Legislator Case Law & Legislation
c1e1fb5e-c82b-4ad7-baca-a3fee5f3d2df AI generated

c1e1fb5e-c82b-4ad7-baca-a3fee5f3d2df · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c1e1fb5e-c82b-4ad7-baca-a3fee5f3d2df
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O. V. ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė O.

Legislator headnote

AI generated

c1e1fb5e-c82b-4ad7-baca-a3fee5f3d2df · Vilniaus apygardos teismas: Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinę padėtį, bei į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu sutiko nepilnamečiam vaikui teikti 86,89 EUR iÅ¡laikymÄ , teismas nutarė iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus naudai priteisti 115 EUR dydžio iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos - 2014 m. birželio 30 d. iki jo pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžio, teisinės reikÅ¡mės neturi tai, jog atsakovas nežinojo, kad turi dar vienÄ nepilnametį vaikÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-2475-467/2015             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21846-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 114.11.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O. V. ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė O.

V. 2014 m. birželio 30 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nustatyti tėvystę ir pripažinti atsakovÄ A. P. nepilnamečio vaiko V. V., gimusio 2002 m. liepos 13 d., tėvu, nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina, priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«naus iÅ¡laikymui po 150 EUR periodinėmis iÅ¡mokomis ir 5 213,16 EUR iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus. Nurodė, kad su atsakovu mokėsi toje pačioje suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro vakarinėje mokykloje.

IeÅ¡kovė 2002 m. liepos 13 d. susilaukė sÅ«naus, kurio tėvas yra atsakovas. IeÅ¡kovė pranešė atsakovui apie nėštumÄ , tačiau atsakovas atsisakė pripažinti save vaiko tėvu, todėl vaiko gimimo liudijime duomenų apie vaiko tėvÄ nėra. Atsakovas ir Å¡iuo metu atsisako tėvystę pripažinti, nors nepilnamečiam vaikui jau beveik 12 metų. IeÅ¡kovė yra registruota darbo biržoje, jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. IÅ¡laikyti vaikÄ jai sunku, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti vaiko iÅ¡laikymui 150 EUR.

Kadangi atsakovas neiÅ¡laikė savo vaiko, tai iÅ¡ jo priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Kadangi nepilnametis vaikas gyveno su motina nuo pat gimimo, jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Nepilnametis vaikas lanko gaisrininkų bÅ«relį, kuris yra nemokamas. IeÅ¡kovė vaikui skiria apie 600-700 Lt per mėnesį. Å iuo metu ieÅ¡kovė nedirba, tačiau lankė apsaugos kursus, todėl tikisi darbÄ susirasti. Jos pajamas sudaro apie 102 EUR per mėnesį. VaikÄ iÅ¡laikyti padeda ieÅ¡kovės motina. IeÅ¡kovė, nustačius tėvystę atsakovui, praÅ¡o palikti vaikui esamÄ pavardę.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, jog susitiko su ieÅ¡kove vienÄ kartÄ . Po 6 mėnesių nieko apie ieÅ¡kovę negirdėjo. Vėliau ieÅ¡kovė pranešė, kad laukiasi. Vaiko atsakovas nėra matęs, iÅ¡laikymo vaikui nemokėjo. Atsakovas apie sÅ«nų sužinojo tik gavęs ieÅ¡kinį. Sutiko nepilnamečiui vaikui mokėti iÅ¡laikymÄ po 300 Lt (86,89 EUR) periodinėmis iÅ¡mokomis. Su iÅ¡laikymo įsiskolinimu nesutinka, kadangi nepilnametį vaikÄ prižiÅ«rėjo ieÅ¡kovės motina.

IeÅ¡kovės praÅ¡oma 500 Lt suma vaiko iÅ¡laikymui yra per didelė, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas 2002 m. birželio 6 d. sudarė santuokÄ , kurioje susilaukė dviejų vaikų. Atsakovo pajamų nepakaks visų trijų vaikų iÅ¡laikymui. Atsakovas neturėjo objektyvios galimybės teikti vaikui iÅ¡laikymÄ , nes ieÅ¡kovė neinformavo atsakovo apie vaiko gimimÄ . Jei ieÅ¡kovė bÅ«tų pasakiusi, kad atsakovas turi sÅ«nų, atsakovas bÅ«tų teikęs iÅ¡laikymÄ ir ginčo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nebÅ«tų buvę.

Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. patyrė išlaidas vaiko išlaikymui, nes ieškovei buvo apribota motinos valdžia ir iš jos buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 125 Lt kas mėnesį. Motinos valdžios apribojimas buvo panaikintas 2014 m. kovo 12 d. Iš atsakovo neturėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas didesnis nei buvo priteistas iš ieškovės. Atsakovas šiuo metu dirba montuotoju, jo gaunamos pajamos sudaro apie 5 000 Lt, tačiau jis turi išlaikyti ir kitus savo nepilnamečius vaikus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovė prašo per didelio išlaikymo įsiskolinimo. Sutiko, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui turėtų būti priteistas po 300 Lt per mėnesį, kadangi ieškovė jam skiria apie 600 Lt per mėnesį. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad 2006 m. sausio 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovei buvo laikinai apribota motinos valdžia sūnaus V.

V. atžvilgiu. 2014 m. kovo 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo panaikintas teismo sprendimas dėl ieÅ¡kovės laikino motinos valdžios apribojimo ir vaikas buvo grÄ Å¾intas motinai. IeÅ¡kovė tinkamai rÅ«pinasi sÅ«numi, vaikÄ ir motinÄ sieja glaudus emocinis ryÅ¡ys. Vaiko gyvenamosios nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Pritarė ieÅ¡kovės praÅ¡omam iÅ¡laikymo dydžiui, tai yra 150 EUR per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies - nustatė, kad atsakovas A.

P. yra V. V. tėvas, o jis – A. P. sÅ«nus; nepilnamečio V. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina O. V.; priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui po 115 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2014 m. birželio 30 d.) iki V. V. pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iÅ¡ atsakovo 4 140 EUR iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ V. V. naudai; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Teismas DNR ekspertizės iÅ¡vados pagrindu konstatavo, kad atsakovas yra nepilnamečio V. V. biologinis tėvas, kuris privalo teikti sÅ«nui materialinį iÅ¡laikymÄ . Teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieÅ¡kovės, ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ skaičiavimų apie nepilnamečiui vaikui tenkančias iÅ¡laidas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei nėra bÅ«tinumo rinkti iÅ¡laidas patvirtinančius čekius, kvitus, sÄ skaitas, nes ieÅ¡kovė nurodo minimalų vaiko iÅ¡laidų dydį, siejamÄ su minimalia alga, tai yra 300 EUR, o visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos vaikų interesų naudai.

Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinę padėtį, bei į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu sutiko nepilnamečiam vaikui teikti 86,89 EUR iÅ¡laikymÄ , teismas nutarė iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus naudai priteisti 115 EUR dydžio iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos - 2014 m. birželio 30 d. iki jo pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžio, teisinės reikÅ¡mės neturi tai, jog atsakovas nežinojo, kad turi dar vienÄ nepilnametį vaikÄ .

Be to tėvo pareigai iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ neturi įtakos motinos valdžios apribojimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas patvirtino, kad nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymo neskyrė, priteisė iÅ¡ atsakovo 4 140 EUR iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , susidariusį už 3 metų laikotarpį iki 2014 m. liepos 1 d. (ieÅ¡kinio padavimo dienos). Priimtu sprendimu teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai                Atsakovas A.

P. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti arba pakeisti jo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo buvo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis po 115 EUR per mėnesį, 4 140 EUR iÅ¡laikymo įsiskolinimas, 203 EUR žyminio mokesčio, 8,12 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 491,31 EUR už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ . Nurodo, kad iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog vaikui iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteista 300 Lt (86,89 EUR) periodinė iÅ¡moka, mokama per mėnesį, o ieÅ¡kovės reikalauta suma buvo įvertinta kaip per didelė.

