2022-03-31 Nr. AB-8355-4-52-3-00070-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1922-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00070-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. E. A.-D., jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Dangei Gilienei,

vertėjaujant Hicham Ibrahim,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. E. A.-D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. E. A.-D. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietis A. A. E. A.-D. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61576 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

2. Užsieniečio skunde nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Pažymėjo, kad šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį užsieniečiui, dėl kurio nėra priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymų leidėjas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje iš esmės nustatė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo ribas užsieniečiams, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką t. y., jiems gali būti taikomos tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės. Tik išimtiniais atvejais teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės.

3. Užsienietis skundą grindė tuo, jog nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Užsieniečio vertinimu, jei jam būtų pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo pačiu sudarant sąlygas laisvai judėti.

4. Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

5. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Departamento sprendimu netenkintas Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau jis apskųstas apeliacine tvarka, šiuo metu dar neišnagrinėtas. Užsienietis nebendradarbiavo su institucijomis, klaidingai pateikė informaciją, jis gali pasislėpti.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. vasario 28 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 22S61576 Užsienietis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, apgyvendinant asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, kad įvertinus surinktus duomenis apie asmenį, manytina, kad asmuo gali pasislėpti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio gražinimo į užsienio valstybę klausimą, užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos instituciją ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

8. Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į užkardą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu užsienietis nepakankamai bendradarbiavo, nepateikė dokumentų, kurių galėtų įrodyti jo pasakojimą. Be to, jis nurodė, kad anksčiau bandė nelegaliai iš (duomenys neskelbtini), tačiau nepavyko, o (duomenys neskelbtini) gyvena jo brolis.

9. Teismas sprendė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvą neteisėtai kirsdamas sieną, pasiprašė prieglobsčio tik sulaikomas pareigūnų, nebendradarbiavo su pareigūnais nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, į tai, kad jis Lietuvos Respublikoje neturi nei giminių, nei pažįstamų, į tai, kad turi ryšių užsienyje, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo brolis, į tai, kad ne tai ne pirmas kartas, kai jis neteisėtai bando patekti į Europos Sąjungos valstybę, kad Departamentas pagrįstai apgyvendino pareiškėją laikino apgyvendinimo teritorijoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą, taip pat panaikinti Departamento Sprendimo dalį dėl Užsieniečio apgyvendinimo ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia Įstatymo 115 straipsniu, nurodo, jog nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė yra taikytina. Užsieniečio teigimu, tokiu atveju būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikoje, tuo pačiu ir sudarant sąlygos laisvai judėti.

12. Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

13. Departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į Užsieniečio skundą pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo.

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos Departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu.

16. Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816).

17. Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

22. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

23. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Todėl Departamentas teisingai taikė Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, būtent 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

24. Remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi į Lietuvos Respubliką atvykę prieglobsčio prašytojai, taip pat užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, bei užsieniečiai, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, yra laikinai apgyvendinami šioje normoje nurodytose vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje normoje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, kurioms esant apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų.

25. Į Lietuvos Respubliką atvykę užsieniečiai – prieglobsčio prašytojai, kurie buvo apgyvendinti laikinai nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pasibaigus Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams (paprastai 6 mėnesiai), turėtų būti įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose dėl to priimant Migracijos departamento sprendimą. Taigi pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį apgyvendinant užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nenurodoma, kad užsieniečiui yra nesuteikiama teisė laisvai judėti, jeigu nėra konkrečiu atveju nustatomi atvejai įtvirtinti Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje.

26. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis nustato atvejus, kai užsieniečiai – prieglobsčio prašytojai, apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atvejai, kai prieglobsčio prašytojas, laikinai apgyvendintas nesuteikiant teisės laisvai judėti ir toliau (kaip atvykus į Lietuvą) laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, yra tokie: būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę; yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių; yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių. Jeigu yra sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 9 d. Užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, 2021 m. gruodžio 6 d. Migracijos departamento sprendimas yra apskųstas teismui.

28. Departamentas, priimdamas sprendimą remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi sprendė, kad įleidžiant Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinant jį laikino apgyvendinimo vietoje turėtų būti taikoma ir Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis, t. y. prieglobsčio prašytojas, ir toliau (kaip atvykęs į Lietuvą) turėtų būti laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis – laikinai apgyvendintas nesuteikiant teisės laisvai judėti, nes yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, dėl kurių Užsieniečiui turėtų būti taikoma ši (griežtesnė negu Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje) laikino apgyvendinimo tvarka.

29. Departamentas nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą padaręs išvadą, kad Užsienietis nebendradarbiavo, apklausos metu užsieniečio pasakojimas buvo bendro pobūdžio, nenuoseklus. Be to, priimant sprendimą dėl laikino apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad Užsienietis atvyko į Lietuvą neteisėtai, asmenų grupėje, kirtęs sieną neleistinoje vietoje, pasiprašė prieglobsčio tik sulaikytas pareigūnų. Iš bylos medžiagos seka, kad pagrindinis užsieniečio tikslas – patekti į Europą. Anksčiau jis bandė nelegaliai iš (duomenys neskelbtini), tačiau bandymas buvo nesėkmingas. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) gyvena prieglobsčio prašytojo brolis. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra asmens tikslas.

30. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsieniečio laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti, yra nagrinėjamu atveju būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Todėl Departamento sprendimas yra teisėtas. Pirmosios instancijos teismas netenkinęs Užsieniečio skundo, nors ir ne visai teisingais motyvais, tačiau priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgus į byloje esančius duomenis, Užsieniečio dabartinėje apgyvendinimo vietoje jam užtikrinamos minimalios būtinos gyvenimo ir higienos sąlygos, teikiamos įvairios paslaugos, be kita ko, ir medicininės. Užsieniečio paaiškinimai, neigiantys minėtas aplinkybes yra labai prieštaringi ir abstraktūs, todėl neturintys esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui. Be to, remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad jeigu laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti. Taigi, jeigu yra būtina, Užsienietis gali kreiptis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą dėl leidimo laikinai išvykti.

32. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Departamento Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. A. E. A.-D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius