2018-04-04 Nr. AB-7007-3-61-3-01761-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-540-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01761-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus trečiasis teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1–6, 39–43), prašydama:

1.1. Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus trečiojo teritorinio skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2015 m. gruodžio 29 d. darbingumo lygio aktą Nr. 4562 (toliau – ir Aktas Nr. 4562) bei išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-2644 (toliau – ir Išvada Nr. DPS-2644) ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjos ligas ir būkles įvertinti dar kartą;

1.2. Panaikinti Tarnybos 2016 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. SS-397 (toliau – ir Sprendimas Nr. SS-397);

1.3. Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. S-114 (toliau – ir Sprendimas Nr. S-114);

1.4. Pradėti norminę bylą dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1 ir 2 priedų ir jį ar jo dalį panaikinti kaip neteisėtą.

2. Pareiškėja skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Tarnybos Vilniaus skyrius Aktu Nr. 4562 ir Išvada Nr. DPS-2644 pareiškėjai nustatė 55 proc. darbingumo lygį. Pažeidžiant Kriterijų aprašo 3 ir 4 punktus, nebuvo objektyviai vertinamos visos pareiškėjos ligos ir būklės, sprendimas priimtas atsižvelgiant tik į tas ligas ar sveikatos sutrikimus, kurie yra įtraukti į Kriterijų aprašo 1 priedą (įvertinta tik 12 pareiškėjos diagnozių, nors sveikatos priežiūros įstaigos išduotame siuntime jų nurodyta 14). Pareiškėja pažymėjo, jog visos pareiškėjos ligos ir būklės medicinos specialistų yra įvertintos kaip vidutinio sunkumo (vidutinės rizikos), todėl bazinė darbingumo vertė taip pat turėjo būti vertinama kaip vidutinio sunkumo, o ne kaip lengva. Sprendime taip pat nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai nustatytas (duomenys neskelbtini), nes pareiškėja buvo pateikusi 2 skirtingų oftalmologų išvadas dėl (duomenys neskelbtini), tačiau šio fakto Tarnyba nenagrinėjo. Sprendime taip pat nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos pateiktus duomenis apie jos sveikatą – nėra minima pareiškėjai nustatyta (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ligos „nepatikslintos“, nevertinta diagnozė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, Tarnyba nevykdė Kriterijų aprašo 13.1 punkte nustatytos pareigos kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, ar kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka.