Teismas nepagrindė, kodėl nutarė nukrypti nuo iÅ¡vadoje nurodytos iÅ¡laikymo sumos. Atsakovas sutiko mokėti 86,89 EUR per mėnesį, tai yra, siekė taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ . Atsakovo norÄ bendradarbiauti patvirtina ir tai, jog jis 2015 m. kovo 13 d. pervedė savo nepilnamečiui sÅ«nui 924 EUR iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ bei sudarė su banku periodinio mokėjimo nurodymo vykdymo sutartį. Atsakovo darbo užmokestis priklauso nuo sezoniÅ¡kumo, todėl jis gali nesugebėti nuosekliai mokėti 115 EUR dydžio iÅ¡laikymÄ .

Atsakovo nurodytas 86,89 EUR dydžio periodinis iÅ¡laikymas yra pagrįstas objektyviomis atsakovo galimybėmis užtikrinti pastovų ir nenutrÅ«kstamÄ iÅ¡laikymÄ vaikui. Pagal CK 3.192 straipsnį abu tėvai privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui vystytis bÅ«tinas sÄ lygas. Konkrečiu atveju teismas Å¡ių nuostatų nesilaikė, taip pat neatsižvelgė į teismų praktikÄ . Teismas vertino tik atsakovo turtinę padėtį 2013 m. ir netyrė jo finansinės padėties 2011-2013 m., į kuriÄ atsižvelgiant, priteistina įsiskolinimo suma turi bÅ«ti mažinama.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad visas bylinėjimosi iÅ¡laidas turi atlyginti atsakovas, nors ieÅ¡kinys buvo patenkintas tik iÅ¡ dalies.                         Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė O. V. su skundu nesutinka, praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas bÅ«tinu minimalios mėnsinės algos dydžio iÅ¡laikymas. Å iuo metu minimaliÄ mėnesinę algÄ sudaro 300 EUR. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minimalÅ«s vaiko poreikiai papildomai neturėtų bÅ«ti įrodinėjami. Teismas sumažino 150 EUR sumÄ iki 115 EUR, be to teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra gerokai geresnė nei ieÅ¡kovės. Teismas atsižvelgė į tėvų turtinę padėtį ir užtikrino protingÄ visų atsakovo vaikų interesų balansÄ .

Jeigu atsakovo turtinė padėtis pablogėtų, jis pagal įstatymÄ turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiui vaikui sumažinimo. Tačiau Å¡iuo metu tokio pagrindo nėra. IÅ¡laikymo įsiskolinimas buvo priteistas ir apskaičiuotas nuo 115 EUR, kuri yra maženė negu nustatyta kasacinio teismo ir neužtikrina net minimalių vaiko poreikių. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir iÅ¡tyrė naujus įrodymus – 2015 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymÄ (b.l. 154), 2015 m. periodinio mokėjimo nurodymo vykdymo sutartį su banku (b.l. 155-156), 2015 m. kovo 5 d.

VSDFV Vilniaus skyriaus pažymÄ apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ (b.l. 148-153), pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b.l. 183).Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. P. apeliacinio skundo ribose, t.y. apeliantui skundžiant teismo sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog neapskųstoje dalyje (dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus ir motyvus, iÅ¡tyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Apeliaciniame skunde atsakovas A. P. kelia klausimÄ , ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , jo nepilnamečio vaiko V. V. naudai priteisė iÅ¡laikymÄ po 115 EUR kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis bei iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už tris metus, viso – 4 140 EUR.

Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ bei iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , be pagrindo neatsižvelgė į iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos nuomonę dėl iÅ¡laikymo dydžio, netinkamai vertino jo turtinę padėtį bei nesiaiÅ¡kino realių vaiko poreikių. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje.

Tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus nustatyta ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Å ios abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek ir atskirai nuo jo) pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė už vaiko gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes įtvirtinta ir 1989 m. lapkričio 20 d.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Abiejų tėvų pareiga vienodai rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti iÅ¡laikymÄ proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Tėvų pareiga iÅ¡laikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Å ios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali bÅ«ti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu, iÅ¡vykimu, iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį konkrečiu atveju, rėmėsi byloje nustatytomis ir įrodymais pagrįstomis aplinkybėmis, kad - ieškovė yra bedarbė ir nuo 2009-06-02 registruota darbo biržoje, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose, laikotarpiu nuo 2014-03-03 iki 2014-04-30 dirbo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kalvelių seniūnijoje, jos darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudarė apie 1 000 Lt, laikotarpiu nuo 2014-05-27 iki 2014-05-31 ieškovei buvo mokama 56,45 Lt nedarbo draudimo išmoka, ieškovė nekilnojamojo turto objektų ir transporto priemonių neturi.

