2018-12-12 Nr. AB-22951-3-61-3-04955-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1865-525-2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04955-2016-5 Procesinio sprendimo kategorija 34.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Maxima Lt, uždaroji akcinė bendrovė skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Maxima Lt, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir Maxima Lt, UAB, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. ATK2-138/16 „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas) ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nesutiko su skundžiamu Nutarimu. Nurodė, kad Departamentas neleistinai plečiamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 2 dalį ir Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punktą, nurodydamas, kad suteikiamos ekonominės naudos įspūdį sudaro išorinės tabako gaminių pakuotės ir kainų etikečių visuma ir taip pažeidė viešojoje teisėje galiojančio plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimą. Pareiškėjo nuomone, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis aiškiai ir vienareikšmiškai nustato reikalavimus tik vienetiniams pakeliams ir jų išorinei pakuotei, nenurodydama galimybės vertinti jų keliamą įspūdį bendrai su kokiais nors kitais objektais. Atitinkamai, kainų etiketės, pritvirtintos prie prekybos įrangos, nėra ir negali būti laikomos išorine pakuote ar juo labiau vienetinio cigarečių pakelio dalimi, todėl Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies prasme negali būti vertinamos visumoje su sujungtomis pakuotėmis. Įstatymo 86 straipsnis priimtas įgyvendinant 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/40/ES (toliau – ir Direktyva), pagal kurios nuostatas aišku, kad draudžiama sudaryti įspūdį, jog suteikiama ekonominė nauda, taikoma tik išorinei pakuotei, o pagal 2002 m. gegužės 15 d. Ūkio ministro įstatymu Nr. 170 patvirtintu Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių 4.4 punktą kainos etiketė, pateikiama po gaminiu, negali būti laikoma gaminio pakuotės ženklinimo dalimi (išorine etikete).

3. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas klaidingai priskiria užrašus ant sujungtų pakuočių Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies draudžiamiems ženklinimo būdams, nes tokiu būdu plečiamai interpretuojama minėta teisės norma. Be to, vien pats išorinės pakuotės spalvinis išskirtinumas, spalvos pagalba paryškinant informacinius užrašus, savaime negali būti draudžiamas, kadangi toks spalvinis išskirtinumas nesudaro jokios ekonominės naudos įspūdžio.

4. Pareiškėjo nuomone tabako gaminių kainų pateikimo būdas prekybos vietose ant įrangos negali būti vertinamas įspūdžio apie suteikiamą ekonominę naudą tikslais. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir 17 straipsnio 5 dalį leidžiama mažmeninės prekybos vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, pateikti tabako gaminių kainos informaciją. Pažymėjo, jog kaina yra tik faktinio, o ne komercinio pobūdžio informacija, o ribojimas tokiai informacijai Įstatyme nėra taikomas (Įstatymo 17 str. 2 d. 1 p.).

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad Departamentas skundžiamame Nutarime įvertino ne išorinių pakuočių ženklinimą, bet ir kainos pateikimo būdą, tačiau baudą skyrė tik už išorinių pakuočių ženklinimo pažeidimą. Teigė, jog Departamento kaltinimas turi būti vertinamas siaurai. Departamentas, įvertinęs išorinių pakuočių ženklinimą kartu su kitomis aplinkybėmis, išėjo už pareiškėjui inkriminuoto Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo ribų, kadangi teismas negali perkvalifikuoti Departamento kaltinimo, todėl Nutarimas turi būti panaikintas ir pripažintas neteisėtu.

6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Nurodė, kad pareiškėjui skundžiamu Nutarimu buvo skirta 1 158 Eur bauda už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto reikalavimų pažeidimą. Departamento nuomone, pareiškėjo naudojamas prekybos būdas sudarė vartotojams klaidingą įspūdį, jog įsigyjant cigaretes „Winston Blue“ ir „Winston Silver“ sujungtose pakuotėse jiems suteikiama ekonominė nauda. Nurodė, kad pareiškėjas yra nubaustas už tabako gaminių, kurių ženklinimas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, pardavimą. Atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nėra nustatytas baigtinis tabako gaminių ženklinimo atvejų sąrašas, todėl Departamentas, pagrįstai ir teisėtai įvertino kaip neatitinkančias Įstatymo nustatytų reikalavimų. Išnagrinėjęs tabako gaminių pardavimo aplinkybes, Departamentas pagrįstai nustatė, kad kainos pateikimo būdas ir tabako gaminių išorinių pakuočių ženklinimas akivaizdžiai rodė, kad buvo siekiama vartotoją ne tik informuoti apie vieno išorinėje pakuotėje supakuoto vienetinio pakelio kainą, pakuotėje esančių vienetinių pakelių kiekį, bet buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad perkant didesnę sujungtą tabako gaminių išorinę pakuotę už vieną cigarečių pakelį bus mokama mažiau, t. y. perkant užrašu „4 pakeliai“ paženklintą išorinę pakuotę – vienas cigarečių pakelis kainuoja 2,85 Eur, perkant užrašu „2 pakeliai“ paženklintą išorinę pakuotę – vienas vienetinis cigarečių pakelis kainuoja 2,90 Eur, o perkant vieną vienetinį cigarečių pakelį atskirai – jis kainuoja 3,10 Eur.

8. Departamentas atkreipė dėmesį į labai ryškų ekonominę naudą pabrėžiančių užrašų „2 pakeliai“ ir „4 pakeliai“ pateikimo būdą – ryškiame raudonos spalvos fone su baltos spalvos užrašais, kai tuo tarpu tabako gaminių išorinėse pakuotėse vyrauja balta, mėlyna, pilka spalvos – kuris, Departamento nuomone, skirtas atkreipti vidutinio vartotojo dėmesį į išspausdintą tekstinę informaciją ir sudaryti įspūdį apie suteikiamą ekonominę naudą. Pagal Departamentą, net ir įvertinus Nutarime nurodytus tabako gaminius atskirai nuo jų pardavimo aplinkybių, jų ženklinimas vis tiek neatitiktų Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

9. Departamentas pažymėjo, jog išsamiai ištirtos ir įvertintos tabako gaminių pardavimo aplinkybės, padaryta pagrįsta išvada, kad tikrasis pareiškėjo tikslas buvo ne informuoti vartotoją, o sudaryti įspūdį apie suteikiamą ekonominę naudą ir tokiu būdų didinti konkrečių tabako gaminių pardavimus. Departamentas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, nepažeidė nei procesinės teisės, nei materialinės teisės normų, todėl naikinti skundžiamą Nutarimą nėra teisinio pagrindo.

10. Teismo posėdžio metu Departamento atstovas nurodė, jog pasekmių įrodinėjimas nėra privalomas, o vidutinio vartotojo suvokimo vertinimas yra atliekamas vertinimo būdu, t. y. pasekmių identifikavimas neturi reikšmės pažeidimo konstatavimui.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. ATK2-138/16 „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus“.

12. Teismas nustatė, Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės R. J. ir J. D.-V. atliko pareiškėjo patikrinimus Prekybos centre adresu (duomenys neskelbtini) kurių metu buvo surašytas 2016 m. spalio 12 d. Faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-169 (toliau – ir Faktų fiksavimo protokolas) (b. l. 47–48), kuriame be kitų nustatytų aplinkybių nurodyta, kad ant 4 blokų iš 4 cigarečių pakelių paviršių pateiktas tekstas – „4 pakeliai“ (raudoname fone baltai), cigarečių kaina nurodyta kainų etiketėje prie lentynos – „4x2,85 Eur“ – iš kitų išsiskiria spalva. Atidarius bloką iš 4 cigarečių pakelių nustatyta, kad vienetiniai cigarečių pakeliai paženklinti nustatyta tvarka ir ant jų nurodyta didžiausia mažmeninė pardavimo kaina – 3,10 Eur. Šalia minėtų 4 blokų iš 4 cigarečių laikomi ir parduodami blokai iš 2 cigarečių pakelių „Winston silver“, ant kurių paviršiaus pateiktas tekstas – „2 pakeliai“ (raudoname fone baltai), bloko iš 2 pakelių kaina – 5,80 Eur, tačiau atidarius bloką iš 2 pakelių rasti 2 vienetiniai pakeliai, ant kurių nurodyta didžiausia mažmeninė vieno pakelio pardavimo kaina – 3,10 Eur. Taip pat Departamentas nustatė, kad parduotuvėje, esančioje Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas, pareiškėja parduoda cigaretes „Winston“ sujungtose pakuotėse: vienoje pakuotėje sudėti 4 vienetiniai pakeliai cigarečių „Winston“, nurodoma pakuotės pardavimo kaina – „4x2,85 Eur“, kitoje pakuotėje sudėti 2 vienetiniai pakeliai cigarečių „Winston“, nurodoma pakuotės pardavimo kaina – „2x2,90 Eur“ (b. l. 42, 43).

13. Departamentas surašė 2016 m. spalio 20 d. protokolą Nr. ATK2-171 (b. l. 10–11) (toliau – ir Protokolas), kuriame nustatė, jog minėtuose prekybos centruose pareiškėjo parduodamų sujungtų pakelių iš 4 vienetinių pakelių ir sujungtų pakelių iš 2 vienetinių pakelių ženklinimu ir kaina vartotojams sudaromas įspūdis, kad įsigyjant cigaretes sujungtose pakuotėse jiems suteikiama ekonominė nauda, o toks tabako gaminių ženklinimas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl konstatuotinas Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimas.

14. Departamentas 2016 m. spalio 20 d. pranešimu Nr. S-(4.3-3)-2519 „Dėl pranešimo“ (b. l. 8–9) informavo pareiškėją apie Faktų fiksavimo protokolą, surinktą medžiagą ir Protokolą. Pareiškėja pateikė 2016 m. lapkričio 22 d. rašytinius paaiškinimus Nr. SR-16 – 4631 „Dėl 2016-10-20 pranešimo Nr. S-(4.3-3)-2519 ir Protokolo“ (b. l. 12–17), kuriais prašė nutraukti pareiškėjo bylą dėl tariamo Įstatymo pažeidimo. Pagal Posėdžio protokolą Nr. ATK2-138/16 (b. l. 77–78), Departamente 2016 m. lapkričio 24 d. įvyko posėdis, kurio metu pareiškėjo atstovas prašė byla nutraukti rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų motyvų pagrindu.

15. Departamentas, atsižvelgęs į surinktą medžiagą, priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimą pareiškėjui skyrė 1 158 Eur baudą. Konstatuota, kad iš byloje esančių sujungtų tabako gaminių pakuočių ir pritvirtintų jų kainų etikečių visumos akivaizdu, kad sujungtų tabako gaminių pakuočių ženklinimas ir kainos pateikimo būdas sudaro įspūdį apie vartotojo gaunamą ekonominę naudą, perkant būtent ryškios raudonos spalvos užrašais paženklintas sujungtas tabako gaminių pakuotes, o ne atskirai parduodamus tos pačios rūšies cigarečių vienetinius pakelius.

16. Teismas pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/2014 ir kt.).

17. Teismas nustatė, jog individualus administracinis aktas yra nemotyvuotas. Konkrečiu atveju teismas privalo ad hoc įvertinti individualaus administracinio teisės akto atitikmenį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams ir įvertinti, ar tai yra esminis individualaus administracinio teisės akto trūkumas, sukliudęs šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Šios normos tinkamas įgyvendinimas viešojo administravimo veikloje ne tik sukuria prielaidas viešojo administravimo subjekto pareigos tinkamam įgyvendinimui priimant teisėtą sprendimą, bet ir yra pagrindas subjektui, kuriam aktas taikomas, suprasti jo atžvilgiu priimtą sprendimą. Priešingu atveju viešojo administravimo subjekto sprendimas negali būti laikomas teisėtu, nes tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.

18. Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienetiniai pakeliai ir bet kokia jų išorinė pakuotė neturi sudaryti įspūdžio, kad suteikiama ekonominės naudos, todėl joje draudžiama pateikti spausdintinius kuponus, siūlyti nuolaidas, nemokamą platinimą, du gaminius už vieno kainą ar teikti kitus panašius pasiūlymus. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 3 dalį, šiam draudžiamam elementui gali būti priskiriami tekstai, simboliai, pavadinimai, prekių ženklai, metaforiniai ar kiti ženklai. Vienetinis pakelis yra suprantamas kaip mažiausia atskira rinkai tiekiamo tabako gaminio ar susijusio gaminio pakuotė (Įstatymo 2 str. 54 p.), o Įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad išorinė pakuotė yra pakuotė (išskyrus permatomą vyniojamąją medžiagą), į kurią supakuoti tabako gaminiai ar su tabako gaminiais susiję gaminiai pateikiami rinkai ir kuri apima vienetinį pakelį ar vienetinių pakelių bloką. Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų (Įstatymo 14 str. 3 d. 6 p.).

19. Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas plečiamai aiškino ir taikė Įstatymo 86 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 3 dalies 6 punktą, nes minėtos Įstatymo nuostatos taikomos išorinių pakuočių ženklinimui, o įvertintos kainų etiketės, pritvirtintos prekybos vietose ant įrangos, nėra išorinė pakuotė. Departamentas teigė, kad pareiškėjo tabako gaminių išorinių pakuočių ženklinimas buvo vertinamas visumoje su kainų etiketėmis, pritvirtintomis prekybos vietose ant įrangos, su tikslu visapusiškai ir objektyviai atskleisti Įstatymo pažeidimo padarymo situaciją, o ne plečiamai aiškinti ir taikyti Įstatymo normas. Teismo posėdyje Departamentas formavo pareiškėjo kaltinimą siauriau, t. y. buvo teigiama, kad pareiškėjai pažeidimas buvo konstatuotas tik už išorinių pakuočių ženklinimą.

20. Teismas pažymėjo, jog už padarytą pažeidimą Departamentas priima motyvuotą nutarimą: 1) taikyti Įstatymo nustatytas ekonomines sankcijas; 2) atsisakyti taikyti ekonomines sankcijas, kai nėra tam Įstatymo nustatyto pagrindo; 3) nutraukti bylą, kai nepadarytas šio Įstatymo pažeidimas; 4) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti (Įstatymo 31 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje Departamentas priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui skirti 1 158 Eur baudą už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, jog, pažeidimas, už kurį taikoma ekonominė sankcija, turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas, teismas vertino, kad Departamentas privalo aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai formuluoti savo poziciją ūkio subjektams (žr. pvz., LVAT 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444433/2011 ir kt.).

21. Nagrinėjamoje byloje būtent ir kilo ginčas dėl skundžiamo Nutarimo aiškumo, tiksliau dėl teisinės kvalifikacijos teisėtumo.

22. Įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas vertino, kad įstatymo leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, jog Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies pažeidimui nustatyti yra būtina įvertinti, ar ant vienetinio pakelio ar išorinės pakuotės esančiu ženklinimu, kuris gali būti pateiktas kaip simboliai, pavadinimai, prekių ženklai, metaforiniai ar kiti ženklai, yra siūlomos nuolaidos, nemokamas platinimas, du gaminiai už vieno kainą ar kiti panašūs pasiūlymai, kurie sukelia vartotojui įspūdį, jog jam suteikiama ekonominė nauda.

Skundžiamame Nutarime konstatuota, kad: „Iš byloje esančių sujungtų tabako gaminių pakuočių ir pritvirtintų jų kainų etikečių visumos akivaizdu, kad sujungtų tabako gaminių pakuočių ženklinimas sudaro įspūdį apie vartotojo gaunamą ekonominę naudą<...>“, „Nagrinėjamu atveju, Įmonės parduodamų sujungtų tabako gaminių išorinių pakuočių ženklinimas ir informacija specialiose (išsiskiriančiose iš visų kitų) kainų etiketėse sudaro įspūdį, kad perkant didesnę sujungtą tabako gaminių išorinę pakuotę už vieną cigarečių pakelį mokama mažiau<...>“, „<...>kainos pateikimo būdas (išsiskiriančiose raudonos sp. kainų etiketėse) ir tabako gaminių išorinių pakuočių ženklinimas akivaizdžiai rodo, kad buvo siekiama vartotoją ne tik informuoti apie vieno išorinėje pakuotėje supakuoto vienetinio pakelio kainą, bet buvo siekiama sudaryti įspūdį apie ekonominę naudą perkant būtent išorines pakuotes<...>“.

Iš skundžiamo Nutarimo motyvuojamosios dalies aišku, kad Departamentas ginčo išorines pakuotes vertino kartu su jų kainomis, pateiktomis prekybos vietoje ant įrangos, identifikuodamas, kad pareiškėjas baudžiamas už tai, kad jo parduodamų išorinių tabako gaminių pakuočių ženklinimas (vertinant visumoje su kainų etiketėse skelbiama informacija) neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis reikalavimų. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, minėtu Įstatymo straipsniu draudžiama vienetinius pakelius arba jų išorinę pakuotę ženklinti taip, kad panaudotas ženklinimo būdas vartotojui sudarytų įspūdį, jog suteikiama ekonominė nauda.

Minėta Įstatymo norma neįtvirtina baigtinio sąrašo, kuriame būtų nurodyta, kokiais būdais gali būti paženklintas vienetinis pakelis ar išorinė pakuotė, todėl kiekvieną atvejį Departamentas, kuris prižiūri, kad atitinkamų Įstatymo normų nustatytų reikalavimų būtų laikomasi, turi įvertinti individualiai, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įvertindamas, ar vienetinio pakelio, ar išorinės pakuotės ženklinimas sukelia vartotojui įspūdį, jog jam įsigijus atitinkamai paženklintus tabako gaminius bus suteikiama ekonominė nauda.

23. Teismas nesutiko su Departamento pozicija, jog Departamentas privalėjo įvertinti ir kitas su išorinėmis pakuotėmis susijusias aplinkybes, kaip papildomus faktus, kurie pagrindžia išorinių pakuočių ženklinimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis imperatyviai nenumato, jog vienetinių pakelių ir išorinių pakuočių ženklinimas turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, yra neaišku, kodėl Departamentas skundžiamame Nutarime, nustatęs, kad pareiškėjos tabako gaminių išorinių pakuočių ženklinimas kartu su tų tabako gaminių kainų etiketėmis, pritvirtintomis prekybos vietose ant įrangos, sukėlė vartotojui įspūdį apie gaunamą ekonominę naudą, konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė tik Įstatymo 86 straipsnio 2 dalį, kuri iš esmės reglamentuoja tik vienetinio pakelio ar išorinės pakuotės ženklinimo reikalavimus, o ne ir tabako gaminio kainos, kuri pateikta prekybos vietose ant įrangos, pateikimo reikalavimus, kuriuos reglamentuoja kitos Įstatymo teisės normos, pvz., Įstatymo 17 , 18 straipsniai.

24. Departamentas 2016 m. spalio 20 d. pranešimu Nr. S-(4.3-3)2519 „Dėl pranešimo“ informavo pareiškėją apie galimai pažeistą Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punktą, kuris pasireiškė Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymu, ir prašė pareiškėją pateikti rašytinius paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ne pareiškėjas, o pats Departamentas apibrėžė galimai pažeisto Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto ribas, tuo tarpu pareiškėjas, pateikdama rašytinius paaiškinimus, kuriuos Departamentas įvertino skundžiamame Nutarime (Įstatymo 31 str. 2 d.), tik atsikirto į Departamento nurodytus argumentus. Bet kokiu atveju pažymėtina, kad Departamentas negali perkelti pareiškėjui pareigos tinkamai identifikuoti Įstatymo pažeidimą.

25. Pažymėtina, kad spręsdamas visuomeninius konfliktus teismas neturi pareigos už viešojo administravimo subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to, pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti. Be to, teismui nėra suteikta teisė skirti baudas už naujai nustatytus pažeidimus, nes tai priskiriama atitinkamos institucijos kompetencijai. Administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d.) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis. Konkrečių teisės normų nesusiėjimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintina esminiu trūkumu, nes toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Teismas vertino, kad Departamentas, identifikavęs pareiškėjo atliktus pažeidimus ir nustatęs faktines bylos aplinkybes, atliko netinkamą teisinę kvalifikaciją, kuri pripažįstama esminiu tuo pagrindu priimto skundžiamo Nutarimo, kuriame Įstatymo normos nėra susietos su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, trūkumu. Teismas vertino, jog skundžiamas Departamento 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. ATK2-138/16 „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus“ neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas.

