c1e15b30-e10c-4ed0-bf2d-16f8fec26a02 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėjas S. KatauskasTeisėja L. BajorinienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-41-360/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21793-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2.; 1.2.26.2.; 2.1.14.; 2.1.15.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos respublikos vardu 2017 m. sausio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,teisėjų Violetos Miliuvienės ir Daliaus Jocio,sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,nuteistajam R.

L.,gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. L. ir nukentėjusiojo L. B. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 36 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 24 MGL (903,84 eurų) dydžio bauda, sumokant jÄ per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nuosprendžiu iÅ¡ R.

L. nukentėjusiajam L. B. priteista 850 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 200 eurų proceso iÅ¡laidų atstovo iÅ¡laidoms padengti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. L. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 9 d., apie 10 val. 48 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vieÅ¡oje vietoje, po konflikto dėl avarinės situacijos sukėlimo, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ L.

B., taip nukentėjusiajam padarė virÅ¡utinės lÅ«pos audinių patinimÄ , muÅ¡tÄ Å¾aizdÄ lÅ«pos gleivinėje, nežymiai paslankų virÅ¡utinės deÅ¡inės pusės pirmÄ kandį, tokiu bÅ«du padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Nuteistasis R. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį pakeisti, sumažinti paskirtÄ baudÄ ir priteistos neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jis nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo, todėl neaiÅ¡ku, kodėl apylinkės teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir konstatavo, kad kaltė pripažinta, bet nebuvo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi.

Apeliantas pripažįsta, kad prieÅ¡taravo dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai dydžio bei dėl neturtinės žalos dydžio, tačiau teismas Å¡ias nukentėjusiojo praÅ¡omas sumas sumažino, taip pritardamas, kad jos neadekvačios. Nukentėjusysis turtinės žalos nepatyrė, todėl net ir priteista neturtinė žala yra per didelė. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiuoju buvo susitaikęs, tyrėjai buvo patvirtinę, jog vienas kitam jokių pretenzijų neturi, tačiau vėliau nukentėjusysis galėjo bÅ«ti paveiktas kitų asmenų ir nusprendė pasipelnyti, susitaikymÄ apskundė.

Teismas iÅ¡siaiÅ¡kino, jog konfliktas kilo dėl L. B. sukeltos avarinės situacijos ir dėl to iÅ¡Å¡aukto didelio susijaudinimo, todėl gali bÅ«ti taikoma BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Pripažinus atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, galėjo bÅ«ti skiriama mažesnė piniginė bauda.Apeliantas nurodo, kad skirta bauda ir priteista neturtinė žala jam yra nepakeliama finansinė naÅ¡ta, nes jis yra tik iÅ¡ dalies darbingas, iÅ¡laiko mažametį sÅ«nų bei moksleivę dukrÄ . Nors teisme teigė, kad gauna 2000 eurų pajamų, tačiau nesugebėjo paaiÅ¡kinti, jog tos pajamos gaunamos iÅ¡ nekilnojamojo turto nuomos ir iÅ¡kart atiduodamos dėl kredito už to paties nekilnojamojo turto įsigijimÄ , todėl vienintelės pajamos yra nedarbingumo iÅ¡moka.Nukentėjusysis L.

B. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį iÅ¡ dalies pakeisti, skirti griežtesnę bausmę bei visiÅ¡kai patenkinti civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos ir iÅ¡laidų advokato pagalbai. Nurodo, kad R. L. teisme Å¡velnino savo padėtį, teigdamas, jog sudavė ne kumščiu, o delnu, be to, pats teismas nenustatė, jog R. L. gailėjosi. Padaryta įžūli nusikalstama veika, dienos metu, prisidengiant iÅ¡galvota dingstimi, o tai rodo nuteistojo pavojingumÄ , todėl nebuvo pagrindo skirti Å¡velnesnę nei sankcijos vidurkis bausmę.L.

B. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka nusikalstamos veikos pavojingumo ir pasekmių. Nusikaltimas padarytas dienos metu, gatvėje, nekreipiant dėmesio, kad aplink yra žmonių, jis, L. B., buvo pažemintas, paniekintas, įbaugintas, patyrė fizinį skausmÄ , vėliau dvi savaites klibėjo dantys, patyrė nepatogumų dėl maitinimosi, iÅ¡kart po įvykio R. L. neatsiprašė, elgėsi nepagarbiai, bandė apgauti, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir tik padavus skundÄ atnaujintas.

Nukentėjusysis teigia, kad iÅ¡ pradžių buvo kalbama apie 3000 eurų sumÄ dėl žalos atlyginimo ir su tokia suma bÅ«tų sutikęs, tačiau nuteistasis net neketino žalos atlyginti, o tik norėjo iÅ¡vengti atsakomybės. Po ikiteisminio tyrimo nutraukimo kreipėsi į advokatÄ , reikėjo skųsti veiksmus, ruoÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį, atstovo reikėjo ir teismo posėdyje. Dėl R. L. įtakos Tauragėje dirbę advokatai nesutiko atstovauti byloje, todėl teko kreiptis į kitos vietovės advokatÄ .

Sumokėtas honoraras atitinka protingumo kriterijus. Teismas nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl sumažino iÅ¡laidas advokato pagalbai, kadangi atstovas gaiÅ¡o laikÄ kelionėje, teismo posėdyje, susipažindamas su bylos medžiaga, vyko konsultacijos dėl dokumentų ruoÅ¡imo.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas.Tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose keliamas R.

L. prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos vertinimo bei bausmės skyrimo klausimai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. L., konstatavo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, kadangi, nors R. L. kaltę ir pripažino, tačiau nuoširdžiai nesigailėjo. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmos instancijos teismo pateiktu bylos aplinkybių vertinimu. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Å i atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (kasacinė nutartis 2K-7-107/2013). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes bÅ«tent pirmosios instancijos teisme byla iÅ¡sprendžiama iÅ¡ esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ klausimÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2008).

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, R. L. pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, tačiau apklausiamas papildomai pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y., kad po konflikto dėl avarinės situacijos, automobiliams sustojus sankryžoje, priėjęs prie savo automobilyje sėdėjusio nukentėjusiojo L. B., kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį pastarajam į veidÄ . Teisiamajame posėdyje R. L. patvirtino nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apgailestavo dėl savo elgesio, atsiprašė, sutiko su civiliniu ieÅ¡kiniu, tik prieÅ¡taravo dėl Å¡io dydžio.

Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, valstybinį kaltinimÄ palaikęs prokuroras per baigiamÄ sias kalbas taip pat prašė R. L. dėl prisipažinimo ir gailėjimosi taikyti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Atsižvelgiant į visÄ tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas R. L. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Nuteistasis apeliaciniame skunde užsimena, kad galėtų bÅ«ti pripažįstama ir BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., jog veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai.

Kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, kad nukentėjusysis nuteistojo atžvilgiu bÅ«tų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ar skatinęs pastarÄ jį pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tiek R. L., tiek L. B. vienas kito veiksmus kelyje vertino kaip avarinę situacijÄ , automobiliams sustojus prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , R. L. pats iÅ¡lipo iÅ¡ savo transporto priemonės ir nuėjo prie nukentėjusiojo automobilio aiÅ¡kintis, kas nutiko, bei, įvykus konfliktui, sudavė L.

B. į veidÄ . Paminėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.Nustačius R. L. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę iÅ¡ naujo svarstytinas ir bausmės dydžio klausimas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs R. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs, kad nuteistasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, yra iÅ¡ dalies darbingas, skyrė BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , kurios dydį nustatė mažesnį nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis.

Nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, kad R. L. turėjo bÅ«ti skirta griežtesnė bausmė, tačiau Å¡ie argumentai atmestini. Skirdamas bausmę R. L., parinkdamas jos rūšį, pirmosios instancijos teismas pakankamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , R. L. kaltę, jo asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus R. L. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, yra pagrindas nežymiai mažinti skirtÄ bausmę ir nuteistajam už padarytÄ nusikaltimÄ skirti 30 MGL dydžio baudÄ , kuriÄ , pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, mažinti trečdaliu.Tiek nuteistas, tiek nukentėjusysis apeliaciniuose skunduose kelia neturtinės žalos dydžio klausimus, R.

L. teigia, jog priteista neturtinė žala per didelė, o L. B. vertina, jog ji per maža. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikÅ¡mingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas Å¡ios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismo nustatomÄ neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymÄ ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 850 eurų suma, savo sprendimÄ iÅ¡samiai motyvavo. Kolegija su tokiu neturtinės žalos dydžiu sutinka, pripažįsta jį protingu bei proporcingu, atitinkančiu kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ . Å iuo atveju R.

L. padaryta nusikalstama veika nesunki, tai rodo nedidelį veikos pavojingumÄ , duomenų apie padarytÄ turtinę žalÄ nėra, kita vertus nuteistojo tyčiniai, įžūlÅ«s veiksmai, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ , nepatogumus dėl patirto sužalojimo, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde užsimena apie sunkiÄ turtinę padėtį, nedarbingumÄ bei iÅ¡laikomus asmenis, tačiau kaltininko turtinė padėtis yra tik vienas iÅ¡ kriterijų nustatant priteistinos žalos dydį, yra vertinama bylos aplinkybių visuma.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje pakankamai įvertino patirtos neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nesutinka su priteistų proceso iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu. Pirmosios instancijos teismui nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė du kvitus, patvirtinančius 100 eurų sumokėjimÄ už dokumento suraÅ¡ymÄ bei 420 eurų sumokėjimÄ už atstovavimÄ .

Nuosprendžiu nukentėjusiajam priteista 200 eurų atstovo iÅ¡laidoms padengti, toks sprendimas motyvuotas.Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti.

Baudžiamajame procese asmenys yra laisvi rinkdamiesi gynėjÄ ar atstovÄ advokatÄ , darbo užmokesčio dydžio klausimas yra jų susitarimo reikalas, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog iÅ¡kilus proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimui, teismas visais atvejais ir priteistų visas turėtas iÅ¡laidas, prieÅ¡ingai, teismas įvertintų, ar jos yra adekvačios, ar atitinka vyraujančiÄ praktikÄ ir pan. Kolegija Å¡iuo atveju sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei motyvuotai proceso iÅ¡laidomis pripažino ir nukentėjusiajam priteisė 200 eurų iÅ¡ praÅ¡ytų priteisti 520 eurų.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktų kvitų, didžiÄ jÄ dalį praÅ¡omos priteisti sumos sudaro atstovavimo iÅ¡laidos (420 eurų). Baudžiamoji byla nedidelė, R. L. dar ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, padarytas nusikaltimas nesunkus, procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo sudėtingas, vyko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Taigi paminėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistų proceso iÅ¡laidų dydis yra protingas ir pakankamas.Kolegija, atsižvelgdama į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pakeisti:R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).R. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 36 MGL dydžio baudÄ sumažinti iki 30 MGL. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 eurų).Nukentėjusiojo L.

B. apeliacinį skundÄ atmesti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                                 Savinijus Katauskas Teisėjos                                                                                                                              Violeta Miliuvienė                                                                                                                                            Dalius Jocys