Atsakovas nuo 2013-11-13 dirba UAB „Lemora“, jo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, 2014 metais svyravo nuo 2 410 Lt iki 6 727 Lt, atsakovas nekilnojamojo turto objektų neturi, bet turi dvi transporto priemones, yra sudaręs santuokÄ su A. P. ir turi dar du nepilnamečius vaikus. Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieÅ¡kovės, nes atsakovas turi dvi transporto priemones ir jo darbo užmokestis yra pakankamai didelis, nors atsakovas ir turi sutuoktinę bei du nepilnamečius vaikus.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos iÅ¡vados, kad vaikui iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteista 300 Lt (86,89 EUR) periodinė iÅ¡moka. Tačiau sutikti su tokiu apelianto teiginiu teisėjų kolegija neturi pagrindo.             Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2012-02-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; kt.).             Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų proceso taisyklių nepažeidė, byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos iÅ¡vadÄ , įvertino tinkamai.

Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo nepaneigia. PrieÅ¡ingai, teismo sprendime pateikta pakankama informacija apie bylos Å¡alių turtinę padėtį, turimus įsipareigojimus bei pažymėta, kad nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi, sprendžiant iÅ¡laikymo priteisimÄ . Bet kuriuo atveju prioritetinis yra vaikų teisių apsaugos principas, o atsakovas, bÅ«damas darbingo amžiaus, sveikas vyras, privalo elgtis atsakingai ir sÄ Å¾iningai, kad vaikų iÅ¡laikymo prievolė bÅ«tų vykdoma tinkamai.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog atsakovas dėl kokių nors objektyvių, pateisinamų priežasčių negalėtų dirbti, to neteigia ir pats atsakovas, prieÅ¡ingai, jis dirba ir pakankamai gerai uždirba. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nesiaiÅ¡kino nepilnamečio vaiko poreikių, todėl priteista iÅ¡laikymo suma yra akivaizdžiai per didelė. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Todėl teismas, nors ir smulkiai nesiaiÅ¡kino nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus poreikių, tačiau jo iÅ¡laikymui priteisė sumÄ , kuri yra mažesnė negu skaičiuotinas orientacinis dydis. Be to byloje yra pakankamai duomenų, kad V. V. gyvena kartu su motina (ieÅ¡kove), kuri viena rÅ«pinasi ir iÅ¡laiko sÅ«nų, suteikia jam gyvenamÄ jį plotÄ , o atsakovas prie vaiko iÅ¡laikymo iki Å¡iol neprisidėjo. Tai, kad atsakovas sutinka mokėti 86,89 EUR iÅ¡laikymÄ , geranoriÅ¡kai pervedė tam tikrÄ Ä¯siskolinimo sumÄ ir sudarė su banku periodinio mokėjimo nurodymo vykdymo sutartį, nepaneigia paties fakto, kad iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui turėjo bÅ«ti priteistas.

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, teismo priteistas iÅ¡laikymo dydis konkrečiu atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip per didelis ar nepagrįstas (CK 1.5 str.).Byloje taip pat yra duomenys, kad atsakovas santuokoje su A. P. turi dar du nepilnamečius vaikus, gimusius 2003 m. gruodžio 24 d. ir 2012 m. liepos 7 d. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į Å¡iÄ aplinkybę, t.y., jog atsakovas, be sÅ«naus Valdemaro, turi dar du iÅ¡laikytinius, kuriems reikalingas iÅ¡laikymas, todėl, priteisdamas iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis Valdemarui, iÅ¡laikymo dydį sumažino, t.y. nustatė mažesnį dydį nei paprastai nustatomas iÅ¡laikymo priteisimo bylose.

Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada visiÅ¡kai sutinka. Pažymėtina, kad kiti atsakovo iÅ¡laikytiniai, gyvena kartu su atsakovu Å¡eimoje ir yra iÅ¡laikomi abiejų tėvų, todėl teigti, jog skundžiamu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydis sÅ«nui Valdemarui pažeis kitų atsakovo iÅ¡laikytinių teises ar teisėtus interesus, nėra jokio pagrindo.CK 3.200 straipsnis numato, jog iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos.

IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 5 213,16 EUR iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, skaičiuojant po 150 EUR kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus – 4 140 EUR, skaičiuojant po 115 EUR kas mėnesį. IeÅ¡kovė teismo sprendimo neskundžia. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai vertino tik vaiko poreikius, o į jo finansinę padėtį atsižvelgė tik formaliai, neįvertinęs, kad jo pajamos 2011-2013 metais nebuvo pakankamos priteisti 4 140 EUR įsiskolinimÄ .

Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.Kaip jau minėta, iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 str.). Nagrinėjamu atveju teisė į iÅ¡laikymÄ V. V. atsirado nuo gimimo, t.y. 2002 m. liepos 13 d. (CK 3.146 str. 1 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis minėta įstatymo nuostata, įsiskolinimÄ priteisė iÅ¡ atsakovo už trejus metus.

Teismas, priteisdamas iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , rėmėsi objektyviais duomenimis – kad atsakovas nepripažino tėvystės, nerėmė nuo gimimo vaiko materialiai, įvertino tiek tėvų turtinę padėtį, tiek ir vaiko, kaip besiformuojančios ir bręstančios asmenybės poreikius, ir priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , skaičiuodamas po 115 EUR kas mėnesį, t.y. tiek, kiek priteisė iÅ¡laikymÄ Ä¯ ateitį iki vaiko pilnametystės. Tokia suma bet kuriuo atveju negali bÅ«ti pripažįstama kaip neprotinga ar per didelė, nes ji yra minimali, užtikrinanti tik minimalius vaiko poreikius.

Tai, kad atsakovo pajamos laikotarpiu, už kurį priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas, galimai nebuvo pakankamos tokio dydžio iÅ¡laikymui priteisti, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino dabar gaunamas atsakovo pajamas ir iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad tam tikrÄ laikotarpį teismo sprendimu ieÅ¡kovei buvo laikinai apribota motinos valdžia, taip pat neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , nes bet kuriuo atveju iÅ¡laikymas yra mokamas nepilnamečiam vaikui, o vienas iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, yra tik tų lėšų valdytojas uzufrukto teise.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu ir teigia, jog, patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, Å¡ios iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti proporcingai padalintas tarp abiejų Å¡alių.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantu ir konstatuoja, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių turėjo bÅ«ti paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė pagal įstatymÄ yra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės pajamas, todėl tokios iÅ¡laidos iÅ¡ jos pagrįstai nebuvo priteistos. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės buvo patenkintas 80 procentų apimtyje, iÅ¡ atsakovo valstybei turėjo bÅ«ti priteista atitinkamas procentas bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. 164,80 EUR žyminio mokesčio, 6,50 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 393,04 EUR už antrinę teisinę pagalbÄ .

Todėl teismo sprendimas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo dalyje tikslintinas, nurodant paminėtas sumas. Apeliantas skunde pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Tačiau iÅ¡ atsakovo priteistina valstybei 115,80 EUR iÅ¡laidų už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .Patikslinti sprendimÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo dalyje, nurodant „priteisti iÅ¡ A.

P. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 164,80 EUR (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus 80 euro centų) žyminio mokesčio ir 6,50 EUR (Å¡eÅ¡is eurus 50 euro centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660) ir 393,04 EUR (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris eurus ir 4 euro centus) iÅ¡laidų už O.

V. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5630)“.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. valstybei 115,80 EUR (Å¡imtÄ penkiolika eurų 80 euro centų) iÅ¡laidų už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teisėjai                                                                 Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                                            Asta Radzevičienė                                                                                                                                                                                                            Alma Urbanavičienė