2.2. Dėl baigtinio ligų ir diagnozių sąrašo, pateikto Kriterijų aprašo 1 priede, nėra vertinami jokie kiti sveikatos sutrikimai (duomenys neskelbtini), kurių visuma daro įtaką bendram asmens darbingumui. Nevertinant sveikatos sutrikimų, neįtrauktų į Kriterijų aprašo 1 priedą, Tarnybos specialistams nėra galimybės išsamiai ir objektyviai įvertinti asmens darbingumą. Kriterijų apraše įtvirtinta darbingumo lygio nustatymo (administracinės procedūros) tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktams, 8 straipsnio 1 ir 2 dalims. Dėl Kriterijų aprašo nustatyta tvarka priimto sprendimo pareiškėjai nepagrįstai nustačius tik 45 proc. netektą darbingumą, pareiškėja neįgyja teisės į 110 proc. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio netekto darbingumo pensiją, tuo pačiu nesuteikiama galimybė dirbti ir save išlaikyti (neproporcingai nustatytam darbingumo lygiui dideli apribojimai dėl darbo sąlygų). Taigi Kriterijų aprašo nuostatos prieštarauja Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijai, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymui bei Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymui.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 90–94) prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad kartu su siuntimu Tarnybai pateikti pareiškėjos sveikatos būklę aprašantys medicininiai dokumentai buvo išsamūs ir pakankami, todėl nebuvo objektyvių priežasčių jais abejoti ir poreikio kreiptis dėl duomenų patikslinimo. Tarnyba vertina ne kiekvieną asmeniui diagnozuotą ligą ar asmens patiriamą jutimą atskirai, bet jų sukeltus organizmo funkcinius sutrikimus. Be to, Tarnyba vertina ne sveikatos, o darbingumo lygį. Pagal TLK-AM 10 kodus (duomenys neskelbtini) nustatytos ligos negali būti vertinamos atskirai, kadangi tai yra vienos sistemos pažeidimai, todėl pagrįstai buvo taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2 papunktis, kuris apima visus šiuos susirgimus. Diagnozė pagal TLK-AM 10 (duomenys neskelbtini) vertinama pagal išliekančią simptomatiką po taikyto specifinio gydymo. Šis punktas taikomas dėl (duomenys neskelbtini), parenkant procentinę reikšmę įvertinus visus reikšmingus faktorius. Pareiškėjos funkciniai sutrikimai (duomenys neskelbtini) buvo vertinti kaip vidutiniai. Diagnozuotas (duomenys neskelbtini) įvertintas 90 proc. bazinio darbingumo verte, kadangi pareiškėjai nustatytas (duomenys neskelbtini). Diagnozės pagal TLK-AM 10 kodus (duomenys neskelbtini) nevertintos, nes neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir įtakos pareiškėjos darbingumo lygiui neturi. Ginčijami sprendimai buvo priimti kompetentingų specialistų, vadovaujantis gydytojų pateiktais dokumentais. Tarnyba taip pat pažymėjo, jog ribojimai ir rekomendacijos suformuoti atsižvelgiant į tuo metu asmeniui nustatytus ir bylos dokumentais patvirtintus funkcinius sutrikimus. Nustatyti kitų apribojimų, tiesiogiai nesusijusių su pareiškėjos sveikatos būkle, nebuvo pagrindo. Vertindama pareiškėjos darbingumo lygį, Tarnyba vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir laikėsi juose nustatytų procedūrų.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Vilniaus skyrius atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 27 d. sprendimu (t. II, b. l. 2–11) pareiškėjos skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

7.1. Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centro poliklinikos 2015 m. lapkričio 23 siuntimu Nr. 11877 pareiškėja nukreipta į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Siuntime pagrindine diagnoze nurodytas (duomenys neskelbtini), lėtinė forma, įvardyta TLK-10-AM kodu (duomenys neskelbtini). Siuntime nurodytos kitos diagnozės (duomenys neskelbtini).

7.2. Tarnybos Vilniaus skyrius vertino pareiškėjos darbingumo lygį remdamasis siuntimo į Tarnybą, papildomų medicininių tyrimų duomenimis, specialistų ir konsultantų išvadų bei apžiūros ir pokalbio duomenimis ir 2015 m. gruodžio 29 d. Akte Nr. 4562 nustatė 54 procentų (BDL = 60 × 0,9) bazinį darbingumą. Funkcijų sutrikimas: psichikos, rankų, kraujotakos, kitų, liemens – lengvas. Tarnybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.1.2.1 punktu, XIII dalies 76.2.1 punktu ir II dalies 23 punktu, pareiškėjai nustatė 55 proc. bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus (21) prilygino koeficientui 1, nustatė 55 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. Tarnybos Vilniaus skyrius taip pat suformulavo Išvadą Nr. DPS-2644 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, pagal kurią pareiškėja „negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB (A); veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg (moterims); veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti naktinį darbą; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m, virš 5 m, požeminiai darbai, darbai elektros srovės atžvilgiu pavojingose patalpose, dirbti su mechaniniais įrenginiais“.

7.3. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. vasario 9 d. Sprendimu Nr. SS-397, pakartotinai įvertinęs pareiškėjos darbingumo lygį, paliko galioti Tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimą dėl 55 proc. darbingumo lygio nustatymo. Remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo II dalies 23 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) nustatė 90 proc. bazinį darbingumą, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo III dalies 29.3 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) nustatė 90 proc. bazinį darbingumą, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2 punktu, dėl ligų (duomenys neskelbtini) nustatė 60 proc. bazinį darbingumą, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.7.2 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) nustatė 80 proc. bazinį darbingumą, gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) nevertino, taikė įtakos koeficientą 0,9. Konstatavo, kad Tarnybos teritorinis skyrius netinkamai taikė Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.1 punktą dėl diagnozių (duomenys neskelbtini) bei Kriterijų aprašo 41.1.2.1 punktą dėl diagnozių (duomenys neskelbtini); dėl diagnozių (duomenys neskelbtini) papildomai taikė Kriterijų aprašo 1 priedo III dalies 29.3 punktą. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius konstatavo, kad taikytų punktų pasikeitimai įtakos asmens darbingumo lygiui neturėjo, atsižvelgdamas į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam kriterijus, juos įvertino 21 balu bei prilygino koeficientui 1, paliko galioti suformuluotą Išvadą Nr. DPS-2644.

7.4. Ginčų komisija 2016 m. balandžio 19 d. Sprendimu Nr. S-114 Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus Sprendimą Nr. SS-397 paliko nepakeistą. Įvertinusi medicininiuose dokumentuose aprašytą pareiškėjos sveikatos būklę (dėl labiausiai darbingumą ribojančių kraujotakos ir periferinės nervų sistemos funkcinių sutrikimų), konstatavo, kad asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas lygus 1, remiantis Kriterijų aprašo 9, 10 ir 11 punktais, pareiškėjai pagrįstai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, netektas darbingumas – 45 proc.

8. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad atsakovas, nustatydamas pareiškėjos darbingumo lygį, nepagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo nuostatomis, kadangi į šio akto taikymą nukreipia Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Teismas nenustatė, kad Tarnyba ar Ginčų komisija būtų diskriminavusi pareiškėją.

9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl teismas šiuo atveju iš esmės nepasisako, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjos sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, jei byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, paneigiančios nustatytas diagnozes. Todėl teismas neturi teisės spręsti dėl konkrečių Kriterijų aprašo 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ pozicijų taikymo bei tam tikrų procentinių reikšmių parinkimo teisingumo. Teismui tokia kompetencija nesuteikta.

10. Pareiškėjos teiginius, kad, vertinant jos bazinį darbingumą dėl nustatytų ligų pagal TLK-AM 10 kodus (duomenys neskelbtini), jis turi būti nustatomas atskirai dėl kiekvienos diagnozės, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Siuntime buvo nurodytos diagnozės pagal TLK-10-AM kodus: (duomenys neskelbtini), kurios, kaip nustatyta ginčijamuose sprendimuose, atitinka taikytą Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2 papunktį, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuota dviejų ir daugiau sąnarių artrozė: kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių, esant II funkcinio nepakankamumo klasei (asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla), II rentgenologinei stadijai: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas. Taikant šį papunktį nustatomas 60 proc. bazinis darbingumo lygis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), kuri atitinka vidutinį funkcinį sutrikimą. Todėl teismas sutiko su Tarnybos ir Ginčų komisijos argumentais, kad minėti sveikatos funkcijos sutrikimai negali būti vertinami atskirai, nes pripažinta, kad jie yra vienos sistemos pažeidimai. Taikytas papunktis apima visus nurodytus susirgimus pagal TLK-10-AM kodus (duomenys neskelbtini), kurie ir sukelia sistemos funkcijos sutrikimą.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.7.2 papunktis, kuris taikomas vidutinės rizikos grupei, t. y. antro laipsnio AKS padidėjimui, 2–3 nestipriems rizikos veiksniams (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą). Vadovaujantis šiuo punktu, darbingumo lygis vertinamas 80 proc. bazinio darbingumo verte. Pareiškėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę pasireiškimo formą, įvertinta 80 proc. bazinio darbingumo verte, kadangi nustatyta (duomenys neskelbtini). Arterinės hipertenzijos vertinimas priklauso nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų. Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimai grindžiami turimais medicininiais duomenimis, minėtas sutrikimas vertinamas kaip vidutinės rizikos grupė. Teismas sutiko su tokiu vertinimu ir pareiškėjos teiginius dėl netinkamai taikyto minėto Kriterijų aprašo punkto vertino kaip nepagrįstus.

