo peilį atimti, buvo sugriebęs už peilio, dabar vieno pirÅ¡to nejaučia. Jis bandė atimti iÅ¡ jo peilį, kai jis bandė jam durti įkišęs rankÄ pro tarpÄ , bet jam nepavyko, jis iÅ¡traukė peilį ir perrėžė jam rankÄ .

Peilis buvo didelis, negalėjo atimti, galėjo pasitraukti, bet jis bÅ«tų duris atidaręs ir užėjęs, tai čia jau nestovėtų. IÅ¡ viso buvo 12 smÅ«gių peiliu suduota, galva buvo perpjauta, čia dar kambaryje buvo. Jis kai bėgo, jis matyt į sėdmenis jam dÅ«rė, o galvÄ perpjovė turbÅ«t kai miegojo. Jis kai vijosi jį, į galvÄ nepataikė, tik į kÅ«nÄ . Jis nė vieno žodžio nepasakė ir jokio konflikto nebuvo. Jam buvo paduoti dokumentai, kad trečiÄ dienÄ jam teismas bus, jis paėmė, paskaitė, supyko ir išėjo.

Paskui atėjo, kai jie miegojo, ir subadė. Jis kai apsirÅ«kydavo, Å¡iaip jis mažai gerdavo, rÅ«kė kažkÄ tai. Jis buvo jam prieÅ¡ tai nosį sulaužęs, Å¡onkaulius sulaužęs, o savo motinai kojÄ sulaužė. Turėjo bÅ«ti teismas, matyt paskaitė popierius, supyko ir išėjo. Bet nebuvo jokio konflikto, keiksmažodžio, tylėdamas išėjo ir tiek. Jis tylėdamas išėjo ir tylėdamas parėjo. Nė vieno žodžio nepasakė, tik paskaitė ir viskas. Iki tol jo santykiai su juo ir motina nelabai geri buvo.

Sugyventinei kojÄ sulaužė, ji ėjo iÅ¡ darbo, lauke susitiko, motina jam pasakė, kad jai dirbti sunku, jis jai iÅ¡ kojos spyrė, pasakė, - kÄ , tau geriau namuose sėdėti? Jam kartais užeidavo. BÅ«davo taip, kad jie kitame kambaryje, o jis sėdi pats su savimi kalbasi, juokiasi. Jo sugyventinė jo bijojo.. Jeigu bÅ«davo konfliktai, jis jai siÅ«lydavo eiti pas jį , nes netoli gyvena, , bet ji nenorėjo buto palikti. Jie tai pas jį nakvodavo, tai pas jÄ . Po to, kai atvažiavo policija, jis nebuvo užėjęs į kambarį.

Nematė, kaip sugyventinė atrodė, kai iÅ¡bėgo iÅ¡ buto. Jis bėgo, paskui kaip nuėjo į trečiÄ aukÅ¡tÄ dar pamena, bet kaip nuo laiptų nulipo nepamena. Daug kraujo buvo. Kai pabudo ir pamatė dÅ«rius, sugyventinė nieko nesakė, ji miegojo ant nugaros. Jis tik nuo televizoriaus Å¡viesos pamatė peilio aÅ¡menis. Jis labai stipriai miega, negirdėjo riksmų. TÄ vakarÄ buvo kviečiama policija. Kaltinamasis pradėjo keistai kalbėti, jis sugyventinei pasakė, - kvies policijÄ ir greitÄ jÄ .

Atvažiavo greitoji, greitoji pasakė policininkams, kad jam reikia gydytis, o policininkas pasakė, kad jis dvi valandas pavaikščios ir viskas jam bus gerai. PolicijÄ tÄ vakarÄ kvietė apie 19 val., tiksliai nepamena. Tarnybos atvažiavo, bet E. nepaėmė, buvo atvažiavusi ir greitoji, ir policija. TurbÅ«t, kai jis pradėjo kalbėtis su savimi, turbÅ«t, kai dokumentai jam buvo parodyti, tada ir kvietė policijÄ . Jis tada išėjo ir namo nebuvo užėjęs. Jiems pasakė, kad turi bÅ«ti teismas, jeigu jis nors prie lango prieis, kvieskite.

DeÅ¡imt dienų ligoninėje, paskui gal 3 mėnesius reabilitacijoje buvo. Dar nedarbingume buvo, pas jį sulaužytas dubens kaulas, gydytojai pasakė, kad suskilęs kaulas ir kad kol kas nieko negali padaryti, turi savaime sugyti. Sveikatai padarytus padarinius jaučia, nori grupę daryti, nes nejaučia rankos pirÅ¡tų. Kai oras keičiasi, tai kur buvo dÅ«rimai, viskas skauda. IÅ¡ sugyventinės yra negirdėjęs, kad E. kažkas tai su sveikata bÅ«tų. Apie jo sveiktÄ nieko blogo negirdėjo, jis sportavo (t. 3, b. l. 104-106).

V. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju parodė, kad E. Ž. pažįsta apie 6 metus, pažįsta nuo to laiko, kai pradėjo susitikinėti su I. Ž. Pradžioje su I. gyveno pas jį, tačiau praėjus dviem savaitėms ji pasakė, kad negali susitvarkyti su sÅ«numi, kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Matė, kad parÅ«kęs E. tapdavo agresyvus. KÄ jis rÅ«kė, nežino, bet įtaria, kad tai buvo narkotinės medžiagos. VienÄ kartÄ I. atnešė nuorÅ«kÄ suktinuko, pasakė pažiÅ«rėti, kÄ sÅ«nus rÅ«ko.

Jis užtraukė dÅ«mÄ ir jam apsvaigo galva, blogai pasijautė, užtirpo kojos, tai dėl tų požymių suprato, kad tai galėtų bÅ«ti narkotinė medžiaga. Tai I. nenorėjo palikti E. vieno bute su močiute, nes jis namo vedžiojo draugus, parÅ«kęs tapdavo agresyvus, jam matant yra davęs močiutei į akį. Anksčiau kartu dirbo su E., tai neiÅ¡gėręs, neparÅ«kęs E. normalus. Jis persikėlė gyventi į butÄ (duomenys neskelbtini) pas I. prieÅ¡ pusmetį, t. y. po to, kai mirė jos motina.

Pats per pusmetį su E. konfliktų neturėjo. E. gyveno viename kambaryje, jis su I. gyveno kitame kambaryje. BÅ«davo su E. tokių buitinių konfliktų, t. y. jis su draugais gėrė, indus į voniÄ sunešė, mama turėjo iÅ¡plauti, sutvarkyti. Arba I. pasakė, kad darbe pavargo, o jis priėjęs spyrė koja per kojÄ , sakė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, jei sunku dirbti ir sėdėti namie. Nuo spyrio sulaužė I. kojÄ , ji buvo su gipsu. Buvo atvejis, kai su I. miegojo, atėjęs E. pradėjo jį su I. muÅ¡ti kumščiais, tuomet buvo kviesta policija.

Konflikto jokio nebuvo, tiesiog be priežasties juos mušė. 2022-02-19 buvo ta diena, kai prieÅ¡ pusę metų mirė I. mama. TÄ dienÄ buvo užsakytos miÅ¡ios Matulaičio bažnyčioje, į bažnyčiÄ Ä—jo jis, I., I. dukra E., teta bei I. motinos draugas. Po miÅ¡ių nuėjo į kapines, po to nuėjo į picerijÄ , esančiÄ prekybos centre „Mada“. Jie visi, iÅ¡skyrus E., iÅ¡gėrė po bokalÄ alaus. Jis, I. ir močiutės draugas nuvažiavo į FabijoniÅ¡kes, laukė autobuso prie „Maximos“ Ukmergės gatvėje.

Parduotuvėje jis nupirko alaus du litrinius butelius, o močiutės draugas degtinės butelį. Visi trise nuvažiavo pas I. namo. E. namie nebuvo. Namie jie gėrė degtinę, buvo 1 butelis 0.5 l talpos. Dar kai važiavo, I. paskambino moteris, prašė sutvarkyti namus. Tai I. iÅ¡gėrusi kelis stikliukus degtinės nuėjo sutvarkyti namÄ . Jis su močiutės draugu liko bute ir gėrė likusiÄ degtinę. Kol jie gėrė, namo atėjo I. Tada tas draugas vienas nuėjo į parduotuvę IKI, kur nupirko dar vienÄ 0.5 l talpos degtinės butelį.

Kai tas draugas atėjo iÅ¡ parduotuvės, buvo apie 18-19 val., namo atėjo E. Ž. Matė, kad E. buvo blaivus. E. su jais iÅ¡gėrė 3-4 stikliukus degtinės. Konfliktų jokių nebuvo. Jam atrodo, buvo dar likę degtinės, tas draugas paėmė butelį su likusia degtine ir iÅ¡važiavo. Po to, kai tas draugas išėjo, jie liko trise, t. y. jis, I. ir E. Tada I. parodė E. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus r. rÅ«mų Å¡aukimÄ Ä¯ teismo posėdį. Buvo posėdis dėl smurto artimoje aplinkoje, kai E. smurtavo prieÅ¡ I.

E. supyko, klausė, kodėl anksčiau neparodė to laiÅ¡ko, ji atsakė, kad jam turėjo irgi atsiųsti, bet jis nenuėjo atsiimti. Tada E. išėjo iÅ¡ buto. Konflikto nebuvo. Po kiek laiko jis grįžo, kiek praėjo laiko, negali pasakyti, kvietė policijÄ . Pamatė, kad E. kažkoks apsvaigęs. Å is sėdo ant lovos, pasakė „AÅ¡ dievas, aÅ¡ viskÄ galiu“. Jis suprato, kad E. apsirÅ«kęs. Pasakė I., kad vėl prasideda, kad kviestų greitÄ jÄ . Dar pamirÅ¡o pasakyti, kad anksčiau net bÅ«damas blaivus E. Å¡aukė motinai „suka, aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“.

Tai dėl to jis sakė kviesti greitÄ jÄ . Atvyko policija ir greitoji. Jie pakalbėjo su juo kambaryje, greitoji pasakė, kad E. reikia gydytis. E. nuėjo į voniÄ persirengti, jis kalbėjo su pareigÅ«nu. I. jam vėliau pasakė, kad E. persirenginėjo, buvo išėjęs iÅ¡ vonios su apatiniais ir jai pasakė „tu man tuoj čiulpsi“. Pats jis negirdėjo, kai E. tai sakė motinai, jam ji pasakė, kai E. su pareigÅ«nais išėjo. Matė, kad E. stovėjo lauke prie greitosios. PareigÅ«nų jis klausė, ar jie jį paims.

PareigÅ«nas atsakė, kad jis nieko nedaro, pavaikščios porÄ valandų ir praeis. IÅ¡važiavo greitoji, jis matė, kad E. kažkur išėjo. Su I. jie iÅ¡gėrė alaus ir atsigulė į lovÄ . Jie jau miegojo, jis negirdėjo, kaip E. atėjo. I. gulėjo lovoje prie sienos, jis iÅ¡ kraÅ¡to. Gulėjo ant Å¡ono, veidu į sienÄ . Atsibudo nuo to, kad pajuto dÅ«rį į nugaros apačiÄ . Buvo 1 ar 2 dÅ«riai. Pamatė, kad ant lovos ant kelių stovėjo E., rankoje laikė peilį. Peilis didelis, platus.

Po tų dÅ«rių jis pasisuko nuo lovos, atsistojo, bėgo prie buto durų, norėjo kviesti greitÄ jÄ , policijÄ . Jis net nepažiÅ«rėjo, kaip I., pasirodė E. bėgo jam iÅ¡ paskos, negalvojo, kad Å¡is galėtų padurti motinÄ . Bėgo pagalbos, nesigynė nuo E. Kambaryje, kur miegojo, Å¡viesa nebuvo įjungta, bute irgi Å¡viesa nebuvo įjungta, jų kambaryje buvo įjungtas televizorius, tik nuo jo buvo Å¡viesa. I. balso jis negirdėjo. Jis galvojo, kad E. jam dÅ«rė pirmam, negirdėjo, kad I.

Å¡auktų. Nejautė per miegus, kad Å¡is durtų peiliu I. Kaip ir minėjo, po tų dÅ«rių peiliu jis iÅ¡bėgo iÅ¡ buto, pamena, kad laikė kažkokias duris, o E. bandė atidaryti ir jam pro tarpÄ peiliu badė rankas, dÅ«rė kelis kartus į Å¡onÄ , pradÅ«rė plautį. Viso peiliu dÅ«rė 11 kartų. Po to nežino, kodėl jis nuo jo atstojo ir nuėjo kažkur. Kur jis nuėjo, nematė. Tuomet jis nubėgo į 3 aukÅ¡tÄ pas pažįstamÄ , stukseno į visas duris, išėjo kaimynai.

Kas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , jis nežino. Jam buvo Å¡okas, kai kurių aplinkybių neprisimena. Net neprisimena, kur tos durys, kurias laikė, slėpėsi nuo E. Kaip ir minėjo, kur nuėjo E., nematė. Jį iÅ¡vežė į ligoninę. Tik iÅ¡ pareigÅ«no, kuris atvyko į ligoninę, sužinojo, kad I. nužudyta. Jis negalvojo, kad E. galėtų nužudyti savo motinÄ . Jie su I. miegojo, negirdėjo, kaip E. atėjo, bute buvo tamsu, tik buvo įjungtas televizorius. Kai atsibudo nuo dÅ«rių peiliu, I. gulėjo Å¡alia ant lovos.

Kadangi jį iÅ¡tiko Å¡okas. Jam lyg skamba I. balsas „E., kÄ tu darai“. Bet, ar ji čia sakė, ar jam taip atrodo, negali pasakyti. Ä® klausimÄ , ar po to, kai E. dÅ«rė jam peiliu, ar Å¡is iÅ¡kart bėgo iÅ¡ paskos, ar liko bute, atsakė, kad tiksliai negali pasakyti. Pamena, kad nubėgo pirmame aukÅ¡te, laikė duris ir E. jį peiliu badė. Ä® 3 aukÅ¡tÄ E. nėjo. Kaip buvo sužalota I. Ž., jis pats nematė. Negali pasakyti, ar E. jÄ sužalojo peiliu iki to, kai dÅ«rė jam į nugarÄ , ar po to, kai jis iÅ¡bėgo iÅ¡ buto.

Arba E. galėjo grįžti į butÄ po to, kai jį subadė laiptinėje. Kaip ir minėjo, E. nuo jo atstojo ir jis nubėgo į 3 aukÅ¡tÄ . E. jam nieko nesakė. Dėl ko jis pradėjo badyti peiliu, nežino. Buvo nuėjęs į butÄ , kai atvyko pareigÅ«nai, tačiau jo atmintyje neužsifiksavo vaizdas, turėjo matyti I., bet jos neprisimena. Mano, dėl patirto streso nieko neprisimena. (t. 1, b. l. 169-175). Parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusysis V. U. patvirtino savo duotus parodymus (t. 1, b. l. 177-185).

Liudytojas A. J. (A. J.) apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad žino tiek, kad E. nužudė mamÄ . Jo tuo metu namie nebuvo, buvo iÅ¡vykęs į miestÄ . PrieÅ¡ įvykį buvo susitikęs su E., yra kaimynai, sėdėjo, bendravo. Jis kažkÄ neaiÅ¡kiai kalbėjo. Tai buvo dar dienos metu, dabar tiksliai nepamena, ikiteisminio tyrimo metu yra pasakęs. Bendravo su E. tÄ pačiÄ dienÄ , gal apie 19-20 val. Jie buvo susitikę namo laiptinėje, gyvena tame pačiame name, buvo susitikę koridoriuje.

Jis buvo su kaimynu K., jis juos pamatė, priėjo prie jų, atsisėdo, pabendravo. PaÅ¡nekėjo ir jis pradėjo sakyti kažkokias nesÄ mones, kad durys užsidarinėja, jie net nesuprato, kÄ Å¡nekėjo. Žmonės kažkokie tai pas jį vaikščiojo aplinkui, sėdėjo, tokias nesÄ monės Å¡nekėjo. KokiÄ valandÄ , dvi su jais pabuvo ir jie su draugu iÅ¡važiavo į miestÄ . Daugiau nelabai kÄ ir atsimena. Jis keistai kalbėjo, nesuvokdamas, kÄ sako, sakė, kad pas jį durys kažkokios užsidaro, žmonės vaikÅ¡to, iÅ¡sigandęs buvo, kažkokius tai vaizdus mato.

Sakė, - va, žmogus stovi. Paklausus, koks žmogus, atsako, kad jis jo nepažįsta. Kalbėjo lietuvių kalba. Ar apie mamÄ kÄ kalbėjo, neatsimena jau, senai jau viskas buvo. Jie pasėdėjo ir su draugu į miestÄ iÅ¡važiavo, o jis namo išėjo. E. su jais iÅ¡gėrė 2-3 taureles degtinės, nedaug. Jie kai iÅ¡važiavo, jis kaip ir koridoriuje buvo, bet lyg tai ėjo namo. Grįžo gal 5-6 val. ryto, grįžo namo, stovėjo policija, koridoriuje buvo daug kraujo, suprato, kad kažkas tai įvyko.

Jis iÅ¡ karto nuėjo namo miegoti. E. nematė grįžęs, daugiau nieko nematė. Paskui jam sakė, kad dar iki jam grįžtant jo mama jau buvo iÅ¡vežta. Jie iki įvykio bendraudavo, kaip kaimynai susitikdavo, pabendraudavo, parÅ«kydavo, bet kad draugais gerais bÅ«davo, nepasakytų. Dabar neatsimins, ar E. pasakojo apie mamÄ , tikrai nepamena. Visada pas juos buvo problemos, gerdavo, tai kažkÄ tai pasakojo, smulkmenų nepamena, nekreipė dėmesio. Ikiteisminio tyrimo metu gal ir daugiau pasakojo, dabar jau po tiek laiko nelabai atsimins.

Teismui paskelbus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 54), jis patvirtino, kad parodymai teisingi, parodė, kad taip buvo, kad E. sakė, - mama prisidirbo, per visÄ Å¡eimÄ . Kažkas ten įvyko su visa Å¡eima. E. sakė, kad per nosį traukė prieÅ¡ dvi dienas. Jo mama buvo išėjusi į koridorių, pakvietė jį, paskui pasakė, - atsipraÅ¡au E., jau nereikia. Kažkas panaÅ¡aus buvo. Mamos nematė, nes ten buvo tamsu. Kai tik pas juos atsikraustė, nuo tada ir pažįsta E., dar vaikais buvo.

Jis visada geras būdavo, nepasakysi nieko blogo, visada padėdavo žmonėms, nieko nemušdavo. Kai po Vokietijos grįžo, pasidarė kažkoks neaiškus, matyt ten kažkas įvykę buvo. Jam su psichika negerai buvo, pradėjo matyti vaizdus visokius, siūlė jam gydytis, bet piktybiškai nieko nedarė, tik vaizdiniai buvo. Jo paprašai, ateina, padeda, nekonfliktiškas buvo. Kažkokios tai agresijos, išpuolių iš jo pusės nematė, bent jau prieš jį, jo draugus tokių veiksmų nebuvo (t. 3, b. l. 106, 107).

A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju parodė, kad E. Ž. pažįsta nuo vaikystės, gyvena viename name. Bendrauja kaip kaimynai, iÅ¡eina kartu parÅ«kyti. E. dirbo Vokietijoje. Po to, kai jis grįžo iÅ¡ Vokietijos, pradėjo pastebėti E. keistÄ elgesį, t. y. vienÄ dienÄ jam buvo viskas gerai, kitÄ dienÄ viskas blogai. Kada tiksliai jis buvo Vokietijoje, neprisimena. Žino, kad jis ten kažkÄ buvo prisidirbęs. Su savo mama jis niekada gerai nesutardavo, jį labiau prižiÅ«rėjo močiutė.

Dėl ko E. nesutardavo su savo mama, nežino. Jo mamos sugyventinį V. yra matęs laiptinėje, pasisveikindavo. Ne kartÄ pas juos namo atvažiuodavo policija. Policija atvykdavo dėl to, kad E. sumuÅ¡davo motinÄ , V. yra matęs su mėlyne veide. Su E. nėra kalbėjęs apie tai, kodėl jis sumuÅ¡davo mamÄ . Jis pasakydavo, kad prisidirbo, bet nelabai kÄ pasakojo. Su E. mama ir V. nebendravo, jų amžius skiriasi. Ä® jų Å¡eimos problemas nesigilino. E. jam yra sakęs, kad uosto narkotines medžiagas.

Pastebėdavo, kad eidamas namo jis net nematė žmonių, su savimi kalbėjosi, mato tai duris, tai kažkokį žmogų, kurio realiai nėra. 2022-02-19 su E. susirašė apie 20 val. Kai susitiko, pamatė, kad jis kažkoks keistas. Ä®prastai eidami jis vis kÄ nors pasakodavo, o šį kartÄ jis ėjo, tylėjo, buvo į kitÄ pusę nusisukęs. Jie dviese ėjo į parduotuvę IKI. Parduotuvėje jis nupirko vienÄ butelį degtinės 0.7 l. Ar vieno litro talpos, neprisimena. Jis laukė savo draugo K.

L. R. Nupirkę butelį, nuėjo į namÄ , laukė jo draugo. Su E. sėdėjo laiptinėje prie jo buto durų. Draugas atvažiavo apie 20.30 val. Kol laukė draugo, E. tylėjo, o jis naršė telefone, programėlę „Tik tok“ žiÅ«rėjo. Kol sėdėjo, E. pasakė „mama prisidirbo“. Paklausė, kas atsitiko, jis atsakė „per visÄ Å¡eimÄ â€œ. Tada jis pasakė, kad tai jo Å¡eimos reikalas ir jam gali nepasakoti. Apie 20.30 val. atėjo jo draugas, jie sėdėjo laiptinėje, pradėjo vartoti alkoholį.

E. su jais irgi iÅ¡gėrė porÄ stikliukų degtinės. Jiems besėdint, E. pasitempė, iÅ¡sigando. Paklausė, kas atsitiko, jis atsakė „didelės durys užsidarė, ar girdėjot?“, atsakė, kad nieko negirdėjo. Gal praėjus 10 minučių, E. pradėjo kalbėtis pats su savimi, sakė, kad mato žmones, su kažko Å¡nekėjosi. Kalbėjo jis ne lietuviÅ¡kai, kažkokia savo kalba, kažkoks buvo murmėjimas, net nepasakytų, kad tai buvo kažkokia žmonių kalba. Paklausė E., gal jis kÄ vartojo, jis atsakė, kad prieÅ¡ dvi dienas „per nosį traukiau“.

Suprato, kad jis pavartojęs narkotikų. Jo butas yra siauro koridoriaus gale, o E. prie pat laiptinės įėjimo durų. Girdėjo, kaip atsidarė E. buto durys ir jį pakvietė mama, sakydama „E., ar gali ateiti“. Jis atsistojo ir nuėjo pas save namo. Tik nuėjęs į butÄ , gal išėjo po minutės – dviejų. Jis atėjo toks pats, kaip ir buvo išėjęs, nebuvo susinervinęs. Kol E. ėjo link jų, girdėjo, kaip atsidarė jo buto durys, išėjo jo mama ir pasakė „E. atsipraÅ¡au“.

Tai pasakiusi ji uždarė buto duris. Jam sunku pasakyti, ar jo mama buvo išgėrusi, ar ne, nes kaip ir minėjo, jie sėdėjo koridoriaus gale, buvo tamsoka koridoriuje, todėl jos neįžiūrėjo. Iš jos balso negalėjo atskirti, išgėrusi ji, ar ne. Jis pats atėjęs nieko nepasakojo, dėl ko jį kvietė mama. Jie dar pasėdėjo, laukė dar vieno jų draugo. Apie 24 val. atvažiavo dar vienas jo draugas, kuris užėjo į laiptinę, jis pasakė K. „važiuojam“. Tada jie abu atsistojo ir nuėjo į draugo automobilį, E. pasakė „tuoj striukę užsimausiu“.

Atsakė, kad jie dviese tik važiuoja, juos draugė pakvietė į svečius. Jis atsakė „aiÅ¡ku, einu tada miegoti“. Dar jis pasakė „gal eisiu striukę užsimausiu“. E. nuėjo namo, o jis su draugais iÅ¡važiavo į miestÄ . E. daugiau nematė. Jis jam neskambino, nerašė. Jo draugo, kuris atvažiavo automobiliu juos pasiimti, E. net nepažįsta, jie net nepasisveikino, jie su K. iÅ¡kart iÅ¡važiavo. Namo grįžo 2022-02-20 apie 5.30-6.00 val. Pamatė laiptinėje daug kraujo, buvo policija atvažiavusi.

E. nematė, kaimynai tik pasakė „E. mamÄ nužudė“. Smulkiau kas ten atsitiko, niekas nieko nepasakojo. Kaimynai taip pat pasakė, kad E. sužalojo peiliu V., Å¡is dar gyvas. O daugiau niekas nieko ir nesakė. Daugiau jis neturi kÄ pasakyti. Tuo metu, kai E. sėdėjo su jais, Å¡is narkotinių medžiagų nevartojo, žino, kad jis prieÅ¡ narkotikus nusiteikęs, todėl jam matant Å¡is narkotikų nevartojo, tik buvo sakęs, kad pavartojęs. Nuo alkoholio Å¡is nebuvo labai apsvaigęs, kaip ir minėjo, su jais iÅ¡gėrė tik du stikliukus.

Jie viso to nupirkto alkoholio neiÅ¡gėrė laiptinėje, pasiėmė alkoholį su savimi (t. 2, b. l. 53, 54). Liudytojas R. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad vėlų vakarÄ pasibeldė V. ir paprašė pagalbos, pamatė, kad jis visas subadytas, kraujuotas. P paklausė jo, kuo gali padėti, jis pasakė, kad nežino, ar ji gyva, ar negyva. Paprašė jo nueiti pažiÅ«rėti. Jis dar pasakė, - ar tu juokauji, ar kÄ ? Tada jis nuėjo pažiÅ«rėti į butÄ , o jis koridoriuje stovėjo, laukė, jam pasakė, kad niekur neitų.

Buvo dar kaimynas priėjęs, kuris jau buvo iÅ¡kvietęs policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Jis liepė pastovėti, sulaukti pagalbos, o pats nuėjo į butÄ pažiÅ«rėti. Galvojo, kad nesÄ mones pasakė. Užėjo į butÄ ir pamatė jÄ kraujo baloje susirietusiÄ . Jis jos nelietė, bet suprato, kad gali bÅ«ti mirusi. Jis stovėjo kambaryje ir atėjo E., nužudytosios sÅ«nus, su dideliu peiliu rankose, peilis buvo sulenktas. Jis pats iÅ¡sigando, nes nežinojo, kÄ jis gali padaryti. Jis stovėjo, žiÅ«rėjo į jį, paėmė tÄ peilį, prie motinos pagalvės numetė ir išėjo.

Jis jo paklausė, kur jis eina, paskui jį į koridorių išėjo, paklausė jo, ar jis suvokia, kÄ padarė, kas dabar bus. Jis tiesiog stovėjo ir nieko nesakė, negalėjo nieko pasakyti, gal Å¡oke buvo, nežino. Paskui atvažiavo policija, greitoji ir nuėjo į trečiÄ aukÅ¡tÄ . Jis pasakė, kad eitų pažiÅ«rėti moteriÅ¡kės, gal dar galima padėti, tada greitosios felčeris nuėjo į tÄ butÄ , apvertė jÄ , patikrino pulsÄ ir pasakė, kad jau negyva. Tada policija jį supakavo ir viskas.

V. greitoji lauke apžiÅ«rėjo ir iÅ¡vežė į ligoninę. Policija koridoriuje jį apklausė, paklausė, kaip kas buvo. Papasakojo viskÄ . Paskui matė, kaip nužudytÄ jÄ iÅ¡vežė ir tiek. Apie Å¡eimÄ kÄ gali pasakyti, pažinojo Å¡eimÄ kaip kaimynus, E. nuo vaikystės pažinojo. Jis buvo ramus, dirbantis, geras „bachuras“ buvo, nežino, kas jam atsitiko. Tokio agresyvumo ar kažkas panaÅ¡aus nebuvo. Motina iÅ¡gėrinėjo, nematė jis tokios vaikystės kaip visi vaikai, bet nematė kažkokių tai konfliktų.

Nesutarimų tarpusavyje gal ir buvo. Jis Å¡iaip geras yra, nežino, kas jam užėjo. Ä®vykis buvo bendrabutyje, (duomenys neskelbtini), jis tik girdėjo, kad jis lakstė su peiliu, gal dar daugiau norėjo kÄ padaryti. V. atėjo pas jį į trečiÄ aukÅ¡tÄ papraÅ¡yti pagalbos, o jis tuo momentu buvo kažkur tai lauke. Koks buvo mėnuo, nepasakys. Paros laikas – labai vėlus vakaras, gal 23-24 val. Girdėjo, kad beldžiasi į duris, atsikėlė, atidarė duris ir pamatė V. Matėsi durtinės žaizdos, rankos, krÅ«tinė ir Å¡onai buvo subadyti, visas kraujuotas.

Jis nepatikėjo, kad gali taip bÅ«ti, nubėgo į jų butÄ ir pamatė. Vienas nubėgo, nepatikėjo, kad gali padaryti tokį dalykÄ . E. ramus, dirbantis buvo. Kai pamatė tokius dalykus, pačiam net akyse vaizdas paraudonavo. Kai jis buvo bute, jos net nelietė, matė, kad guli kraujo baloje kaip susirietusi. Kai atėjo E. su peiliu, sustojo ir žiÅ«rėjo jam į akis. Peilis buvo kraujuotas, sulenktas netgi. Jis pamatė jį, stovėjo ir žiÅ«rėjo jam į akis, jis nežinojo, kÄ jis darys. Jis numetė tÄ peilį prie mamos ir išėjo.

Jis jam iÅ¡ paskos, klausė jo, ar suvokia, kÄ padarė, kas dabar bus. Pažinojo E. nuo vaikystės, negalėjo net pagalvoti, kad jis taip galėtų padaryti (t. 3, b. l. 107, 108). R. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju parodė, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu. Å iame name gyvena jau apie 30 metų. Tiek, kiek čia gyvena, tiek ir pažįsta pirmame aukÅ¡te gyvenančiÄ I. su sÅ«numi E. 2022-02-20, apie 03 val., tikrai tikslaus laiko nežino, nes yra iÅ¡gėręs ir buvo pakeltas iÅ¡ miego, iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ savo buto duris.

Atidaręs duris už jų pastebėjo stovintį kaimynÄ , gyvenantį pirmame aukÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtame bute. Kaimynas vardu V. V. pažįsta kažkur jau 10 metų. V. buvo visas kraujuotas, kraujuota galva, nuo jo kÅ«no tiesiog bėgo kraujas ant grindų. Jis labai iÅ¡sigando, buvo Å¡oke. V. iÅ¡kart pasakė, kad jam peiliu dÅ«rė E. bei pridÅ«rė, kad nebėra I., E. jÄ nužudė. Jis nelabai suprato, kÄ jis nori pasakyti, todėl nieko nelaukęs nubėgo į pirmÄ aukÅ¡tÄ .

Bėgdamas į pirmÄ aukÅ¡tÄ nieko nežiÅ«rėjo ir nieko nematė. Ä®bėgo į I. ir V. butÄ . Žinojo, kurioje buto vietoje miega I., todėl nieko nelaukęs nubėgo į I. miegamÄ jį. Miegamajame pastebėjo lovoje gulinčiÄ I. kraujo klane. Ji buvo visa kruvina, nejudėjo, nepastebėjo, kad ir kvėpuotų. Suprato, kad ji negyva. I. nelietė, buvo sustingęs ir Å¡oko bÅ«senoje. Po kelių akimirkų į butÄ kažkas įėjo. Jis stovėjo miegamajame. Ä® miegamÄ jį įėjo E., rankoje (kurioje tiksliai neatsimena) laikydamas peilį.

Peilis buvo sulenktas per geležtę, visas kruvinas, E. rankos taip pat buvo visos kruvinos. Jis nieko nesakęs priėjo prie I. ir prie jos galvos numetė peilį. Jis pradėjo Å¡aukti ant E., - „KÄ tu padarei?!“, E. atsakė jam, - „Man pochui“. Jis E. iÅ¡vedė iÅ¡ buto ir po kelių minučių į namo koridorių įbėgo policijos pareigÅ«nai su greitosios pagalbos medikais. Jis Å¡aukdamas nurodė jiems, kad bute, lovoje guli moteris, kuriai reikia skubios pagalbos. Visų įvykio smulkių detalių, iÅ¡tartų žodžių Å¡iuo metu smulkiai pasakyti negali, nes yra Å¡oko bÅ«senoje, yra neblaivus ir sutrikęs. Å iÄ Å¡eimÄ pažįsta ilgai.

Tikrai nieko labai blogo apie jÄ pasakyti negali, na, visko visiems yra buvę. Å eima dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir, kadangi jis yra agresyvus, pas juos dažnokai apsilanko policijos pareigÅ«nai. Å ios nakties įvykių pradžioje jokių konflikto, ar barnių garsų negirdėjo. Plius atsimena, kad name gyvenančios moterys pradėjo plauti tiek trečio aukÅ¡to, tiek pirmojo aukÅ¡to grindis nuo kraujo, nes jo buvo tikrai labai daug. (t. 2, b. l. 36, 37). Liudytojas A. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad nepamena, kelinta buvo valanda, paskambino į jo buto duris, jis gyvena (duomenys neskelbtini).

Atidarė ir pamatė iÅ¡ matymo matytÄ Å¾mogų, jis buvo visas kruvinas, bėgo kraujas. Jis pasakė, kad E. subadė mamÄ , kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ , kuri vėliau atvyko. Paskui matė ir policijÄ . E. vaikščiojo po koridorių, jį iÅ¡sivedė policija. Žino, kad E. gyveno su mama ir patėviu. Tas jo patėvis prašė kviesti greitÄ jÄ labiau E. mamai, nei sau, nes ji buvo subadyta E. Ä® jų butÄ nuėjęs nebuvo. Koridoriuje pasitiko greitÄ jÄ , tuo metu E. stovėjo hole, jis palydėjo medikus.

E. buvo kaip ir kažko pavartojęs, gal ir pasimetęs. Jis apsirengęs buvo gan tvarkingai. Nukentėjusysis greitosios laukė koridoriuje prie jo durų, 3 aukÅ¡te, o kai jis ėjo pasitikti greitosios, E. buvo 1 aukÅ¡to hole. Matė pas nukentėjusįjį durtines žaizdas galvoje ir Å¡one. Kitų kruvinų asmenų nematė, iÅ¡skyrus E. patėvį. Jis buvo visas kruvinas, jam bėgo kraujas. Negali pasakyti, ar E. buvo kruvinas, nes 1 aukÅ¡te tamsoka. KažkÄ E. kalbėjo, bet dabar nepamena. Policija sulaikė E. ir iÅ¡sivedė, jis nesiprieÅ¡ino.

Kiek žino, E. pastoviai keldavo konfliktus bute, ne kartÄ buvo sumušęs motinÄ ir patėvį (t. 3, b. l. 120, 121). A. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju parodė, kad 2022‑02‑20, apie 04.40 val. į jo duris pasibeldė kaimynas iÅ¡ pirmo aukÅ¡to. Kaimyno vardo ir pavardės nežino, žino tik tai, kad jis gyvena namo pirmame aukÅ¡te, įėjus į namo vidų iÅ¡ lauko pusės pirmos durys po deÅ¡ine puse. Kaimynas vilkėjo Å¡viesios spalvos trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėliais, pilkÅ¡vos spalvos sportinėmis kelnėmis ir buvo basas.

IÅ¡kart pastebėjo kraujuotÄ kaimyno virÅ¡ugalvį. Kraujas buvo nubėgęs per virÅ¡ugalvį, pro kairės pusės akį link nosies. Kaimynui pasisukus pastebėjo, kad yra kraujuoti jo deÅ¡inės pusės marÅ¡kinėliai. Kraujo buvo tikrai nemažai. Kaimynas kalbėjo labai neriÅ¡liai ir ne iÅ¡ pirmo karto suprato, kÄ jis sako, tačiau suprato, kad kaimynas praÅ¡o iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Kaimynas atrodė tikrai stipriai iÅ¡sigandęs, sutrikęs, Å¡oko ir panikos bÅ«senoje. IÅ¡ jo neriÅ¡lių žodžių suprato, kad pirmame aukÅ¡te, jo bute, yra subadyta I.

Suprato, kad tai jo sugyventinė. Nieko nelaukęs paskambino jis pagalbos telefonu ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Jiems bÅ«nant koridoriuje ir laukiant pagalbos iÅ¡ sekančio buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), išėjo kaimynas „R.“, kuris labiau sutaria su nukentėjusiu kaimynu. Nukentėjęs kaimynas nuėjo prie „R.“ ir jam girdint pradėjo kalbėtis su juo sakydamas, „Yra subadyta I., juos subadė E.“. Tai iÅ¡girdęs „R.“ pradėjo eiti link išėjimo iÅ¡ laiptinės, paskui jį ėjo ir jis norėdamas pasitikti atvykstančiÄ pagalbÄ , o nukentėjęs kaimynas liko stovėti koridoriuje.

Leidžiantis į pirmÄ aukÅ¡tÄ ant laiptinėje esančių laiptų bei turėklų rankenų pastebėjo kraujo žymes. Nusileidus į pirmÄ namo laiptinės aukÅ¡tÄ , jo hole, pastebėjo stovintį E. E. stovėjo ramiai, nieko nedarė ir nieko nesakė. Pastebėjo, kad E. abi rankos yra kruvinos. Taip pat pastebėjo, kad hole yra tikrai labai daug kraujo. „R.“ užėjo į anksčiau minėtÄ nukentėjusio kaimyno butÄ , o jis liko stovėti hole ir po keleto minučių į namo laiptinę įbėgo policijos pareigÅ«nai su greitosios medicinos pagalbos medikais.

Ä®bėgę policijos pareigÅ«nai iÅ¡kart jo paklausė, kur yra nukentėjęs vyras. Jis nurodė, kad Å¡is yra trečiojo aukÅ¡to laiptinėje. Taip pat policijos pareigÅ«nai jo paklausė, kas sužalojo tÄ Å¾mogų, jis rodydamas pirÅ¡tu į stovintį E. nurodė, kad tai turbÅ«t padarė jis. Policijos pareigÅ«nai sulaikė E. ir jam girdint paklausė jo, kodėl jo rankos yra kruvinos, o E. jiems atsakė, kad nudÅ«rė I. Kiek yra girdėjęs iÅ¡ aplinkinių, Å¡i Å¡eima yra konfliktiÅ¡ka bei alkoholiu piktnaudžiaujanti Å¡eima.

Policijos pareigÅ«nams dažnai tenka pas juos apsilankyti. Jis asmeniÅ¡kai Å¡ios Å¡eimos nepažįsta (t. 2, b. l. 30, 31). Liudytojas A. R. (A. R.) apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad naktį miegojo, kažkas stukseno į duris ir Å¡aukėsi pagalbos. Jis atidarė duris, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Tas vyras, kuris Å¡aukėsi pagalbos, buvo aukÅ¡tas, plikas, prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Matė pas jį ant galvos kraujÄ . Namuose važinėja su vežimėliu, nes pas jį amputuotos kojos, į koridorių nebuvo iÅ¡važiavęs. Jam niekas nieko nepasakojo, ten gyvena neseniai.

Jis atidarė duris, paprašė pagalbos. Nepamena, kaip atrodė vyras, jo į vidų neleido. Jis tik paprašė pagalbos, kitų asmenų nematė. Su kaimynais jis nebendrauja, tÄ Å¾mogų matė pirmÄ kartÄ . Kai prašė pagalbos, jis triukÅ¡mo negirdėjo, prieÅ¡ pabeldžiant jis miegojo. Girdėjo, kad žmonės bėgiojo po koridorių. E. Ž. nepažįsta (t. 3, b. l. 121). A. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju parodė, kad apie metus laiko gyvena pažymoje nurodytu adresu. Namo kaimynų nepažįsta, ne su kuo nebendrauja.

Jis dirba įtemptu darbo grafiku, todėl atvažiuoja namo tik iÅ¡simiegoti. Žino, kad laiptinėje gale yra rÅ«kykla, ten kaimynai rÅ«ko. 2022-02-19, tai buvo Å¡eÅ¡tadienis, jis buvo namuose. BÅ«damas namuose nieko neįprasto laiptinėje negirdėjo, triukÅ¡mo nebuvo. Su kaimynais iÅ¡ 3 buto jis nebendrauja, net tiksliai nežino, kas tame bute gyvena. Jis turi kojų protezus, namuose protezus nusiima, kad pailsėtų kojos ir naudoja vežimėlį. 2022-02-20 apie 5 val., buvo ankstyvas rytas, atsibudo nuo to, kad kažkas stipriai beldė į jo buto duris, girdėjo vyriÅ¡kÄ balsÄ , Å¡aukė lyg „padėkite“.

Jis atsibudo, pagalvojo, gal koks gaisras, kad taip stipriai beldžiasi. Jis iÅ¡ lovos sėdo į vežimėlį, privažiavo prie durų ir jas atidarė. Pamatė prie durų stovintį aukÅ¡tÄ vyrÄ , vyras pliktelėjęs, vyrui gal apie 40 metų. Labai vyro neapžiÅ«rinėjo, kÄ jis vilkėjo negali pasakyti, neįsidėmėjo. Pamatė, kad vyrui bėgo iÅ¡ galvos kraujas, suprato, kad jam reikia greitosios. Pats vyras gal ir sakė, kad reikia pagalbos, greitosios, neprisimena. Jis tik pažiÅ«rėjo į vyrÄ , suprato, kad jam reikia pagalbos, uždarė savo buto duris ir paėmęs telefonÄ iÅ¡kvietė greitÄ jÄ .

Paskambinęs 112 pasakė, kad kaimynas kviečia greitosios, pasakė adresÄ . IÅ¡ kokio buto buvo tas atėjęs vyras, nežino. Kalbėdamas su dispečere, girdėjo laiptinėje triukÅ¡mÄ , kažkas bėgiojo po koridorių. Å is vyras beldėsi į visų kaimynų duris, mano, visus prikėlė. Kai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , girdėjo kaip vyras toliau lakstė po koridorių, dar kažkas bėgiojo, galvojo iÅ¡gertuvės, laksto girti. Pasirodė, kad vyras iÅ¡bėgo iÅ¡ laiptinės. Kadangi jis iÅ¡ savo telefono kvietė greitÄ jÄ , kad nebÅ«tų melagingas kvietimas, nes vyras prašęs pagalbÄ pabėgo, jis dar kartÄ paskambino ir pasakė, kad atÅ¡aukia savo kvietimÄ ir nurodė adresÄ .

Pats jis nebuvo išėjęs į laiptinę, nežiÅ«rėjo, kas ten atsitiko. Vėliau iÅ¡ kaimynų sužinojo, kad buvo nužudyta moteris. Dar vėliau iÅ¡ žiniasklaidos sužinojo apie įvykį. Kaimynai nieko nepasakojo apie įvykį, kaip ir minėjo, su kaimynais nebendrauja. Girdėjo jų kalbÄ , kai rÅ«kykloje rÅ«kė ir garsiai kalbėjo, tai iÅ¡girdo, kad buvo nužudyta moteris. TÄ moterį, nežino jos duomenų, lieknÄ , žemo Å«gio yra vienÄ kartÄ matęs, ji jo prašė pavaiÅ¡inti cigarete.

Su kuo ji gyveno ir kas jÄ nužudė, nežino. Gali pasakyti tik tiek, kad moteris buvo iÅ¡gerianti. Apie nužudymo aplinkybes nieko negali parodyti, nes nieko nežino ir pats nieko nematė. Jis nematė, kad 2022-02-19 vakare bÅ«tų atvykę policijos pareigÅ«nai į jų namÄ (t. 2, b. l. 41, 42). Liudytojas K. L. R. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad tÄ vakarÄ atvyko susitikti su A. J., jis jau buvo su E. Apie valandÄ ar pusantros pasėdėjo namo koridoriuje, iÅ¡gėrinėjo, o paskui jis su A. iÅ¡vyko į miestÄ .

E. gėrė labai nedaug. Buvo 0,5 l butelis degtinės, bet viso butelio neiÅ¡gėrė. Kelis kartus E. elgesys pasirodė keistas, nes žiÅ«rėjo į koridoriaus galÄ ir sakė, kad mato žmogų, bet ten nebuvo jokio žmogaus, o po 20 min. pasakė, kad užsidarė durys, bet tokio irgi nebuvo. Jis E. žino tik iÅ¡ matymo, jis jam nei draugas, nei pažįstamas. Jis atvykdavo su A., nes jie buvo kaimynai. Kai jie gėrė, žmonių nebuvo, tik buvo viena kaimynė atėjusi parÅ«kyti. Jis su A. iÅ¡važiavo apie 23-24 val., o E. sakė, kad eis namo.

Nepamena, kÄ sakė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 50, 51), liudytojas patvirtino, kad E. buvo nuėjęs į butÄ , bet trumpai buvo. Paskui jis išėjo, jo mama atsiprašė, bet jis nekreipė dėmesio. Po nuėjimo į butÄ , jo elgesys nepasikeitė. Pas E. haliucinacijas matė pirmÄ kartÄ (t. 3, b. l. 121). K. L. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju parodė, kad jo draugas yra A. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). E. Ž. jis pažįsta iÅ¡ matymo kaip draugo A. kaimynÄ . 2022‑02‑19 su A. planavo važiuoti į miestÄ .

Su A. susitiko tarp 20-21 val. Jis buvo užėjęs pas A. namo, pamatė, kad jis sėdėjo laiptinėje su savo kaimynu E. Jie su A. tarėsi, kad iÅ¡gers ir važiuos į miestÄ . Tai A. buvo nupirkęs 0.7 l talpos degtinės butelį. Jie trise kažkiek iÅ¡gėrė alkoholio, iki iÅ¡važiavimo į miestÄ net pusės butelio neiÅ¡gėrė. E. iÅ¡gėrė gal 2-3 stikliukus degtinės. Pradžioje nieko neįprasto E. elgesyje nepastebėjo, po kiek laiko pastebėjo, kad jis keistai elgiasi, t. y. jis pasakė, kad kažkokios didelės durys užsidarė.

Po kiek laiko pasakė, kad mato kažkokį vyrÄ laiptinėje, tačiau nieko laiptinėje nebuvo. TÄ vakarÄ jam E. pasirodė daug keistesnis nei įprastai ir su savimi jis kažkÄ kalbėjosi. A. dar juokėsi iÅ¡ E. elgesio, klausė jo, gal Å¡is ko pavartojęs. E. kažkÄ jam atsakė, bet nesuprato. Tačiau iÅ¡ E. elgesio suprato, kad jis galėjo bÅ«ti pavartojęs narkotinių medžiagų. Jiems sėdint, jis narkotikų nevartojo. Jam jis nėra anksčiau sakęs, kad bÅ«tų vartojęs narkotikus.

E. buvo mama pašaukus, sakė „E., prisidirbai, ateik“. Jis nuėjo namo ir po minutės jau išėjo iš buto. Kol jis buvo bute, negirdėjo, kad ten būtų koks konfliktas. E. ėjo link jų, girdėjo, kaip jam mama pasakė „E., atsiprašau“ ir uždarė buto duris. Tuo metu, kai jis grįžo, jis nieko nesakė, tik paprašė žiebtuvėlio, prisidegti cigaretės. Nelabai kreipė į E. dėmesį. Neužilgo po to, kai E. kvietė mama, buvo gal prieš 24 val., jo su A. atvažiavo pasiimti dar vienas draugas.

Jie su A. susiruošė iÅ¡eidinėti. Jis kalbėjo tuo metu telefonu, matė, kad A. kažkÄ pasakė E., lyg sakė vietos nėra, ar kažkas panaÅ¡aus. Tai jis su A. iÅ¡važiavo į miestÄ , o E. lyg nuėjo namo, neatkreipė dėmesio, kur jis nuėjo. Daugiau jis E. nematė. Su A. iÅ¡siskyrė ryte, gal buvo apie 5 ryto. Apie tai, kad E. nužudė savo mamÄ , jam pasakė A., Å¡is grįžęs namo pamatė laiptinėje kraujÄ . Nežino, kas turėjo atsitikti tarp E. ir jo mamos, kad jis galėtų taip pasielgti.

Kol jie sėdėjo laiptinėje, jis nieko nesakė, kad ketina nužudyti motinÄ . IÅ¡ jo elgesio, tai nekilo minčių, kad jis gali kÄ padaryti. Dėl ko jo atsipraÅ¡inėjo mama, jis nežino, E. nesakė ir jo neklausė. Aplamai su juo nebendrauja (t. 2, b. l. 50, 51). E. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis suprato, kuo įtariamas, savo kaltę pilnai pripažįsta. Psichiatrijos ligoninėse negydytas, narkologinėje įskaitoje nėra įraÅ¡ytas. Priklauso Vilniaus rajono poliklinikai.

Galvos traumų neturėjo, pas psichologus konsultacijose nėra buvęs. Jis gyveno nuolat kartu su mama I. Ž. pažymoje nurodytu adresu. Butas yra dviejų kambarių. Jis gyveno viename kambaryje, mama su sugyventiniu V. U. gyveno kitame kambaryje. V. su mama gyveno apie pusę metų. Jo santykiai su mama buvo konfliktiÅ¡ki dėl iÅ¡gertuvių, nedarbingumo. Tiek jis, tiek mama vartojo alkoholį. Konfliktai kildavo dėl buitinių priežasčių, o dažniausia dėl pinigų alkoholiui pirkti. Su V. jis turėjo konfliktų dėl to, kad motinÄ iÅ¡veda iÅ¡ kelio, nugirdydavo jÄ .

Tiek su mama, tiek su V. jų žodiniai konfliktai prieidavo iki muÅ¡tynių. Dėl konfliktų buvo kviesta policija. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, jam turėjo dabar bÅ«ti teismas dėl to, kad sumušė mamÄ . MuÅ¡davo mamÄ kumščiais. Å iÄ nakt buvo pirmas kartas, kai jis paėmė peilį. 2022‑02‑19 jis gėrė su savo draugas, jie jo kaimynai, A. J. ir K., kurio pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. K. apie 175 cm. Å«gio, stamboko kÅ«no sudėjimo, ilgesnių tamsių plaukų, apie 25 metai.

Jie gėrė jų namo koridoriuje. IÅ¡gėrė trise litrÄ degtinės. IÅ¡gėrę alkoholį jie iÅ¡siskyrė, tai buvo vakare, apie 22 val., kai grįžo namo. K. ir A. lyg iÅ¡važiavo į miestÄ . Kai jis atėjo namo, mama su V. savo kambaryje gėrė degtinę, alų. Kai užėjo pas juos į kambarį, mama lyg gulėjo ant lovos, o V. sėdėjo ant lovos. Mama ir V. jam papriekaiÅ¡tavo, kad vėl girtas atėjo. Jie žinojo, kad jis su draugais gėrė laiptinėje, nebuvo atėję jo pakviesti namo.

Kai jam pradėjo priekaiÅ¡tauti, prasidėjo konfliktas, susinervino dėl to, matė, kad V. atsistojo ir jis iÅ¡ delno trenkė jam per veidÄ . V. nenukrito nuo jo suduoto smÅ«gio, o paėmęs telefonÄ iÅ¡kvietė policijÄ . Kol atvažiavo pareigÅ«nai, nieko nedarė, stovėjo. Atvyko policija ir greitoji. PareigÅ«nai patikrino jo blaivumÄ , medikai jį patikrino, ar yra kokių sužalojimų. Mama su V. turėjo jam pretenzijų dėl to, kad jam su galva negerai. Taip sakė dėl narkotikų. Kartais jis parÅ«ko žolę.

Paskutinį kartÄ buvo prieÅ¡ savaitę rÅ«kęs, o 2022-02-18 suvartojo amfetaminÄ , tai buvo milteliai, buvo dvi dozės. Kai suvartoja amfetaminÄ , atsipalaiduoja, lengvesnis kÅ«nas pasidaro, nesukelia haliucinacijų. 2022-02-19 jis narkotinių medžiagų neturėjo, kaip ir minėjo, vartojo alkoholį su draugais. Kai 2022-02-19 vakare buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, jį nuvedė vėliau į greitosios automobilį apžiÅ«rai. Kaip suprato, nei mama, nei V. skundo dėl konflikto nerašė. Jis pareigÅ«nams pasakė, kad jam bute kažkaip neramu, jis iÅ¡eis kur nors.

Pabendravęs su pareigÅ«nais, jie jam patarė nueiti pas kokį draugÄ . Išėjo iÅ¡ medikų automobilio ir nuėjo pas draugÄ . Nuėjo pas E. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjęs prie draugo namo, jis buvo su panele. Užėjęs į butÄ pas jį nebuvo, bendravo su juo bÅ«damas lauke, Å¡is pro langÄ jam padavė cigaretę. Pasakė draugui, kad jaučiasi kaip prakeiktas, taip sakė, kad jautėsi dėl motinos pinigų, kad jam neduoda. Jam reikėjo iÅ¡ E. pagalbos, pasikalbėti su juo.

Kadangi anksčiau turėjo su tuo draugu E. kivirčų, jis atsakė „na kÄ aÅ¡ tau draugas“, ir jis nuėjo namo. Nežino, kiek galėjo bÅ«ti valandų, gal apie 23 val. Nuo to laiko, kai išėjo iÅ¡ medikų automobilio ir nuėjo pas draugÄ , gal praėjo 20 minučių. Su draugu bendravo neilgai, pas jį užėjęs namo nebuvo. Ėjo link namų, suprato „arba jinai, arba aš“, taip galvojo dėl to, kad jį apėmė kažkoks jausmas. Einant namo jau galvojo, kad nužudys motinÄ , tÄ galvojo padaryti peiliu.

Apie V. pradžioje negalvojo, bet vėliau, kai jau papjovė motinÄ , kilo ir ta mintis apie V. Galvodamas apie tai, kaip nužudys motinÄ , atėjo namo, matė, kad mama su V. buvo kambaryje. Jie matė, kad jis grįžo. Jis nieko nesakęs nuėjo į virtuvę, kur ant stalo dėkle sudėti peiliai, paėmė patį didžiausiÄ peilį. Tada nuėjo į kambarį, peilį laikė deÅ¡inėje rankoje geležte į viršų. Mama gulėjo lovoje, ant kairio Å¡ono. Jis eidamas link mamos pastÅ«mė į Å¡onÄ V.

Priėjo prie mamos ir jai gulinčiai dÅ«rė peiliu į pilvÄ , rankas, visur į kÅ«nÄ . DÅ«rė daug kartų, nežino, kiek smÅ«gių, buvo tik mintis nužudyti jÄ ir tiek. Kai dÅ«rė, iÅ¡girdo, kaip mama pradėjo gargaliuoti. Nieko ji jam nesakė, bandė gintis, todėl peiliu dÅ«rė jai per plaÅ¡takas. Kai mamai dÅ«rė peiliu per kÅ«nÄ , V. pabėgo iÅ¡ buto. Jis nubėgo į koridorių, kur jis iÅ¡ vakaro sėdėjo su draugais. Jis prirėmė duris, kad jis negalėtų užeiti.

Jis nuėjo V. iÅ¡ paskos. Ėjo, nes jam buvo kažkoks prakeiksmo jausmas. Nusprendė ir V. nužudyti. Ėjo į taip vadinamÄ rÅ«kyklÄ , kur užsidarė V. Pamatė kaimynÄ V. V. Jis matė, kaip ėjo su peiliu, iÅ¡girdo, kaip jis pasakė „ženklai“. Jis priėjo prie durų, už kurių buvo V. Jis pastÅ«mė duris, kažkiek prasivėrė durys ir peiliu pradėjo badyti V. rankas, kad nelaikytų durų. Kai pradėjo badyti rankas, jis paleido duris ir jis užėjo. Jis laikė peilį deÅ¡inėje rankoje geležte į apačiÄ .

Tada jis pradėjo peiliu iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ badyti V. per kÅ«nÄ . DÅ«rė jam į galvÄ , pilvÄ , krÅ«tinę. Kiek smÅ«gių dÅ«rė, nežino, daug. Mano, kaimynas matė, kaip peiliu badė V. V. nuo jo dÅ«rių peiliu nukrito ant grindų, nebuvo praradęs sÄ monės. Jį paliko gulėti ir nuėjo vėl pas mamÄ . Vėliau V. kažkaip atsirado 3 namo aukÅ¡te, apie tai sakė kaimynai atvykusiems pareigÅ«nams. Jis palikęs V. nuėjo vėl pas mamÄ , nes manė, kad jos nedadÅ«rė ir ji gyva.

Grįžęs pamatė, kad mama gulėjo lovoje, lyg jai nieko nebuvo padaryta. Jis priėjo prie jos ir vėl peiliu pradėjo badyti į tas pačias kÅ«no sritis, kur prieÅ¡ tai badė. Tada jis išėjo į koridorių ir atvykę pareigÅ«nai jį sulaikė. Kas iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, nežino. Peilį, kuriuo dÅ«rė, jis paliko prie mamos. Nori pasakyti, kad tuo metu, kai badė peiliu V., matė, kad pradėjo peilio geležtė lankstytis. Kai po to nuėjo dar kartÄ badyti mamÄ , matė, kad susilenkė peilio geležtė.

Peilį paliko prie mamos. Kai jau antrÄ kartÄ badė peiliu mamÄ ir numetė peilį prie mamos, jis kaimyno nematė. Anksčiau minčių apie nužudymÄ nebuvo. PrieÅ¡ du metus prasidėjo tos nesÄ monės, turi bylÄ dėl vagystės. Jį paliko viena panelė ir jis mano, kad dėl to jis iÅ¡protėjo, kažkam pasidavė. Jam gaila, kad taip padarė, bet jau padaryta ir viskas (t. 2, b. l. 71-73). E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad žino, kuo yra įtariamas, kaltę pripažįsta.

Sutinka duoti parodymus. Buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, parodymus davė gera valia, jo atžvilgiu nebuvo vartojamas nei fizinis, nei psichologinis smurtas. Jis gėrė su draugais, datos tiksliai nepamena, grįžo namo, pamatė, kad su motina ir jos sugyventiniu kažkas darosi, keistas buvo jų poelgis. Netyčia sugyventiniui sudavė, sugyventinis iÅ¡kvietė policijÄ , atvažiavo greitoji, atvažiavo policija, jį patikrino ir jį paleido. Nuėjo pas draugÄ , su juo pakalbėjo. Grįžo namo, suprato, kad jį prakeikė.

Ėmė nuo virtuvės stalo virtuvinį peilį ir pradėjo motinÄ durti. Tai įvyko prieÅ¡ dvi savaites, gal 4 val., tai vyko namie adresu (duomenys neskelbtini). TÄ dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus su draugais A. ir K. Suvartojo gal litrÄ viskio. Alkoholinius gėrimus vartojo nuo 22 val. iki paryčių. DienÄ prieÅ¡ tai vartojo amfetaminÄ , pusę gramo, gal mažiau. Buvo girtas ir neiÅ¡simiegojęs. Pavartojus alkoholio, norėjo grįžti namo ir eiti miegoti. Nuėjo pas motinÄ ir sugyventinį į kambarį, pradėjo su jais kalbėti.

Motina I. Ž., jos sugyventinis V. U. Motina jį prakeikusi, ji buvo nepatenkinta gyvenimu. IÅ¡ pat pradžių ji pradėjo konfliktuoti, po to sako „eik miegoti“. Jis sakė, kad dabar jau miegoti tikrai negali. Tada V. atsistojo, jis jam netyčia trenkė iÅ¡ delno į veidÄ , jis iÅ¡kvietė policijÄ . Gal ir tyčia trenkė V. Kai atvyko pareigÅ«nai, vienas pareigÅ«nas buvo pas jį kambaryje, kitas apklausinėjo juos. Atvažiavo greitoji, davė jam raminamųjų. Jis norėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ buto, jam buvo nuojauta, kad kažkas bus blogai.

Niekas pareiÅ¡kimo nerašė policijai. IÅ¡vykus pareigÅ«nams nuėjo pakalbėti pas E. Pasakė, kad yra koks ženklas, Å¡is pasakė, kad nepadės, kad jis Å¡iam nebe draugas. Pas draugÄ E. ėjo gal apie 4 val. Grįžo namo, nieko neklausęs ėmė peilį. VienÄ kartÄ Ä—jo pas draugÄ E. Grįžęs iÅ¡ E. namo paėmė virtuvinį peilį, gulėjusį ant stalo. Tai buvo didelis virtuvinis peilis, juoda rankena. DÅ«rė peiliu gulinčiai motinai į pilvÄ , ji gulėjo lovoje. Daug kartų dÅ«rė motinai į pilvÄ , dar dÅ«rė į rankÄ .

Tuo metu motina gulėjo. Motina nesigynė. Tuo metu jos sugyventinis, kai pamatė, kad jai pradėjo durti, jis iÅ¡bėgo į koridorių. Sugyventinį V. vijosi. Tuo metu peilis buvo jo rankoje. Vijosi V., kad padaryti tÄ patį, kÄ ir motinai. Jie abu norėjo jį prakeikti. Nusivijo V. į bendro koridoriaus galÄ . Juos matė kaimynas V., pavardės jo nepamena. Tuo metu V. užrėmė koridoriaus galo duris ir neleido jo. Jis nubėgo į rÅ«kyklÄ pasislėpti. Kaimynas atsitraukė nuo tų durų ir nieko nedarė.

Kaimynui jis negrasino. Tada grįžo namo, pamatė, kad motinos jau lavonas. Kaimynas R. užėjęs pasakė, kad kvailys ir kad sėdės. Grįžęs lygtais motinÄ vėl badė, negali paaiÅ¡kinti, kaip. Kai grįžo antrÄ kartÄ , vėl dÅ«rė motinai. Gal kokius du-tris kartus vėl dÅ«rė motinai į pilvÄ . Po to, kai grįžo trečiÄ kartÄ , kaimynas pasakė, kad kvailas. Po to susirinko visi gyventojai. Sugyventiniui dÅ«rė į pilvÄ ir į rankÄ . Subadė motinÄ , sugyventinis nubėgo į koridoriaus galÄ .

V. U. užrėmė duris, pamatė jo rankÄ , badė jo rankÄ , kai atidarė duris, dÅ«rė jam į pilvÄ . V. nuo jo pabėgo. Grįžo gal namo, vėl dÅ«rė motinai. V. dÅ«rė daug kartų, į rankos dilbį ir į pilvÄ . Po to jį suėmė. BÅ«davo, kad anksčiau konfliktuodavo su motina. NebÅ«davo, kad smurtÄ vartotų prieÅ¡ motinÄ . Yra jam iÅ¡kelta byla dėl smurto prieÅ¡ motinÄ . Naudojo prieÅ¡ motinÄ smurtÄ . Buvo sulaužęs motinai kojÄ . Po to du kartus dar buvo sumušęs motinÄ .

Dėl Å¡ių įvykių mama kreipėsi į pareigÅ«nus. Su motina pykdavosi dėl motinos gėrimo. Narkotikus vartoja senai, gal 6 metai, vartoja žolę. PrieÅ¡ šį įvykį vartojo amfetaminÄ . AmfetaminÄ vartoja retai. Ä® metus gal kokius du kartus. Nejautė paÅ¡alinio narkotikų poveikio įvykio metu. Alkoholį vartoja vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę. Vartojo alkoholį su draugais. Jis gyvena bendrabučio tipo bute, su ilgu koridoriumi. Jam buvo reali grėsmė. TurbÅ«t mirtis, jausmais. Kiek žino, yra jausmai.

Mama jį prakeikė. Todėl nusprendė jÄ nužudyti. Sugyventinis buvo kartu, pas juos buvo toks pats jausmas. Apmaudu, kad viskas taip įvyko, jis gailisi. BÅ«davo anksčiau konfliktinių situacijų su motina. Mama nuo vaikystės yra jį prakeikusi. Kiek suprato, mama yra jį prakeikusi. Buvo susirišęs su panele. Motina jį prakeikė. Nėra turėjęs traumų, psichiatrinėje ligoninėje nėra gulėjęs, yra baigęs 9 klases (t. 2., b. l. 82-84). Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka) liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kai jis parodė, kad E. Ž. pažįsta apie 6 metus.

Su juo buvo geriausi draugai, pažįsta jo Å¡eimÄ . E. gyveno su mama, močiute, žino, kad gyveno jo mama su sugyventiniu V. U. Gali pasakyti tik tiek, kad visÄ gyvenimÄ E. nekentė savo motinos, nes ji vartojo alkoholį, jo neprižiÅ«rėjo. Apie jÄ atsiliepdavo visada blogai dėl jos gyvenimo bÅ«do, kad ji gėrė ir jo nemylėjo, jam buvo tokia nuoskauda. Girdėjo porÄ kartų, kad E. mušė mamÄ . Dar E. močiutė buvo gyva ir jam skambino, prašė pagalbos, bijojo bÅ«ti su juo. Jis kalbėjo tiek su močiute, tiek su jo mama I., dėl ko E. pradėjo muÅ¡ti, jos sakė, kad ne iÅ¡ to ne iÅ¡ ko, tiesiog puolė muÅ¡ti ir tiek.

Å iuo metu pasakyti kada pirmÄ kartÄ E. pradėjo kelti rankÄ prieÅ¡ savo motinÄ , negali, nes neprisimena, gal prieÅ¡ pusantrų metų. Dar nori pasakyti, kad jis su E. nustojo bendrauti, t. y. vengė kontakto su E., gal prieÅ¡ 2 metus, nes Å¡is pradėjo vartoti narkotikus. E. buvo iÅ¡važiavęs dirbti į NorvegijÄ , iÅ¡ ten grįžo dar piktesnis, jam atrodo jis ten sėdėjo kalėjime. Tiksliai negali to patvirtinti, nes girdėjo iÅ¡ aplinkinių tokias kalbas, pats jau tuo metu su juo nebendravo. Nebendravo dėl to, kad jis vartojo narkotikus, keistai elgėsi.

VienÄ kartÄ jam stovint Å¡alia jo, bendravo, jis aplink pirÅ¡tÄ suko peilį, klausė jo „nori aÅ¡ tave padursiu“. Jam sakė, ar Å¡is durnas, ar kas jam yra ir dėl to nustojo su juo bendrauti. 2022-02-19 jis E. nematė, nei su juo bendravo. 2022-02-20 03.45 val. jam pradėjo belsti į langÄ . Jis pažiÅ«rėjo į laikrodį, todėl atsimena tikslų laikÄ . Jis miegojo su savo panele, ji matė, kad atėjo E., bent nebuvo atsikėlusi ir su juo nebendravo. Jis atidarė langÄ , matė, kad stovėjo E. Jis paprašė jo iÅ¡eiti, pasikalbėti.

Jis atsakė, kad niekur neis, yra pavargęs, nori miegoti. Matė, kad E. neadekvatus, jam pradėjo sakyti, kad jį vejasi keturi demonai. Pasakė „man žopa, neturiu kur eiti, nežinau kur dėtis“. Suprato, kad E. norėjo prisipraÅ¡yti nakvoti pas jį. Jis pasakė, kad jis eitų pas savo draugelį, su kuriuo pastaruoju metu bendrauja. E. atsakė, kad neturi telefono ir negali niekam paskambinti. Jis išėjo. Po kiek laiko, gal po 3-4 minučių E. vėl grįždavo ir stukseno į langÄ . Sakė jam iÅ¡eiti, jis iÅ¡eidavo ir vėl grįždavo, nespėdavo net normaliai atsigulti, taip grįždavo E. kokius 5 kartus.

Girdėjo kaip jis vaikščiojo Å¡alia namo, nes vaikščiojo per sniegÄ . Tarp tų jo atėjimų, jis vis kÄ nors sakydavo, sakė, kad mama nuo vaikystės kažkokį sÄ mokslÄ sugalvojo prieÅ¡ jį, sakė, kad pas jį namuose policija. Jis negali grįžti, nes policijos pareigÅ«nai sakė jam iÅ¡eiti, nes veÅ¡ į psichiatrinę ligoninę. Nežino kaip apibÅ«dinti E. bÅ«klę, jis buvo kažkoks keistas, kaip kažko pavartojęs. Kai blaivas jis bÅ«davo kitas. Kai paskutinį kartÄ jis atėjo, jis jam pasakė „aÅ¡ bijau dėl tavęs, tau bus „pizda“.

Jis jau piktai jam atsakė, kad dėl jo nesijaudintų ir eitų iÅ¡ čia. Buvo davęs jam cigarečių ir jis išėjo. KelintÄ valandÄ jis išėjo iÅ¡ jo, nežino, į laikrodį nežiÅ«rėjo. Bet kaip ir minėjo, jis atėjo 03.45 val., kalbėjo porÄ minučių, Å¡is išėjo, ir apie 5 kartus taip vėl grįžęs po 2-3 minučių stuksendavo į langÄ . Daugiau jis neturi kÄ pasakyti, kur jis nuėjo išėjęs iÅ¡ jo, nežino. Apie tai, kad E. nužudė savo mamÄ sužinojo iÅ¡ E. sesers vyro.

Jis jam ir pasakė, kad buto durys užplombuotos, ir vėliau pasakė, kad I. nužudyta. Apie nužudymo aplinkybes nieko nežino. Vėliau iÅ¡ aplinkinių iÅ¡girdo, kad I. sugyventinis V. ligoninėje. Apie tai, kas atsitiko V. nieko nežino (t. 2, b. l. 56-57) Parodymų patikrinimo vietoje E. Ž. patvirtino savo duotus parodymus (t. 2, b. l. 88-99). RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta: 2022-02-20 Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2022‑02-20 apie 4.40 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) lovoje rastas I.

Ž., gim. (duomenys neskelbtini), lavonas su keturiomis durtinėmis žaizdomis krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje, dviem durtinėmis žaizdomis nugaros deÅ¡inėje pusėje bei Å¡eÅ¡iomis durtinėmis žaizdomis deÅ¡inės rankos žaste. Buto miegamajame ant lovos aplink lavonÄ , buto koridoriuje bei bendro naudojimo koridoriuje daug raudonos spalvos skysčio, panaÅ¡aus į kraujÄ (t. 1, b. l. 1). 2022-07-29 Vilniaus aps. VPK KPSNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Oksanos Giebien tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2022-06-06 gautas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-I-17/2022, kuriame nurodoma, kad E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, žalingas vartojimas. Å iuo metu įtariamasis E. Ž. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, negali suvokti veikos pavojingumo ir jų valdyti. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, žalingas vartojimas. E. Ž. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje griežto stebėjimo sÄ lygomis (VÅ Ä® RokiÅ¡kio PL).

Ä®tariamasis E. Ž. dėl savo psichikos bÅ«senos negali visiÅ¡kai aiÅ¡kiai suprasti teisiÅ¡kai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiÅ¡kai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali bÅ«ti apklausiamas, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos bÅ«senÄ .

E. Ž. inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų padarymo metu nebuvo patologinio afekto bÅ«senoje, jis sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 392 str. 1 d., 393 str. 1 d., 394 str. 1 d., 1 p., tikslinga perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 01-1-05946-22 prokurorui pradėti procesÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (t. 2, b. l. 11, 12). IÅ¡ 2022-08-01 kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti Bendrojo pagalbos centro kvietimo skambučio garso įraÅ¡ai (t. 1, b. l. 22-24).

Iš 2022-04-12 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai. Prie protokolo pridėta fotolentelė (t. 1, b. l. 26-28). Iš 2022-02-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta daugiabučio namo laiptinė, butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir bute esantis moteriškos lyties lavonas adresu (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pridėta fotolentelė (t. 1, b. l. 33-66). Specialisto išvadoje Nr. M 227/2022 (01) nurodoma, kad I.

Ž. mirė nuo durtinių-pjautinių krÅ«tinės lÄ stos, veido, rankų, pilvo sužalojimų, į tai nurodo durtinės-pjautinės žaizdos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, veide, rankose, pilve, deÅ¡inio plaučio ir deÅ¡inio inksto pažeidimai. Tai komplikavosi Å«miniu vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu. I. Ž. konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, veide, rankose, pilve, deÅ¡inio plaučio ir deÅ¡inio inksto pažeidimai. Sužalojimai padaryti aÅ¡traus, duriančių pjaunančių savybių turinčio daikto poveikyje, neilgai trukus iki mirties.

Sužalojimai visumoje dėl vidaus organų pažeidimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. I. Ž. mirė nuo durtinių-pjautinių krÅ«tinės lÄ stos, veido, rankų, pilvo sužalojimų, kas komplikavosi Å«miniu vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu. I. Ž. konstatuoti sužalojimai visumoje nėra bÅ«dingi savęs žalojimui, ar griuvimui. Neatmetama galimybė, kad žaizdos plaÅ¡takose galėjo bÅ«ti padarytos savigynos metu. Neatmetama galimybė, kad po visų sužalojimų padarymo, nukentėjusioji galėjo kurį tai trumpÄ laikÄ atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, kol neprarado sÄ monės dėl Å«minio kraujavimo.

Po visų sužalojimų padarymo nukentėjusioji galėjo gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių. I. Ž. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 19 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti plokščiu, vienaÅ¡meniu duriančių - pjaunančių savybių įrankių. Žaizdoje užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės. Sužalojimai padaryti per trumpÄ laiko tarpÄ vienas po kito, į tai nurodo panaÅ¡us jų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu.

Todėl pasisakyti, kuris iš jų padarytas anksčiau, o kuris vėliau, nėra galimybės. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2022-02-21, 09:15 val., rodo, kad nuo I. Ž. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 1-3 paros laiko. I. Ž. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,79 ‰ etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 71-77). Specialisto išvadoje Nr. S 118/2022 (01) nurodoma, kad ant virtuvinio peilio geležtės (1 mėg.), E. Ž. džinsinių kelnių su diržu (5,6,7 mėg.), megztinio (8,9 mėg.), nuoplovoje iš laiptinės (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas.

Atlikus DNR tyrimÄ gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su E. Ž. DNR profiliu. Ant virtuvinio peilio geležtės (2 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ ant virtuvinio peilio geležtes (2 mėg.) ir rankenos (3 mėg.) gautas miÅ¡rus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iÅ¡ kurių vienas DNR profilis sutampa su I. Ž. DNR profiliu su 99,99999999999996% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profiliu, gautu ant virtuvinio peilio geležtės (l mėg.), džinsinių kelnių su diržu (5, 6, 7 mėg.), megztinio (8, 9 mėg.), nuoplovoje iÅ¡ laiptinės (4 mėg.).

Atlikus DNR tyrimÄ nuoplovoje nuo E. Ž. kairės rankos (12 mėg.) gautas miÅ¡rus, dalinis, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iÅ¡ kurių vienas DNR profilis sutampa su E. Ž. DNR profiliu su 99,9999999999998% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profiliu, gautu ant virtuvinio peilio (l mėg.), E. Ž. džinsinių kelnių su diržu (5, 6, 7 mėg.), megztinio (8, 9 mėg.), nuoplovoje iÅ¡ laiptinės (4 mėg.). Ant E. Ž. megztinio (10 mėg.) rastas žmogaus kraujas.

Atlikus DNR tyrimÄ , DNR profilio, tinkamo vertinimui, negauta. Atlikus DNR tyrimÄ nuoplovoje nuo E. Ž. deÅ¡inės rankos (11 mėg.), DNR profilio, tinkamo vertinimui, negauta. Ant E. Ž. marÅ¡kinėlių dėmių ir sutepimų, panaÅ¡ių į kraujÄ , nerasta (t. 1, b. l. 94-108). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 246/2022 (01) nurodoma, kad atlikus DNR tyrimÄ specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 118/2022 (01) nustatytas vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis ant peilio geležtės (1, 2 mėg.), rankenos (3 mėg.), E. Ž. kelnių (5, 6, 7 mėg.), megztinio (8, 9 mėg.), nuoplovoje iÅ¡ laiptinės (4 mėg.), E. Ž. kairės rankos (12 mėg.) sutampa su V.

U. DNR profiliu su 99,999999999999997% tikimybe (t. 1, b. l. 113, 114). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1045/2022 (01) nurodoma, kad V. U. diagnozuotos daugybinės durtinės – pjautinės žaizdos (galvos, krÅ«tinės lÄ stos, pilvo, nugaros, kairio žasto, deÅ¡inės alkÅ«nės, kairės plaÅ¡takos I-o tarpupirščio, kario sėdmens), trauminis kraujo iÅ¡siliejimas į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ertmę. Sužalojimai padaryti duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), neilgai trukus iki GMP personalo bei gydytojų VÅ¡Ä® RVUL apžiÅ«ros 2022-02-20, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-02-20) ir bÅ«du, t. y. peiliu. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito.

Sužalojimai visumoje, dėl kiauryminio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktu, yra vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai durtinės - pjautinės žaizdos yra kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų, kurie galėjo atsirasti griÅ«vant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, nenustatyta. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad V. U. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiojo nurodytu bÅ«du, t. y. jam gulint ant Å¡ono ir duriant peiliu į nugaros apačiÄ , po ko jam laikant duris ir pro durų tarpÄ Â badant peiliu jam per rankas, Å¡onÄ (t. 2, b. l. 4, 5).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 525/2022 (01) nurodoma, kad E. Ž. padaryti odos nubrozdinimai kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais, ribotÄ kontaktinį pavirÅ¡ių turinčiais daiktais. Sužalojimai padaryti paros laikotarpyje iki apžiÅ«ros 2022-02-20, 11:50 val. Sužalojimai padaryti per trumpÄ laiko tarpÄ vienas po kito, į tai nurodo panaÅ¡us jų makromorfologinis vaizdas. Todėl pasisakyti , kuris ankščiau, o kuris vėliau, nėra galimybės. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimai visumoje nėra bÅ«dingi savęs žalojimui. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek ranka prisidengiant nuo smÅ«gių, tiek ir suduodant smÅ«gius. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais, bukais, ribotÄ kontaktinį pavirÅ¡ių turinčiais daiktais (t. 3, b. l. 5-7). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-N 336/2022 (01) nurodoma, kad E. Ž. Å¡lapime rasta amfetamino pėdsakų, tetrahidrokanabinolio karboksirÅ«gÅ¡ties pėdsakų, temazepamo pėdsakų, nordazepamo, nustatyta mažiausia koncentracija 1.26 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Šlapime GHB, lizergo rÅ«gÅ¡ties dietilamido (LSD) nerasta.

Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (t. 3, b. l. 9). 2022-02-20 alkotesterio kvite nustatytas E. Ž.1 .00 ‰ girtumo laipsnis (t. 3, b. l.

10) III. Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vados Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus ir įvertinusi juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad E. Ž., bÅ«damas nepakaltinamu, padarė jam inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. E. Ž. dėl jam diagnozuoto psichikos sutrikimo – paranoidinės Å¡izofrenijos negalėjo stoti prieÅ¡ teismÄ ir duoti paaiÅ¡kinimų, tačiau tai, kad bÅ«tent jis byloje nustatytomis aplinkybėmis nužudė savo motinÄ ir pasikėsino nužudyti V.

U., patvirtina byloje esantys anksčiau jau iÅ¡dėstyti įvykio vietos ir kitų objektų apžiÅ«ros protokolų duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų iÅ¡vados, nukentėjusiojo V. U., iÅ¡ dalies liudytojų A. V., R. G., A. R., L. R., A. J., E. P. parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tyčia nužudė kitÄ Å¾mogų. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys.

Dėl priežastinio ryÅ¡io kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių sekÄ , reikalingÄ iÅ¡vadai padaryti, ar yra ryÅ¡ys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiÅ¡kiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai iÅ¡plaukia iÅ¡ neteisėtos veikos. Nužudymas bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus, savo artimojo giminaičio ar Å¡eimos nario, dviejų ar daugiau žmonių yra nužudymÄ kvalifikuojantys požymiai, nurodyti BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktuose.

Nužudymas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę bÅ«klę apibÅ«dinančias aplinkybes. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas nužudymÄ kvalifikuojantis požymis – savo artimojo giminaičio ar Å¡eimos nario nužudymas.

Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra: kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas inkriminuojamas tuo atveju, kai padarytas vienas nusikaltimas tyčia atimant gyvybę dviem ar daugiau žmonių. Å is punktas taikytinas tais atvejais, kai kelių žmonių nužudymÄ lemia vieningas nusikalstamas sumanymas, nors pirma nužudomas vienas, paskui kitas ir nebÅ«tinai tuo pačiu metu ar toje pačioje vietoje.

Veika kvalifikuojama kaip baigto nužudymo (BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalis, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių) ir rengimosi nužudyti du ar daugiau žmonių sutaptis arba kaip baigto nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti du ar daugiau žmonių sutaptis tais atvejais, kai kaltininkas nužudo vienÄ asmenį ir rengiasi ar pasikėsina nužudyti kitÄ esant bendram nusikalstamam sumanymui nužudyti du ar daugiau žmonių. Byloje anksčiau iÅ¡dėstytais įrodymais nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp I.

Ž. mirties, V. U. padaryto sunkaus kÅ«no sužalojimo bei E. Ž. veiksmų. Bylos duomenys patvirtina, kad I. Ž. buvo E. Ž. motina, t. y. ji įvykio metu buvo E. Ž. Å¡eimos narė. Tiek I. Ž., tiek V. U. įvykio metu, kai jiems buvo duriami smÅ«giai peiliu: I. Ž. E. Ž. dÅ«rė peiliu ne mažiau kaip 19 smÅ«gių į krÅ«tinės lÄ stÄ , veidÄ , rankas, pilvÄ , o V. U. ne mažiau kaip 2 smÅ«gius į nugarÄ , jie abu miegojo, t. y. negalėjo gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti E. Ž.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių nustatyta, kad E. Ž. savo Å¡eimos narei – miegančiai motinai I. Ž. dÅ«rė peiliu ne mažiau kaip 19 smÅ«gių į krÅ«tinės lÄ stÄ , veidÄ , rankas, pilvÄ , tuo padarydamas specialisto iÅ¡vada nustatytas durtines-pjautines žaizdas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, veide, rankose, pilve, deÅ¡inio plaučio ir deÅ¡inio inksto pažeidimus, ko pasėkoje nuo durtinių-pjautinių krÅ«tinės lÄ stos, veido, rankų, pilvo sužalojimų, kurie komplikavosi Å«miniu vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu, I.

Ž. įvykio vietoje mirė, taip jis nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės savo Å¡eimos narę. Be to, kaip minėta, E. Ž. peiliu dÅ«rė Å¡alia motinos miegančiam Å¡ios sugyventiniui V. U. ne mažiau kaip 2 smÅ«gius į nugarÄ , o nukentėjusiajam atsibudus nuo smÅ«gių ir iÅ¡bėgus į bendrÄ koridorių, kur slėpėsi už laiptinės koridoriuje esančių durų, jis persekiodamas V. U. iÅ¡bėgo į laiptinę, stÅ«mė V. U. laikomas duris, peiliu dÅ«rė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius pro atsidariusių durų tarpÄ V.

U. į galvÄ , krÅ«tinės lÄ stÄ , pilvÄ , kairįjį žastÄ , rankas, sėdmenį, tuo, kaip nustatyta specialisto iÅ¡vada, padarydamas daugybines durtines-pjautines žaizdas (galvos, krÅ«tinės lÄ stos, pilvo, nugaros, kairio žasto, deÅ¡inės alkÅ«nės, kairės plaÅ¡takos I-o tarpupirščio, kairio sėdmens), savo veiksmais padarydamas trauminį kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ deÅ¡inės krÅ«tinplėvės ertmę, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluoÅ¡intas, ir taip jis pasikėsino nužudyti V.

U. Kėsinimasis nužudyti V. U. buvo akivaizdus, kadangi E. Ž. peiliu dÅ«rė 2 smÅ«gius į nugarÄ , vėliau jau nurodytomis aplinkybėmis peiliu dÅ«rė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius pro atsidariusių durų tarpÄ V. U. į galvÄ , krÅ«tinės lÄ stÄ , pilvÄ , kairįjį žastÄ , rankas, sėdmenį. Å iuo atveju suduodamas peiliu (gyvybei pavojingu įrankiu) smÅ«gius į gyvybei svarbias ir labiausiai pažeidžiamas V. U. kÅ«no dalis, E. Ž. darė veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, nuo kurios V.

U. galėjo ir mirti. Taigi aptarti E. Ž. veiksmai atitinka baudžiamuoju įstatymu uždraustas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose bei 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Byloje nustatyta, kad V. U. buvo pasikėsinta nužudyti iÅ¡ karto po to, kai buvo peiliu subadyta E. Ž. motina. Tačiau vien Å¡i aplinkybė neleidžia spręsti, kad E. Ž., kaip nurodoma nutarime perduodant bylÄ teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, turėjo vieningÄ tyčiÄ nužudyti du asmenis.

Kaip minėta, kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje veika kvalifikuojama kaip baigto nužudymo (BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalis, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių) ir pasikėsinimo nužudyti du ar daugiau žmonių sutaptis tais atvejais, kai kaltininkas nužudo vienÄ asmenį ir rengiasi ar pasikėsina nužudyti kitÄ esant bendram nusikalstamam sumanymui nužudyti du ar daugiau žmonių. O Å¡iuo atveju E. Ž. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktus bei 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kas neatitinka nurodytos kasacinės instancijos praktikos.

Å iame kontekste pastebėtina ir tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu. Padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra nusikaltimas, nes nėra visų nusikaltimo požymių (nėra subjekto, subjektyvinės pusės), veikÄ padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Taigi spręsti apie E. Ž. vieningÄ sumanymÄ , tyčiÄ nužudyti du asmenis Å¡ioje byloje negalima, nes byloje nustatyta, kad E. Ž. veikos padarymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Byloje nėra galimybės spręsti dėl E. Ž. sumanymo pasikėsinti nužudyti V. U. jau po motinos nužudymo ar iki jo. Kiti bylos duomenys (nukentėjusiojo V. U., liudytojų A. J. parodymai) patvirtina tik tai, kad E. Ž. buvo supykęs ant mamos, sakė ,,mama prisidirbo“. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių spręstina, kad E. Ž. veika be pagrindo kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir Å¡i kvalifikuojanti aplinkybė iÅ¡ E. Ž. nustatytos baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos Å¡alintina, be to, papildomai pagal 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ E. Ž. veika nekvalifikuotina.

Taip pat iÅ¡ E. Ž. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos Å¡alintinos aplinkybės, kurios nurodo apie E. Ž. tyčiÄ atlikti baudžiamuoju įstatymu uždraustus veiksmus. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo Byloje 2022 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi E. Ž. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 2, b. l. 136-138). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2022 m. balandžio 21-gegužės 11 d.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-I-17/2022 konstatuota, kad E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, žalingas vartojimas. Šiuo metu E. Ž. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, negali suvokti veikos pavojingumo ir jų valdyti.

Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, žalingas vartojimas. E. Ž. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje griežto stebėjimo sÄ lygomis (VÅ Ä® RokiÅ¡kio PL), E. Ž. dėl savo psichikos bÅ«senos negali visiÅ¡kai aiÅ¡kiai suprasti teisiÅ¡kai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiÅ¡kai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali bÅ«ti apklausiamas, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos bÅ«senÄ .

E. Ž. inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų padarymo metu nebuvo patologinio afekto bÅ«senoje, jis sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija (t. 2, b. l. 148-154). Teismo psichiatrė ekspertė Jolanta Didžiokienė, apklausiama teisiamajame posėdyje, patvirtino komisijos pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad ekspertizės atlikimo metu ir Å¡iuo metu E. Ž. serga nurodytomis ligomis, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam rekomenduotas priverstinis gydymas, t. y. stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje griežto stebėjimo sÄ lygomis – RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Rekomenduota griežto stebėjimo sÄ lygomis, nes padarytas labai sunkus nusikaltimas, nukentėjo du asmenys, taip pat atsižvelgė į patį ligos pobÅ«dį, nes viso stebėjimo metu jis buvo nenuoseklaus, padriko mÄ stymo, nuolat iÅ¡sakė kliedesinę aplinkos ir įvykių interpretacijÄ , buvo prieÅ¡iÅ¡kas, be kritikos, visiÅ¡kai nesigailėjo dėl savo veiksmų motinos ir jos draugo atžvilgiu ir kalbėjo, kad netgi gerai padarė. Stebėta kritikos stoka, prognostinių galimybių stoka, be to, jis nė karto nebuvo stebėtas ir gydytas psichiatrų, psichiatrijos stacionare, tik kažkada vaikystėje konsultuotas vaikų psichiatro dėl emocijų sutrikimo.

Paskutinius du metus, kai jau iÅ¡ryÅ¡kėjo tikra psichozinė simptomatika, tai matyti iÅ¡ liudytojo parodymų, bylos medžiagos ir iÅ¡ jo paties pasakojimų, jam bÅ«tinas kuo ilgesnis gydymas stacionaro sÄ lygomis, ta prasme, kad griežto stebėjimo sÄ lygos laikui bėgant, aiÅ¡ku pagal psichikos bÅ«senÄ , pagal gydymo rezultatus, bus keičiamos į sustiprinto, vėliau į bendro stebėjimo sÄ lygas. Jis turi bÅ«ti kuo ilgiau stebimas ir gydomas psichiatrų (t. 3, b. l. 131, 132). Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, atitinkančias nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, požymius, E. Ž. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės Å¡izofrenijos negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, buvo nepakaltinamas.

E. Ž., atsižvelgiant į ekspertės paaiÅ¡kinimus, ekspertizės akto Nr. 75U-I-17/2022 iÅ¡vadas, taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Å ios priverčiamosios medicinos priemonės terminas nenustatomas. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalimi, teismas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

IV. Kiti klausimai Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pareiškė nukentėjusysis V. U. (t. 1, b. l. 189-191), dėl turtinės žalos atlyginimo – Vilniaus teritorinė ligonių kasa (t. 2, b. l. 13-19). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nepakaltinamo asmens veika padarytos žalos atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiamas. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai ta žala yra padaroma kaltinamojo nusikalstama veika.

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu, todėl gali bÅ«ti nagrinėjamas tik civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-77/2011). Atsižvelgiant į nurodytÄ , byloje pateikti civiliniai ieÅ¡kiniai paliktini nenagrinėti. E. Ž. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2022 m. vasario 20 d. 07.29 val. (t. 2, b. l. 60). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi E. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo sulaikymo dienos – 2022 m. vasario 20 d. iki 2022 m. gegužės 20 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. kovo 29 d. nutartimi E. Ž. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams. Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi E. Ž. perkeltas trims mėnesiams iÅ¡ ekspertizės įstaigos – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus į kitÄ specialiÄ Ä¯staigÄ â€“ VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pratęstas E. Ž. atidavimo į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ â€“ VÅ¡Ä® Respublikinę RokiÅ¡kio psichiatrinę ligoninę terminas, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi atidavimo į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ terminas pratęstas iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 16 d.

Atidavimas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ E. Ž. paliktinas galioti iki Å¡ios nutarties įsiteisėjimo. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti Baudžiamojoje byloje spręstinas daiktų, turinčių reikÅ¡mės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas (BPK 94 straipsnis). Daiktai, turintys reikÅ¡mės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti:

1) džinsai su diržu;

2) megztinis, maikė, striukė;

3) nuoplovos nuo grindų;

4) peilis;

5) nuoplova su raudonos spalvos skysčio pavyzdžiu;

6) seilių pavyzdys, kurie 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu (kvitas B serija BBB Nr. LS006764) priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerÄ (t. 1, b. l. 115-117), Å¡iai nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini. Ikiteisminio tyrimo metu paimti:

1) kelnės, marškinėliai, liemenėlė, kelnaitės;

2) batai;

3) pagalvės užvalkalas;

4) nuoplova, 2 vnt.;

5) nuorūka, 6 vnt.;

6) žiebtuvėlis, 2 vnt.;

7) seilių pavyzdys, kurie 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu (kvitas B serija BBB Nr. LS006819) priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerÄ (t. 1, b. l. 118-121), Å¡iai nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini. Ikiteisminio tyrimo metu paimti:

1) planšetinis kompiuteris „Huawei AGS-L09“ su SIM;

2) MRT „Samsung GT-Y8200“;

3) MRT „Nokia RM-1187“ su dviem SIM;

4) MRT „Honor H-L04“;

5) MRT „Nuos Optium“ be SIM;

6) MRT „Nokia 6300“ be SIM;

7) MRT „Nokia RM-1134“ be SIM;

8) MRT „Nokia 6151“ su SIM;

9) MRT „LG-E410“ su micro SD kortele;

10) MRT „Samsung GT-S5230“ be SIM;

11) MRT „Iphone A1428“ be SIM;

12) MRT „Iphone A1332“;

13) raktas su pakabuku ir magnetu;

14) euras;

15) MRT „Nokia“ su Tele2 SIM, kurie 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu (kvitas B serija BBB Nr. LS006819) priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerÄ (t. 1, b. l. 118-121), Å¡iai nutarčiai įsiteisėjus grÄ Å¾intini E. Ž., daiktus perduodant E. Ž.-D. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais, n u t a r i a : pripažinti, kad E. Ž. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, padarė bÅ«damas nepakaltinamu.

Taikyti E. Ž. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi E. Ž. pratęstÄ procesinę prievartos priemonę – jo atidavimÄ Ä¯ specialiÄ jÄ Ä¯staigÄ â€“ VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę palikti iki Å¡ios nutarties įsiteisėjimo. Nukentėjusiojo V.

U. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti:

1) džinsus su diržu;

2) megztinį, maikę, striukę;

3) nuoplovas nuo grindų;

4) peilį;

5) nuoplovÄ su raudonos spalvos skysčio pavyzdžiu;

6) seilių pavyzdį nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti. Ikiteisminio tyrimo metu paimtus:

1) kelnes, marškinėlius, liemenėlę, kelnaites;

2) batus;

3) pagalvės užvalkalÄ ;

4) nuoplovas, 2 vnt.;

5) nuorūkas, 6 vnt.;

6) žiebtuvėlį, 2 vnt.;

7) seilių pavyzdį šiai nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini. Ikiteisminio tyrimo metu paimtus:

1) planšetinį kompiuterį „Huawei AGS-L09“ su SIM;

2) MRT „Samsung GT-Y8200“;

3) MRT „Nokia RM-1187“ su dviem SIM;

4) MRT „Honor H-L04“;

5) MRT „Nuos Optium“ be SIM;

6) MRT „Nokia 6300“ be SIM;

7) MRT „Nokia RM-1134“ be SIM;

8) MRT „Nokia 6151“ su SIM;

9) MRT „LG-E410“ su micro SD kortele;

10) MRT „Samsung GT-S5230“ be SIM;

11) MRT „Iphone A1428“ be SIM;

12) MRT „Iphone A1332“;

13) raktÄ su pakabuku ir magnetu;

14) eurÄ ;

15) MRT „Nokia“ su Tele2 SIM nutarčiai įsiteisėjus grÄ Å¾inti E. Ž., daiktus perduodant E. Ž.-D. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjos Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Ieva Gavelytė-Kalytienė Nida Vigelienė