26. Pareiškėjas prašė teismo priteisti iš Departamento bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nėra pateikęs prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismas išaiškino, kad pareiškėjas ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos turi teisę pateikti teismui prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

III. 27. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti Departamento 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą nepakeistą.

28. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, pareiškėjo veiksmus kvalifikavo nepakankamai, nenustatė Įstatymo 17, 18 straipsnių pažeidimų. Pažymi, kad teismas sprendime nepaneigė Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies teisinės kvalifikacijos teisėtumo, tačiau nurodė, kad ji yra nepakankama, kadangi teisinė kvalifikacija nesusieta su visomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

29. Teismas nepagrįstai įvertino papildomas aplinkybes (ženklinimą ant kainų etikečių), kai viešojo administravimo subjektų veikloje galiojančio principo „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ pažeidimą. Pažymi, kad pareiškėjas nubaustas būtent už tabako gaminių, kurių ženklinimas neatitinka 86 straipsnio reikalavimų, pardavimą. Todėl siekiant įvertinti ir nustatyti tikruosius pareiškėjo tikslus parduodant (netinkamai paženklintus) tabako gaminius buvo būtina išnagrinėti ne tik tabako gaminių pakuočių ženklinimą (išvaizdą) bei ir pardavimo (ofertos) pareiškėjo prekybos vietoje aplinkybes. Nustatyta, kad kainos pateikimo būdas (išskiriančiose raudonos spalvos kainų etiketėse) ir tabako gaminių išorinių pakuočių ženklinimas akivaizdžiai rodo, kad buvo siekiama vartotoją ne tik informuoti apie vieno išorinėje pakuotėje supakuoto vienetinio pakelio kainą, pakuotėje esančių vienetinių pakelių kiekį ar kt. objektyvią informaciją, bet buvo siekiama sudaryti įspūdį apie ekonominę naudą perkant būtent išorines pakuotes, sudarytas iš dviejų arba keturių vienetinių pakelių, o ne atskirus vienetinius pakelius.

30. Departamentas rėmėsi Direktyvos preambulės 27 punkto nuostata bei kartu pažymėjo, kad įstatymo leidėjas nustatė Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies reikalavimus – apsaugoti vartotojus nuo ekonomine nauda pagrįstų prekybininkų siūlymų, pateikiamų ženklinant tabako gaminių išorines pakuotes, kuriomis būtų skatinamas tabako gaminių pardavimas. Be to, Įstatymo leidėjas nenustatė baigtinio tabako galimų ženklinimo atvejų, kai tabako gaminių ženklinimas suponuoja suteikiamą ekonominę naudą, sąrašo, todėl Departamentas pagrįstai pareiškėjo parduodamų tabako gaminių išorines pakuotes (jų ženklinimą) įvertino kaip neatitinkančius Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

31. Pareiškėjas Maxima Lt, UAB atsiliepime į atsakovo Departamento apeliacinė skundą, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. Nurodo, jog iš atsakovo nutarimo akivaizdu, kad pareiškėjo pažeidimas buvo konstatuotas ne vien dėl išorinių pakuočių ženklinimo, tačiau ir dėl kainos pateikimo etiketėse būdo, t. y. atsakovui įvertinus išorinių pakuočių ženklinimą „visumoje su kainų etiketėse skelbiama informacija. Pažymėjo, kad vien išorinių pakuočių ženklinimo (atskirai nuo kainos pateikimo būdo) vertinimas Nutarime iš viso nepateiktas.

33. Nors teismo posėdžio metu atsakovas bandė siaurinti kaltinimą, teigdamas, jog pareiškėjo pažeidimas buvo konstatuotas tik už išorinių pakuočių ženklinimą, tačiau toks aiškinimas prieštarauja atsakovo Nutarimui.

34. Atkreipė dėmesį, kad apeliaciniame skunde atsakovas pripažino, jo tik ginčo tabako gaminių pardavimo analizė, o būtent – kainos pateikimo būdo vertinimas (išsiskiriančiose raudonos spalvos kainų etiketėse) įgalino atsakovą prieiti išvadą, jog buvo siekiama sudaryti įspūdį apie ekonominę naudą perkant būtent išorines pakuotes. Pažymi, kad Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nenumato, jog tabako gaminių išorinės pakuotės ženklinimas gali būti vertinimas kartu su šių gaminių kainų etiketėmis (atsakovo vertintos kainų etiketės nėra išorinės tabako pakuotės ženklinimo dalimi).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo Maxima Lt, uždarosios akcinės bendrovės skundas ir panaikintas atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. ATK2-138/16 „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus“, teisėtumas ir pagrįstumas.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.). Teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (2 d.). Šio ginčo atveju peržengti apeliacinio skundo ribas nėra pagrindo, todėl tikrinamas sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas pateikto apeliacinio skundo ribose.

37. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. ATK2-138/16 „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus“, konstatavęs, kad Departamentas, identifikavęs pareiškėjo atliktus pažeidimus ir nustatęs faktines bylos aplinkybes, atliko netinkamą teisinę kvalifikaciją, kuri pripažįstama esminiu skundžiamo Nutarimo, kuriame Įstatymo normos nėra susietos su nustatytomis aplinkybėmis, trūkumu. Departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pareiškėjas nubaustas būtent už tabako gaminių, kurių ženklinimas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio reikalavimų, pardavimą.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad su tabako gaminių gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, reklama, vartojimu, įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimu bei rėmimu, taip pat su tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių pateikimu rinkai ir ženklinimu susijusius santykius, taip pat valstybės tabako, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių kontrolės pagrindus Lietuvos Respublikoje nustato ir reglamentuoja Lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas).

39. Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vienetiniai pakeliai ir bet kokia jų išorinė pakuotė neturi sudaryti įspūdžio, kad suteikiama ekonominės naudos, todėl joje draudžiama pateikti spausdintinus kuponus, siūlyti nuolaidas, nemokamą platinimą, du gaminius už vieno kainą ar teikti kitus panašius pasiūlymus.

40. Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad Departamentas, atlikęs patikrinimą nustatė, kad Maxima Lt, UAB buvo prekiaujama cigaretėmis – ant blokų iš 4 cigarečių pakelių paviršių pateiktas tekstas – „4 pakeliai“ (raudoname fone baltai), cigarečių kaina nurodyta kainų etiketėje prie lentynos – „4x2,85 Eur“ – iš kitų išsiskiria spalva. Atidarius bloką iš 4 cigarečių pakelių nustatyta, kad vienetiniai cigarečių pakeliai paženklinti nustatyta tvarka ir ant jų nurodyta didžiausia mažmeninė pardavimo kaina – 3,10 Eur. Taip pat parduodami blokai iš 2 cigarečių pakelių „Winston silver“, ant kurių paviršiaus pateiktas tekstas – „2 pakeliai“ (raudoname fone baltai), bloko iš 2 pakelių kaina – 5,80 Eur, tačiau atidarius bloką iš 2 pakelių rasti 2 vienetiniai pakeliai, ant kurių nurodyta didžiausia mažmeninė vieno pakelio pardavimo kaina – 3,10 Eur. Taip pat nustatyta, kad parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) Maxima Lt, UAB parduoda cigaretes „Winston“ sujungtose pakuotėse: vienoje pakuotėje sudėti 4 vienetiniai pakeliai cigarečių „Winston“, nurodoma pakuotės pardavimo kaina – „4x2,85 Eur“, kitoje pakuotėje sudėti 2 vienetiniai pakeliai cigarečių „Winston“, nurodoma pakuotės pardavimo kaina – „2x2,90 Eur“. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, prie blokų, susidedančių iš 4 cigarečių pakelių nurodoma kaina „4x2,85 Eur“, prie blokų, susidedančių iš 2 pakelių, bloko kaina 5,80 Eur.

41. Atsižvelgdama į teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog prekė / pakuotė neatsiejama nuo siūlomos prekės / pakuotės kainos. Akivaizdu, kad lentynose pateikiamų prekių: 4 ar 2 pakuočių tabako gaminių kainos yra nurodomos žemiau ant lentynų ir jos neatsiejamai susijusios su parduodama preke / pakuotės kaina.

42. Tai, jog kaina nurodoma ant lentynos (stelažo), o ne ant pakuotės, nesudaro pagrindo vertinti, kad pakuotėje esantys tabako gaminiai, neatitinka žemiau (ant lentynos) nurodytos kainos (4x 2,85 Eur) ir kad tabako gaminiai 4 pakeliai vienoje pakuotėje nebuvo paduodami už nurodytą kainą, kuri ženkliai mažesnė nei vieno parduodavo cigarečių pakelio kainą. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Departamentas nepagrįstai pareiškėjo tabako gaminių išorinių pakuočių ženklinimą vertino kartu su tų tabako gaminių kainų etiketėmis, pritvirtintomis vietose ant įrangos.

43. Akivaizdu, kad perkant 4 pakelių pakuotę („4x2,85 Eur“) yra mokama mažesnė kaina nei perkant po vieną cigarečių pakelį (3,10 Eur), todėl vertinama kad pateikiama išorinė pakuotė patenka į Įstatymo 86 straipsnio 2 dalį, kadangi perkant 4 pakelius po 2,85 Eur yra mokama mažiau nei atskirai perkant po vieną pakelį.

44. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tabako gaminiai buvo parduodami kitokioje išorinėje pakuotėje, t. y. po 4 ar 2 vienetus vienoje pakuotėje. Be to, pakuotės: „2 pakeliai“ ir „4 pakeliai“ buvo pateikiamos ryškiame raudonos spalvos fone su baltos spalvos užrašais, kai tuo tarpu tabako gaminių išorinėse pakuotėse vyrauja balta, mėlyna, pilka spalvos, kas teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su Departamento nuomone, jog toks pakuotės išskirtinumas skirtas atkreipti vidutinio vartotojo dėmesį į išspausdintą tekstinę informaciją. Atsižvelgiant į parduodamos pakuotė išskirtinumą ir kainą, kuri yra mažesnė nei perkant prekę po vieną vienetą (pakelį), teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad perkant didesnę pakuotę yra sudaromas įspūdis apie suteikiamą ekonominę naudą ir tokiu būdu didinamas konkrečių tabako gaminių pardavimas.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu Departamentas teisingai nustatė, jog buvo siekiama vartotoją ne tik informuoti apie vieno išorinėje pakuotėje supakuoto vienetinio pakelio kainą, pakuotėje esančių vienetinių pakelių kiekį, bet buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad perkant didesnę sujungtą tabako gaminių išorinę pakuotę už vieną cigarečių pakelį bus mokama mažiau, t. y. perkant užrašu „4 pakeliai“ paženklintą išorinę pakuotę – vienas cigarečių pakelis kainuoja 2,85 Eur, perkant užrašu „2 pakeliai“ paženklintą išorinę pakuotę – vienas vienetinis cigarečių pakelis kainuoja 2,90 Eur, o perkant vieną vienetinį cigarečių pakelį atskirai – jis kainuoja 3,10 Eur.

46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad šiuo atveju Departamentas tyrimą atliko nuosekliais ir objektyviai, tinkamai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą bei teisingai jį kvalifikavo, atsakovo nutarimas yra tinkamai ir pakankamai motyvuotas, todėl nėra pagrindo Departamento priimto nutarimo vertinti kaip priimto pažeidžiant pagrindines procedūras ar taisykles. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Nutarimą tinkamai taikė Įstatymo normą, kadangi išorinė tabako gaminių pakuotė sudarė įspūdį, kad suteikiama ekonominė nauda.

47. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bylą, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo Maxima Lt, uždaroji akcinė bendrovė, skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ė :

Atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Maxima Lt, uždaroji akcinė bendrovė, skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius