Legislator Case Law & Legislation
c1e1b4b8-2039-49f3-bc45-e826c802932a AI generated

c1e1b4b8-2039-49f3-bc45-e826c802932a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number c1e1b4b8-2039-49f3-bc45-e826c802932a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-104-643/2014   Proceso Nr. 3-61-3-01279-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 20 d.Vilnius           Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),dalyvaujant pareiškėjui R.

Legislator headnote

AI generated

c1e1b4b8-2039-49f3-bc45-e826c802932a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui pensijÄ moka VRM.2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ , jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų (tarp jų ir pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .

Keywords

AI generated
reduction of disability pension pension adjustment widower's pension withdrawal of social benefits pension rights minimum pension
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-104-643/2014   Proceso Nr. 3-61-3-01279-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 20 d.Vilnius           Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),dalyvaujant pareiškėjui R.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir sprendimo panaikinimo.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

 pareiÅ¡kėjas R. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1–5), vėliau su patikslintu skundu (b. l. 68–72), praÅ¡ydamas panaikinti 2013-04-05 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM arba atsakovė) sprendimÄ Nr. 1D-3589(11); įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ VRM, iÅ¡mokėti jam neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį – 13348,79 Lt, susidariusiÄ pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.

Taip pat praÅ¡o teismo atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam nuo 2005-09-19 VRM sprendimu buvo paskirta 1522,20 Lt valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija (toliau – ir pensija) už tarnybÄ . Nuo 2010 m. sausio 1 d. pensija jam buvo sumažinta vadovaujantis 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsniu. Kadangi laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. spalio mėn. jis dirbo, turėjo draudžiamų pajamų, todėl jo pensija buvo dar kartÄ perskaičiuota ir sumažinta pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Kartu su Laikinuoju įstatymu, t.y. 2009-12-08, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-531, kuriuo valstybinės pensijos maksimalus dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalus dydis sumažintas nuo už praeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio.

PareiÅ¡kėjo teigimu, priėmus LaikinÄ jį įstatymÄ bei Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymÄ , jam pensija už tarnybÄ buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta. Pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Savo pozicijÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimu.

PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus LaikinÄ jį įstatymÄ , o VRM taikius Å¡io įstatymo nuostatas, pareiÅ¡kėjas negavo dalies teisėtai įgytos pareigÅ«nų valstybinės pensijos, t.y. pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas. Taip pat nurodė, kad dėl sumažintos savo pensijos, 2013-03-28 raÅ¡tu jis kreipėsi į VRM, tačiau su gautu atsakymu, t.y. 2013-04-05 VRM sprendimu nesutinka. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas patikslintÄ skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l. 25–27) į skundÄ nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismui nusprendus patenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ dalies ar pilnai, praÅ¡o atidėti pensijų perskaičiavimo kompensavimÄ iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansininkių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose nėra numatyta lėšų skirti pareigÅ«nų valstybinių pensijų atstatymui. Asignavimų poreikis Å¡iam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 m. valstybės biudžeto projektÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas praleido Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytÄ 3 metų apskundimo terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas apie jo pensijos sumažinimÄ vėliausiai sužinojo ar turėjo sužinoti 2010 m. vasario mėn., ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas į VRM su praÅ¡ymu kreipėsi tik 2013-03-28, atsakovės teigimu pareiÅ¡kėjui valstybinė pensija už 2010 m. sausio-vasario mėn. nepriteistina. Pažymėjo, kad VRM apskaičiuodama valstybinės pensijos dydžius, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Atsakovių, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jie buvo informuoti tinkamai (b. l. 48). Byloje yra VRM praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jiems nedalyvaujant (b. l. 27). Administracinė byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:2005 m. rugsėjo 19 d.

VRM sprendimu Nr. 2/17-2819 pareiÅ¡kėjui R. K. už tarnybÄ nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki neterminuotai buvo paskirta 1522,20 Lt valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija (b. l. 16). 2013 m. balandžio 2 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VRM su 2013 m. kovo 28 d. praÅ¡ymu paskaičiuoti ir iÅ¡mokėti jam neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį (b. l. 19–20).2013 m. balandžio 5 d. VRM, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės, priėmė sprendimÄ Nr. 1D-3589(11), kuriuo nurodė pareiÅ¡kėjui, kokiu teisiniu pagrindu jo pensija buvo sumažinta ir konstatavo, kad Å¡iuo metu nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ , be to, atkreipė dėmesį, kad Laikinasis įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo (b. l. 21–22).

Iš 2013 m. balandžio 4 d. Sveikatos priežiūros tarnybos pažymos Nr. 11PP(P)-2434 matyti, kad pareiškėjui paskirtas pensijos dydis nuo 2010-01-01 buvo 1522,20 Lt, tačiau pritaikius Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta (b. l. 23).Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje taip pat keliamas ginčas ir dėl minėto 2013 m. balandžio 5 d. VRM sprendimo Nr. 1D-3589(11) teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje ginčo nėra dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui. Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui pensijÄ moka VRM.2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ , jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų (tarp jų ir pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .

Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , <...>. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d.Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡ esmės pripažino, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Dėl termino kreiptis į teismÄ su skundu atnaujinimo Teisėje egzistuoja teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ , tačiau teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Vienas iÅ¡ jų - procesinių terminų laikymasis. Procesiniai terminai žymi ribÄ tiek individams, tiek valstybės institucijoms, nuo kada teisminė kontrolė tampa nebegalima. Reikia pažymėti, kad teisės nuostatų, reguliuojančių procesinius terminus, taikymas teisės į veiksmingÄ teisminę apsaugÄ nepažeidžia. PrieÅ¡ingai, procesinių terminų laikymasis užtikrina lygiateisiÅ¡kumo bei teisinio saugumo reikalavimus, vykdant teisingumÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo numatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis adm. b.

Nr. AS525-575/2010). Bylose dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokos priteisimo ABTÄ® 33 str. 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismÄ terminas netaikytinas. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys Valstybinių pensijų įstatymas bei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereglamentuoja pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, todėl, atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 dalis).

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimÄ teismui. Å ioje nutartyje LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ nuo sužinojimo apie priimtÄ sprendimÄ dienos, numatytÄ Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje.

Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiÅ¡ko skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pagal analogijÄ taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintÄ 3 metų terminÄ .

Å is terminas pagal analogijÄ pritaikytas iÅ¡vadai dėl kreipimosi į teismÄ priimtinumo pagrįsti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo suformuotos iÅ¡vados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ . AnalogiÅ¡kos pozicijos LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir vėliau iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013.

Å ioje 2013-11-07 nutartyje teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kreipimuisi į administracinį teismÄ su skundu dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogijÄ taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismÄ asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, iÅ¡mokantis valstybinę pensijÄ , atsisako iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ .Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui R. K. paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas buvo perskaičiuojama nuo 2010-01-01.

Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pateikta pažyma patvirtina, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už 2010 metų sausio mėnesį buvo iÅ¡mokėta 2010 metų vasario mėnesį. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2013-04-23 (b. l. 1–5), t. y. praėjus daugiau nei trims metams nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos iÅ¡mokėjimo.2014 m. sausio 30 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti skundo padavimo terminÄ (b. l. 44–45). PraÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, jog apie savo teisių galimÄ pažeidimÄ sužinojo iÅ¡ Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo, kuriuo buvo konstatuotas tam tikrų Laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatų prieÅ¡taravimas Konstitucijos 23, 29 ir 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Delsė kreiptis į teismÄ , nes pagrįstai tikėjosi, kad jam bus iÅ¡mokėta neteisėtai sumažinta valstybinės pensijos dalis, kadangi iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo buvo mažinama pensija. Be to, Å¡iuos teisėtus lÅ«kesčius lėmė ir teisinio reguliavimo ypatumai, kuriuos vėlesnėje praktikoje taikė teismai. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog aplinkybė, kad jam paskirtoji pensija buvo mažinama ne tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal 5 straipsnio 1 dalį, paaiÅ¡kėjo tik gavus 2013-04-05 VRM sprendimÄ bei Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2013-04-04 pažymÄ apie pensijos dydį.

Nurodo, jog jam paskirtos pensijos sumažinimas buvo pradėtas nuo 2010-01-01, atsakovei nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvienÄ mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. PareiÅ¡kėjo teigimu, nors faktiÅ¡kai pirmÄ sumažintÄ pensijÄ jis gavo 2010 m. vasario mėn., tačiau kokiais teisiniais pagrindais ir kokia dalimi jo pensija buvo mažinama, jis sužinojo tik gavęs ginčijamÄ 2013-04-05 VRM sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ , remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika: 2013-03-12 nutartimi Nr. A-552-519/2013, nutartimi Nr. AS-502-212/2014 ir kt.

Papildomai pažymėjo, kad iÅ¡analizuoti visų jo pensijos perskaičiavimo aplinkybių ir laiku kreiptis į teismÄ su skundu jam sutrukdė tėvo sunki liga (diagnozuotas vėžys), atliktos kelios operacijos bei nuolatinė jo slauga.Pagal ABTÄ® 34 str. 1 dalį, teismas gali atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ , jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. PareiÅ¡kėjas turi nurodyti svarbias praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (ABTÄ® 34 straipsnio 2 dalis).  Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.

Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (LVAT 2012-03-16 nutartis Nr. AS858-187/2012, 2012-03-02 nutartis Nr. AS858-152/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti keliÄ asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti Å¡iÄ teisę, ar pareiÅ¡kimas atnaujinti praleistÄ terminÄ paduotas per protingÄ laiko tarpÄ nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, iÅ¡nykimo.

LVAT ne kartÄ yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundÄ jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminÄ praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliÅ«tis laiku paduoti skundÄ bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovÄ arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situacijÄ .Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės pagrindžia pareiÅ¡kėjo delsimÄ kreiptis į teismÄ su skundu.

Pažymėtina, kad nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo ar apskundimo terminai. Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į pensijos nepriemokÄ turi ginti per trejų metų terminÄ , paaiÅ¡kėjo tik LVAT iÅ¡plėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013-03-12 nutartį Nr. A-552-519/2013.

Å ioje nutartyje buvo konstatuota, kad atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, ginčams dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 dalis), t. y. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. IÅ¡aiÅ¡kinimas dėl procesinio trejų metų kreipimosi į teismÄ termino eigos skaičiavimo buvo pateiktas tik LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje.

ABTÄ® 33 str. 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėjas, 2010 metų vasario mėnesį gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 str. 1 dalis).

Atsižvelgęs į tai, kad iki 2013 metų kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, siekiant užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisę į teisminę gynybÄ , pareiÅ¡kėjo nurodytos priežastys pripažįstamos svarbiomis ir praÅ¡ymas, dėl termino atnaujinimo kreiptis į teismÄ su skundu, tenkintinas (ABTÄ® 34 str.).

Toliau spręstinas ginčijamo VRM sprendimo ir reikalavimo priteisti pensijos nepriemokÄ teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Dėl VRM sprendimo panaikinimo PareiÅ¡kėjas vienu iÅ¡ skundo reikalavimu praÅ¡o panaikinti 2013 m. balandžio 5 d. VRM sprendimÄ Nr. 1D-3589(11). Teismas pažymi, kad šį sprendimÄ atsakovė priėmė iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės, t.y. ginčijamame sprendime yra pateikiama informacija apie pareiÅ¡kėjui mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis, Å¡i pensija buvo apskaičiuojama.

Be to, Å¡iame sprendime iÅ¡reikÅ¡ta ir atsakovės valia atsisakyti mokėti pareiÅ¡kėjui sumokėti susidariusios pensijos nepriemokÄ . BÅ«tent Å¡is atsisakymas ir yra administracinis aktas, kurį skundžia pareiÅ¡kėjas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , gali skundžiamÄ aktÄ panaikinti visÄ arba jo dalį. Reikia pažymėti, kad skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , skundžiamas aktas ar jo dalis turi bÅ«ti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Å i nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai privalo šį aktÄ ar jo dalį panaikinti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį. Minėta, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas iÅ¡ esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti tik tÄ 2013 m. balandžio 5 d.

VRM sprendimo Nr. 1D-3589(11) dalį, kuria atsisakyta pareiÅ¡kėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Minėta, kad pareiÅ¡kėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo mažinama pagrįstai, todėl ginčijama sprendimo dalis, kuria pensija buvo sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, yra teisėta, ir Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Dėl reikalavimų priteisti valstybinės pensijos nepriemokÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad teisės į pensijÄ turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principÄ , skelbiamÄ Konstitucijos 23 straipsnyje.

Konstitucinis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas). Teisė į nuosavybę – prigimtinė žmogaus teisė. Ji grindžiama bendromis teisinių valstybių konstitucinėmis tradicijomis bei tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis.

Nuosavybės teisių apsauga garantuojama Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio, 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio nuostatų. Tačiau teisė į nuosavybę nėra absoliuti. Vertinant teisę į pensijÄ nuosavybės teisių apsaugos kontekste, bÅ«tina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , todėl tam tikrais atvejais Å¡i teisė gali bÅ«ti ribojama laikantis teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (mutatis mutandis žr.

Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimÄ , 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ ). Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2013 m. balandžio 4 d. pažyma Nr. 11PP(P)-2434 (b. l.

23) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui R. K. paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, kurių konstitucingumas buvo patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu. Kadangi pareiÅ¡kėjas buvo dirbantis asmuo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jo pensija buvo dar kartÄ perskaičiuota ir sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

PareiÅ¡kėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiÅ¡kia teisinį netikrumÄ , pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių paneigimÄ Ä¯dėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų pažeidimÄ , todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui R.

K. laikotarpiu imtinai nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo paskaičiavimu tai sudaro 26296,65 Lt (skirtumas tarp pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir Laikinojo įstatymo 5 str., b. l. 23). PareiÅ¡kėjo pensijos sumažinimas, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytinas atliktu teisėtai ir pagrįstai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo bÅ«ti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (žr. 2012-07-23 nutartį adm. byla Nr. A552-2747/2012).

Toks teismo aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl VRM kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nustatė tokį teisinį reguliavimÄ , kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į tai, remiantis 2013 m. balandžio 4 d. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažyma Nr. 11PP(P)-2434 ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiÅ¡kėjui R. K. už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 imtinai pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, priteistina 26296,65 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, todėl įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedÅ«ras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto iÅ¡laidų sampratÄ , sprendžia, kad teismo priimtas įpareigojimas – pareiÅ¡kėjo naudai priteisti 26296,65 Lt pensijos nepriemokÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, gali bÅ«ti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime iÅ¡dėstytais motyvais bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 str. 1 ir 2 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. K. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 26296,65 Lt (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis centus) neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ä®pareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, susidariusiÄ 26296,65 Lt pensijos nepriemokÄ iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 1D-3589(11) dalį, kurioje atsisakyta R.

K. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.   Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                           Gintaras Dzedulionis RÅ«ta Miliuvienė                                                                                                              Margarita Stambrauskaitė            Â