12. Diagnozė (duomenys neskelbtini) vertinama pagal išliekančią simptomatiką po taikyto specifinio gydymo. Kriterijų aprašo 1 priedo II dalies 23 punktas taikomas psichikos ir elgsenos sutrikimų atvejais, kai asmeniui diagnozuoti afektiniai sutrikimai F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.2, F32.3, F33.2, F33.3, F33.1. Šiuo atveju pareiškėjai buvo diagnozuotas sutrikimas (duomenys neskelbtini) (pastaba: reikia atsižvelgti į simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar taikant adekvatų gydymą pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar yra dažna ciklų kaita). Taikant minėtą punktą pareiškėjai buvo nustatytas 90 proc. bazinis darbingumas, o galimos nustatytos vertės nuo 30 iki 90 proc. Šiuo atveju Tarnyba ir Ginčų komisija, remdamosi neįgalumo ir darbingumo byloje esančiais medicininiais duomenimis, pagal TLK-AM 10 ligų klasifikatorių nustatė diagnozę (duomenys neskelbtini) ir konstatavo, kad tai nėra pagrindas nustatyti mažesnį nei 90 proc. bazinį darbingumą. Pareiškėjai taikomas ambulatorinis gydymas, tačiau neišnaudotos visos gydymo galimybės dienos stacionare ar stacionare (medicininiuose dokumentuose nepatvirtinta, kad yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų ar reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar išlikusios ryškios negatyvios simptomatikos). Šiuo atveju būtent Tarnybai (Ginčų komisijai) suteikta diskrecija parinkti procentinę vertę, įvertinus nustatytus ligos faktorius. Susirgimai buvo patvirtinti 2015 m. lapkričio 16 d. psichiatro konsultacijos duomenimis, todėl minėtas Kriterijų aprašo papunktis, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai taikytas tinkamai.

13. Spręsdamas dėl pareiškėjos teiginių, kad jos sveikatos būklė, susijusi su regėjimu, įvertinta neteisingai, teismas pažymėjo, jog, pakartotinai vertindama bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių (duomenys neskelbtini), Tarnyba pagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo l priedo III dalies 29.3 punktu, kuris taikomas dėl blogiau matančios akies regėjimo aštrumo sumažėjimo, kai blogiau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,2–0,3 ir kai geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra nuo 0,4 iki 1,0. Nagrinėjamu atveju nustatyta 90 proc. bazinio darbingumo vertė. Minėtas punktas taikytas, nes asmeniui yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Diagnozė patvirtinta remiantis 2015 m. birželio 23 d. oftalmologo konsultacijos duomenimis. Pareiškėja nustatytų aplinkybių nepaneigė.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kriterijų aprašo 13 punkte nustatyta, jog tuo atveju, kai į Tarnybą siunčiamo asmens sveikatos būklė neatitinka Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir (ar) nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės, Tarnyba priima sprendimą nevertinti asmens darbingumo lygio, vadovaudamasi siuntime į Tarnybą pateiktais duomenimis ir informacija. Diagnozės (duomenys neskelbtini) neįtrauktos į Kriterijų aprašo 1 priedo punktus, todėl jos pagrįstai nebuvo vertintos ir negalėjo turėti įtakos pareiškėjos darbingumo lygiui nustatyti.

15. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. gruodžio 10 d. užpildė Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną, kurio balų suma yra 21, todėl vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu, klausimyno balų suma prilyginama koeficientui 1. Padauginus 54 procentus iš koeficiento 1, (60 × 0,9) nustatytas 54 proc. bazinis darbingumas, kurį suapvalinus nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6.3 punktą iš dalies darbingas yra asmuo, kuriam nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis ir kuris gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba kuriam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Taigi, pareiškėjai nustačius 55 proc. darbingumo lygį, ji pripažinta iš dalies darbinga. Darbingumo lygis pareiškėjai pagrįstai nustatytas nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d., nes taikant aktyvų gydymą ir reabilitacines priemones galimi sveikatos būklės pokyčiai, kurie gali daryti įtaką jos darbingumo lygiui.

Šiuo atveju, pareiškėjai darbingumo lygio priežastis „ligos arba būklės“, nustatyta pagal Tvarkos aprašo 27.1 punktą. Tarnyba, atsižvelgdama į asmens ligas, darančias įtaką funkciniams sutrikimams, pripažino, kad teritorinio skyriaus išduotoje išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ribojimai ir rekomendacijos suformuluoti pagrįstai. Remiantis Tvarkos aprašo 35 ir 36 punktais, pasikeitus pareiškėjos sveikatos būklei ar atsiradus naujų medicininių duomenų, patvirtinančių po taikyto gydymo ir išnaudotų reabilitacinių priemonių išliekančius funkcinius sutrikimus, ji gali iš naujo kreiptis į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo ir, kartu su prašymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 10 punktuose.

Tarnyba bei Ginčų komisija negali vertinti gydančio specialisto pateiktos išvados pagrįstumo, tokio vertinimo negali atlikti ir teismas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Tarnyba tinkamai įvertino pareiškėjos darbingumo lygį, ištyrusi su siuntimu pateiktus medicininius dokumentus. Pareiškėja teismui nepateikė kitų medicininių duomenų, paneigiančių atliktų medicininių dokumentų tyrimą ir nustatytą darbingumo lygį. Pareiškėjos pateikta Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro išrašas nepaneigia su siuntimu pateiktų dokumentų teisingumo ir šiuo atveju neturi reikšmės jos darbingumo lygio nustatymui.

16. Įvertinęs byloje surinktus dokumentus, pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad kartu su siuntimu Tarnybai pateikti pareiškėjos sveikatos būklę aprašantys medicininiai dokumentai buvo išsamūs ir pakankami, todėl nebuvo objektyvių priežasčių abejoti pareiškėją gydančio gydytojo pateiktais medicininiais dokumentais ir kreiptis dėl duomenų patikslinimo. Juo labiau, kad Tarnyba vertina ne kiekvieną asmeniui diagnozuotą ligą ar asmens patiriamą jutimą atskirai, bet jų sukeltus organizmo funkcinius sutrikimus. Visos ligos, kurios stiprindamos viena kitą sukelia vienos organų sistemos sutrikimą, vertinamos vienu Kriterijų aprašo 1 priedo punktu, įvertintu atitinkama bazinio darbingumo procentine verte. Teismas atkreipė dėmesį, kad vertinamas ne ligų (diagnozių) skaičius, o organizmo sistemos funkciniai sutrikimai, kuriuos reglamentuoja atskiri Kriterijų aprašo skyriai.

17. Teismas sprendė, kad Tarnyba išsamiai pagal suteiktą kompetenciją atliko medicininių kriterijų, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno vertinimą ir pagrįstai pareiškėjai nustatė 55 proc. darbingumo lygį. Darbingumo lygis nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, įvertinus medicininius kriterijus pagal pateiktus medicininius dokumentus bei asmens veiklos ir gebėjimą dalyvauti. Tarnyba neįgaliota nustatyti diagnozių ar skirto gydymo, ji negali pervertinti gydytojų specialistų išvadų. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su nustatytu darbingumo lygiu, negali paneigti atlikto tyrimo išsamumo ir pagrįstumo. Procedūros, nustatytos Kriterijų apraše, buvo laikomasi, visi pateikti medicininiai dokumentai buvo tinkamai ištirti ir įvertinti. Ginčų komisija detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundo argumentus, kurie nurodyti ir skunde teismui. Ginčijami Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 bei 8 straipsnių reikalavimus.

III. 18. Pareiškėja E. B. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 16–18), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

19. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas duomenis vertino paviršutiniškai ir fragmentiškai, neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pagal kurią poįstatyminiame akte įtvirtintas reguliavimas negali konkuruoti su įstatyme nustatytu reguliavimu. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas analogiškus faktus vertino skirtingai, t. y. ignoravo tai, kad atsakovas pareiškėjai nustatė lengvo sunkumo darbingumo lygį, nors gydytojai specialistai medicininėmis išvadomis, tyrimais pareiškėjai nustatė vidutinio sunkumo ligas ir būkles bei vidutinio sunkumo funkcinius sutrikimus. Teismas suteikė atsakovui diskrecijos teisę vykdyti teisingumą, o pats ginčijamu klausimu iš esmės nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, pagal kokius įstatymus ir kodėl atsakovui suteikta teisė nevertinti pareiškėjos diagnozių (duomenys neskelbtini).

20. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 32–35) prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia argumentais, analogiškais išdėstytiems pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Vilniaus skyrius atsileipimo į pareiškėjos apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

23. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Tarnybos Vilniaus skyriaus Akto Nr. 4562 bei Išvados Nr. DPS-2644, kuriais pareiškėjai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, taip pat Tarnybos Sprendimo Nr. SS-397 ir Ginčų komisijos Sprendimo Nr. S-114, kuriais patvirtintas minėtas pareiškėjai nustatytas darbingumo lygis, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėja su šiais sprendimais nesutinka, savo nesutikimą iš esmės grindžia argumentais, kad jos darbingumo lygis nustatytas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, kadangi buvo įvertintos ne visos medicininiuose dokumentuose jai nustatytos diagnozės; be to, visos pareiškėjos ligos ir būklės medicininiuose dokumentuose buvo įvertintos kaip vidutinio sunkumo, todėl bazinė darbingumo vertė taip pat turėjo būti vertinama kaip vidutinė, o ne kaip lengva. Atsakovas gi teigia, jog Tarnyba, spręsdama dėl asmens darbingumo lygio, vertina ne kiekvieną asmeniui diagnozuotą ligą, bet jų sukeltus funkcinius organizmo sutrikimus; Tarnybos funkcija – ne sveikatos, o darbingumo lygio nustatymas. Taigi, siekiant išspręsti šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar priimdama sprendimą dėl pareiškėjos darbingumo lygio Tarnyba tinkamai (pagal galiojusius teisės aktus) įvertino pareiškėjos būklę pagal jai pateiktus pareiškėjos sveikatos būklę aprašančius medicininius dokumentus.

24. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tuo tarpu pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 140 straipsnis) sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

25. Atsakydama į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl įstatyme bei jį įgyvendinančiame teisės akte įtvirtinto teisinio reguliavimo konkurencijos, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (2013 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. XII-471 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, jog darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus (2 str. 3 d.). Darbingumo lygį nustato Tarnyba (18 str. 1 d.). Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (20 str. 4 d.). Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (20 str. 6 d.). Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.: jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu (20 str. 7 d. 1–3 p.).

26. Darbingumo lygio nustatymą detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (2015 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. A1-399/V-828 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Atitinkamai Kriterijų apraše įtvirtinta, jog sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas) (3.1, 3.2 p.).

Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 p.). Tuo atveju, kai į Tarnybą siunčiamo asmens sveikatos būklė neatitinka šiame Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir (ar) nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės, Tarnyba priima sprendimą nevertinti asmens darbingumo lygio, vadovaudamasi siuntime į NDNT pateiktais duomenimis ir informacija (13 p.).

Tvarkos apraše nustatyta, kad asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia Tarnybai elektroniniu būdu šiuos dokumentus: asmens prašymą dėl siuntimo į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti; užpildytą siuntimą į Tarnybą; medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a); priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio pateikiami kiti dokumentai (informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo funkcijos sutrikimams; informuojantys apie asmens intelekto koeficientą (IQ), atliktą Mini mental testą, psichologinį asmenybės tyrimą, patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligoms ir sutrikimams; informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos ir (ar) klausos sutrikimų laipsnį, esant regos ir klausos sutrikimams; kalbos tyrimo testas, esant kalbos funkcijos sutrikimui) (8.1–8.4 p.).

Pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims, Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą (35.2 p.).

27. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad vertinant asmens darbingumo lygį kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus asmens medicininius dokumentus yra atsižvelgiama į visų Kriterijų apraše įtvirtintus kriterijus atitinkančių tokio asmens ligų, traumų bei patologinių būklių rezultatą, t. y. šių būklių sąlygotus organizmo funkcijų sutrikimus (bendrą vertinamo asmens medicininę būklę), atsiradusius po to, kai panaudojamos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės. Iš Kriterijų aprašo 1 priede pateikto būklių aprašymo matyti, kad jame (priede) būklių klasifikacija ir įvertinimas yra pateikti (su tam tikromis išimtimis) pagal organizmo funkcinių sutrikimų grupes, o ne pagal TLK diagnozių klasifikatoriuje įtvirtintus ligų kodus. Pažymėtina, kad teisės aktuose ir nėra imperatyviai nustatyta, kad darbingumo lygis turi būti vertinamas ir nustatomas būtent pagal TLK diagnozių klasifikatoriuje įtvirtintus ligų kodus. Kaip minėta, sprendžiant dėl asmens pajėgumo įgyvendinti jau įgytą profesinę kompetenciją, įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus, svarbu įvertinti jo bazinį darbingumą, t. y. bendrą būklę pagal pateiktus medicininius dokumentus. Taigi aplinkybė, jog Kriterijų aprašo 1 priede bazinio darbingumo procentai yra klasifikuojami pagal atskiras būklių (funkcinių sutrikimų) grupes, o ne pagal medicininiuose dokumentuose nurodytas diagnozes (TLK diagnozių klasifikatoriuje įtvirtintus ligų kodus), savaime nereiškia, kad į tokias medicininiuose dokumentuose nurodytas diagnozes (jeigu jų sąlygoti sutrikimai atitinka Kriterijų apraše nustatytus kriterijus ir yra panaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos bei gydymo priemonės) nėra atsižvelgiama priimant sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, šias diagnozes (ligas) Tarnyba įvertina spręsdama dėl konkretaus vienos organų sistemos sutrikimų lygio (darbingumo procentinės išraiškos).

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Kriterijų apraše (jo 1 priede) įtvirtinto norminio reguliavimo teisėtumo, o pareiškėjos argumentai dėl teisės normų konkurencijos, taip pat dėl to, kad jos darbingumo lygis buvo vertinamas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, t. y. ne pagal medicininiuose dokumentuose aprašytas diagnozes (ligas), atmestini kaip nepagrįsti.

29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepagrįstai sutapatina ligų ir medicininių būklių sunkumo lygį su nustatomu darbingumo lygiu. Pažymėtina, jog pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo bei Tvarkos aprašo nuostatas darbingumo lygis yra nustatomas 5 procentinių punktų intervalais, pagal jį asmuo gali būti laikomas nedarbingu (nustatomas 0–25 proc. darbingumas), iš dalies darbingu (nustatomas 30–55 proc. darbingumas) bei darbingu (nustatomas 60–100 proc. darbingumas). Taigi darbingumo lygis į sunkų, vidutinį bei lengvą, kaip apeliaciniame skunde teigia pareiškėja, nėra skirstomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo nustatytas ne lengvas darbingumo lygis, o konstatuota, kad pareiškėja yra iš dalies darbinga.

30. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip pagrįstai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasikeitus pareiškėjos sveikatos būklei, funkcijų sutrikimams taip, kad tai atitiktų kriterijus, kuriais priimdama sprendimus vadovavosi Tarnyba, pareiškėja turi teisę kreiptis į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė