c1e079e3-36b3-4979-bd2d-3be5bdd5ff4d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1672-821/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04562-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas P. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5000 Eur neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d. atlyginti (b. l. 1–2). Skunde nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d. dėl jam nepaaiÅ¡kintų priežasčių buvo uždarytas ir laikomas baudos izoliatoriuje (kamerų tipo patalpoje) nežmoniÅ¡komis kalinimo sÄ lygomis, nes nebuvo užtikrinta teisė į minimalų kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui, didelė kameros ploto dalis užimta baldais.

Teigė, kad nuo 7 val. ryto iki 23 val. vakaro bÅ«davo atimama patalynė, langas iki galo neatsidarė, nebuvo ventiliacijos, trÅ«ko oro, kameroje degė tik viena lempa, be gaubto, be to, negalėjo rÅ«kyti. Taip pat nurodė, kad į laukÄ pasivaikščioti vedė tik 1 valandai, nors turėjo leisti 2 valandas praleisti lauke. Teigė, kad 15 min., skirtų nusiprausti duÅ¡e nepakakdavo, patalynę keisdavo tik kas 2-3 savaites. Dėl tokių salygų pareiÅ¡kėjui teko gerti antidepresantus. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimÄ , kuriame su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–12).

Atsiliepime į skundÄ paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d. atliko jam paskirtÄ nuobaudÄ už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimÄ kamerų tipo patalpoje Nr. 1K. 2018 m. gruodžio 1 d. pareiÅ¡kėjui atsisakius bÅ«ti jam administracijos paskirtame bÅ«ryje bei nevykdant teisėtų pareigÅ«nu nurodymų eiti į jam paskirtÄ bÅ«rį, pareiÅ¡kėjas laikinai 2018 m. gruodžio 1 ir 2 dienomis buvo laikinai izoliuotas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (savaitgalio metu).

Nurodė, kad kamerų tipo patalpos Nr. 1K plotas – 13,05 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,65 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas yra apie 4,35 kv. m, kuris Vilniaus PN vertinimu, atitinka teisės aktų reikalavimus. Vilniaus PN nuomone, sanitarinis mazgas, esantis kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, privalo bÅ«ti įskaičiuotas į bendrÄ Å¡ių patalpų naudojamÄ plotÄ , kadangi sanitariniu mazgu naudojasi tik iÅ¡imtinai toje patalpoje esantys nuteistieji.

Patalpa yra pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iÅ¡ visų pusių, turinti išėjimÄ Ä¯ laukÄ arba kitas patalpas. Kamerų tipo patalpų ir drausmės grupės gyvenamųjų patalpų durys turi tik vienÄ išėjimÄ , t. y. išėjimÄ Ä¯ bendrÄ jį sektoriaus koridorių. Sanitarinis mazgas, esantis minėtose patalpose, atsakovės atstovo vertinimu, neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip atskira patalpa. Vilniaus PN pabrėžė, kad patekimas į kamerų tipo patalpÄ priklausė iÅ¡imtinai nuo pareiÅ¡kėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti kamerų tipo patalpose atsiranda padarius nusižengimÄ ir pažeidus pataisos įstaigos tvarkÄ , numatytÄ teisės aktuose.

Nurodė, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui nuo 23 val. iki 7 val. Dėl rÅ«kymo pažymėjo, kad Vilniaus PN turi pareigÄ užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi draudimo rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, todėl visose kamerų tipų patalpose yra draudžiama rÅ«kyti. Nuteisėtiesiems kiekvienÄ dienÄ suteikiama galimybė pasivaikščioti lauke specialiai įrengtuose pasivaikščiojimų kiemeliuose, kuriuose nuteistieji pasivaikščiojimų metu turi galimybę rÅ«kyti.

Visose PN Vilniaus drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ . Taip pat patalpose yra įrengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Kamerų tipo patalpoje Nr. 1K įrengtas tvarkingas plastikinis langas. Jokių nusiskundimų dėl minėtoje patalpoje įrengto lango, prastos vėdinimo galimybės, temperatÅ«ros, padidėjusios drėgmė, pelėsio Vilniaus PN nėra gavusi.

Pažymėjo, kad ir pareiÅ¡kėjas į įstaigos administracijÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių nėra kreipęsis. Vilniaus PN griežtai laikosi nuteistiesiems nustatytos pasivaikščiojimų tvarkos, kiekvienÄ dienÄ nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose suteikiami įstatyme nustatytos trukmės (1 valandos) pasivaikščiojimai gryname ore. Dėl galimybės nusiprausti duÅ¡e atliekant nuobaudas drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose nurodė, kad nuteistiesiems įrengta dušų patalpa pilnai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ .

Nurodė, kad Vilniaus PN kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems įstaigoje nustatytas naudojimosi duÅ¡u grafikas, užtikrinantis, kad kiekvienas kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantis nuteistasis turėtų galimybę kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsižvelgiant į nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose skaičių, kiekvienam nuteistajam sudaryta galimybė praustis 30 min. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN 2018 m. gruodžio 1 d. – 2018 m. gruodžio 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) laikotarpiu. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis taip pat nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

PareiÅ¡kėjas savo neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų jį laikant per mažo ploto kameroje, kai laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 1K. Nustatyta, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyriausiojo specialisto V. J. (V. J.) 2018 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 39-362 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ (b. l.

91) ir Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros 2018 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 39-365 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ (b. l.

90) pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (savaitgalio metu), nes raÅ¡tu pareiÅ¡kė, kad atsisako eiti į administracijos paskirtÄ 3 bÅ«rį (b. l. 16; 18). Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 28-1759 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l.

84) pareiÅ¡kėjui skirta nuobauda – 15 parų kamerų tipo patalpoje. Su Å¡iuo nutarimu pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai supažindintas tÄ pačiÄ dienÄ , todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad į kamerų tipo patalpas jis uždarytas dėl jam nežinomų ir nepaaiÅ¡kintų priežasčių atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad pataisos įstaigos direktoriaus nutarime nurodyta, kokius bausmės atlikimo režimo pažeidimus ir kada pareiÅ¡kėjas padarė. IÅ¡ rezoliucijos ant minėto nutarimo matyti, kad paskirta kamerų tipo patalpa Nr. 1K.

Remiantis Vilniaus PN pastato IN3/P pirmo aukÅ¡to (baudų izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų) planu (b. l. 24), kamerų tipo patalpos Nr. 1K plotas – 13,05 kv. m (iÅ¡ jų 1,65 kv. m. užima sanitarinis mazgas), pažymėta, kad įrengtos 3 miegamosios vietos. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas dviese, t. y. su kitu nuteistuoju. PareiÅ¡kėjo manymu, apskaičiuojant jam tekusį plotÄ kameroje, iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuojami sanitarinis mazgas ir baldai. PareiÅ¡kėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpiu vienam asmeniui tenkančio minimalus gyvenamųjų patalpų ploto normÄ pataisos įstaigose nustatė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.2 papunktis, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar pareiÅ¡kėjo atžvilgiu galima konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ , baldų ir sanitarinio mazgo plotai neiÅ¡skaičiuojami iÅ¡ bendro kamerų ploto. Nors Å¡ioje kamerų tipo patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos, skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas dviese, t. y. su kitu nuteistuoju. Tokiu atveju pareiÅ¡kėjui kamerų tipo patalpoje Nr. 1K teko ne mažiau kaip 6,53 kv. m. ploto, taigi 3,6 kv. m ploto reikalavimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas.

Kaip minėta, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenustato reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus EŽTT praktikoje taikomas 3 kv. m standarto laikymasis, todėl taip pat nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimui skirtas laikas yra tik 1 valanda per dienÄ .

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ . BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. BVK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuteistųjų, atliekančių BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytÄ nuobaudÄ (perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų) laikymo sÄ lygos kamerų tipo patalpose, pagal kurias kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantys nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ .

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, Å¡iose patalpose jis atlikinėjo drausmės nuobaudÄ , kuri jam buvo skirta už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus. Patekimas į Å¡ias patalpas priklausė tik nuo pareiÅ¡kėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti kamerų tipo patalpose atsiranda padarius nusižengimÄ ir pažeidus pataisos įstaigos tvarkÄ , numatytÄ teisės aktuose. Be to, atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Vilniaus PN yra griežtai laikomasi nuteistiesiems nustatytos pasivaikščiojimų tvarkos, kiekvienÄ dienÄ nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose suteikiami įstatyme nustatytos trukmės pasivaikščiojimai gryname ore.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl, jo nuomone, per trumpo pasivaikščiojimo laiko bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ praÅ¡ydamas suteikti galimybę pratęsti pasivaikščiojimo laikÄ arba teikė skundus dėl pareiÅ¡kėjo teisės į pasivaikščiojimÄ ribojimo. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jam buvo leista po 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad atsakovės atstovas teisės aktų reikalavimų analizuojamu aspektu nepažeidė.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, patalpose prasta ventiliacija, drėgna, jautėsi šaltis. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (11.6 papunktis).

Gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai (11.5 punktas). Gyvenamieji kambariai turi bÅ«ti Å¡ildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, iÅ¡skyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Å¡ių Eksploatavimo taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatÅ«rai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali bÅ«ti aprÅ«pinami elektriniais oro Å¡ildytuvais ir ventiliatoriais (11.8 punktas).

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma 134:2015) įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas).

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). NatÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Atsakovės atstovas Vilniaus PN pateikė paaiÅ¡kinimus, kad gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ , įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad dėl higienos normų neatitikimo kamerų tipo patalpoje Nr. 1K Vilniaus PN nėra gavusi jokių skundų. Ä®vertinus tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ dėl netinkamo apÅ¡vietimo, ventiliacijos ir drėgmės kamerų tipo patalpoje Nr. 1K, dokumentų, kuriuose minėtoje kamerų tipo patalpoje bÅ«tų užfiksuoti higienos normų pažeidimai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, susiję su netinkamu apÅ¡vietimu, ventiliacija, drėgme ir netinkama oro temperatÅ«ra kamerose, atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad nusiprausti po duÅ¡u turėjo galimybę tik vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių, o tokio laiko jam neužtekdavo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti po duÅ¡u. IÅ¡ į bylÄ pateikto Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo 2016 m. kovo 31 d. Kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekančių nuteistųjų prausimosi duÅ¡e grafiko Nr. 14-1080 (b. l.

25) matyti, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 1K esantiems nuteistiesiems sudaryta galimybė praustis Å¡eÅ¡tadieniais - neporiniais Å¡eÅ¡tadieniais nuo 9.00 val. iki 9.30 val., o poriniais Å¡eÅ¡tadieniais nuo 21.00 val. iki 21.30 val. Taigi suteikiamas 30 minučių trukmės maudymosi laikas kartÄ Ä¯ savaitę. Pažymėtina kad pareiÅ¡kėjas neneigia, kad galėjo praustis po duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę, o pareigos laisvės atėmimo vietų įstaigoms užtikrinti galimybę nuteistiesiems praustis dažniau teisės aktai nenumato.

Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad dėl sveikatos bÅ«klės jam bÅ«tų buvęs bÅ«tinas prausimasis duÅ¡e dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę, taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl prausimosi trukmės ar dažnumo bÅ«tų kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ , todėl teismas neturi pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas taip pat teismui skunde nurodė, kad nuo 7 val. ryto iki 23 val. vakaro bÅ«davo atimama patalynė, patalynę keisdavo tik kas 2-3 savaites.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 220 punkte įtvirtinta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Remiantis Nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje, dienotvarkės, patvirtintos Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. kovo 31 d.

įsakymu Nr. 3-76 (b. l. 28–29) 15 punktu, nepertraukiamas miegas numatytas nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Dėl patalynės keitimo dažnumo, teismas pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktÄ ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę. PareiÅ¡kėjui buvo skirta drausminė nuobauda – 15 parų kamerų tipo patalpoje, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nurodo, kad patalynė keičiama tik kas 2-3 savaites. Tačiau pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpoje neiÅ¡buvo 3 savaičių, todėl teismo vertinimu, Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys vertintinas kritiÅ¡kai.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN veikė pažeisdama teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad būdamas kamerų tipo patalpoje negalėjo rūkyti. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Å io straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Higienos normos HN 134:2015 7 punktas taip pat numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Taigi, Vilniaus PN administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas drausminę nuobaudÄ turėjo teisę kasdien iki 1 valandos pasivaikščioti lauke specialiai įrengtame kiemelyje (b. l. 33), kuriame, esant poreikiui, galėjo rÅ«kyti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl to, jog buvo laikomas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, jis patyrė stresÄ , skausmÄ , depresijÄ , teko gerti antidepresantus. PareiÅ¡kėjo teiginius dėl antidepresantų vartojimo paneigia Vilniaus PN 2019 m. kovo 28 d. raÅ¡te Nr. 9-1777 (b. l.

54) pateikta informacija, kuria remiantis pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos kortelėje duomenų apie jam diagnozuotÄ depresijÄ nėra. Gydytojo psichiatro įraÅ¡uose buvo nustatytos diagnozės: F60.30 ((duomenys neskelbtini) diagnozuotas nuo 2013 m. liepos 29 d.), F51.0 ((duomenys neskelbtini), diagnozuotas nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d.), F11.3 (((duomenys neskelbtini) diagnozuoti 2017 m. balandžio 6 d.). Teismo vertinimu, nurodyti sveikatos sutrikimai nesusiję su pareiÅ¡kėjo laikymu kamerų tipo patalpoje Nr. 1K ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d., nes atsirado žymiai anksčiau nei pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į ginčo kamerų tipo patalpÄ .

Teismas pažymi, kad neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

Todėl praktikoje tam tikrais atvejais nežymÅ«s kalinimo sÄ lygų pažeidimai neilgÄ laiko tarpÄ , netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiÅ¡kėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017 yra pažymėjęs ir tai, kad visiÅ¡kai natÅ«ralu, jog kalinamas asmuo jaudinasi dėl jo atžvilgiu vykstančio proceso (ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme), todėl identifikuoti, koks bÅ«tent neigiamas veiksnys sukėlė pareiÅ¡kėjui sveikatos sutrikimus (pvz., nemigÄ , Å¡irdies veiklos sutrikimus ir pan.) nėra galimybės. Atitinkamai, apžvelgiamoje byloje nuspręsta, kad konstatuoti tokius sveikatos sutrikimus kaip laisvės atėmimo vietos neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis) pasekmę, susijusiÄ priežastiniu ryÅ¡iu bÅ«tent su Å¡iais neteisėtais veiksmais, nėra pagrindo.

Teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Vilniaus PN, Å¡ios įstaigos pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo P. R. (P. R.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė